4abc2384-e9e1-4939-8373-d6ec62f52ce4 · Jonavos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2YT-1699-527/2017Teisminio proceso Nr. 2-17-3-01187-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.4.5.2; 2.5.5; 3.2.6.5 JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 5 d.Jonava Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jolita Cirulienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. S. pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (suinteresuoti asmenys: R. S. ir valstybės įmonė Turto bankas).

Teismas n u s t a t ė : Jonavos rajono apylinkės teismas 2017-05-05 priėmė pareiÅ¡kėjos A. S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (reg. Nr. CP-337), kuriame pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji savo faktiniais veiksmais, t. y. pradėjus valdyti turtÄ , priėmė savo mirusio sutuoktinio H. S. palikimÄ .Suinteresuotas asmuo R. S. 2017-05-15 pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, jog sutinka, kad jo mama faktiÅ¡kai priėmėm palikimÄ po jo tėvo ir savo sutuoktinio mirties.

Jis po tėvo mirties palikimo nepriėmė ir pretenzijų į jam priklausantį turtÄ nereiÅ¡kia. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas 2017-05-17 pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog tuo atveju, jeigu teismas nustatys pakankamai aplinkybių, kad pareiÅ¡kėja priėmė palikimÄ faktiniu valdymu, neprieÅ¡taraus dėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo patenkinimo.Apie bylos nagrinėjimÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims 2017-05-19 praneÅ¡ta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (CPK 133 str. 3 d.).PareiÅ¡kimas tenkintinas.Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusiais ir galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ (CK 5.50 str. 2 d.). Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , valia nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«do įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo bÅ«dais – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ .

FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente iÅ¡reikÅ¡tÄ mirusiojo valiÄ ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų iÅ¡imčių.

Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytÄ terminÄ gali priimti palikimÄ . Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Remiantis pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu H. S. 1974-07-27 įregistravo santuokÄ (b. l. 6), kurioje (duomenys neskelbtini) jiems gimė sÅ«nus R. S. (b. l. 8); 1992-08-10 jie įsigijo nekilnojamÄ turtÄ â€“ dviejų kambarių butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį įregistravo pareiÅ¡kėjos vardu ir kuriame pareiÅ¡kėja su sutuoktiniu gyveno. 1994-04-04 mirė pareiÅ¡kėjos sutuoktinis H.

S. (b. l. 5), nepalikęs testamento. Po sutuoktinio mirties pareiÅ¡kėja liko gyventi jos vardu registruotame bute, naudojosi ir naudojasi butu ir kitais bendros nuosavybės teise pareiÅ¡kėjai su sutuoktiniu priklausiusiais daiktais, mokėjo ir moka visus buto komunalinius mokesčius, atliko remonto darbus ir kt. su buto priežiÅ«ra ar eksploatavimu susijusius veiksmus. PareiÅ¡kėjos ir mirusio sutuoktinio sÅ«nus R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jokių pretenzijų į tėvo turtÄ nereiÅ¡kia. IÅ¡ Jonavos rajono 3-ojo notarų biuro notaro Z.

B. 2017-04-27 rašto dėl H. S. paveldėjimo bylos (b. l.

7) matyti, jog po H. S. mirties 1994-04-04 notaro biure paveldėjimo bylos neužvestos, palikėjo įpėdiniai palikimo nėra priėmę. PareiÅ¡kėja A. S. – H. S. sutuoktinė, R. S. – H. S. sÅ«nus. Sutuoktinė ir mirusiojo vaikai, vadovaujantis palikimo atsiradimo metu, t. y. H. S. mirties dienÄ , galiojusiomis 1965 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, buvo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai. Duomenų, kad mirusiojo H. S. sutuoktinė po savo sutuoktinio mirties bÅ«tų atsisakiusi palikimo, nėra.

IÅ¡ suinteresuotųjų asmenų paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinių įrodymų visumos darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja atvirai iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ Ä¯gyti mirusio sutuoktinio palikimÄ , faktiÅ¡kai valdė paveldimÄ turtÄ â€“ butÄ , o kitas palikėjo įpėdinis (sÅ«nus – suinteresuotas asmuo R. S.) tam neprieÅ¡taravo, kitu bÅ«du palikimo nepriėmė. Teismo nuomone, Å¡ios bylos įrodymų visuma, tai, jog suinteresuoti asmenys pareiÅ¡kimui neprieÅ¡tarauja ir sutinka su jame nurodytomis aplinkybėmis, duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėja, po sutuoktinio mirties likdama gyventi toje pačioje vietoje, kur buvo sukauptas sutuoktinių įgytas turtas, iÅ¡ karto po palikėjo mirties, t. y. nepraleisdama CK įvirtinto trijų mėnesių (6 mėnesių terminÄ , nustatytÄ 1964 m redakcijos CK 587 str. 2 d.) termino palikimui priimti, toliau aktyviais veiksmais tęsdama valdymÄ ir naudojimÄ si bendru sutuoktinių turtu, tokiu bÅ«du mirusio sutuoktinio palikimÄ priėmė pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas, teismo nuomone, yra įrodytas aptartais įrodymais, jis sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 str. 1 d. 8 p., 445 str.). Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi ir 2011-11-07 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršiančios 3 Eur, valstybės naudai iš pareiškėjos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po H. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 1994-04-04, mirties jo palikimÄ pagal įstatymÄ priėmė jo sutuoktinė A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama jo turtÄ faktiÅ¡kai valdyti.Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismÄ apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                   Jolita Cirulienė