4ac1c485-9b2c-4ce5-b2cc-cbac25ea0c94 · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-210-935/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25477-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.1.15.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei, dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui, nuteistojo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui, nuteistajam A.

V.-M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. V.-M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį visÄ bausmės vykdymo laikotarpį bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi medicinos įstaigoje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vilniaus teritorinei ligonių kasai iÅ¡ A. V.-M. buvo priteista 26,11 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai D. Å . iÅ¡ A. V.-M. buvo priteista 10 Eur nusikaltimu padarytai turtini žalai atlyginti ir 300 Eur padarytai neturtinei žalai atlyginti. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. A. V.-M. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. birželio 18 d., apie 00.00 val., vieÅ¡oje vietoje – automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie Å atrijos vaikų ir jaunimo klubo, Kalvarijų g. 156, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, t. y. dėl mažareikÅ¡mės priežasties įvykus žodiniam konfliktui, priėjo prie D.

Å ., sugriebė deÅ¡ine ranka jai už kaklo ir jį suspaudė, taip jÄ laikydamas – pastÅ«mė, nutraukdamas ir sugadindamas D. Å . auksinę grandinėlę, nuo ko D. Å . griuvo ir atsitrenkė deÅ¡inės rankos žastu į aikÅ¡telėje stovėjusį lengvÄ jį automobilį, taip savo veiksmais sukėlė D. Å . fizinį skausmÄ ir padarė kraujosruvÄ krÅ«tinėje ir deÅ¡iniajame žaste, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko priėjo prie Å¡alia stovėjusios D. I. ir sudavė jai vienÄ kartÄ ranka į galvos sritį ir jÄ pastÅ«mė, dėl ko pastaroji su galva ir kaire koja atsitrenkė į aikÅ¡telėje stovėjusį lengvÄ jį automobilį, tokiais savo veiksmais sukėlė D.

I. fizinį skausmÄ ir tokiu bÅ«du sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tokiais savo veiksmais A. V.-M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V.-M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino nuteistojo atėjimo į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę priežastį, kuri iÅ¡ tikrųjų buvo nakties metu nesibaigiantis jaunimo grupės keliamas triukÅ¡mas, kuris reiÅ¡kėsi garsiu muzikos leidimu, įvairiais Å¡Å«kavimais, juoko protrÅ«kiais. Nuteistasis išėjo į laukÄ ne drausminti triukÅ¡mÄ keliančių asmenų, nes tai galėjo sukelti netinkamÄ tokių asmenų reakcijÄ ir pavojų nuteistajam, o papraÅ¡yti liautis triukÅ¡mauti. Nuteistasis pabrėžia, kad jis Å¡aukimu, keiksmažodžiais ar smurtu apskritai problemų nesprendžia.

4. Apeliantas aiÅ¡kina, kad iÅ¡ jo pateiktų nuotraukų bei jų iÅ¡klotinių matyti, kur ir kada jis buvo, t. y. patvirtina, jog automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje jis galėjo bÅ«ti tik apie vienÄ minutę. Taigi prie merginų automobilio galėjo bÅ«ti dar trumpesnį laikÄ ir merginų nurodytų veiksmų per tokį laiko tarpÄ negalėjo padaryti. Eidamas į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę nuteistasis nežinojo, o tik numanė, kad aikÅ¡telėje matomi žmonės yra triukÅ¡mavusios asmenų grupės nariai. Eidamas į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, jis norėjo nepastebėtas viena ar dviem nuotraukom užfiksuoti, kas vyko Å¡ioje aikÅ¡telėje, o tuomet papraÅ¡yti ten buvusių žmonių netriukÅ¡mauti. Galvojo, jeigu, grįžus namo, bus ir toliau triukÅ¡maujama, kreiptis į policijÄ , pateikti nuotraukas.

5. A. V.-M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog jis pirmiausiai priėjo prie merginų, buvusių prie automobilio. IÅ¡ tikrųjų jis visų pirma nufotografavo vyrÄ ir moterį, kurie buvo prie kito automobilio, ir tik tuomet nufotografavo merginas bei jų automobilį. Merginos pamačiusios, kad jos buvo nufotografuotos, užsipuolė nuteistÄ jį visokiais žodžiais ir prie jo artėjo. Jis tuo metu merginoms mandagiai aiÅ¡kino apie vėlų laikÄ , artėjančiÄ darbo dienÄ , miego trukdymÄ , kad nuotraukos bus pateiktos policijai, jeigu triukÅ¡mas nesiliaus.

Padaręs vienÄ merginų nuotraukÄ , daugiau jų nefotografavo ir nefilmavo. Tuo metu merginos naudojo necenzÅ«rinius žodžius. Matydamas, kad su merginomis nesusikalba, nuteistasis ėjo link automobilio, kuriame kažkÄ tvarkė vyras ir moteris, juos nufotografavo. Vyras ir moteris į tokius veiksmus nesureagavo. PrieÅ¡ pasiÅ¡alindamas iÅ¡ aikÅ¡telės, nutarė padaryti dar vienÄ aikÅ¡telėje stovinčių automobilių nuotraukÄ , nes pagalvojo, kad Å¡ie automobiliai galėjo priklausyti triukÅ¡mavusių asmenų grupės nariams.

Artėdamas prie Å¡ių automobilių, jis tuo pačiu judėjo link merginų automobilio. Tuo metu merginos trukdė nuteistojo judėjimui ir bandymui nufotografuoti automobilius. Automobilius pabandė nufotografuoti per merginų automobilio viršų ir pasiÅ¡alinti iÅ¡ aikÅ¡telės. Vis tik merginų agresija kėlė nuteistajam pavojų, jis pagalvojo, kad gali bÅ«ti sužalotas aÅ¡triu daiktu. Taigi stengėsi rankos atviru delnu iÅ¡laikyti distancijÄ nuo merginų. PrieÅ¡ merginas nesmurtavo, kadangi įtarė, jog kažkur netoliese gali bÅ«ti jų draugai.

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nepagrįstai vadovavosi netiksliais, nenuosekliais, nelogiÅ¡kais bei prieÅ¡taringais merginų parodymais. Apeliantas teigia, kad jis negalėjo smaugti nukentėjusiosios deÅ¡ine ranka, nes yra deÅ¡iniarankis, o įvykio metu deÅ¡inėje rankoje laikė telefonÄ . Be to, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo pradžioje tvirtino, kad smaugimas vyko abiem rankomis.

7. Apeliantas yra įsitikinęs, kad eksperto paaiÅ¡kinimai nepatvirtina, jog D. Å . sužalojimai buvo padaryti įvykio metu. Net jei ir bÅ«tų galima tvirtinti, kad sužalojimai buvo padaryti dėl apelianto veiksmų, vis tiek nebÅ«tų galima daryti iÅ¡vados, jog sužalojimai atsirado taip, kaip nurodė merginos. Be to, D. Å . yra smulkaus kÅ«no sudėjimo, jos kaklas labai trapus, todėl tuo atveju, jeigu nuteistasis net nestipriai bÅ«tų paspaudęs jos kaklÄ , ant jo neabejotinai bÅ«tų likę sužalojimai ne tik nuo sugriebimo, bet ir ant kitų jos kÅ«no dalių, kurios buvo prispaustos prie automobilio.

8. A. V.-M. nurodo, kad tuo metu, kai merginos pabandė atimti iÅ¡ jo telefonÄ , D. Å . stengėsi jėga prasiveržti pro jo iÅ¡tiestÄ rankÄ . BÅ«tent tuo metu ir įvyko merginos nosies palietimas. Jis pastebi, kad D. Å . vienu metu tvirtino, kad jautė fizinį skausmÄ dėl nuteistojo veiksmų, kitu metu jau teigė, jog skausmo nejautė. Nuteistasis yra įsitikęs, kad D. Å . jokio skausmo negalėjo jausti, nes jis prieÅ¡ jÄ nesmurtavo. Jam kyla abejonių ir dėl to, ar D. I. galėjo girdėti, kaip nuo D. Å . kaklo nukrito grandinėlė. Pati D. Å . yra nurodžiusi, jog grandinėlė liko kaboti ant kaklo. Tikrovės neatitinka ir D. I. teiginiai, kad buvo apdraskytas D. Å . kaklas. Nuteistasis negalėjo apdraskyti nukentėjusiosios kaklo, nes turi įprotį trumpai kirpti nagus. Be to, Å¡ioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, kad buvo apdraskytas D. Å . kaklas.

9. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismui abejonių dėl D. I. parodymų patikimumo turėjo sukelti tai, kad ji vienu metu tvirtino, jog jai buvo suduotas smÅ«gis, o kitu metu jau aiÅ¡kino, kad buvo suduoti smÅ«giai. Jis tikina, kad tuo atveju, jeigu D. I. bÅ«tų sudavęs smÅ«gį į galvÄ , ji bÅ«tų smarkiai sužalota. Nuteistasis aiÅ¡kina, kad jis nebuvo suėmęs D. I. už pečių ir jos nestÅ«mė. Pagal nukentėjusiosios nurodomas aplinkybes ji turėjo nukristi ant nugaros, tačiau ji tvirtino, jog nukrito ant kelių.

Apeliantas mano, kad net ir darant prielaidÄ , jog jis pastÅ«mė D. I., Å¡i nukentėjusioji krisdama turėjo atsitrenkti į praviras automobilio dureles ir patirti įvairius sužalojimus, tačiau tokių sužalojimų nebuvo nustatyta. Apeliantui nėra aiÅ¡ku, kaip, pastÅ«mus merginÄ atgal, ji galėjo nukristi ant kelių ir trenktis galva į automobilį. Jeigu D. I. ir nukrito ant kelių, tai nukristi ji galėjo tik bandydama pasiekti apeliantÄ , po to kai jis pradėjo eiti iÅ¡ aikÅ¡telės. Be to, tuo atveju, jeigu D.

I. bÅ«tų matomai ir nustatomai sužalota, ji bÅ«tų kreiptųsi į specialistÄ dėl sužalojimų nustatymo.

10. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir nukentėjusiųjų naudai liudijusių asmenų parodymus. Nuteistasis nurodo, kad jis merginų nefilmavo, jų nemušė, įvykio metu buvo blaivus bei kalbėjo aiÅ¡kiai. Tokių jo teiginių nepaneigia jokie objektyvÅ«s byloje užfiksuoti duomenys. Liudytojai J. B. ir D. L. pirmosios instancijos teisme teigė, kad nuteistasis buvo neblaivus, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad policijoje buvo nustatyta, jog iÅ¡ tikrųjų jis buvo visiÅ¡kai blaivus. Å ie faktai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog liudytojai siekia apkalbėti nuteistÄ jį. A. V.-M. pažymi, kad tuo metu, kai jis ėjo iÅ¡ įvykio vietos, merginos neverkė, o agresyviai kalbėjo bei grasino.

11. Skunde tvirtinama, kad apeliantas pirmasis paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Merginų draugų skambutis į BendrÄ jį pagalbos centrÄ buvo vėlesnis. Merginų draugai su merginomis nesiaiÅ¡kino, kas įvyko, ir nuteistÄ jį užpuolė iÅ¡ karto, kai jį pamatė. Nuteistasis mano, kad liudytojų parodymų patikimumu abejonių kelia ir tai, kad jie skirtingai nurodo veiksmų, kuriuos su juo atliko eiliÅ¡kumÄ , pobÅ«dį ir pan. Pažymi, kad tikrÄ sias įvykio aplinkybes galima nustatyti pagal Bendrojo pagalbos centro garso įraÅ¡Ä . Be to, nuteistasis nurodo, kad dantų kapÄ Ä¯sidėjo, nes suprato, jog gali bÅ«ti sumuÅ¡tas penkių jaunų vyrų.

12. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė D. Å . 10 Eur už nutrauktos grandinėlės taisymÄ . Su civiliniu ieÅ¡kiniu pateiktame tuščiame užsakymo blanke nėra nurodytas darbų atlikimo užsakovas, gaminio pavadinimas ir darbų apimtis, o pateiktame kvite nėra nurodyta, koks gaminys taisytas, kas mokėjo už suteiktas paslaugas, neiÅ¡skirta 10 Eur suma.

13. Apeliaciniame skunde aiÅ¡kinama, kad atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tik tuomet, kai yra nustatoma, jog buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, kad įvykis vyko po vidurnakčio ir baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog bÅ«tent dėl nuteistojo veiksmų bÅ«tų sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. PraÅ¡ymas liautis triukÅ¡mauti nakties metu nėra nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas. Nuteistojo trumpo buvimo aikÅ¡telėje metu nebuvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, normali įmonių ir įstaigų veikla, taip pat nebuvo sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis žmonėms, nekilo sumaiÅ¡tis, nebuvo nutrauktas žmonių poilsis ir darbas.

14. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistojo A. V.-M. apeliacinis skundas atmestinas.

15. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamÄ nuosprendį tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu A. V.-M. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį. Nuteistojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei įvertinti įrodymai.

16. Baudžiamojoje byloje nekilo ir nekyla jokių ginčų dėl to, kad 2019 m. birželio 18 d., apie 00.00 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie Å atrijos vaikų ir jaunimo klubo, Kalvarijų g. 156, Vilniuje, tarp nukentėjusiųjų D. Å ., D. I. ir nuteistojo A. V.-M. kilo konfliktas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis tvirtina, kad jis, kilusio konflikto metu, nei prieÅ¡ vienÄ iÅ¡ nukentėjusiųjų fizinio smurto nevartojo. Vis tik tokiÄ nuteistojo pozicijÄ paneigia baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, kurie laikytini įrodymais.

17. IÅ¡ nukentėjusiosios D. Å . parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad kilusio konflikto metu A. V.-M. viena ranka suėmė jai už kaklo, stÅ«mė, prirėmė prie pravirų automobilio durelių bei laikė. Tuo metu nukentėjusioji D. I. bandė nustumti A. V.-M. nuo D. Å ., o Å¡is, traukdamas rankÄ nuo nukentėjusiosios kaklo, nutraukė ant kaklo kabojusiÄ grandinėlę. Grandinėlė liko kaboti ant kaklo, tačiau nukrito ant grandinėlės kabojęs pakabukas. Tuomet nuteistasis pastÅ«mė D.

I. ir Å¡i nukrito. IÅ¡ karto po konflikto įvykio vietoje pasirodžiusiems nukentėjusiųjų draugams buvo pasakyta, kas įvyko, nurodyta, kur nuėjo nuteistasis. PolicijÄ iÅ¡kvietė D. L.. Kraujosruva ant žasto D. Å . atsirado po to, kai nuteistasis jÄ prirėmė prie automobilio durų, o ant kaklo sužalojimas atsirado dėl jo spaudimo. Ä®vykio metu nukentėjusioji skausmo nejuto, nes buvo Å¡oko bÅ«senoje. SkausmÄ pajuto vėliau, jai skaudėjo kaklÄ (t. 1, b. l. 168-170). Tokias pačias esmines įvykio aplinkybes nukentėjusioji D.

Å . nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu. Pirmosios apklausos metu nukentėjusioji teigė, kad A. V.-M. jai rankomis suspaudė kaklÄ , traukdamas rankas nuo kaklo, nutraukė grandinėlę su pakabuku, kuris nukrito ant žemės. Ant kaklo nuo smaugimo liko žymės. Be to, A. V.-M. D. I. sudavė vienÄ smÅ«gį į galvos sritį ir pastÅ«mė į automobilį. Ä® įvykio vietÄ atvykusiems draugams pasakė, kas įvyko. D. L. iÅ¡kvietė policijÄ (t. 1, b. l. 29). Antrosios apklausos metu D. Å . tvirtino, kad A.

V.-M. ranka jai sugriebė už kaklo ir jį suspaudė, pastÅ«mė atgal, todėl ji atsitrenkė į automobilio dureles ir susitrenkė deÅ¡inės rankos žastÄ , ant kurio atsirado kraujosruva. Tuo metu, kai nuteistasis spaudė kaklÄ , jautė skausmÄ . Spausdamas kaklÄ , nuteistasis tuo pačiu spaudė ir raktikaulį, ant kurio atsirado kraujosruva. Ä®vykio metu A. V.-M. pastÅ«mė D. I., kuri nukrito ir susitrenkė kojÄ bei galvÄ . Be to, įvykio metu buvo nutraukta nukentėjusiosios grandinėlė, nukrito pakabukas (t. 1, b. l. 35-36).

IÅ¡ nukentėjusiosios D. I. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad A. V.-M. įvykio metu suėmė D. Å . už kaklo, traukdamas rankÄ nuo nukentėjusiosios kaklo, užkliudė grandinėlę ir jÄ nutraukė. Taip pat nuteistasis sudavė vienÄ smÅ«gį D. I. bei, suėmęs už pečių, jÄ pastÅ«mė į automobilį. Dėl tokių veiksmų nukentėjusioji nukrito ant kelių bei trenkėsi galva į automobilį. Ä® įvykio vietÄ atvykusiems draugams buvo pasakyta, kad ji ir D.

Å . buvo sumuÅ¡tos, parodė, kur pasiÅ¡alino nuteistasis. Dėl nuteistojo veiksmų jautė skausmÄ (t. 1, b. l. 165-167). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. I. nurodė, kad nuteistasis rankomis sugriebė D. Å . už kaklo bei jį apdraskė, nutraukė grandinėlę. Tuomet nuteistasis vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajai į galvos sritį, pastÅ«mė, todėl ji koja bei galva atsitrenkė į automobilį. Dėl aptartų nuteistojo veiksmų ji pajuto fizinį skausmÄ . Kai į įvykio vietÄ atvyko draugai, jiems pasakė apie įvykį (t. 1, b. l. 23).

Taigi tiek D. Å ., tiek D. I. viso proceso metu apie fizinio smurto prieÅ¡ jas panaudojimÄ iÅ¡ esmės davė pakankamai nuoseklius parodymus, kurie vieni kitus papildo ir dėl esminių aplinkybių tarpusavyje sutampa. Nukentėjusiųjų parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. Å . buvo spaudžiamas kaklas, ji buvo nustumta į automobilį, o D. I. buvo suduotas smÅ«gis į galvos sritį, ji buvo pastumta, todėl atsitrenkė galva bei koja į automobilį. Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesivadovauti nukentėjusiųjų parodymais, tuo labiau, kad nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys.

18. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G. 2034/2019 turinio matyti, kad D. Å . buvo nustatytos kraujosruvos krÅ«tinėje (krÅ«tinės kairėje, raktikaulio krÅ«tinkaulinio galo projekcijoje) ir deÅ¡iniame žaste. Nustatyti sužalojimai buvo padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, 1-3 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros, kuri buvo atlikta 2019 m. birželio 19 d. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 54). Pirmosios instancijos teisme specialisto iÅ¡vadÄ pateikęs ekspertas paaiÅ¡kino, kad kraujosruva krÅ«tinės srityje galėjo bÅ«ti padaryta suėmus nukentėjusiajai už kaklo (t. 2, b. l. 5-6).

Taigi yra visiÅ¡kai akivaizdu, kad specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys bei eksperto paaiÅ¡kinimai sutampa su nukentėjusiųjų nurodytomis aplinkybėmis, kiek jos susijusios su fizinio smurto prieÅ¡ D. Å . panaudojimo, ir jas patvirtina. Tvirtinti, kad D. Å . nustatyti sužalojimai buvo padaryti kitomis aplinkybėmis, nei nurodė nukentėjusiosios bei nustatė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo. Nuteistojo aiÅ¡kinimai, kad tuo atveju, jeigu jis iÅ¡ tikrųjų bÅ«tų suspaudęs nukentėjusiosios kaklÄ , jai bÅ«tų padaryta daugiau ir didesnių sužalojimų, yra tik subjektyvÅ«s niekuo nepagrįsti pasvarstymai, kurie nepaneigia nei nukentėjusiųjų parodymų, nei specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotų duomenų, nei eksperto paaiÅ¡kinimų.

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad abiejų nukentėjusiųjų parodymus iÅ¡ dalies patvirtina ir liudytojų J. B. bei D. L. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu J. B. parodė, kad, kai atvyko į įvykio vietÄ , verkianti D. I. pasakė, jog jÄ sumušė. Po to, kai atvyko policija, įvykio vietoje ieÅ¡kojo D. Å . nutrauktos grandinėlės. Galimai iÅ¡ merginų sužinojo, kad D. I. buvo pastumta ir nukrito, o D. Å . buvo suimta už kaklo (t. 1, b. l. 186-187).

Ikiteisminio tyrimo metu Å¡is liudytojas teigė, kad, kai jis su draugais atvyko į įvykio vietÄ , prie jų pribėgo D. I., kuri nurodė, kad jÄ kÄ tik sumušė vyras. Kiek prisimena, D. I. sakė, kad vyras jÄ pastÅ«mė ir ji nugriuvo. D. I. buvo iÅ¡sigandusi, verkė. D. Å . taip pat buvo iÅ¡sigandusi, verkė. IÅ¡ karto po įvykio bendravo su D. Å ., kuri nurodė, jog vyras paėmė jai už kaklo ir jį suspaudė, dėl ko ji jautė skausmÄ . Vyras, spausdamas kaklÄ , nutraukė nuo kaklo grandinėlę.

ApieÅ¡kojus aikÅ¡telę, rado D. Å . grandinėlę ir pakabukÄ . Po Å¡io įvykio matė pas D. Å . paraudimus kaklo apatinėje dalyje. Be to, D. Å . pasakojo, kad vyras pastÅ«mė D. I., nuo ko ji atsitrenkė į automobilį, susitrenkė kojÄ ir galvÄ . Sužalojimų pas D. I. nematė. Pats įvykio nematė, apie jį žino tik iÅ¡ D. Å . pasakojimų (t. 1, b. l. 43-44). Liudytojas D. L. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tuo metu, kai jis su draugais atvažiavo į įvykio vietÄ , viena iÅ¡ merginų pribėgo ir pasakė, jog jos buvo užpultos.

IÅ¡ merginų sužinojo, kad vyras joms reiÅ¡kė pretenzijas dėl garsiai grojančios muzikos, pradėjo ar tai smaugti, ar tai stumti. Merginos buvo apsiverkusios, Å¡oko bÅ«senoje, iÅ¡sigandusios. Ä®vykio vietoje ieÅ¡kojo D. Å . nutrÅ«kusios grandinėlės. Liudytojas negalėjo nurodyti, ar ant merginų matė sužalojimų (t. 2, b. l. 6). Ikiteisminio tyrimo metu Å¡is liudytojas nurodė, kad, jam ir draugams atvažiavus į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, D. Å . ir D. I. pasakė, jog jas kÄ tik buvo užpuolęs nepažįstamas vyras.

Merginos sakė, kad vyras paėmė D. Å . už kaklo ir jį spaudė, dėl ko Å¡i patyrė fizinį skausmÄ . D. Å . liudytojui pasirodė iÅ¡sigandusi, verkė. Ji sakė, kad vyras, spausdamas jai kaklÄ , nutraukė ant kaklo kabojusiÄ grandinėlę. Matė ant D. Å . kaklo paraudimÄ , kurioje tiksliai vietoje, neįsidėmėjo. D. I. taip pat buvo labai iÅ¡sigandusi, sakė, kad vyras sudavė kažkur į galvos sritį. Merginos sakė, kad vyras prie jų priėjo agresyviai nusiteikęs, sakė, kad jos per garsiai klausosi muzikos, po ko dar panaudojo fizinį smurtÄ (b. l. 47-49).

Čia pastebėtina, kad tiek J. B., tiek D. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė daugiau įvykio aplinkybių, nei pirmosios instancijos teisme, tačiau tai yra paaiÅ¡kinama tuo, kad abu liudytojai teisme buvo apklausti praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo įvykių, todėl akivaizdu, jog dalies aplinkybių jie teisme paprasčiausiai nebeprisiminė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptarti liudytojų parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiosios iÅ¡ karto po konflikto su A. V.-M. liudytojams nurodė, jog prieÅ¡ jas buvo panaudotas fizinis smurtas, apibÅ«dino nuteistojo veiksmus.

20. FaktÄ , kad abi nukentėjusiosios iÅ¡ karto po įvykio nurodė, jog prieÅ¡ jas buvo panaudotas fizinis smurtas, patvirtina ir apžiÅ«ros protokolo, kuriame yra apraÅ¡ytas skambučio į BendrÄ jį pagalbos centrÄ garso įraÅ¡as, turinys bei baudžiamojoje byloje esantis policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo turinys. IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo turinio matyti, kad pranešėjas 2019 m. birželio 18 d. 00.11 val. informuoja Bendrojo pagalbos centro operatorių, jog vyras užpuolė dvi merginas (t. 1, b. l. 69), o iÅ¡ policijos pareigÅ«no tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad abi nukentėjusiosios po įvykio teigė, jog A. V.-M. prieÅ¡ jas panaudojo fizinį smurtÄ , t. y. D. I. buvo pastumta į automobilį, o D. Å . buvo smaugiama, be to, D. Å . rodė suplėšytÄ auksinę grandinėlę (t. 1, b. l. 70).

21. Baudžiamojoje byloje esantis garso įraÅ¡as download_10.102.186.21_2019-06-18_00-09-35_25.01 patvirtina, jog ir pats A. V.-M. 2019 m. birželio 18 d. 00:09:35 val. skambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ . IÅ¡ Å¡io garso įraÅ¡o girdėti, kaip nuteistasis kreipiasi į vaikinus ir aiÅ¡kina, kad merginos jį vadino necenzÅ«riniais žodžiais, sako, jog bus kraujo, teigia, kad jis prašė iÅ¡jungti muzikÄ , nurodo, jog bus blogai. Garso įraÅ¡e girdisi, kaip A. V.-M. klausiama, kodėl buvo kabinėjamasi (garso įraÅ¡o laikas 01:12), taip pat girdėti, kaip A.

V.-M. Å¡aukia, jog reikia kviesti policijÄ (pirmÄ kartÄ policijÄ praÅ¡oma kviesti 00:40). Nuteistasis vaikinams sako, kad užteks, jog visa tai yra melas (garso įraÅ¡o laikas 02:17), tuomet sako, kad vyks muÅ¡tynės, jo neįleidžia į automobilį (garso įraÅ¡o laikas 02:37). Garso įraÅ¡e girdėti, kaip moteris sako, jog buvo sugriebta už kaklo (garso įraÅ¡o laikas 04:50). Vėliau A. V.-M. reiÅ¡kia pretenzijas dėl nuolatinio muzikos leidimo, o vyras nuteistojo klausia, kodėl jis ima už kaklo, nuteistasis sako, jog jis Å¡Å«ktelėjo iÅ¡ balkono, kad bÅ«tų nutrauktas muzikos grojimas, tačiau muzika pradėjo groti garsiau (garso įraÅ¡o laikas 05:15-05:37).

Taigi Å¡io garso įraÅ¡o turinys patvirtina, kad iÅ¡ karto po įvykio su nuteistuoju, kuris bandė Å¡alintis iÅ¡ įvykio vietos, bendravę asmenys buvo informuoti apie jo smurtinio pobÅ«džio elgesį. Apie smurtinį elgesį Å¡ie asmenys galėjo sužinoti tik iÅ¡ nukentėjusiųjų. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusiosios iÅ¡ karto po vykusio konflikto į įvykio vietÄ atvykusiems draugams nurodė, jog nuteistasis prieÅ¡ jas smurtavo. Be to, pažymėtina tai, kad į įvykio vietÄ atvykę asmenys nebÅ«tų turėję jokio pagrindo ir tikslo siekti sulaikyti nuteistÄ jį, su juo aiÅ¡kintis, kas iÅ¡ tikrųjų įvyko, kviesti policijÄ , jeigu nebÅ«tų informuoti apie ankstesnį nederamÄ jo elgesį.

22. Apeliaciniame skunde yra tvirtinama, kad nuteistasis įvykio vietoje, t. y. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, buvo labai trumpai, todėl objektyviai negalėjo panaudoti smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias. Vis tik su tokiu teiginiu nėra jokio pagrindo sutikti, kadangi jis yra akivaizdžiai deklaratyvaus pobÅ«džio. Nekyla jokių abejonių, kad sugriebti kitÄ asmenį už kaklo bei jį suspausti, pastumti asmenį, o po to suduoti smÅ«gį kitam asmeniui bei jį pastumti, pakanka ir keliolikos ar net kelių sekundžių.

Čia pažymėtina, kad pats nuteistasis apeliaciniame skunde neneigia, jog įvykio vietoje galėjo bÅ«ti apie minutę bei kontaktavo su nukentėjusiosiomis. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, apelianto nurodomas laiko tarpas yra pakankamas tam, kad bÅ«tų atlikti veiksmai, už kuriuos jis buvo nuteistas. Be to, ir paties apelianto pateiktos nuotraukos patvirtina, kad jis 00.05 val. buvo įvykio vietoje, o 00.08 val. buvo netoli įvykio vietos (t. 2, b. l. 2-4), kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jis turėjo objektyviÄ galimybę atlikti nukentėjusiųjų nurodytus veiksmus.

23. Apeliacinės instancijos teismas, be jokių abejonių, pastebi, kad abiejų nukentėjusiųjų parodymuose yra tam tikrų nesutapimų dėl konflikto eigos, nuteistojo veiksmų ir pan. Vis tik šie parodymų nesutapimai/skirtumai nėra pagrindas abejoti nukentėjusiųjų parodymų patikimumu dėl nuosekliai nurodomų esminių įvykio aplinkybių ir nukentėjusiųjų parodymais nesivadovauti.

24. IÅ¡ tikrųjų abi nukentėjusiosios pirmųjų apklausų metu nurodė, kad D. Å . kaklas buvo spaudžiamas rankomis, o vėliau buvo tvirtinama, jog nuteistasis Å¡iai nukentėjusiajai už kaklo buvo suėmęs viena ranka. Vis tik toks nurodomų aplinkybių pakeitimas yra vertintinas tik kaip parodymų patikslinimas, kuris neleidžia abejoti nukentėjusiųjų parodymų patikimumu. Pažymėtina, kad Å¡iuo atveju esminė aplinkybė yra ta, jog nukentėjusiajai buvo suimta už kaklo ir jis buvo spaudžiamas. Tokia aplinkybė buvo nurodoma viso proceso metu, taip pat ir kitiems asmenims iÅ¡ karto po įvykio. Tas pats pasakytina ir apie nukentėjusiajai D. Å . sukeltÄ fizinį skausmÄ , t. y. nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme nepaneigė, kad ji juto fizinį skausmÄ dėl nuteistojo smurtinių veiksmų, o tik paaiÅ¡kino, jog skausmo suvokimas atsirado jau po fizinio smurto panaudojimo.

25. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad iÅ¡ tikrųjų D. I. negalėjo matyti ir girdėti, kaip ant žemės nukrito nutraukta D. Å . grandinėlė. Byloje yra nustatyta, kad nukentėjusiosios grandinėlė buvo nutraukta, tačiau ji liko kaboti D. Å . ant kaklo. Tuo pačiu Å¡ioje byloje buvo nustatyta ir tai, kad, nutraukus grandinėlę, ant asfalto nukrito ant grandinėlės kabojęs pakabukas. Taigi Å¡iuo atveju teigtina, kad D. I., žinodama, jog buvo nutraukta D. Å . grandinėlė, sÄ Å¾iningai klydo nurodydama, kad nuo D. Å . kaklo nukrito grandinėlė, o ne pakabukas. Kita vertus, visiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga, ar nutraukta grandinėlė nukrito ant asfalto ar ne, kadangi ji neturi reikÅ¡mės nuteistojo veiksmų vertinimui. Nuteistojo teiginys, kad D. I. negalėjo girdėti, kaip į asfaltÄ atsitrenkia grandinėlė (iÅ¡ tikrųjų pakabukas), yra tik subjektyvi jo nuomonė.

26. Be jokių abejonių, D. I. teiginys, kurį ji iÅ¡sakė ikiteisminio tyrimo metu, kad nuteistasis apdraskė D. Å . kaklÄ , nepasitvirtino. Vis tik Å¡ioje byloje buvo nustatyta, kad pasitvirtino faktas, jog D. Å . dėl jos kaklo spaudimo buvo padaryta kraujosruva krÅ«tinėje (krÅ«tinės kairėje, raktikaulio krÅ«tinkaulinio galo projekcijoje), kurios iki įvykio nebuvo. Taigi faktas, kad D. I. iÅ¡ karto po įvykio subjektyviai įvertino, jog D. Å . buvo apdraskytas kaklas ir tokiÄ aplinkybę nurodė pirmosios apklausos metu, nėra pagrindas nesivadovauti nukentėjusiosios parodymais, tuo labiau, kad A. V.-M. ir nebuvo kaltinamas bei nuteistas dėl nukentėjusiosios kaklo apdraskymo.

27. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s yra nuteistojo teiginiai, jog tuo atveju, jeigu jis D. I. bÅ«tų sudavęs smÅ«gį į galvos sritį ir jÄ pastÅ«męs, nukentėjusioji turėjo patirti sužalojimus, kuriuos bÅ«tų galima nustatyti. Net ir neturint specialių žinių teigtina, kad fizinės jėgos poveikis žmogaus kÅ«nui nebÅ«tinai nulemia kokių nors sužalojimų atsiradimÄ . Tai, ar ant asmens kÅ«no atsiras kokie nors sužalojimai, lemia įvairÅ«s veiksniai, pavyzdžiui, panaudoto fizinio poveikio stiprumas, intensyvumas, fizine jėga veikiamo kÅ«no individualios savybės ir pan.

Å iuo atveju aplinkybė, kad nukentėjusiajai D. I. nebuvo padaryti jokie sužalojimai, nepaneigia smurto panaudojimo ir skausmo sukėlimo faktų. Taip pat niekuo nepagrįsti apelianto samprotavimai, kad nukentėjusioji, suėmus jÄ už pečių ir pastÅ«mus, bÅ«tinai turėjo kristi atgal ir negalėjo nukristi ant kelių. Nekyla abejonių, kad pastumtas žmogus instinktyviai stengiasi iÅ¡vengti kritimo, sumažinti galimo kontakto su kitais objektais neigiamas pasekmes, žmogus nėra statiÅ¡kas objektas, kurį pastÅ«mus jis nukrenta ta kryptimi, kuria buvo veikiamas fizinės jėgos.

Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad po nukentėjusiosios D. I. pastÅ«mimo ji galiausiai galėjo nukristi ant kelių, tuo labiau, kad nuo pastÅ«mimo ji koja ir galva atsitrenkė į automobilį, o tai rodo, jog jos kritimo trajektorijÄ po pastÅ«mimo lėmė ir kontaktas su greta buvusiu automobiliu.

28. IÅ¡ tikrųjų nukentėjusiosios D. I. apklausos, kuri vyko 2019 m. birželio 18 d., protokole yra užfiksuota, jog nukentėjusiajai buvo suduotas smÅ«gis, o tuomet ji buvo pastumta. Taip pat Å¡iame apklausos protokole užfiksuota, kad nuo patirtų smÅ«gių nukentėjusioji pajuto skausmÄ . Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog teiginys apie patirtus smÅ«gius yra tik netikslaus sÄ vokų vartojimo ar fiksavimo pavyzdys, kuris neleidžia abejoti nukentėjusiosios parodymais. Akivaizdu, kad net ir tuo atveju, jeigu D. I. iÅ¡ tikrųjų apklausos metu pavartojo sÄ vokÄ â€žsmÅ«gių“, iÅ¡ viso apklausos turinio matyti, jog ji kalbėjo apie vienÄ smÅ«gį į galvos sritį bei pastÅ«mimÄ , dėl kurio ji nukrito, galva bei kaire koja atsitrenkė į automobilį.

29. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad liudytojų J. B. ir D. L. parodymų patikimumu verčia abejoti tai, jog jie nurodė, kad nuteistasis buvo neblaivus, nors byloje yra nustatyta, jog jis buvo visiÅ¡kai blaivus. IÅ¡ tikrųjų byloje esantis alkotesterio matuoklio kvito turinys patvirtina, kad 2019 m. birželio 19 d. 00.36 val. buvo nustatyta, jog A. V.-M. buvo blaivus (t. 1, b. l. 76). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad liudytojų subjektyvus vertinimas, jog nuteistasis įvykio metu buvo neblaivus, niekaip neleidžia daryti iÅ¡vados, kad Å¡ie liudytojai siekia apkalbėti nuteistÄ jį ir nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, susijusias su nukentėjusiųjų bÅ«kle po konflikto.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iÅ¡ garso įraÅ¡o download_10.102.186.21_2019-06-18_00-09-35_25.01 girdėti, jog iÅ¡ tikrųjų nuteistasis kalba neaiÅ¡kiai (galimai dėl tuo metu į burnÄ Ä¯sidėtos kapos), kas ir galėjo sudaryti liudytojams įspÅ«dį, kad nuteistasis buvo neblaivus, o tuo pačiu nulemti jų įsivaizdavimÄ , jog nuo jo sklinda alkoholio kvapas. Be to, pastebėtina, kad pirmosios instancijos teisme liudytojai nurodė, kad dalies aplinkybių (pagrindžiančių nuteistojo kaltę) nebeprisimena.

Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad liudytojai elgėsi sÄ Å¾iningai, nesiekė duoti iÅ¡skirtinai kaltinimui naudingų parodymų, jų nederino nei tarpusavyje, nei su nukentėjusiosiomis.

30. Aplinkybė, kad A. V.-M. į BendrÄ jį pagalbos centrÄ paskambino anksčiau nei D. L., nepaneigia nukentėjusiųjų bei byloje apklaustų liudytojų parodymų, taip pat nepatvirtina nuteistojo nurodomos versijos apie įvykius automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nevertins apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kokie veiksmai buvo padaryti A. V.-M., kai nukentėjusiųjų draugai bandė jį sulaikyti, nes tai nėra Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas.

31. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 284 straipsnį kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Å iuo atveju yra nustatyta, kad A. V.-M. vieÅ¡oje vietoje, kilusio žodinio konflikto su D. Å . bei D. I. metu, panaudojo prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias fizinį smurtÄ . Fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai, be jokių abejonių, yra laikytini įžūliu elgesiu, rodančiu nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis bei tvarka (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2014, 2K-229/2014, 2K-164-976/2015).

Taigi A. V.-M. smurtiniai veiksmai, kurie buvo padaryti įvykio vietoje esant ir paÅ¡aliniams asmenims (pats nuteistasis nurodė, kad įvykio vietoje buvo vyras bei moteris, kurie konflikte nedalyvavo), prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias, pasinaudojant savo fiziniu pranaÅ¡umu, yra vertinti kaip įžūlÅ«s, akivaizdžiai agresyvÅ«s ir moralės požiÅ«riu nepriimtini, neatitinkantys bendrųjų vieÅ¡o elgesio taisyklių, egzistuojančių visuomenėje, rodantys nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. Čia pastebėtina, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų kilo dėl Å¡ioms reiÅ¡kiamų pretenzijų, susijusių su jų galimai netinkamu elgesiu, t. y. dėl nakties metu keliamo triukÅ¡mo, taip pat dėl to, jog nuketėjusiosios galimai netinkamai reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ tuo, kad nuteistasis jas fotografavo.

Vis tik tai, kad nukentėjusiosios prieÅ¡ konfliktÄ ir jo metu galimai pačios elgėsi netinkamai, t. y. nakties metu klausėsi muzikos, nepagarbiai bendravo su nuteistuoju, kai Å¡is reiÅ¡kė joms pretenzijas, negali pateisinti ir nepateisina A. V.-M. smurtinių veiksmų atlikimo. Teisėjų kolegijai yra visiÅ¡kai akivaizdu ir tai, jog dėl nusikalstamų A. V.-M. veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, kadangi nukentėjusiosios buvo iÅ¡gÄ sdintos bei Å¡okiruotos agresyvių apelianto veiksmų, kurie iÅ¡ pradžių buvo panaudoti prieÅ¡ vienÄ iÅ¡ jų, o vėliau ir prieÅ¡ kitÄ , bandžiusiÄ apginti pirmÄ jÄ nukentėjusiÄ jÄ .

Apie smurtinius veiksmus nukentėjusiosios informavo į įvykio vietÄ atvykusius pažįstamus, kurie, įvertinę nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes bei jų bÅ«klę, su nuteistuoju pagal savo galimybes bandė aiÅ¡kintis netinkamo elgesio priežastis, sustabdyti jį nuo pasiÅ¡alinimo iÅ¡ įvykio vietos, kvietė policijÄ . Be to, nukentėjusiosios dėl nuteistojo veiksmų privalėjo keisti savo planus, vykti į policijos komisariatÄ .

32. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ A. V.-M. nukentėjusiajai D. Å . priteisė 10 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Å ioje baudžiamojoje byloje buvo įrodyta, kad dėl nuteistojo veiksmų buvo nutraukta nukentėjusiosios grandinėlė. Akivaizdu, kad grandinėlė turėjo bÅ«ti taisoma. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nurodė, kad už grandinėlės taisymÄ ji sumokėjo 10 Eur.

D. Å . pateikė UAB „A.I.“ kvitÄ (t. 1, b. l. 40), kuris patvirtina, jog 2019 m. birželio 25 d. Å¡iai įmonei, kuri užsiima ir juvelyrinių dirbinių remontu, buvo sumokėti 22 Eur. Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusioji D. Å . dėl nutrauktos grandinėlės taisymo patyrė 10 Eur iÅ¡laidų. Å ias iÅ¡laidas nukentėjusioji patyrė dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų, todėl patirtÄ turtinę žalÄ , kuri yra reali ir nėra aiÅ¡kiai per didelė, privalo atlyginti nuteistasis.

33. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, keisti ar naikinti skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo, todėl A. V.-M. apeliacinis skundas negali būti tenkinamas ir yra atmetamas.

34. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog D. Å . nuo A. V.-M. veiksmų, t. y. pastÅ«mimo, griuvo. Aplinkybės, kad D. Å . bÅ«tų nugriuvusi, nenurodė nei vienas iÅ¡ baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų. Taigi aplinkybė, kad minėta nukentėjusioji griuvo, nebuvo įrodyta, todėl ji Å¡alintina iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies. Å ios aplinkybės paÅ¡alinimas nekeičia nuteistojo veiksmų vertinimo. Kitų aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas nuosprendis turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

35. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje praÅ¡oma iÅ¡ A. V.-M. valstybei priteisti 252,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.

36. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė pats nuteistasis, apeliacinės instancijos teisme A. V.-M. gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartimi nuteistajam A. V.-M. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas, nes baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti asmens teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas valstybės iniciatyva ir nepriklausė nuo paties apelianto valios.

Esant tokioms aplinkybėms, iÅ¡laidų, kurios buvo patirtos dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, priteisimas iÅ¡ nuteistojo nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, proceso iÅ¡laidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iÅ¡ nuteistojo nepriteistinos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. V.-M. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti ir iÅ¡ nuosprendžio nustatomosios dalies paÅ¡alinti aplinkybę, kad nukentėjusioji D.

Å . dėl A. V.-M. stÅ«mimo griuvo. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ nuteistojo A. V.-M. netenkinti. Teisėjai Julita Dabulskytė-Raizgienė Rasa Paužaitė Ugnius Trumpulis