Legislator Case Law & Legislation
4abe08d2-a795-4457-a68f-940c7f2d1aef AI generated

4abe08d2-a795-4457-a68f-940c7f2d1aef · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 4abe08d2-a795-4457-a68f-940c7f2d1aef
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

yra Å¡io Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties; darbdavys prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ ;

Legislator headnote

AI generated

4abe08d2-a795-4457-a68f-940c7f2d1aef · Å iaulių apygardos teismas: Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). BÅ«tent bylÄ nagrinėjančiam organui (pareigÅ«nai), Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesÄ , ir Å¡ios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikÅ¡mingas aplinkybes byloje, turi bÅ«ti aktyvi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinio teisė pažeidimo bylaAdministracinio teisė pažeidimo byla Nr. ATP-565-282/2014Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00315-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 40.1.2.; 62.; 79.1. 81. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 28 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Kauno skyriaus apeliacinį skundÄ dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 straipsnio 1 dalį E. K. atžvilgiu nutraukta.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ , n u s t a t ė :

E. K. buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2014-02-12 17.30 val. Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius R. R. ir vyresnysis darbo inspektorius A. S., dalyvaujant Å iaulių AVPK Raseinių PK pareigÅ«nams M. K. ir M. G., atliko patikrinimÄ E. K. Å«kyje (k. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu Å«kyje rasti dirbantys R. Å . ir L. S., kurie SoDra IS duomenimis patikrinimo metu nebuvo įdarbinti E. K. Å«kyje. R. Å . raÅ¡tu paaiÅ¡kino, kad dirba pirmÄ dienÄ , dėl darbo sÄ lygų tarėsi su Å«kininku E. K., sutarė dėl atlyginimo (1000-2000 Lt), darbo sutartį pasirašė, tačiau nepateikė, patikrinimo metu šėrė kiaules.

L. S. raÅ¡tu paaiÅ¡kino, kad dirba nuo vakar, t. y. vasario 11 d. įvairius Å«kio darbus, dėl darbo sÄ lygų tarėsi su Å«kininku E. K., sutarė kad dirbs pusę etato ir gaus pusę minimalaus atlyginimo. Darbo sutartį pasirašė Å¡iandien. 2014-02-17 iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å ilalės skyriaus gautas raÅ¡tas Nr. (7.78)S-3638, kad praneÅ¡imas apie L. S. ir R. Å . priėmimÄ nuo 2014 m. vasario 12 d. į darbÄ pas E. K., vykdantį individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), buvo pateiktas naudojantis elektronine draudėjų aptarnavimo sistema (EDAS) 2014 m. vasario 12d. 19.15 val. (reg.

Nr. 25D-E-1395), t. y. patikrinimo dienÄ po atlikto patikrinimo. Tyrimo metu nustatyta, kad patikrinimo metu apie R. Å . ir L. S. įdarbinimÄ prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ nebuvo praneÅ¡ta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. Ūkininkas E. K., leisdamas jo naudai dirbti L. S. ir R. Å . laiku apie įdarbinimÄ nepranešęs SoDra teritoriniam skyriui, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir 99 straipsnio 6 punktÄ . Už šį pažeidimÄ numatyta administracinė atsakomybė ATPK 413 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniu skundu VDI Kauno skyrius praÅ¡o panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimÄ ir priimti naujÄ nutarimÄ .

Teigia, kad teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes teismas pripažino, jog 2014-02-12 17.30 val. patikrinimo metu E. K. Å«kyje tikrai buvo ir dirbo R. Å . ir L. S., o praneÅ¡imas apie priėmimÄ Ä¯ darbÄ perduotas SODRAI tik po patikrinimo – 2014-02-12 19.15 val. Nesutinka su teismo argumentu, jog liudytojai M. K. ir M. G. negalėjo patvirtinti, jog R. Å . ir L. S. dirbo, kadangi M. K. paaiÅ¡kino, kad matė kaip vienas vyras (L. S.) su kibirais iÅ¡ tvenkinio sėmė vandenį ir po to parodė kur gyvulius girdė, o M.

G. paaiÅ¡kino matęs fermoje prie kiaulių su kibiru vaikščiojančiÄ moterį (R. Å .). Pažymi, kad L. S. patikrinimo metu paaiÅ¡kinime nurodė, jog Å«kyje dirba pagalbinius darbus nuo vasario 11 d., o R. Å . raÅ¡tu paaiÅ¡kino, kad patikrinimo metu šėrė kiaules. Teigia, kad pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiÅ¡kinimai, bei liudytojų – pareigÅ«nų, mačiusių pažeidimÄ , tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-2917/2012).

Taip pat teigia, kad ATPK 413 straipsnyje numatytas teisės pažeidimas gali bÅ«ti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek ir neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3284/2011). Teigia, kad E. K., kaip darbdaviui, yra taikomi tokie patys reikalavimai kaip ir bendrovės direktoriui pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalis. Mano, kad teismas turėjo vertinti pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä , nes Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (2003 m. spalio l4 d.

IX-1768) 9 straipsnio l dalies 12 punkte numatyta, kad darbo inspektoriams suteikiama teisė daryti vaizdo įraÅ¡us, o apie tai, kad prieÅ¡ darant vaizdo įraÅ¡Ä vieÅ¡oje vietoje (Å«kyje) reikia gauti asmenų sutikimÄ , nenumato jokie teisės aktai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ E. K. praÅ¡o palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimÄ nepakeistÄ ir apeliacinio skundo netenkinti, nes teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡samiai ir objektyviai įvertinus visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylÄ nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone.

Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Pažymėtina, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai).

Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali bÅ«ti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). BÅ«tent bylÄ nagrinėjančiam organui (pareigÅ«nai), Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesÄ , ir Å¡ios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikÅ¡mingas aplinkybes byloje, turi bÅ«ti aktyvi.

Taip pat pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylÄ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai iÅ¡naudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikÅ¡mingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepaÅ¡alintos abejonės dėl asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje kilusios abejonės bÅ«tų paÅ¡alintos, o byla bÅ«tų iÅ¡spręsta teisingai.ATPK 413 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvienÄ nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 litų.

DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiÅ«rint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklÅ«sta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių požymių:

1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties;

2) darbdavys prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ ;

3) darbÄ dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos;

4) darbÄ dirba trečiosios Å¡alies piliečiai, įdarbinti nesilaikant Å¡io Kodekso 981 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. DK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbÄ , atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, numatytas darbo įstatymuose. VeikÄ kvalifikuojant pagal ATPK 413 straipsnį ir darbÄ vertinant kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnį, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2014-02-11 buvo pasirašyta darbo sutartis su R. Š., o 2014-02-12 – su L.

S., kad Å¡ios darbo sutartys 2014-02-12 buvo įregistruotos E. K. Å«kio darbo sutarčių žurnale. Taip pat byloje nustatyta, kad SODRAI apie R. Å . ir L. S. įdarbinimÄ buvo praneÅ¡ta 2014-02-12 19.15 val., t. y. po to, kai 2014-02-12 17.30 val. E. K. Å«kyje buvo atliktas patikrinimas. Teismas bylÄ E. K. atžvilgiu nutraukė remdamasis tuo, kad jis neleido R. Å . ir L. S. 2014-02-12 dirbti, kad dėl interneto gedimo jis negalėjo laiku pateikti SODRAI duomenų. Su tokia teismo iÅ¡vada negalima sutikti. Nors teisme E. K. nurodė, kad jis neleido R.

Å . ir L. S. dirbti bei tokius E. K. parodymus patvirtino jo Å«kyje dirbanti D. P., tačiau patikrinimÄ atlikti atvykę darbo inspekcijos pareigÅ«nai bei policijos pareigÅ«nai rado L. S. ir R. Å . dirbančius, iÅ¡siaiÅ¡kino jų įdarbinimo bei kitas svarbias aplinkybes. R. Å . ir L. S. paaiÅ¡kinimuose (4, 5 b. l.) nurodė, jog tuo metu jie dirbo Å«kyje. Teisme nei R. Å ., nei L. S. nebuvo apklausti. Pastebėtina, kad Å iaulių apygardos teismas 2014-07-14 nutartyje nurodė, kad nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar L.

S. ir R. Å . dirbo paklusdami E. K. ar jo įgalioto asmens nurodymams, nustatytai atitinkamai darbo tvarkai, dirbo konkretų darbÄ ar ėjo tam tikras pareigas. IÅ¡ bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ios teismo nutarties neįvykdė, neiÅ¡siaiÅ¡kino esminių bylos aplinkybių. Be to, nors byloje yra pažyma, patvirtinanti, jog nuo 2014-02-08 iki 2014-02-12 15 val. buvo fiksuotas interneto gedimas E. K. Å«kyje (60 b. l.), tačiau pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d.

įsakymu Nr. V-243 patvirtintų duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių 9 ir 12 punktus, draudėjai SD praneÅ¡imus gali pateikti tiesiogiai SODRAI pateikiant raÅ¡ytinį dokumentÄ ar siunčiant raÅ¡ytinį dokumentÄ registruota paÅ¡to siunta, kurios iÅ¡siuntimo data turi bÅ«ti ne vėlesnė kaip taisyklėse nustatyta paskutinė termino diena. Byloje nėra duomenų, kad teismas bÅ«tų aiÅ¡kinęsis, ar E. K. ėmėsi priemonių duomenis apie priimamus dirbti asmenis pateikti kitu bÅ«du.

Taip pat teisme E. K. nurodė patikrinimo dienÄ buvęs žmonos laidotuvėse, kad patikrinimo metu jo nebuvo Å«kyje. Nors tokius jo parodymus patvirtino liudytoja D. P., tačiau iÅ¡ teismui pateikto vaizdo įraÅ¡o matyti, kad E. K. dalyvavo darbo inspektorių atliekamame patikrinime, jiems aiÅ¡kino, kad apie R. Å . ir L. S. įdarbinimÄ Sodrai praneÅ¡ta internetu. Taigi E. K. parodymuose dėl jo dalyvavimo patikrinime bei dėl duomenų pateikimo SODRAI yra prieÅ¡taravimų, jie teisme nebuvo paÅ¡alinti. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog E. K. minėtÄ dienÄ dalyvavo žmonos laidotuvėse.

Tokių duomenų nepateikė ir pats E. K.. Byloje yra pateiktas vaizdo įraÅ¡as, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡io vaizdo įraÅ¡o nevertino kaip įrodymo motyvuodamas tuo, kad darbo inspekcijos pateiktas vaizdo įraÅ¡as neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų – nėra aiÅ¡ku nei kas, nei kada ir kur šį įraÅ¡Ä padarė, apie įraÅ¡o darymÄ nebuvo informuoti asmenys, kurie buvo filmuojami ir kt. IÅ¡ bylos matyti ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä pateikė darbo inspekcijos atstovas.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio l dalies 12 punkte nurodyta, kad darbo inspektoriai, vykdydami darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų pažeidimų prevencijÄ ir kontrolę, nepažeisdami įstatymais garantuoto asmens privataus gyvenimo neliečiamumo, turi teisę fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įraÅ¡us. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ darbo inspektoriai turėjo teisę patikrinimo metu daryti vaizdo ir garso įraÅ¡Ä .

IÅ¡ bylos duomenų neaiÅ¡ku, ar Å¡is vaizdo įraÅ¡as buvo iÅ¡tirtas teismo posėdyje, ar teismas aiÅ¡kinosi Å¡io vaizdo įraÅ¡o darymo aplinkybes. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tik iÅ¡tyrus šį vaizdo įraÅ¡Ä , iÅ¡siaiÅ¡kinus jo darymo aplinkybes (pvz., kada Å¡is vaizdo įraÅ¡as buvo darytas ir kas jį padarė ir pan.), bus galima vertinti, ar byloje esantis vaizdo įraÅ¡as atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir, ar juo galima vadovautis sprendžiant E. K. administracinės atsakomybės klausimÄ .

IÅ¡ bylos matyti, kad byloje nėra teismo posėdžio protokolo, o tik informacinė pažyma ir LITEKO programoje įkeltas posėdžio garso įraÅ¡as. Nors ATPK nenurodyta, kad nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas raÅ¡omas teismo posėdžio protokolas, tačiau ATPK 249 straipsnis numato, kad ATPK nereglamentuojamų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos santykių atvejais teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis.

BPK 261 straipsnis numato, kad byloje raÅ¡omas teismo posėdžio protokolas bei daromas garso įraÅ¡as. Å iuo nagrinėjamu atveju byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl negalima patikrinti byloje surinktų duomenų tinkamÄ iÅ¡tyrimÄ , asmenų parodymų iÅ¡samumÄ .Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, daroma iÅ¡vada, kad apylinkės teismas skundžiamÄ nutarimÄ priėmė neiÅ¡tyręs visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios turi įtakos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, todėl naikinamas, o administracinė byla grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobÅ«dį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30211 straipsniu, 30212 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u t a r i a : panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimÄ ir grÄ Å¾inti E. K. administracinio teisės pažeidimo bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apylinkės teisme.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėja                                                                                          Virginija Žindulienė