4ac016cf-cdb3-4b98-bf4c-a641d5c40214 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-63-613/2020 (S) Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00339-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.6.8.6; 3.3.1.14; 3.3.1.20. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erikos MisiÅ«nienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos realizacijos centras“ apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1321-607/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos realizacijos centras“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui V.

T. dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Autosa“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos realizacijos centras“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama: nutraukti 2016 m. kovo 10 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2016/8405, kuri buvo sudaryta tarp ieÅ¡kovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ ir atsakovo V. T. (toliau – Sutartis); taikyti restitucijÄ ir įpareigoti atsakovÄ V.

T. savo iÅ¡laidomis iÅ¡ ieÅ¡kovės pasiimti automobilį Citroen C3 Picasso, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo automobilis), bei grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 4 500,00 Eur; priteisti iÅ¡ atsakovo 9 133,08 Eur nuostolių, 307 Eur žyminio mokesčio ir 5 proc. dydžio metinių procesinių palÅ«kanų.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad ji yra prekybos įmonė, kuri perka automobilius su tikslu juos perparduoti. IeÅ¡kovė su atsakovu 2016 m. kovo 10 d. sudarė Sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo nusipirko Ginčo automobilį už 4 500 Eur. Atsakovas turėjo Sutartyje nurodyti eismo ar kitus įvykius, kuriuose automobilis buvo apgadintas, tačiau atsakovas tokių duomenų nenurodė. IeÅ¡kovė 2016 m. kovo 10 d. minėtÄ automobilį už 4 900 Eur pardavė PrancÅ«zijos piliečiui L. M. M. D..

L. M. M. D. 2016 m. kovo 14 d. atskrido į Vilnių atsiimti Ginčo automobilio, kurį vėliau pats nugabeno į PrancÅ«zijÄ . L. M. M. D. bandant registruoti Ginčo automobilį PrancÅ«zijoje, sužinojo, kad to padaryti negali, nes 2011 m. liepos 11 d. Ginčo automobilis dalyvavo eismo įvykyje, po kurio PrancÅ«zijoje automobiliui taikomas draudimas jam iÅ¡duoti registracijos pažymėjimÄ ir dalyvauti eisme. Kadangi automobilio remontas buvo atliktas ne įgaliotų ekspertų, PrancÅ«zijos automobilių ekspertizės kabinetas negalėjo iÅ¡duoti L.

M. M. D. ekspertizės ataskaitos, kuri reikalinga tam, kad bÅ«tų panaikintas draudimas iÅ¡duoti registracijos pažymėjimÄ . L. M. M. D. 2016 m. spalio 17 d. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „Baltijos realizacijos centras“ dėl sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, kurį teismas tenkino, o Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-275-392/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

3. IeÅ¡kovės įsitikinimu, atsakovas V. T. perdavė ieÅ¡kovei UAB „Baltijos realizacijos centras“ Ginčo automobilį, kuris neatitiko Sutarties sÄ lygų, nes atsakovas nenurodė, kad Ginčo automobilis dalyvavo eismo įvykiuose arba jis žinojo kitus eismo įvykius, per kuriuos automobilis buvo apgadintas. Å ias aplinkybes įrodo prie Sutarties pateiktas priedas, kuriame nurodyta, kad neegzistuoja „eismo ar kiti įvykiai, kuriuose Turtas buvo apgadintas per laikotarpį, kurį Pardavėjas buvo Turto savininkas“ bei „visi kiti Pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose Turtas buvo apgadintas“.

Apie Ginčo automobilio trÅ«kumÄ , t. y. kad jis yra dalyvavęs eismo įvykyje, ieÅ¡kovė pirmÄ kartÄ sužinojo tik iÅ¡ PrancÅ«zijos piliečio pretenzijų po Ginčo automobilio perpardavimo. IeÅ¡kovė tikrai nebÅ«tų pirkusi Ginčo automobilio ir pardavusi jį PrancÅ«zijos piliečiui, jei bÅ«tų žinojusi, kad automobilis buvo dalyvavęs eismo įvykyje, per kurį buvo apgadintas. Atsakovas automobilį nuosavybės teise valdė daugiau nei du metus. Akivaizdu, kad tokį laiko tarpÄ atsakovas valdydamas automobilį privalėjo ilgainiui sužinoti ir suprasti, kad automobilis dalyvavęs eismo įvykyje, taip pat galėjo patikrinti, ar automobilis nedalyvavo eismo įvykiuose.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ ieškinį atmetė ir paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad Sutartyje nurodyti visi Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡o 1 punkte nurodyti duomenys. Svarbu tai, kad Sutartyje atsakovo nurodyta, jog transporto priemonė eismo ar kitų įvykių metu per laikotarpį, kurį atsakovas buvo parduodamos transporto priemonės savininkas, nebuvo apgadinta ir eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta, atsakovui nežinomi.

Atsakovui įsigyjant Ginčo automobilį iÅ¡ UAB „Autosa“, nei Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trÅ«kumus sÄ raÅ¡as, nei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.4311 straipsnis, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 6.4311 straipsniu įstatymo Nr. XII-1851 2 straipsnio pakeitimo 2015 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XII-1961. negaliojo.

6. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovui įsigijus Ginčo automobilį, buvo atlikta jo techninė apžiÅ«ra, Ginčo automobilis atitiko techninius reikalavimus ir buvo įregistruotas valstybės įstaigoje „Regitra“. Remiantis atsakovo ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimais, atsakovas iÅ¡ UAB „Autosa“ įsigijo sveikÄ , neapgadintÄ Ginčo automobilį, UAB „Autosa“ neinformavo atsakovo apie jokius eismo įvykius, kuriuose dalyvavo automobilis, UAB „Autosa“ PrancÅ«zijoje įsigijo sveikÄ , neapgadintÄ Ginčo automobilį.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laikė įrodytu, kad atsakovui 2013 metais perkant Ginčo automobilį jis nebuvo informuotas apie jokius eismo įvykius, kuriuose galėjo dalyvauti automobilis. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas, būdamas šios transporto priemonės savininku, Ginčo automobiliu būtų patekęs į eismo įvykį, kurio metu jis būtų apgadintas ir būtų registruota žala. Ginčo automobilio defektai po jo dalyvavimo eismo įvykyje 2011 m. nėra akivaizdūs ir pastebimi.

Atsakovas neturėjo jokio pagrindo manyti, jog Ginčo automobilis galėjo bÅ«ti dalyvavęs eismo įvykyje. Todėl teismas sprendė, kad atsakovui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma apie jokius eismo ar kitus įvykius, kuriuose Ginčo automobilis iki jo pardavimo ieÅ¡kovei galėjo bÅ«ti apgadintas. Atsakovas, parduodamas Ginčo automobilį ieÅ¡kovei, pateikė tik tokiÄ informacijÄ , kuriÄ Å¾inojo ir objektyviai turėjo galimybę žinoti. IeÅ¡kovei neįrodžius, kad buvusiam Ginčo automobilio savininkui iki daikto perdavimo buvo žinoma apie konkrečius eismo įvykius, kuriuose dalyvavo automobilis, negali kilti atsakovo atsakomybė dėl Å¡ios informacijos nepateikimo ieÅ¡kovei ir netinkamo Sutarties įvykdymo.

7. Teismas pažymėjo, kad Sutarties sudarymo dienÄ Ginčo automobiliui negaliojo techninė apžiÅ«ra, kas reiÅ¡kia, jog Ginčo automobilis negali dalyvauti kelių eisme, todėl automobiliui negali bÅ«ti taikyti bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai įtvirtinti CK 6.333 straipsnyje. Nors Å¡i informacija ieÅ¡kovei buvo žinoma, nes buvo nurodyta Sutartyje, tačiau ji nebuvo priežastimi ieÅ¡kovei atsisakyti sudaryti Sutartį. IeÅ¡kovė, kaip profesionali verslininkė automobilių pardavimo srityje turėjo įvertinti, kad perka naudotÄ septynių metų senumo automobilį iÅ¡ neprofesionalaus pardavėjo, ir bÅ«ti atidesnė bei rÅ«pestingesnė, ji turėjo visas technines galimybes patikrinti perkamos transporto priemonės istorijÄ (bylos nagrinėjimo metu surado galimybę gauti Ginčo automobilio istorijÄ iÅ¡ PrancÅ«zijos duomenų bazės), patikrinti automobilio techninę bÅ«klę pas specialistus, tačiau to nepadarė ir prisiėmė rizikÄ dėl perkamo naudoto automobilio trÅ«kumų.

Teismas taip pat įvertino tai, kad atsakovas pardavė savo reikmėms naudotÄ ir valdytÄ automobilį, tai nėra atsakovo verslas, todėl atsakovas nelaikytinas automobilių pardavimo srities profesionalu, kuriam turėtų bÅ«ti taikomas didesnis atsargumo, atidumo ar rÅ«pestingumo standartas, t. y. ieÅ¡kovė savo rizika pirko automobilį iÅ¡ asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas. Å ios aplinkybės eliminuoja pardavėjo atsakomybės prezumpcijÄ ir griežtesnius profesionalaus pardavėjo atsakomybės standartus (CK 6.38 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 8. IeÅ¡kovė UAB „Baltijos realizacijos centras“ apeliaciniame skunde praÅ¡o teismo Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti, papildomai su kitomis patirtomis bylinėjimosi iÅ¡laidomis priteisti 307 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimÄ . IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o priimti jos su apeliaciniu skundu teikiamus papildomus įrodymus.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. IeÅ¡kovė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nei atsakovas, nei trečiasis asmuo UAB „Autosa“ nežinojo apie Ginčo automobilio apgadinimus. IeÅ¡kovė buvo pateikusi teismui raÅ¡ytinius įrodymus, iÅ¡ kurių matyti, kad PrancÅ«zijos įmonė SDVI IVECO 2013 m. gruodžio 11 d. pardavė daužtÄ (pažeistÄ ) Ginčo automobilį UAB „Autosa“ už 2 600 Eur. Tai. kad Ginčo automobilis buvo daužtas patvirtina ir dokumentuose užfiksuota rida, t. y.

UAB „Autosa“ perkant Ginčo automobilį, automobilio odometras rodė nuvažiuotus 35 887 km, tokia pati automobilio rida yra užfiksuota ir ekspertizės ataskaitoje po eismo įvykio. Taigi, nuo autoįvykio Ginčo automobilis buvo netvarkomas ir neeksploatuojamas. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų, UAB „Autosa“ žinojo apie Ginčo automobilio defektus bei eismo įvykį, todėl apie defektus privalėjo nurodyti ir atsakovui, kuris 2013 m. gruodžio 30 d. Ginčo automobilį nusipirko už 9 300 litų (2 693,46 Eur), t. y. vos 93,46 Eur brangiau nei mokėjo UAB „Autosa“. 8.2.

IeÅ¡kovės įsitikinimu, UAB „Autosa“ laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 11 d. (Ginčo automobilio pirkimo diena iÅ¡ PrancÅ«zijos įmonės) iki 2013 m. gruodžio 30 d. (atsakovo Ginčo automobilio pirkimo iÅ¡ UAB „Autosa“ diena), daužto Ginčo automobilio suremontuoti negalėjo suspėti. Be to, Ginčo automobilis atsakovo vardu VÄ® „Regitra“ buvo įregistruotas 2014 m. sausio 4 d., tačiau atsakovas Ginčo automobiliui techninę apžiÅ«rÄ atliko tik 2014 m. sausio 31 d., t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui nuo Ginčo automobilio pirkimo arba mėnesiui nuo jo įregistravimo dienos.

IÅ¡ techninės apžiÅ«ros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 500-0087211 matyti, kad Ginčo automobilio odometras rodė 35 901 km, t. y. vos 14 km daugiau nei perkant Ginčo automobilį iÅ¡ PrancÅ«zijos. Taigi, UAB „Autosa“ pirko daužtÄ Ginčo automobilį, kurį per santykinai trumpÄ laikÄ pardavė atsakovui. Remiantis Ginčo automobilio rida, atsakovas Ginčo automobilį nusipirko irgi daužtÄ . 8.3. IeÅ¡kovė pažymi, kad atsakovas po dviejų metų Ginčo automobilį ieÅ¡kovei pardavė brangiau nei jį pirko iÅ¡ UAB „Autosa“, kas, ieÅ¡kovės vertinimu, parodo, kad atsakovo perkamas Ginčo automobilis turėjo kėbulo defektus po eismo įvykio.

Atsakovas teismo 2019 m. liepos 25 d. posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Ginčo automobilį reikėjo paruoÅ¡ti techniniai apžiÅ«rai: buvo pradegusios sėdynės, automobilį reikėjo nupoliruoti, remontuoti važiuoklę. Tai reiÅ¡kia, kad pats atsakovas nurodo eismo įvykio padarinius, kuriuose reikėjo Å¡alinti. Be to, atsakovas Ginčo automobilį naudojo ilgÄ laikÄ bei intensyviai, todėl turėjo jam atlikti įvairius remonto darbus, atlikti techninius aptarnavimus, per kuriuos turėjo suprasti, kad Ginčo automobilis buvo daužtas.

9. Atsakovas V. T. atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, palikti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 9.1. Byloje nėra jokio teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovui iÅ¡ UAB „Autosa“ įsigyjant Ginčo automobilį buvo ir / ar turėjo bÅ«ti žinoma, jog jis dalyvavo eismo įvykyje PrancÅ«zijos Respublikoje.

Byloje nėra nei vieno raÅ¡ytinio įrodymo, pagrindžiančio, jog PrancÅ«zijos Respublikoje registruota įmonė SDVI IVECO pardavė UAB „Autosa“ apgadintÄ Ginčo automobilį. Bylos dokumentai patvirtina, kad SDVI IVECO įsigijo galbÅ«t daužtÄ Ginčo automobilį dar 2011 metais, t. y. netrukus po eismo įvykio, tačiau tarp SDVI IVECO ir UAB „Autosa“ po dviejų metų sudarytoje Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartyje niekur nėra nurodyta, kad Ginčo automobilis parduodamas apgadintas. 9.2.

Trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu dėl praėjusio ilgo laiko tarpo negalėjo atsakyti, kokios bÅ«klės įsigijo Ginčo automobilį, tačiau nurodė, kiek pamena, Ginčo automobilis buvo įsigytas be defektų. 9.3. IeÅ¡kovė, įrodinėdama jokio faktinio pagrindo neturintį teiginį, jog atsakovui Ginčo automobilis buvo parduotas apgadintas, remiasi spėlionėmis ir prielaidomis, iÅ¡ automobilio odometro parodymų kaitos daro kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas apie jo remonto momentÄ , nors tai neturi jokio tiesioginio priežastinio ryÅ¡io.

Atsakovui įsigijus ne naujÄ transporto priemonę, pastaroji turėjo mikroįbrėžimų, kurie paprastai yra paÅ¡alinami elementaraus automobilio poliravimo bÅ«du. Å i procedÅ«ra, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, yra atliekama ne tik po dažymo, bet ir norint paprastai pagerinti transporto priemonės estetinę iÅ¡vaizdÄ . Automobilio važiuoklė yra labiausiai besidėvinti transporto priemonės dalis, todėl visiÅ¡kai suprantama, jog įsigijus naudotÄ transporto priemonę tenka kai kurias susidėvėjusias detales pakeisti (buvo girdimas bildesys).

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Dėl naujų įrodymų priėmimo 12. Pagal CPK 306 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus apeliaciniam skundui keliamus turinio reikalavimus, kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti CPK 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi). Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. IeÅ¡kovė UAB „Baltijos realizacijos centras“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – PraÅ¡ymo iÅ¡duoti administracinio statuso sertifikatÄ formÄ , automobilio įsigijimo dokumentus bei atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ . IeÅ¡kovės vertinimu, Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, kadangi praÅ¡ymo iÅ¡duoti administracinio statuso sertifikatÄ forma yra techninis dalykas, kuris sustiprina ieÅ¡kovės atstovo pozicijÄ iÅ¡sakytÄ pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, o automobilio įsigijimo dokumentai jau buvo pateikti į bylÄ , tačiau be VÄ® „Regitra“ atstovės parašų bei antspaudų, kuriuos pateikė atsakovo atstovas, atsakydamas į pretenzijÄ .

14. Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o Å¡ių teikiamų naujų įrodymų nepriimti. Nurodo, kad ieÅ¡kovė teikia ekrano kopijÄ iÅ¡ PrancÅ«zijos elektroninės transporto priemonių registravimo sistemos lietuvių kalba, nors interneto svetainė yra tik prancÅ«zų kalba. Ekrano kopijos originalo ieÅ¡kovė nepateikė, o teikiamas vertimas nepatvirtintas vertėjo paraÅ¡u. IeÅ¡kovės teikiami 2013 m. gruodžio 30 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis bei neiÅ¡verstas Transporto priemonės registracijos PrancÅ«zijos Respublikoje liudijimas jau yra civilinėje byloje. Nepaisant to, ieÅ¡kovė nepateikė nei jokios svarios priežasties, dėl kurios Å¡ie dokumentai, kuriuos ji savo žinioje turėjo dar civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, negalėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui ir / ar kodėl Å¡ių įrodymų pateikimo galimybė iÅ¡kilo vėliau.

15. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės teikiami nauji įrodymai arba jau yra nagrinėjamoje byloje, arba teikiami be patvirtintų vertimo kopijų, taip pat į tai, kad ieÅ¡kovė Å¡iuos naujus įrodymus galėjo pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, teisėjų kolegija atsisako priimti ieÅ¡kovės UAB „Baltijos realizacijos centras“ kartu su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus ir grÄ Å¾ina juos padavusiam asmeniui. Dėl ginčo esmės 16. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, konstatavęs, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 2016 m. kovo 10 d. sudaryta Sutartis atitiko įstatymų reikalavimus, o atsakovui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma apie jokius eismo ar kitus įvykius, kuriuose Ginčo automobilis iki jo pardavimo ieÅ¡kovei galėjo bÅ«ti apgadintas.

17. IeÅ¡kovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, teigdama, jog teismas klaidingai įvertino byloje esančius įrodymus. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovas žinojo apie Ginčo automobilio daužtumÄ ir tai patvirtina byloje esantys PrancÅ«zijos įmonės SDVI IVECO 2013 m. gruodžio 11 d. Ginčo automobilio pirkimo-pardavimo dokumentai bei vėlesnis Ginčo automobilio perpardavimas, remontas ir eksploatavimas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais ieÅ¡kovės argumentais.

18. Kaip matyti iÅ¡ PrancÅ«zijos įmonės SDVI IVECO 2013 m. gruodžio 11 d. sudarytos ParaiÅ¡kos dėl transporto priemonės pardavimo Nr. 13754 ir jos oficialaus vertimo iÅ¡ prancÅ«zų kalbos, SDVI IVECO deklaravo Ginčo automobilio pardavimÄ trečiajam asmeniui UAB „Autosa“. Nei 2013 m. gruodžio 11 d. paraiÅ¡koje, nei kartu pateiktoje sÄ skaitoje-faktÅ«roje Nr. 32440117 nebuvo deklaruota ar nurodyta, kad transporto priemonė bÅ«tų daužta. Taigi, ieÅ¡kovė, įrodinėdama, kad UAB „Autosa“ įsigydama Ginčo automobilį iÅ¡ SDVI IVECO, o atsakovas jį pirkdamas iÅ¡ UAB „Autosa“ žinojo apie Ginčo automobilio daužtumÄ , remiasi iÅ¡ esmės tik Ginčo automobilio rida, kuri nuo eismo įvykio 2011 metais iki Ginčo automobilio pardavimo atsakovui buvo deklaruojama beveik nepakitusi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien Ginčo automobilio odometro parodymai negali patvirtinti UAB „Autosa“ ir tuo labiau atsakovo žinojimo apie Ginčo automobilio daužtumÄ . Be to, byloje nėra įrodymų, kurie galėtų paneigti, kad Ginčo automobilis per dviejų metų laikotarpį nuo eismo įvykio 2011 metais iki jo pardavimo trečiajam asmeniui 2013 metais buvo suremontuotas PrancÅ«zijos įmonės SDVI IVECO ir trečiajam asmeniui UAB „Autosa“ parduotas kaip nedaužtas.

19. Remiantis bylos duomenimis, UAB „Autosa“ 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė Ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5704, pagal kuriÄ trečiasis asmuo pardavė atsakovui V. T. Ginčo automobilį už 9 300 Lt (2 693,47 Eur). Å ioje sutartyje, kaip ir PrancÅ«zijos įmonės SDVI IVECO 2013 m. gruodžio 11 d. Ginčo automobilio pirkimo dokumentuose, nebuvo nurodyta, kad Ginčo automobilis buvo daužtas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, toks reikalavimas pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti transporto priemonės defektus 2013 m. gruodžio 30 d. dar nebuvo privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

20. Remiantis atsakovo pateikta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2018 m. spalio 3 d. pažyma bei pačios ieškovės pateiktu išrašu iš „autoDNA“ duomenų bazės, atsakovo Ginčo automobilio valdymo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2016 m. kovo 10 d. jokių eismo įvykių, kuriuose būtų dalyvavęs Ginčo automobilis, bei žalų registruota nebuvo.

21. IeÅ¡kovė UAB „Baltijos realizacijos centras“ su atsakovu V. T. 2016 m. kovo 10 d. sudarė Sutartį, pagal kuriÄ atsakovas už 4 500 Eur pardavė, o ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovo nupirko Ginčo automobilį. 2016 m. kovo 10 d. Priedo prie sutarties Nr. LT-2016/8405 1.3, 1.4 punktais atsakovas patvirtino, kad turtas nebuvo apgadintas eismo įvykiuose per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo turto savininkas bei jam nėra žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose turtas buvo apgadintas.

22. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra ir ieÅ¡kovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, galinčių paneigti tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 2016 m. kovo 10 d. sudarytos Sutarties atitikimÄ Ä¯statymų reikalavimams arba atsakovo nežinojimÄ apie 2011 m. Ginčo automobilio eismo įvykį, kuriame jis buvo apgadintas.

23. Pagal CPK 12 straipsnį civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

24. IÅ¡ skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, spręsdamas, jog tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 2016 m. kovo 10 d. sudaryta Sutartis atitiko įstatymų reikalavimus, o atsakovui nebuvo ir negalėjo bÅ«ti žinoma apie jokius eismo ar kitus įvykius, kuriuose Ginčo automobilis iki jo pardavimo ieÅ¡kovei galėjo bÅ«ti apgadintas, tokiÄ savo iÅ¡vadÄ grindė byloje esančių iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visetu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti pagal apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant nagrinėjamÄ ginÄÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

27. Atsakovas V. T. patyrė 544,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ , kurias praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės. PraÅ¡ydama priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, į bylÄ pateikė 2019 m. rugsėjo 30 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. CON-19-191 bei bankinio mokėjimo nurodymo iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas sumokėjo 544,50 Eur. Patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Baltijos realizacijos centras“.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti atsakovui V. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarojos akcinės bendrovės „Baltijos realizacijos centras“ (juridinio asmens kodas 111623156) 544,50 Eur (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt keturis eurus 50 ct.) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Atsisakyti priimti ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos realizacijos centras“ kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus ir grÄ Å¾inti juos padavusiam asmeniui. Teisėjai Erika MisiÅ«nienė Almantas Padvelskis Giedrė Seselskytė