Legislator Case Law & Legislation
4ac0c6da-33c9-4bc5-b005-745afb7dfe76 AI generated

4ac0c6da-33c9-4bc5-b005-745afb7dfe76 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 4ac0c6da-33c9-4bc5-b005-745afb7dfe76
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla NrPirmosios intancijos teismo teisėjas             Civilinė byla Nr. 2A-5-280/2013Dainius Strautininkas             Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01019-2010-5             Procesinio sprendimo kategorija: (S)              44; 44.2; 44.2.4.1; 45.5.1; 52.3; 121.14; 121.21. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 3 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,kolegijos teisėjų:

Legislator headnote

AI generated

4ac0c6da-33c9-4bc5-b005-745afb7dfe76 · Panevėžio apygardos teismas: Tai patvirtina 2010-02-17 PVM sÄ skaita – faktÅ«ra ir teismui pateikti iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų registro duomenys. Teismas konstatavo, kad minėtos aplinkybės įrodo, jog Å¡iltnamio statybos darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Sinesa“. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2009 metais pažinojo tiek atsakovÄ , tiek trečiojo asmens atstovÄ J. T. ir su jais bendravo ne kaip su fiziniais asmenimis, bet kaip su įmonių atstovais. Teismo nuomone, atsakovas K. B. buvo tik įpareigotas trečiojo asmens UAB „Sinesa“, kaip jo darbuotojas, atlikti Å¡iltnamio statybos darbus.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmos instancijos teismo teisėja Civilinė byla NrPirmosios intancijos teismo teisėjas             Civilinė byla Nr. 2A-5-280/2013Dainius Strautininkas             Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01019-2010-5             Procesinio sprendimo kategorija: (S)              44; 44.2; 44.2.4.1; 45.5.1; 52.3; 121.14; 121.21. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 3 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,kolegijos teisėjų:

Laimutės Sankauskaitės (pranešėja), Laimanto MisiÅ«no,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. L. apeliacinį skundÄ dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3-857/2012 pagal ieÅ¡kovės G. L. ieÅ¡kinį atsakovui K. B. dėl gautų pinigų priteisimo ir žalos atlyginimo, tretysis asmuo byloje – UAB „Sinesa“.           Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė G. L. su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo K. B. 67 271,96 Lt patirtos žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines metines palÅ«kanas, skaičiuojamas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2009-11-17 jai buvo iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. A5-169 statyti Å¡iltnamius Juodelių kaime, Biržų rajone. G. L. pažymėjo, kad iÅ¡ Å vedijos Å«kininko B.

K. už 80 000 Å vedijos kronų (28 800 Lt) įsigijo du naudotus Å¡iltnamius, kurių plotas – 2 200 m² ir 1 700 m². Pagal 2008-09-10 Statybos rangos sutartį, sudarytÄ su pagal verslo liudijimÄ dirbančiais statybininkais, ieÅ¡kovė susitarė, kad už Å¡iltnamių nugriovimÄ sumokės 32 000 Lt, o už Å¡iltnamių pastatymÄ â€“ 68 000 Lt. Pagal paminėtÄ Statybos rangos sutartį, sutartyje nurodyti statybininkai pastatė vienÄ iÅ¡ dviejų – 2 200 m² Å¡iltnamį. Už Å¡iltnamių iÅ¡ardymÄ G.

L. pervedė S. Ž. 32 000 Lt. Kadangi ieÅ¡kovė buvo nepatenkinta statybininkų, dirbusių pagal 2008-09-10 Statybos rangos sutartį ir pastačiusių pirmÄ jį 2 200 m² ploto Å¡iltnamį, darbu, 2009 metų rugsėjo mėnesį susitarė su atsakovu K. B., kad jis ir jo samdomi asmenys pastatys 1 500 m² Å¡iltnamį. Å alys susitarė, kad Å¡iltnamių statybos darbų kaina yra 50 000 Lt. IeÅ¡kovė už atliktus darbus atsakovui iÅ¡ viso sumokėjo 45 000 Lt: 2009-09-28 grynais – 20 000 Lt, 2009-12-03 grynais – 15 000 Lt ir 2009-12-09 grynais – 10 000 Lt.

Pinigų sumokėjimo faktÄ Ä¯rodo atsakovo iÅ¡raÅ¡yti pakvitavimai. G. L. teigimu, 2010 metų vasario mėnesį naktį iÅ¡ 19 dienos į 20 d. K. B. statytas Å¡iltnamis sugriuvo. Sugriuvo 700 m² pastatyto Å¡iltnamio, buvo nepataisomai sugadintos metalinės Å¡iltnamio konstrukcijos, sudužo stiklai, pažeista polikarpinė danga. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad 2010-04-20 Avarijos tyrimo akte konstatuota, kad atsakovas statybÄ vykdė netinkamai. G. L. pabrėžė, kad K. B. delsė sudaryti raÅ¡ytinę rangos sutartį, statybos darbus atliko atsakovo samdyti asmenys.

IeÅ¡kovė nurodė, kad ekspertai nustatė, jog likusi nesugriuvusi Å¡iltnamio dalis yra netinkama naudoti dėl statybos defektų. Anot ekspertų, nesugriuvusios Å¡iltnamio dalies remontui reikalinga 16 738,96 Lt. IeÅ¡kovė pabrėžė, kad atsakovas nebuvo atlikęs visų statybos darbų iki galo, statinys sugriuvo statybos metu, todėl atsakovas privalo atlyginti žalÄ . G. L. nurodė, kad dėl nepataisomai sugadintų 700 m² Å¡iltnamio konstrukcijų jai buvo padaryta 5 166 Lt žala, ieÅ¡kovė taip pat patyrė 5 691 Lt Å¡iltnamio iÅ¡ardymo ir 6 433 Lt transportavimo iÅ¡laidų.

G. L. pažymėjo, kad patyrė 12 243 Lt nuostolių dėl sunaudotų sugriuvusio šiltnamio statybai pirktų medžiagų sunaikinimo. Iš viso dėl nepataisomai sugadintų konstrukcijų, įdėtų medžiagų, kurių nebus galima panaudoti statybai iš naujo, ieškovei buvo padaryta 29 533 Lt žala (5 166 Lt + 5 691 Lt + 6 433 Lt + 12 243 Lt). G. L. nurodė, kad atsakovui už statomus šiltnamius sumokėjo 45 000 Lt. Už 1 m² šiltnamio statybos sumokėta 30 Lt. Nepataisomai sugadinta 700 m² šiltnamio konstrukcijų, todėl K.

B. privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei už 700 m² Å¡iltnamio pastatymo darbus sumokėtÄ sumÄ , t. y. 21 000 Lt (30 Lt x 700 m²). Taip pat K. B. yra atsakingas už netinkamai atliktus darbus kitoje nesugriuvusioje Å¡iltnamio dalyje, todėl privalo atlyginti statybos darbų broko Å¡alinimo iÅ¡laidas – 16 738,96 Lt. G. L. teigimu, iÅ¡ viso iÅ¡ atsakovo priteistina ieÅ¡kovei padaryta žala sudaro 67 271,96 Lt (29 533 Lt + 21 000 Lt + 16 738,96 Lt).Biržų rajono apylinkės teismas 2012-09-12 sprendimu G. L. ieÅ¡kinį atmetė, iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovo K.

B. naudai priteisė 4 840 Lt bylinėjimosi išlaidų, 89,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo bei 339,14 Lt liudytojo atvykimo į teismo posėdžius išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2010 metų vasario mėnesi, naktį iš 19 d. į 20 d sugriuvo dalis statomo šiltnamio (bendras plotas 1 551,93 m²), esančio Juodelių k., Biržų r. Teismo ekspertizės akto išvadoje konstatuota, kad šiltnamio statybos metu buvo pažeisti LR statybos įstatymo 4 ir 15 straipsniai, STR 2.01.01(1):2005 „Esminiai statinio reikalavimai „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimai.

Teismas, iÅ¡tyręs bylos aplinkybes bei Å¡alių ir trečiojo asmens parodymus, nustatė, kad raÅ¡ytinė rangos sutartis dėl Å¡iltnamio Juodelių k., Biržų r., statybos nebuvo sudaryta. Å iltnamio statybos darbai buvo vykdomi pagal žodinį Å¡alių susitarimÄ . Byloje kilo ginčas kas iÅ¡ tiesų buvo rangovas ir atliko Å¡iltnamio statybos darbus: ar atsakovas K. B., ar trečiasis asmuo UAB „Sinesa“. Remdamasis liudytojo S. Z. parodymais, teismas nustatė, kad S. Z. ieÅ¡kovei G. L. rekomendavo K.

B. kaip fizinį asmenį, užsiimantį šiltnamių statyba. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo atsiliepimuose į ieškinį, triplikuose ir teismo posėdžiuose vienareikšmiškai teigė, jog šiltnamio statybos darbus atliko ir rangovu buvo trečiasis asmuo UAB „Sinesa“. Biržų rajono apylinkės teismas, remdamasis byloje esančiais pakvitavimais, nustatė, kad ieškovė perdavė atsakovui 45 000 Lt. Dalis šių pinigų yra apskaityta trečiojo asmens UAB „Sinesa“ buhalterinėje apskaitoje.

Tai patvirtina 2010-02-17 PVM sÄ skaita – faktÅ«ra ir teismui pateikti iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų registro duomenys. Teismas konstatavo, kad minėtos aplinkybės įrodo, jog Å¡iltnamio statybos darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Sinesa“. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė 2009 metais pažinojo tiek atsakovÄ , tiek trečiojo asmens atstovÄ J. T. ir su jais bendravo ne kaip su fiziniais asmenimis, bet kaip su įmonių atstovais. Teismo nuomone, atsakovas K. B. buvo tik įpareigotas trečiojo asmens UAB „Sinesa“, kaip jo darbuotojas, atlikti Å¡iltnamio statybos darbus.

Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iltnamio statybos darbų rangovas buvo ne atsakovas K. B., o tretysis asmuo UAB „Sinesa“, todėl ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui ir yra atmestinas. IeÅ¡kovė G. L. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2012-09-19 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-3-857/2012 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ G. L. ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, bei priteisti ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliantė nurodė, kad ji atsakovui grynaisiais pinigais 2009-09-28 sumokėjo 20 000 Lt, 2009-12-03 – 15 000 Lt, 2009-12-09 – 10 000 Lt. Minėtų piniginių lėšų priėmimo faktÄ patvirtina tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo ranka suraÅ¡yti pakvitavimai. 2009-09-28 pakvitavime nurodyta, kad pinigai sumokėti K. B. asmeniÅ¡kai, nurodytas atsakovo asmens kodas. G. L. pažymėjo, kad iÅ¡ Å¡io įrodymo niekaip negalima spręsti, jog atsakovas veikė kaip juridinio asmens atstovas, pakvitavime nenurodyta, kad atsakovas atstovauja juridinį asmenį ar turi įgaliojimÄ veikti juridinio asmens naudai.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas, veikdamas kaip juridinio asmens atstovas, privalėjo ieÅ¡kovei pateikti oficialų pinigų priėmimo kvitÄ , kurio privalomÄ formÄ tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o ne pinigus priimti ranka paraÅ¡ytu pakvitavimu, kurio turinys neatskleidžia, jog pinigai priimti bendrovės naudai. Byloje taip pat nėra pateiktas kasos pajamų orderis, kuris bÅ«tų pagrindas atsakovui tinkamai atsiskaityti su trečiuoju asmeniu (juridiniu asmeniu) ir tinkamai apskaityti pinigines lėšas.

Apeliantės teigimu, iÅ¡ byloje esančių įrodymų apskritai nėra aiÅ¡ku ar ieÅ¡kovės pinigai sumokėti atsakovui pateko trečiojo asmens buhalterinę apskaitÄ , o faktas, kad yra iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita – faktÅ«ra nepatvirtina aplinkybės, jog tretysis asmuo pinigus iÅ¡ tiesų priėmė. G. L. pažymėjo, jog pagal LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 2 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra privalo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas.

UAB „Sinesa“ ieÅ¡kovei PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ , kuri ieÅ¡kovei taip ir nebuvo įteikta, iÅ¡rašė praėjus beveik 5 mėnesiams nuo pinigų atsakovui sumokėjimo momento. Apeliantė atkreipė dėmesį, kad atsakovas K. B. statybos rangos darbus vykdė kaip fizinis asmuo, tačiau pastatui sugriuvus dėl jam kilusios civilinės atsakomybės grėsmės, galimai civilinės atsakomybės naÅ¡tÄ siekė perkelti juridiniam asmeniui, tokiu bÅ«du bandė iÅ¡vengti turtinės prievolės ar jÄ panaikinti savo atžvilgiu.

Atsakovas žinojo, kad juridinio asmens (trečiojo asmens) UAB „Sinesa“ finansinė padėtis yra labai sunki, įmonė neturi jokio turto, todėl patenkinus ieÅ¡kinį, iÅ¡ trečiojo asmens nuostolių atlyginimas (iÅ¡ieÅ¡kojimas) bÅ«tų neįmanomas. Tokius motyvus dar labiau pagrindžia ir tai, kad atsakovui kitu pakvitavimu 2009-12-03 ieÅ¡kovė sumokėjo 15 000 Lt, o 2009-12-09 dar 10 000 Lt, bet Å¡ios piniginės lėšos į trečiojo asmens buhalterinę apskaitÄ Ä¯trauktos nebuvo.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad iÅ¡ trečiojo asmens į bylÄ pateiktos 2010-02-17 PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros turinio matyti, kad tretysis asmuo suteikė Å¡ias prekes ir paslaugas: pardavė ieÅ¡kovei stulpelius Å¡iltnamio pamatams, atliko Å¡iltnamio pamatų ir konstrukcijos montavimo darbus. Taigi, net jeigu teismas ir pripažintų, kad PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ tretysis asmuo iÅ¡rašė nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų ir nesiekdamas suklaidinti teismo bei ieÅ¡kovės, iÅ¡ Å¡ių duomenų akivaizdu, kad tretysis asmuo veikė kaip subrangovas arba paslaugų teikėjas, kadangi atliko tik nedidelę Å¡iltnamio statybos darbų dalį bei ieÅ¡kovei kaip prekybininkas pardavė tam tikras prekes.

Apeliantė pažymėjo, kad ji negalėjo žinoti, jog atsakovas ar trečiojo asmens atstovas J. T. veikė kaip juridinio asmens atstovai, o K. B. ir J. T. parodymai yra prieÅ¡taringi. IeÅ¡kovė nurodė, kad liudytojo S. Z. duoti parodymai įrodo faktÄ , jog ne tik ieÅ¡kovė, bet ir pats liudytojas manė, kad atsakovas dirba kaip fizinis asmuo. G. L. atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino kitų liudytojų parodymų, kurie yra reikÅ¡mingi bylai. Teisme buvo apklaustas J.

A., kuris paliudijo faktÄ , kad atsakovas už vežamÄ Å¾vyrÄ jam sumokėjo 4 000 Lt grynais be jokių tai patvirtinančių dokumentų. Taigi, tai rodo, kad J. A. nebuvo trečiojo asmens darbuotojas, kadangi su juo atsiskaitinėjo tiesiogiai atsakovas, o iÅ¡ trečiojo asmens buhalterinės apskaitos nematyti jokie mokėjimai J. A. už atliktus darbus. Faktas, kad J. A. pinigai buvo sumokėti be jokių apskaitos dokumentų patvirtina, kad greičiausiai pinigus jam mokėjo atsakovas kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas.

Apeliantė pažymėjo, kad iÅ¡ 2009 m. UAB „Sinesa“ veiklos ataskaitos dokumentų matyti, kad UAB „Sinesa“ nevykdė jokių statybos darbų G. L. Å«kyje, 2009 m. G. L. nebuvo iÅ¡raÅ¡yta jokių PVM sÄ skaitų – faktÅ«rų. Nėra jokių skolų suderinimo aktų. IeÅ¡kovė skunde pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ jos atsakovo naudai priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas K. B. atsiliepimu prašė G. L. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti Biržų rajono apylinkės teismo 2012-09-19 sprendimÄ nepakeistÄ .

Atsakovas nurodė, kad jis statybos rangos darbus atliko kaip trečiojo asmens UAB „Sinesa“ atstovas. K. B. pažymėjo, kad visus iÅ¡ apeliantės gautus pinigus pervedė UAB „Sinesa“, kurie buvo apskaityti įmonės buhalterijoje. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovė klaidina teismÄ nurodydama, kad ne visos jos sumokėtos piniginės lėšos buvo pervestos į trečiojo asmens sÄ skaitÄ , Å¡ias aplinkybes paneigia raÅ¡ytiniai įrodymai, pavedimai iÅ¡ atsakovo sÄ skaitos į trečiojo asmens sÄ skaitÄ , pirktos medžiagos ir kiti įrodymai.

K. B. atkreipė dėmesį, kad statybos rangos darbų metu jis buvo UAB „Sinesa“ darbuotojas ir veikė kaip minėtos įmonės atstovas, todėl nėra atsakingas už ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ . Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p. CPK 327 str.1d. 2 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovei G. L. 2009-11-17 Biržų rajono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir urbanistikos skyrius iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. A5-169 – 1 551,93 m² ploto Å¡iltnamiui Juodelių kaime, Biržų rajone, statyti (b. l. I t. 25). IeÅ¡kovė 2008-09-11 iÅ¡ Å vedijos Å«kininko B. K. už 80 000 Å vedijos kronų (28 800 Lt pagal 2008-09-11 valiutų kursÄ ) nusipirko 3 936 m² „Venlo“ Å¡iltnamių (b. l. 63-64).

Apeliantė dėl nupirktų Å¡iltnamių statybos susitarė su atsakovu K. B.. Pagal žodinį susitarimÄ už Å¡iltnamių pastatymÄ G. L. atsakovui įsipareigojo sumokėti 50 000 Lt., o faktiÅ¡kai sumokėjo 45 000 Lt. Å iuos pinigus ji perdavė atsakovui K. B.. Byloje nustatyta, kad 2010 m. vasario mėnesį naktį iÅ¡ 19 d. į 20 d. sugriuvo dalis statomo Å¡iltnamio, esančio Juokelių k., Biržų r. (b. l. I t. 12 – 14). Sugriuvusios Å¡iltnamio dalies plotas apie 700 m². Teismo ekspertizės akto iÅ¡vadoje nurodyta, kad Å¡iltnamis, esantis Juodelių k., Biržų r., pastatytas nusižengiant ieÅ¡kovės pateikto 2009 m. techninio projekto reikalavimams (Teismo ekspertizės akto 50 psl.).

Minėtoje ekspertizėje konstatuota, kad rangovas yra atsakingas už statomo Å¡iltnamio dalies sugriuvimÄ jo statybos metu, nes statyba buvo vykdoma pažeidžiant LR statybos įstatymo 4 str. ir 15 str. bei STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimus (Teismo ekspertizės akto 52 psl.). Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad sugriuvusio Å¡iltnamio dalies plotas – 584,6 m². Dėl rangovoNagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, kas iÅ¡ tiesų buvo rangovas ir atliko Å¡iltnamio statybos darbus: ar atsakovas K.

B., ar trečiasis asmuo UAB „Sinesa“. Atsakovas teigė, kad jis sugriuvusių Å¡iltnamių statyboje dalyvavo tik kaip UAB „Sinesa“ atstovas – darbuotojas, todėl negali bÅ«ti pripažintas rangovu ir bÅ«ti atsakingas už ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ . K. B. atkreipė dėmesį, kad jis, kaip UAB „Sinesa“ darbuotojas, su kitais trečiojo asmens samdytais darbininkais atliko tam tikrus Å¡iltnamio statybos darbus. Atsakovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad Å¡iltnamio statybos darbus jam pavedė atlikti UAB „Sinesa“ direktorius J.

T. (b. l. II t. 80-82). Trečiojo asmens atstovas J. T. patvirtino, kad jis su G. L. telefonu susitarė dėl Å¡iltnamio statybos darbų vykdymo ir jų kainos. IeÅ¡kovė tai neigė. J. T. teismo posėdyje nurodė, kad sugriuvusio Å¡iltnamio statybos darbus vykdė G. J. ir kiti darbininkai, kurie yra Baltarusijos piliečiai, ir kurių pavardžių J. T. neatsimena (b. l. II t. 83). Pasak trečiojo asmens atstovo, su minėtais darbininkais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys. Atsakovas neįrodė, kad jis, sudarydamas rangos sutartį su ieÅ¡kove, jÄ sudarė trečiojo asmens, o ne savo vardu.LR CK 6.681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas statybos darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ .

LR CK 6.696 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už statinio sugriuvimÄ ir tuo padarytÄ Å¾alÄ atitinkamai atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiÅ«rėtojas, jeigu objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos darbų defektų ar netinkamo žemės grunto.Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga, Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant bei vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ ir kitus procesinius dokumentus grÄ Å¾inti juos padavusiems asmenims trÅ«kumų Å¡alinimo tvarka (115, 138 str.), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimÄ (142 str. 3 d., 181 str. 2d., 227 str. 2 d.), arba, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , atmesti ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir kt.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir įrodymų visetÄ bei iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje S. Č., E. S., R.

J. Ir kt. v. UAB „Parex lizingas“, bylos Nr. 3K-3-471/2006). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. T. E .,bylos Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T.

B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).Byloje nustatyta, kad ieškovė G. L. 2009 m. rudenį  su atsakovu K. B. sudarė žodinę statybos rangos sutartį dėl šiltnamio statybos, Juodelių k., Biržų r. Sutarties kaina – 50 000 Lt. Sutarties kainos neginčijo nei ieškovė, nei atsakovas, nei tretysis asmuo. Ieškovė už atliktus darbus tiesiogiai K. B. iš viso sumokėjo 45 000 Lt: 2009-09-28 grynais – 20 000 Lt, 2009-12-03 grynais – 15 000 Lt ir 2009-12-09 grynais – 10 000 Lt (b. l.

I t. 35, 36). Pinigų priėmimo pakvitavimus pasirašė atsakovas K. B., nenurodydamas, kad jis atstovauja ne save, o kokiÄ tai bendrovę (b. l. 35-36). Dalis ieÅ¡kovės atsakovui sumokėtų pinigų (20 000 Lt) pagal 2010-02-17 iÅ¡raÅ¡ytÄ PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ apskaityta trečiojo asmens UAB „Sinesa“ buhalterinėje apskaitoje (b. l. I t. 91). Teismas atkreipia dėmesį, kad minėta sÄ skaita faktÅ«ra iÅ¡raÅ¡yta 2010-02-17, praėjus beveik 5 mėnesiams nuo pinigų atsakovui sumokėjimo fakto.

Minėta PVM sÄ skaita – faktÅ«ra ieÅ¡kovės G. L. nepasiraÅ¡yta. LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 str. 2 d. numatyta, kad PVM sÄ skaita – faktÅ«ra privalo bÅ«ti iÅ¡raÅ¡yta nedelsiant patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Taigi, nagrinėjamu atveju, tretysis asmuo UAB „Sinesa“ akivaizdžiai pažeidė įstatymo reikalavimÄ nedelsiant iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitÄ â€“faktÅ«rÄ . 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (akto redakcija galiojusi nuo 2009 07 26 iki 2010 06 06) 3 punkte nurodyta, kad pinigai į kasÄ priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasiraÅ¡o vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas.

Priėmus pinigus, iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas, kurį pasiraÅ¡o vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir kasininkas. Tų pačių taisyklių 10 straipsnyje įtvirtinta, kad atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimÄ Ä¯rodančiais dokumentais atiduoda į kasÄ . Pinigų priėmimas į kasÄ Ä¯forminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui iÅ¡duodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas, o pinigų sumokėjimo tvarkÄ ir terminus, kurie negali bÅ«ti ilsesni kaip vienas mėnuo, atskaitingam asmeniui nustato vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir patvirtina Å«kio subjekto vadovas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nei atsakovas, nei tretysis asmuo nepateikė kasos pajamų orderių ir neįrodė, kad K. B. iÅ¡ G. L. gautus už Å¡iltnamių statybÄ pinigus įnešė į UAB „Sinesa“ kasÄ . Kaip minėta, iÅ¡ pateiktų pakvitavimų niekaip negalima spręsti, kad K. B. veikė kaip juridinio asmens atstovas, pakvitavime nėra nurodyta, kad atsakovas veikė, kaip juridinio asmens atstovas ar turėjo įgaliojimÄ veikti juridinio asmens vardu ir jo naudai. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra labiau tikėtina, jog K.

B. priėmė ieškovės sumokėtus pinigus kaip fizinis asmuo, o ne kaip juridinio asmens atstovas.Liudytojas S. Z. nurodė, kad jis ieškovei G. L. rekomendavo K. B. kaip fizinį asmenį, užsiimantį šiltnamių statyba. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas ieškovei įteikė vizitinę kortelę, kurioje nurodyta, kad K. B. yra įmonės „GGP“ direktorius (b. l. I t. 74). Teismas nurodė, kad remiantis atsakovo parodymais, matyti, jog įmonė „GGP“ yra trečiojo asmens UAB „Sinesa“ prekinis ženklas.

Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, Biržų rajono apylinkės teismas, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė G. L. su atsakovu K. B. ir trečiojo asmens atstovu J. T. bendravo ne kaip su fiziniais asmenimis, bet kaip su įmonių atstovais. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-06-22 iki 2012-04-16 atsakovas dirbo UAB „Sinesa“ (b. l. III t. 42). IÅ¡ bylos duomenų, matyti, kad Å¡iltnamių statybos rangos sutarties sudarymo, statybos darbų vykdymo ir Å¡iltnamių sugriuvimo metu K. B. buvo trečiojo asmens UAB „Sinesa“ darbuotojas.

Atkreiptinas dėmesys, kad atlikus SODROS duomenų analizę, nerasta jokios informacijos, kad Å¡iltnamių statybos rangos sutarties sudarymo ar darbų vykdymo metu atsakovas bÅ«tų dirbęs įmonėje „GGP“, kurios direktoriumi nurodė ieÅ¡kovei esÄ s. Pabrėžtina, kad byloje yra nustatyta, jog „GGP“ vardu yra registruotas kitas savarankiÅ¡kas, atskiras juridinis asmuo, kurio kodas 159933150, buveinės adresas Kauno g. 2C, Ežerėlio mstl., Kauno r. (b. l. III t. 43). Lietuvos Respublikos Prekių ženklų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prekės ženklas – tai bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiÅ¡kai.

Pagrindinė prekės ženklo funkcija – suteikti vartotojui juo pažymėtų prekių ir (arba) paslaugų identiÅ¡kumo garantijÄ . Teisėju kolegija, pažymi, kad prekės ženklas yra žymuo, kuriuo atskiriamos vieno asmens prekės ir paslaugos nuo kito asmens, tačiau skirtingų asmenų naudojami juridinio asmens pavadinimai, negali bÅ«ti laikomi tų asmenų prekių ženklais. Nagrinėjamu atveju „GGP“ yra savarankiÅ¡ko nuo UAB „Sinesa“ nepriklausančio juridinio asmens pavadinimas, todėl pavadinimas „GGP“ negali bÅ«ti UAB „Sinesa“ prekės ženklas.

Atsakovo argumentas, kurį pripažino pirmosios instancijos teismas, kad juridinis asmuo (įmonė) „GGP“ yra trečiojo asmens UAB „Sinesa“ prekinis ženklas yra visiškai nelogiškas, nes tokia situacija, kai juridinis asmuo yra kito juridinio asmens prekinis ženklas net negalima teoriškai, be to, nagrinėjamu atveju faktiškai nustatyta, kad UAB „Sinesa“ ir UAB „GGP“ yra savarankiški juridiniai asmenys ir žymuo „GGP“ nėra UAB „Sinesa“ prekinis ženklas.

Biržų rajono apylinkės teismo nurodyti argumentai, kad K. B. ieÅ¡kovei pateikti duomenys („GGP“ vizitinė kortelė) įrodo, kad G. L. turėjo suprasti, jog bendrauja su juridinio asmens, o bÅ«tent su UAB „Sinesa“, atstovu yra nepagrįsti, nes atsakovas ieÅ¡kovei pristatydamas save pateikė klaidinančiÄ ir tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Be to, pažymėtina, kad iÅ¡ K. B. apeliantei pateiktoje vizitinėje kortelėje (b. l. I t.

74) esančių duomenų niekaip negalima spręsti, kad atsakovas buvo UAB „Sinesa“ atstovas ar darbuotojas. Å ia kortele atsakovas galėjo tik patvirtinti savo kvalifikacjÄ .Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje neįrodyta, kad UAB „Sinesa“ darbuotojai, iÅ¡skyrus K. B., bÅ«tų dalyvavę atliekant Å¡iltnamio G. L. Å«kyje statybos darbus. Teismas atkreipia dėmesį, kad trečiojo asmens UAB „Sinesa“ atstovas, įmonės direktorius J. T. negalėjo nurodyti asmenų, galimai dirbusių, statant minėtÄ Å¡iltnamį pavardžių.

Taip pat nebuvo pateiktos su darbininkais sudarytų terminuotų darbo sutarčių kopijos, kurias duodamas parodymus minėjo J. T.. Å ie faktai tik sustiprina abejones, kad UAB „Sinesa“ galėjo bÅ«ti rangovu, statant Å¡iltnamį ieÅ¡kovės Å«kyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodus ir remdamasi įrodinėjimo taisyklėmis, daro iÅ¡vadÄ , kad G. L. negalėjo suprasti, kad rangos sutartį sudaro su juridiniu asmeniu UAB „Sinesa“ ir yra labiau tikėtina, kad ginčijama sutartis buvo sudaryta su fiziniu asmeniu K.

B.. Pinigų perdavimo asmeniÅ¡kai K. B. faktas, buhalterinių dokumentų (kasos orderių) nebuvimas, klaidinantys atsakovo teiginiai dėl UAB „Sinesa“ prekės ženklo, leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju, rangovu pripažintinas K. B. ir jam tenka atsakomybė už žalÄ kilusiÄ dėl netinkamo statybos darbų atlikimo.Dėl nuostolių dydžio ir kaltėsCivilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Civilinės atsakomybės taikymui yra bÅ«tinos Å¡ios civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos : neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos ar nuostolių, kaltė, žala ir nuostoliai. Žala, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lyga, reiÅ¡kiasi vienu iÅ¡ CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatytų bÅ«dų: asmens turto netekimu arba sužalojimu, jo turėtomis iÅ¡laidomis (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautomis pajamomis. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pažymėtina, kad įrodyti žalos faktÄ ir dydį pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles turi nukentėjęs asmuo.Byloje nustatyta, kad atsakovui K. B. statant ieÅ¡kovės G. L. Å«kyje Å¡iltnamį nebuvo įvykdyti paruoÅ¡to techninio projekto reikalavimai ( netinkamai sumontuoti pamatų stulpeliai, ne visur sumontuoti vėjo ryÅ¡iai), susikaupęs didelis sniego sluoksnis sukėlė Å¡iltnamio griÅ«tį.

Å iltnamio dalis sugriuvo dėl to, kad neatlaikė sniego apkrovos. Tai konstatuota teismo ekspertizės aktu. Vykdydamas statybÄ Â rangovas atsakovas K. B. nesilaikė statybai keliamų reikalavimų, nepildė darbų žurnalo, nebaigė tinkamai statybos, neužtikrino nebaigtos statybos saugumo, nes objektas nebuvo priduotas užsakovui- ieÅ¡kovei G. L.. Atsakovo K. B. paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu nepaneigia Å¡ių iÅ¡vadų. Å iltnamio griÅ«ties dienÄ Â tarp Å¡alių sudaryta rangos sutartis galiojo ir pagal CK 6.682 str. 1 d. statybos objekto arba jo dalies atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika, kol jį priima užsakovas, tenka rangovui.

Rangovas K. B., sudarydamas sutartį ir atlikdamas statybos darbus, neįspėjo užsakovo dėl to, kad yra kliūčių sutarčiai tinkamai vykdyti, kaip bandė aiÅ¡kinti teismo posėdžio metu, todėl jis prisiėmė visÄ rizikÄ dėl Å¡iltnamio statybos.IÅ¡ teismo ekspertizės akto matyti, kad sugriuvusios Å¡iltnamio dalies plotas 584,6 m² (Teismo ekspertizės akto 52 psl.). IeÅ¡kovė nurodė, kad įsigydama Å¡iltnamius Å vedijoje patyrė 5 691 Lt Å¡iltnamio iÅ¡ardymo ir 6 433 Lt transportavimo iÅ¡laidų.

G. L. pažymėjo, kad patyrė 12 243 Lt nuostolių dėl sunaudotų sugriuvusio šiltnamio statybai pirktų medžiagų sunaikinimo. Iš viso dėl nepataisomai sugadintų konstrukcijų, įdėtų medžiagų, kurių nebus galima panaudoti statybai iš naujo, ieškovei pagal jos tvirtinimus buvo padaryta 29 533 Lt žala (5 166 Lt + 5 691 Lt + 6 433 Lt + 12 243 Lt). G. L. įrodė, kad atsakovui už statomus šiltnamius sumokėjo 45 000 Lt. Sugriuvus šiltnamiui 2010-02-20, nepataisomai sugadinta  ieškovės teigimu apie 700 m² šiltnamio konstrukcijų, tačiau jų konkretūs kiekiai nenurodyti.

IeÅ¡kovės tvirtinimu K. B. yra atsakingas už netinkamai atliktus darbus kitoje nesugriuvusioje Å¡iltnamio dalyje, todėl reikalauja atlyginti statybos darbų broko Å¡alinimo iÅ¡laidas – 16 738,96 Lt. Tačiau byloje nepateikta duomenų, kad ieÅ¡kovė šias iÅ¡laidas realiai patyrė, paÅ¡alino statybos brokÄ likusioje, nesugriuvusioje , Å¡iltnamio dalyje.IeÅ¡kovė nurodė, kad 1 kv. m. ploto Å¡iltnamio statybai panaudojo medžiagų už 17,49 Lt, kadangi sugriuvo 584,6 kv.m. Å¡iltnamio, tai sugadinta atsakovo statybos metu panaudotų medžiagų už mažesnę sumÄ , nei nurodo ieÅ¡kovė.  Tik konstrukcijos dviejų Å¡iltnamių statybai ieÅ¡kovei kainavo 28 000 Lt.

IeÅ¡kovė nenurodė ir nepaskaičiavo nepataisomai sugadintų Å¡iltnamio konstrukcijų kiekio ir vertės, o pagal jos nurodytas iÅ¡laidas įgyjant Å¡iltnamius iÅ¡ Å vedijos Å«kininko to nustatyti apeliacinės instancijos teisme negalima.               Šiomis aplinkybėmis teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Biržų rajono apylinkės teismas, neteisingai nustatęs, kad atsakovas K. B. negali atsakyti už ieÅ¡kovei G. L. padarytÄ Â Å¾alÄ dėl netinkamos Å¡iltnamių statybos, nenagrinėjo jai padarytos ir priteistinos žalos dydžio, taigi neatskleidė bylos esmės, t.y. nenustatė  bylos aplinkybių dėl žalos dydžio.

Vien pagal ieÅ¡kinyje pateiktus tvirtinimus bei byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas negali konstatuoti konkrečių faktinių padarytos žalos aplinkybių ( CPK 327 str.1 d. 2 p.), todėl byla Å¡ioje dalyje turi bÅ«ti nagrinėjama iÅ¡ naujo. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, turi bÅ«ti svarstoma, nuo kada tarp Å¡alių rangos sutartis faktiÅ¡kai nutraukta, kiek darbų atlikta tinkamai, o kiek- netinkamai, kokius dėl to ieÅ¡kovė patyrė nuostolius. Turi bÅ«ti nustatyta, kokia statybos dalis tinkama ir turi bÅ«ti apmokama, nes nustatyta, kad netinkamai atlikta ne viso Å¡iltnamio statyba, turi bÅ«ti nustatoma, kuri dalis Å¡iltnamio gali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį, o kuri dalis remontuotina ar statytina iÅ¡ naujo.

Pagal Å¡ias nustatytas aplinkybes galima įvertinti padarytÄ Â ir atlygintinÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei. Vien pagal sugriuvusio Å¡iltnamio plotÄ visÄ Å¾alos dydį vargiai galima nustatyti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu, n u t a r i a : Biržų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. sprendimÄ panaikinti ir  bylÄ Â perduoti Biržų rajono apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.              Teisėjai                                                              Birutė Jonaitienė                                                                                          Laimantas MisiÅ«nas                                                                             Laimutė Sankauskaitė