Legislator Case Law & Legislation
2019-02-12 Nr. DBT-25-3-61-3-04272-2016-7 AI generated

2019-02-12 Nr. DBT-25-3-61-3-04272-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-02-12 Nr. DBT-25-3-61-3-04272-2016-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis dėl teismingumo

Legislator summary

AI generated

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

Legislator headnote

AI generated

2019-02-12 Nr. DBT-25-3-61-3-04272-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) įvykdyti įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytą vartotojo – advokato V. F. – 2016 m. rugsėjo 19 d. prašymo dėl nesąžiningų vartojimo sutarties – 2015 m. rugsėjo 2 d. Veiklos nuomos sutarties, sudarytos tarp vartotojo ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „DnB lizingas“ – sąlygų ištyrimą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-5/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04272-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2019 m. vasario 12 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo V. F. skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – ir Tarnyba) įvykdyti įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytą vartotojo – advokato V. F. – 2016 m. rugsėjo 19 d. prašymo dėl nesąžiningų vartojimo sutarties – 2015 m. rugsėjo 2 d. Veiklos nuomos sutarties, sudarytos tarp vartotojo ir akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „DnB lizingas“ – sąlygų ištyrimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 19 d. pateikė Tarnybai prašymą ištirti, ar 2015 m. rugsėjo 2 d. Veiklos nuomos sutartyje esančios nesąžiningos sutarties sąlygos nepažeidžia vartotojo teisių. Tarnyba 2016 m. rugsėjo 30 d. raštu „Dėl Jūsų prašymo“ Nr. 4-5734 pranešė pareiškėjui, kad atsisako nagrinėti jo prašymą. Pareiškėjas teigė, kad Tarnybos rašto forma ir turinys neleidžia manyti, jog jo atžvilgiu buvo priimtas administracinis aktas, o jame išdėstyta institucijos pozicija vertintina kaip atsisakymas veikti teisės aktų nustatyta tvarka. Tarnyba savo sprendimą nenagrinėti pareiškėjo prašymo grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2009 m. birželio 10 d. apžvalgos Nr. 30 išaiškinimais apie vartojimo sutarties požymius bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015, kurioje teismas išaiškino, jog advokatas yra verslininkas plačiąja prasme. Dėl šių aplinkybių Tarnyba padarė išvadą, kad tarp pareiškėjo ir lizingo bendrovės susiklostę santykiai negali būti kvalifikuojami kaip vartojimo santykiai teisės aktų, nustatančių, kas laikytina vartojimo sutartimi, prasme, todėl Tarnyba nėra įgaliota pasisakyti dėl minėtos sutarties nesąžiningų sąlygų taikymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodo, kad byloje kilusio ginčo teisinius santykius reglamentuoja Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, kurio 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui.

Teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos. Teismas pažymi, kad pareiškėjas ir AB „DnB lizingas“ 2015 m. rugsėjo 2 d. sudarė Veiklos nuomos sutartį Nr. 201509N-17906 dėl automobilio atperkamosios nuomos. Vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, Finansinių paslaugų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, finansinė nuoma (lizingas) yra finansinės paslaugos. Pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą dėl sutarties sąlygų atitikimo Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.2281 straipsnyje nustatytiems kriterijams, užpildydamas nustatytos formos prašymą ir nurodęs, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pirmiausia raštu kreipėsi į paslaugų teikėją, t. y. iš esmės inicijavo vartojimo ginčą, tačiau Tarnyba atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas sudarė sutartį su AB „DnB lizingas“ ne kaip vartotojas, o kaip advokatas su jo profesija susijusiems tikslams įgyvendinti, todėl minėta sutartis negali būti laikoma vartojimo sutartimi, o Tarnyba nėra įgaliota spręsti dėl sutarties nesąžiningų sąlygų taikymo.

Be to, byloje kyla klausimas dėl vartojimo sutarties sampratos aiškinimo, kuri įtvirtinta CK 6.2281 straipsnyje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas skunde teismui neprašė panaikinti Tarnybos sprendimų, kuriais buvo atsisakyta nagrinėti jo pateiktą prašymą, bet prašė įpareigoti Tarnybą įvykdyti įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytą vartotojo – advokato V. F. prašymo dėl nesąžiningų vartojimo sutarties sąlygų ištyrimą. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. kovo 23 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-41/2017 yra pasisakiusi, kad ginčas, kylantis dėl Tarnybos sprendimo nutraukti ginčo nagrinėjimą, atsižvelgiant į Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies nuostatas, yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Įvertinus visumą minėtų aplinkybių, teismui kilo abejonių dėl šios bylos rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Byloje ginčas keliamas dėl įpareigojimo Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą atlikti tarp pareiškėjo ir AB „DnB lizingas“ pasirašytos 2015 m. rugsėjo 2 d. Veiklos nuomos sutarties sąlygų ištyrimą.

Remiantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 49 straipsniu, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimai pardavėjams ar paslaugų teikėjams už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų teisių apsaugą, pažeidimus taikyti administracinę atsakomybę – skirti sankcijas, yra skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju ginčas yra keliamas dėl įpareigojimo Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ištirti civilinės Veiklos nuomos sutarties sąlygas. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis nustato, kad nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Nors šioje byloje nėra ginčijamas pats Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atsisakymas nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl minėtos sutarties sąlygų, tačiau byloje keliamas ginčas dėl įpareigojimo ištirti Veiklos nuomos sutarties sąlygas pagal savo esmę yra civilinio teisinio pobūdžio. Dėl to aptariamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 7 dalimi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimas, kuriuo ginčas buvo išspręstas iš esmės, netenka teisinės galios ir ši byla pagal rūšinį teismingumą perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo V. F. skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimas netenka teisinės galios.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

L. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys