2025-04-09 Nr. AB-6274-3-62-3-01806-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-167-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01806-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens G. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. D.) dėl administracinio akto dalies panaikinimo ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą (toliau – ir Prokuroras, pareiškėjas), kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 19S-10 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje K. Š.“ dalį, kuria K. Š. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam 0,4924 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje, kuri Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos Bendrajame plane, patvirtintame Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. B-TS-659 (toliau – ir Bendrasis planas), numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai (toliau – ir Sprendimas); 2) taikyti restituciją natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos nuosavybėn žemės ūkio paskirties 0,4924 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas).

2. Prokuroras pareiškime nurodė, kad ginčijama sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Paaiškino, kad K. Š. nuosavybės teisėms į 0,5195 ha buvusio žemės savininko J. Š. iki nacionalizacijos turėtą žemės plotą tuometiniame (duomenys neskelbtini), patenkantį į Kauno miestui iki 1991 m. liepos 31 d. priskirtą teritoriją, buvo parengta NŽT Kauno miesto skyriaus 2019 m. vasario 12 d. išvada Nr. 8IP-4 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada), kuri persiųsta NŽT Vilkaviškio skyriui dėl lygiaverčio turėtajam žemės sklypo perdavimo nuosavybėn neatlygintinai (duomenys neskelbtini).

3. Prokuroras teigė, kad K. Š. įrašytas į Asmenų, pateikusių prašymus perduoti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti iš valstybės žemės sklypus (duomenys neskelbtini), sąrašą. K. Š. įgaliotas asmuo 2019 m. balandžio 11 d., įvykusiame pretendentų susirinkime, iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų K. Š. vardu pasirinko ankstesniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose patvirtintus asmenims nuomoti iš valstybės suprojektuotus valstybinės žemės sklypus (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)).

4. Prokuroras nurodė, kad NŽT 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 19S-10 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje K. Š.“ K. Š. atkurtos nuosavybės teisės į 0,5195 ha buvusio žemės savininko J. Š. iki nacionalizacijos turėtos žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtajam 4,0277 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Mirus K. Š. ((duomenys neskelbtini)), jo palikimą priėmė įpėdinis G. D..

5. NŽT, atlikusi patikrinimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. Š. teisėtumo, nustatė, kad vienas iš žemės sklypų, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra suprojektuotas ir suformuotas teritorijoje, kuri Bendrajame plane nurodyta kaip „statybų teritorija“, t. y. šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas suprojektuotas teritorijoje, kuri Bendrajame plane numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai.

6. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Tvarkos aprašas), 6.11 punktu, Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), 10.12 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.6 punktu, nurodė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų sprendiniai neturi prieštarauti savivaldybės bendrojo plano sprendiniams. Šiuo atveju, Sprendimo dalis, kuria K. Š. atkurtos nuosavybės teisės į Bendrajame plane ne žemės ūkio veiklai numatytoje naudoti teritorijoje suprojektuotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), neatitinka Bendrojo plano sprendinių ir prieštarauja ankščiau minėtam teisiniam reglamentavimui. Todėl ši Sprendimo dalis turėtų būti panaikinta ir Žemės sklypas grąžintas valstybės nuosavybėn.

7. Prokuroras pažymėjo, kad šiuo atveju pažeidimas yra nustatytas NŽT veiklos srityje. NŽT, kaip ir bet kuri kita valstybinė institucija, yra įgaliota užtikrinti viešąjį interesą savo veiklos srityje ir turi teisę kreiptis į teismą siekiant viešąjį interesą apginti. Nustačius, kad institucija, kurios veiklos srityje padarytas viešojo intereso pažeidimas, jo ginti negali, pagrindas ginti viešąjį interesą kreipiantis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 55 straipsnio 1 dalimi, atsiranda prokurorui.

8. Atsakovas NŽT atsiliepime į Prokuroro pareiškimą su juo sutiko ir prašė jį tenkinti.

9. Atsakovas nurodė, kad palaiko Prokuroro pareiškime nurodytus argumentus. Paaiškino, jog K. Š. nuosavybės teisėms į 0,5195 ha buvusio žemės savininko J. Š. iki nacionalizacijos turėtą žemės plotą tuomečiame (duomenys neskelbtini), patenkantį į Kauno miestui iki 1991 m. liepos 31 d. priskirtą teritoriją, buvo parengta Išvada, kuri persiųsta NŽT Vilkaviškio skyriui dėl lygiaverčio turėtajam žemės sklypo perdavimo nuosavybėn neatlygintinai (duomenys neskelbtini) k. v. K. Š. įrašytas į Asmenų, pateikusių prašymus perduoti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti iš valstybės žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą. K. Š. įgaliotas asmuo 2019 m. balandžio 11 d., įvykusiame pretendentų susirinkime, iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų K. Š. vardu pasirinko ankstesniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose patvirtintus asmenims nuomoti iš valstybės suprojektuotus valstybinės žemės sklypus (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)).

10. Atsakovas nurodė, kad Sprendimu K. Š. atkurtos nuosavybės teisės į 0,5195 ha buvusio žemės savininko J. Š. iki nacionalizacijos turėtos žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtajam 4,0277 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Mirus K. Š., jo palikimą priėmė įpėdinis G. D.. Sprendimo dalis, kuria K. Š. atkurtos nuosavybės teisės į Bendrajame plane ne žemės ūkio veiklai numatytoje naudoti teritorijoje suprojektuotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, neatitinka Bendrojo plano sprendinių ir prieštarauja teisiniam reglamentavimui, todėl ši Sprendimo dalis turėtų būti panaikinta ir žemės sklypas grąžintas valstybei.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. D. atsiliepime į pareiškimą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

12. Nurodė, kad K. Š. nuosavybės teisės į visą žemę atkurtos pagrįstai ir teisėtai. Pažymėjo, jog ginčo sklypo dalyje, kuri neva tai skirta ne žemės ūkio veiklai, jokia veikla, išskyrus žemės ūkio, nevykdoma.

II. 13. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 19S-10 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje K. Š.“ dalį, kuria K. Š. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam 0,4924 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje, kuri Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos Bendrajame plane, patvirtintame Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. B-TS-659, numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai. Taikė restituciją natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos nuosavybėn žemės ūkio paskirties 0,4924 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).

14. Teismas nustatė, kad K. Š. nuosavybės teisėms į 0,5195 ha buvusio žemės savininko J. Š. iki nacionalizacijos turėtą žemės plotą tuomečiame (duomenys neskelbtini), patenkantį į Kauno miestui iki 1991 m. liepos 31 d. priskirtą teritoriją, buvo parengta Išvada, kuri, pagal K. Š. atstovavusios N. T. 2019 m. sausio 28 d. prašymą (reg. Nr. 8FP-280), persiųsta NŽT Vilkaviškio skyriui dėl lygiaverčio turėtajam žemės sklypo perdavimo nuosavybėn neatlygintinai (duomenys neskelbtini).

15. Teismas nurodė, kad dėl lygiaverčio žemės sklypo Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektavimo K. Š. įrašytas į Asmenų, pateikusių prašymus perduoti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti ar nuomoti iš valstybės žemės sklypus Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, patvirtintą NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 19VĮ-309-(14.19.2.) „Dėl Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“.

16. K. Š. įgaliotas asmuo 2019 m. balandžio 11 d. įvykusiame pretendentų susirinkime iš (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje nustatytų laisvos žemės fondo žemės plotų K. Š. vardu pasirinko ankstesniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose (patvirtintuose NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 19VĮ-561-(14.19.2.) ir 2018 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. 19VĮ-1201-(14.19.2.)) asmenims nuomoti iš valstybės suprojektuotus valstybinės žemės sklypus (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)).

17. Ginčijamu Sprendimu, kuris patikslintas NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2020 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 19VĮ-416-(14.19.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019-11-25 sprendimo Nr. 19S-10 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje K. Š.“ dalinio pakeitimo“, kuris yra neatsiejama Sprendimo dalis, K. Š. atkurtos nuosavybės teisės į 0,5195 ha buvusio žemės savininko J. Š. iki nacionalizacijos turėtos žemės (patenkančios į Kauno miestui iki 1991 m. liepos 31 d. priskirtą teritoriją), perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtajam 4,0277 ha bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).

18. Teismas nurodė, kad K. Š. mirus, jo palikimą priėmė G. D..

19. Atsakovas NŽT, atlikęs patikrinimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. Š. teisėtumo, nustatė, kad vienas iš žemės sklypų, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra suprojektuotas ir suformuotas teritorijoje, kuri Bendrajame plane nurodyta kaip „statybų teritorija“, t. y. šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas suprojektuotas teritorijoje, kuri Bendrajame plane numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai.

20. Teismas rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, Žemės įstatymo 37 straipsnio 6 dalies, Tvarkos aprašo 2.6 punkto, 6.11 punkto, Metodikos 10.12 punkto nuostatomis. Nurodė, kad pagal nurodytų teisės aktų reikalavimus, žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų sprendiniai neturi prieštarauti savivaldybės bendrojo plano sprendiniams.

21. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju Sprendimo dalis, kuria K. Š. atkurtos nuosavybės teisės į Bendrajame plane ne žemės ūkio veiklai numatytoje naudoti teritorijoje suprojektuotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), neatitinka Bendrojo plano sprendinių ir akivaizdžiai prieštarauja Tvarkos aprašo 2.6 punkto nuostatoms, t. y., kad teritorijose, kuriose pagal bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, laisvos žemės fondo žemėje žemės ūkio paskirties žemės sklypai asmenims neperduodami, nesuteikiami nuosavybėn neatlygintinai, taip pat neparduodami.

22. Teismas nurodė, kad nors trečiasis suinteresuotas asmuo G. D. atsiliepime nurodė, jog ginčo sklypo dalyje, kuri neva tai skirta ne žemės ūkio veiklai, jokia veikla, išskyrus žemės ūkio, nevykdoma, tačiau byloje šiai aplinkybei pagrįsti nėra jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų.

23. Teismas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ginčui aktualių teisės aktų nuostatomis, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, konstatavo, kad ginčijama Sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina. Panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija. Pagal suformuotą teisminę praktiką, restitucijos taikymo, pripažinus sandorius negaliojančiais, esmė yra ta, kad šalys, gavusios turtą pagal nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant ankstesnę padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi, restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, ji taikoma, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir joms taikyti reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes.

24. Teismas vertino, kad šioje ginčo situacijoje taikytina restitucija natūra, grąžinant Lietuvos Respublikos nuosavybėn žemės ūkio paskirties 0,4924 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).

25. Teismas kitus proceso dalyvių argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais esminės (lemiamos) reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl jų neanalizavo.

III. 26. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Prokuroro pareiškimą atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde pakartodamas bylos faktines aplinkybes, nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ginčijama Sprendimo dalis neatitinka Bendrojo plano sprendinių ir akivaizdžiai prieštarauja Tvarkos aprašo 2.6 punkto nuostatoms. Teigia, kad teismas neteisingai vertino Bendrojo plano sprendinius.

28. Paaiškina, kad Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 19VĮ-561-(14.19.2.) (toliau – ir Žemėtvarkos projektas), suprojektuotas Žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, kad šio Žemės sklypo naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Šis administracinis aktas ir Žemėtvarkos projekto sprendiniai nenuginčyti, yra galiojantys.

29. Vadovaudamasis Žemėtvarkos projekto sprendiniais, NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjas 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 19SK-599-(14.19.110.) „Dėl žemės sklypo, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Vilkaviškio rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo), servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ suformavo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal V. Š. įmonės matininko T. V. 2016 m. liepos 27 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamoji šio sprendimo dalis. Pagal Žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos ir Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tiek NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo įsakymas, tiek Žemės sklypo duomenys, įrašyti Nekilnojamojo turto registre, yra nenuginčyti ir galiojantys.

30. Teigia, kad taip pat yra nenuginčyta ir galiojanti NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 19VĮ-638-(14.19.2) „Dėl Marijampolės apskrities Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“ patvirtino Asmenų, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui suprojektuotus žemės sklypus, sąrašo dalis, kurioje nurodyta, kad K. Š. suteikiamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo, remdamasis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 28 dalies, 27 straipsnio nuostatomis, teigia, kad Bendrąjį planą sudaro ne tik grafinė dalis, bet tekstinė dalis – aiškinamasis raštas. Grafinė bendrojo plano dalis turi būti vertinama kartu su raštu išreikštais teritorijų planavimo uždavinių sprendimo rezultatais. Bendrojo plano grafinėje dalyje prie grafinio žymėjimo, reiškiančio statybų plėtros teritoriją, taip pat pateiktas paaiškinimas, kad šioje teritorijoje galima keisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitą paskirtį, vadovaujantis miestų ir miestelių bendraisiais planais, kaimų ir pavienių sklypų detaliaisiais planais, kuriuose nustatomas planuojamos teritorijos naudojimo būdas ir pobūdis. Atkreipia dėmesį, kad Bendrojo plano tekstinėje dalyje (344 lapas) nurodyta, jog ūkininkavimas leistinas visame Vilkaviškio rajono žemės ūkio naudmenų plote, kuris sudaro 83,19 proc. bendro Vilkaviškio rajono teritorijos ploto.

32. Aukščiau nurodyti galiojantys ir nenuginčyti administraciniai aktai bei Žemės sklypo kadastro duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, o žemės ūkio naudmenos Žemės sklype iš bendro 0,4924 ha ploto sudaro 0,3808 ha.

33. Teigia, kad tokiu būdu pagal Bendrojo plano nuostatas, jeigu pagrindinė tikslinė žemės sklypo naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, jis ir toliau gali būti naudojamas žemės ūkio paskirčiai ir tai neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams. Žemės sklypo, kurio naudojimo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo paskirties keitimas į kitokią paskirtį yra galimas, jeigu tokia galimybė numatyta pagal Bendrąjį planą, tačiau neprivalomas. Galimybė keisti paskirtį nereiškia, kad ji privalo būti pakeista ir, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypą ateityje privalomai numatoma naudoti tik statybų plėtrai. Teismo išvada, kad teritorija, kurioje yra Žemės sklypas numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, nepagrįsta, padaryta nevertinant Bendrojo plano tekstinės dalies nuostatų ir sprendinių. Pagal Bendrojo plano sprendinius teritoriją, kurioje yra Žemės sklypas, numatoma naudoti ir žemės ūkio paskirčiai, o pasinaudojus galimybe ją keisti, ir statybai. Bendrojo plano sprendiniuose nenumatyta, kad toje teritorijoje žemės ūkio veikla draudžiama, o galima tik statyba.

34. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pagal Bendrojo plano tekstinės dalies 5.4.1 lentelės „Teritorijų naudojimo ir apsaugos reglamentai“ grafinių ženklų paaiškinimus ir nustatytus reglamentus bei Bendrojo plano grafinės dalies sutartinius grafinius žymėjimus, Žemės sklypas patenka į teritoriją, kuri pažymėta kaip žemės ūkio paskirties žemė, esanti požeminių vandens telkinių (vandenviečių) apsaugos zonoje (mėlyni brūkšniai ant baltos spalvos), kurioje galima vykdyti žemės ūkio veiklą, atsižvelgiant į požeminių vandens telkinių (vandenviečių) apsaugos reikalavimus, ir galima žemės ūkio naudojimo paskirtį keisti į kitą paskirtį, vadovaujantis miestų ir miestelių bendraisiais planais, kaimų ir pavienių sklypų detaliaisiais planais (raudonos/geltonos spalvos linija aplink teritoriją).

35. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino Bendrojo plano sprendinių visa apimtimi, nenagrinėjo Bendrojo plano tekstinės dalies, dėl to padarė klaidingą išvadą, kad teritorija, kurioje yra Žemės sklypas numatoma naudoti tik statybos plėtrai, ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuriuo Prokuroro pareiškimą tenkino.

36. Pareiškėjas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

37. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais. Teigia, kad kaip matyti iš trečiojo suinteresuoto asmens pateiktų Bendrojo plano tekstinės dalies sprendinių (tekstinės dalies, 5.4.1 lentelė) ir byloje pateiktų duomenų dėl Žemės sklypo suformavimo, žemės ūkio paskirties Žemės sklypas buvo suformuotas teritorijoje, kuri yra pažymėta kaip požeminių vandens telkinių apsaugos zonoje esanti, žemės ūkio paskirties žemės teritorijos dalis, bendrojo plano sprendiniais priskirta statybų plėtros teritorijoms, kuriose numatoma žemės ūkio konversija į kitą paskirtį. Taigi, tai reiškia, kad ši teritorija yra žemės ūkio paskirties žemės teritorija, kuriai galioja specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nulemtos teritorijos gamtinių savybių (požeminiai vandens telkiniai (vandenvietės) ir kurioje numatyta galimybė keisti žemės paskirtį į kitą, kai bus parengtas plėtojamo kaimo detalusis planas.

38. Kaip teisingai ginčijamu sprendimu konstatavo teismas, vadovaujantis Tvarkos aprašo 2.6 punktu, teritorijose, kuriose pagal bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, laisvos žemės fondo žemėje žemės ūkio paskirties žemės sklypai asmenims neperduodami, nesuteikiami nuosavybėn neatlygintinai, taip pat neparduodami (išskyrus žemės sklypus žemės ūkio paskirties statiniams eksploatuoti ir žemės sklypus, už kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtos įmokos pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, taip pat žemės sklypus, kurie žemės reformos žemėtvarkos projektuose įsigyti nuosavybėn suprojektuoti iki 2011 m. rugpjūčio 24 d.). Ši žemė žemės ūkio veiklai nuomojama, kol jos prireikia kitoms reikmėms.

39. Pareiškėjas pažymi, kad, kaip matyti iš teisinės reglamentacijos, kuria priimdamas ginčijamą sprendimą vadovavosi Teismas, teritorijos priskyrimas statybų plėtros teritorijoms neužkerta kelio žemės ūkio veiklai šioje teritorijoje, taip pat šioje teritorijoje gali būti suformuojami žemės ūkio paskirties sklypai, kurie naudojami žemės ūkio veiklai, taip pat ir nuomojami, tačiau jie negali būti perleidžiami nuosavybėn (išskyrus Tvarkos aprašo 2.6 punkte nurodytas išimtis). Žemės ūkio paskirties žemės sklypai žemės ūkio veiklai naudojami tol, kol žemės neprireikia kitoms reikmėms.

40. Prokuroras akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nekilo ginčas ir nebuvo ginčijamas Žemės sklypo, kurio naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, suformavimo ir naudojimo žemės ūkio veiklai teisėtumas. Tiek Bendrojo plano sprendiniais, tiek ankščiau nurodyta teisine reglamentacija nedraudžiama teritorijoje, kuri Bendrajame plane numatyta kaip statybos plėtros teritorija formuoti žemės ūkio paskirties sklypus ir juos naudoti žemės ūkio veiklai. Šiuo atveju buvo ginčijamas tik administracinis aktas, kuriuo Žemės sklypas buvo perleistas nuosavybėn, kadangi būtent perleisti asmenims žemės ūkio paskirties žemės sklypus tokiose teritorijose teisės aktais yra draudžiama. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo Žemės sklypas pagal galiojančius Bendrojo plano sprendinius gali būti naudojamas žemės ūkio paskirčiai, niekaip nepaneigia teismo išvados, jog šiuo atveju ginčijamu Sprendimu atkūrus nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties Žemės sklypą, esantį teritorijoje Bendruoju planu numatytoje naudoti ne žemės ūkio veiklai, buvo pažeistos Tvarkos aprašo 2.6 punkto nuostatos.

41. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai įvertinos visas bylai reikšmingas aplinkybes, išanalizavo ir tinkamai taikė aktualias teisės normų nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas turėtų būti atmestas.

42. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

43. Atsakovas atsiliepime pakartoja faktines bylos aplinkybes ir nurodo, kad trečiojo suinteresuoto asmens minimų Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 19VĮ-561-(14.19.2.), Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 19SK-599-(14.19.110.) pagrindu ginčo Žemės sklypas buvo suformuotas ir suprojektuotas žemės ūkio paskirties žemės veiklai vykdyti bei išnuomotas G. D., kol jo prireikė kitoms reikmėms, t. y. iki to laiko, kada 2019 m. lapkričio 25 d. Sprendimu K. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,5195 ha (vertė – 1 300 Eur) buvusio žemės savininko J. Š. iki nacionalizacijos turėtos žemės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtajam 3,5977 ha (vertė – 1 300 Eur) bendro ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypus (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaimuose.

44. NŽT, atlikusi patikrinimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. Š. teisėtumo, nustatė, kad vienas iš žemės sklypų, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), yra suprojektuotas ir suformuotas teritorijoje, kuri Bendrajame plane nurodyta kaip „statybų teritorija“, t. y. šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas suprojektuotas teritorijoje, kuri Bendrajame plane numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai. Atsižvelgdamas į tai, NŽT direktorius pavedė NŽT Vilkaviškio skyriaus vedėjui inicijuoti Sprendimo dalies panaikinimą bei restitucijos taikymą.

45. NŽT teigia, kad trečiojo suinteresuoto asmens minimi Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2016 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. 19VĮ-561-(14.19.2.) ir Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 12 d. sprendimas Nr. 19SK-599-(14.19.110.) neturi nieko bendro su nuosavybės teisės atkūrimu, kadangi šiais Vilkaviškio skyriaus vedėjo administraciniais aktais ginčo Žemės sklypas dar 2016 metais buvo suprojektuotas ir suformuotas bei išnuomotas G. D. žemės ūkio veiklai vykdyti iki kol ginčo Žemės sklypo prireikė kitoms reikmėms, t. y. iki 2019 metų, kai į ginčo Žemės sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės K. Š. (kaip minėta ankščiau, paaiškėjus aplinkybėms, jog ginčo žemės ūkio paskirties Žemės sklypas suprojektuotas teritorijoje, kuri Bendrajame plane numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, NŽT inicijavo viešojo intereso gynimo procedūras, kad būtų taikoma restitucija natūra).

46. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nenuginčytas ir galiojantis Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. 19VĮ-638-(14.19.2), kuriuo buvo patvirtintas Asmenų, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui suprojektuotus žemės sklypus, sąrašo dalis, kurioje nurodyta, kad K. Š. suteikiamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis žemės sklypas, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).

47. NŽT pažymi, kad administracinio akto panaikinimo teisinius padarinius reglamentuoja ABTĮ 92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011; kt.). Taigi panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo valstybė atgauna nuosavybės teisę į neteisėtai pretendentams natūra grąžintą nekilnojamąjį turtą ir nuosavybės teisių atkūrimo jiems klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo.

48. NŽT nuomone, teismas panaikindamas Sprendimo dalį, neturėjo atskirai naikinti ir Vilkaviškio skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. 19VĮ-638-(14.19.2), kadangi šiuo įsakymu buvo patvirtintas Asmenų, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui suprojektuotus žemės sklypus, sąrašas. Šis įsakymas yra vienas iš administracinių procedūrinių dokumentų (administracinis aktas), kuris priimamas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui suprojektuotus žemės sklypus. Minėtu įsakymu buvo tvirtinamas ir kitų asmenų, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui suprojektuotus žemės sklypus, sąrašo dalis. Teismui panaikinus šį įsakymą, teisinės pasekmės kiltų kitiems, nesusijusiems asmenims, kurių sąrašas buvo patvirtintas minėtu įsakymu.

49. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neteisingai vertino Bendrojo plano sprendinius, teigdamas, jog Bendrąjį planą sudaro ne tik grafinė dalis, bet tekstinė dalis – aiškinamasis raštas. Apeliaciniame skunde cituojamoje Bendrojo plano tekstinės dalies ištraukoje būtent ir akcentuojama aplinkybė, jog žemės sklypas gali būti naudojamas žemės ūkio paskirčiai ir tai neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, tačiau naudojimo paskirties keitimas į kitokią paskirtį yra galimas, jeigu tokia galimybė numatyta pagal Bendrąjį planą.

50. NŽT nurodo, kad Žemės reformos įstatymo 13 straipsnis išvardija atvejus, kada žemė, vykdant žemės reformą, yra neprivatizuojama. Ginčo Žemės sklypas, kuris Bendrojo plano grafinėje dalyje pažymėtas „statybų teritorija“, vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis, negali būti privatizuojamas (neparduodamas, nesuteikiamas nuosavybėn neatlygintinai ir pan.), tačiau ginčo Žemės sklypas gali būti naudojamas pagal žemės ūkio paskirtį nuomos pagrindais.

51. Atsakovo nuomone, teismas priimtame Sprendime pagrįstai pasisakė, kad pagal Tvarkos aprašo 2.6 punktą, teritorijose, kuriose pagal bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, laisvos žemės fondo žemėje žemės ūkio paskirties žemės sklypai asmenims neperduodami, nesuteikiami nuosavybėn neatlygintinai, taip pat neparduodami (išskyrus žemės sklypus žemės ūkio paskirties statiniams eksploatuoti ir žemės sklypus, už kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtos įmokos pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, taip pat žemės sklypus, kurie žemės reformos žemėtvarkos projektuose įsigyti nuosavybėn suprojektuoti iki 2011 m. rugpjūčio 24 d.). Ši žemė žemės ūkio veiklai nuomojama, kol jos prireikia kitoms reikmėms.

52. Šiuo atveju, Sprendimo dalis, kuria K. Š. atkurtos nuosavybės teisės į Bendrajame plane ne žemės ūkio veiklai numatytoje naudoti teritorijoje suprojektuotą žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), neatitinka Bendrojo plano sprendinių ir akivaizdžiai prieštarauja Tvarkos aprašo 2.6 punkto nuostatoms, t. y. teritorijose, kuriose pagal bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, laisvos žemės fondo žemėje žemės ūkio paskirties žemės sklypai asmenims neperduodami, nesuteikiami nuosavybėn neatlygintinai, taip pat neparduodami.

53. NŽT nuomone, teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 54. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. 19S-10 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje K. Š.“ dalies, kuria K. Š. atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam 0,4924 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje, kuri, Prokuroro tvirtinimu, Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos Bendrajame plane numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, teisėtumo, bei restitucijos taikymo.

55. Mirus K. Š. (mirė (duomenys neskelbtini)), jo palikimą priėmė įpėdinis G. D. (trečiasis suinteresuotas asmuo).

56. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad NŽT, atlikusi patikrinimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo K. Š. teisėtumo, nustatė, kad Žemės sklypas (vienas iš žemės sklypų, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės) yra suprojektuotas ir suformuotas teritorijoje, kuri Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijos Bendrajame plane nurodyta kaip „statybų teritorija“, t. y. šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas suprojektuotas teritorijoje, kuri Bendrajame plane numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai.

57. Pirmosios instancijos teismas pritarė Prokuroro argumentui, kad Sprendimas neatitinka Bendrojo plano sprendinių ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.6 punkto nuostatoms (teritorijose, kuriose pagal bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, laisvos žemės fondo žemėje žemės ūkio paskirties žemės sklypai asmenims neperduodami, nesuteikiami nuosavybėn neatlygintinai, taip pat neparduodami (išskyrus žemės sklypus žemės ūkio paskirties statiniams eksploatuoti ir žemės sklypus, už kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtos įmokos pinigais arba valstybės vienkartinėmis išmokomis, taip pat žemės sklypus, kurie žemės reformos žemėtvarkos projektuose įsigyti nuosavybėn suprojektuoti iki 2011 m. rugpjūčio 24 d.). Ši žemė žemės ūkio veiklai nuomojama, kol jos prireikia kitoms reikmėms).

58. Pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimą.

59. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neteisingai vertino Bendrojo plano sprendinius, teigdamas, jog Bendrąjį planą sudaro ne tik grafinė dalis, bet tekstinė dalis – aiškinamasis raštas. Apeliaciniame skunde cituojamoje Bendrojo plano tekstinės dalies ištraukoje būtent ir akcentuojama aplinkybė, jog žemės sklypas gali būti naudojamas žemės ūkio paskirčiai ir tai neprieštarauja Bendrojo plano sprendiniams, tačiau naudojimo paskirties keitimas į kitokią paskirtį yra galimas, jeigu tokia galimybė numatyta pagal Bendrąjį planą.

V. 60. Pirmosios instancijos teismas panaikino Sprendimą, kuriuo asmeniui atkurtos nuosavybės teisės, perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Taigi ginčas vyksta dėl Žemės sklypo, dėl nuosavybės, kuri buvo neteisėtai nusavinta (nacionalizuota), o Sprendimu atkurtos nuosavybės teisės.

61. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas pritarė Prokuroro argumentui, jog Sprendimas neatitinka Bendrojo plano sprendinių. Prokuroras, kreipdamasis į teismą, kartu su pareiškimu pateikė Bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinį. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kuo remdamasis padarė išvadą, kad Sprendimas neatitinka Bendrojo plano sprendinių. Iš minėto brėžinio neįmanoma identifikuoti, kurioje vietoje yra Žemės sklypas ir, kad šis sklypas patenka į teritoriją, kuri Bendrajame plane nurodyta kaip „statybų teritorija“. Byloje nėra Bendrojo plano grafinės dalies fragmento su aprašymu, kuriame būtų pažymėtas Žemės sklypas. Byloje taip pat nėra kitų ginčo vietoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų fragmentų su aprašymu, kuriuose būtų pažymėtas Žemės sklypas.

62. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sprendimas neatitinka Bendrojo plano sprendinių, yra padaryta neišnagrinėjus jokių faktinių duomenų, galinčių pagrįsti šią aplinkybę ir nenurodant jokių motyvų. Todėl teismo pareiga aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, kaip tai yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje, yra neįvykdyta. Šiame kontekste akcentuotina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo prašė teismą išreikalauti papildomus įrodymus, tačiau teismas šiuos prašymus nemotyvuotai atmetė.

63. Minėtas proceso teisės normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti sprendimą, nes dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis).

64. Minėtu aspektu pažymėtina, kad Prokuroras, teikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, akcentuoja, jog remiantis Bendruoju planu, teritorija yra priskirta žemės ūkio paskirties žemės teritorijai, kurioje numatyta galimybė keisti žemės paskirtį į kitą, kai bus parengtas plėtojamo kaimo detalusis planas. Prokuroras akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju nekilo ginčas ir nebuvo ginčijamas Žemės sklypo, kurio naudojimo paskirtis yra žemės ūkio, suformavimo ir naudojimo žemės ūkio veiklai teisėtumas. Tiek Bendrojo plano sprendiniais, tiek ankščiau nurodyta teisine reglamentacija nedraudžiama teritorijoje, kuri Bendrajame plane numatyta kaip statybos plėtros teritorija, formuoti žemės ūkio paskirties sklypus ir juos naudoti žemės ūkio veiklai. Šiuo atveju buvo ginčijamas tik administracinis aktas, kuriuo Žemės sklypas buvo perleistas nuosavybėn, kadangi būtent perleisti asmenims žemės ūkio paskirties žemės sklypus tokiose teritorijose teisės akte yra draudžiama.

65. Taigi nagrinėjamoje byloje nustačius (kas, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta), kad pagal Bendrąjį planą teritorija būtų priskirta žemės ūkio paskirties žemės teritorijai, kurioje numatyta galimybė (o ne būtinumas) keisti žemės paskirtį į kitą, kai bus parengtas plėtojamo kaimo detalusis planas, taip pat nustačius, jog nedraudžiama teritorijoje, kuri Bendrajame plane numatyta kaip statybos plėtros teritorija, formuoti žemės ūkio paskirties sklypus ir juos naudoti žemės ūkio veiklai, kol jos prireikia kitoms reikmėms, kiltų klausimas, ar esant šioms aplinkybėms galima būtų konstatuoti viešojo intereso buvimą Sprendimo naikinimo metu (kartu ir nuosavybės teisių paneigimo metu), ar tokia priemonė, kaip Sprendimo panaikinimas, būtų proporcinga.

VI. 66. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl Žemės sklypo, dėl nuosavybės, kuri buvo neteisėtai nusavinta (nacionalizuota), o Sprendimu atkurtos nuosavybės teisės. Šioje byloje sprendžiant Sprendimo panaikinimo klausimą, sprendžiamas klausimas dėl asmens įgytų nuosavybės teisių paneigimo.

67. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Pirmojo protokolo 1 straipsnis nustato nuosavybės teisės apsaugą.

68. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje pabrėžia, kad Pirmojo Protokolo 1 straipsnyje yra įtvirtinti trys principai: 1) pirmas principas, įgyvendintas pirmajame pirmo straipsnio sakinyje, yra bendro pobūdžio ir garantuoja teisę netrukdomai naudotis nuosavybe; 2) antras principas, įgyvendintas antrajame pirmo straipsnio sakinyje, nukreipia į nuosavybės atėmimą ir nustato jam tam tikras sąlygas; 3) trečias principas nustato, kad valstybės turi teisę, be kita ko, sureguliuoti naudojimosi nuosavybe teisinius santykius atsižvelgiant į bendrąjį interesą. Trys principai yra tarpusavyje susiję. Antras ir trečias principas yra susiję su specialiais atvejais, kuriems esant yra įsiterpiama į teisę netrukdomai naudotis nuosavybe, todėl reikia juos aiškinti atsižvelgiant į pirmą – bendrąjį principą (žr., pvz., 2004 m. birželio 22 d. sprendimą byloje Broniowski prieš Lenkiją, 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą byloje Varnienė prieš Lietuvą).

69. EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad turto nusavinimas gali būti vykdomas dėl viešojo intereso, toks interesas turi tenkinti viešuosius poreikius (žr., pvz., 2017 m. kovo 28 d. sprendimą byloje Volchkova ir Mironov prieš Rusiją).

70. EŽTT praktikoje pažymima, kad turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp nuosavybės teisių apsaugos ir viešojo intereso, turi būti atliktas proporcingumo testas ir nustatoma, ar yra įsiterpiama į pareiškėjo nuosavybę dėl teisėto tikslo buvimo (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Matczynski prieš Lenkiją).

71. EŽTT praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai nuosavybės grąžinimas įvyko pagal teisės aktų reikalavimus, vertinama, ar tai nebuvo padaryta dėl valstybės institucijų klaidų, kurios negali būti taisomos individo sąskaitą, bet turi būti taisomos valstybės sąskaita. Tokiais atvejai turi būti vertinama, ar pareiškėjas neatliko jokių veiksmų (ar nėra tokių įrodymų), kuriais būtų paveikęs sprendimų priėmimą, ar pareiškėjas turėjo priežastis abejoti priimtais administraciniais sprendimais (žr., pvz., 2017 m. spalio 31 d. sprendimą Činga prieš Lietuvą).

72. EŽTT praktikoje vertinama, ar nėra nustatyti pažeidimai administracinėje procedūroje pareiškėjo atžvilgiu (žr., pvz., 2016 m. spalio 4 d. sprendimą Peter Matas prieš Čekiją).

73. Remiantis minėta EŽTT praktika, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą, nagrinėjant ginčą dėl nuosavybės, kuri buvo neteisėtai nusavinta (nacionalizuota), o vėliau atkurtos nuosavybės teisės, kurias prašoma panaikinti (paneigti įgytas nuosavybės teises), turi būti nustatomas viešas interesas, dėl kurio būtų būtina paneigti įgytas asmens nuosavybės teises, turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp nuosavybės teisių apsaugos ir viešojo intereso, nusprendus, kad dėl viešojo intereso turi būti paneigtos asmens nuosavybės teisės, turi būti vertinama, ar nuosavybės atėmimas yra proporcinga priemonė konkrečiu atveju. Be to, nagrinėjamu atveju, kai sprendžiama dėl Sprendimo, kai nuosavybės grąžinimas įvyko pagal teisės aktų reikalavimus, turi būti vertinama, ar tai nebuvo padaryta dėl valstybės institucijų klaidų, kurios negali būti taisomos individo sąskaitą, turi būti vertinama, ar pareiškėjas neatliko jokių veiksmų (ar nėra tokių įrodymų), kuriais būtų paveikęs sprendimų priėmimą, ar pareiškėjas turėjo priežastis abejoti priimtais administraciniais sprendimais.

74. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo minėtų aplinkybių, turinčių esminę reikšmę nagrinėjamos bylos išsprendimui. Pirmosios instancijos teismui neišnagrinėjus esminių bylos klausimų, jie negali būti išnagrinėti vien apeliacinės instancijos teisme, kuris tikrina pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą.

75. Nepriėmus byloje galutinio sprendimo, nėra sprendžiamas bylinėjimosi išlaidų klausimas (ABTĮ 40 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens G. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė