4ab1dbed-c762-4bec-a7b4-753fae2ea6eb · Vilniaus apygardos teismas

? VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas KazakiÅ«nas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Mano bÅ«stas Neris“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-03 sprendimo ir 2023-01-04 papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, pareikÅ¡tÄ atsakovui UAB „Mano bÅ«stas Neris“, trečiasis asmuo UAB „Adminsta“ ir nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam iÅ¡ atsakovo turtinės žalos atlyginimÄ - 1 826,38 Eur, kompensacines palÅ«kanas - 115,59 Eur, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Nurodė, jog 2020-07-28 trÅ«kus bendrojo naudojimo stovui buvo padaryta žala butui (duomenys nekelbtini). Patalpa apdrausta ieÅ¡kovo bÅ«sto draudimu. Ä®vykis pripažintas draudžiamuoju. Teigė, jog apskaičiuodamas nuostolį bei mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ , vadovavosi bÅ«sto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016-05-17 redakcija, galioja nuo 2016-06-01) (toliau – taisyklės). IeÅ¡kovas, remdamasis taisyklėmis, apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 1 826,38 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

3. IeÅ¡kinyje teigiama, kad ieÅ¡kovo apdraustas turtas buvo sulietas dėl vandens prasiskverbimo per daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinę įrangÄ . Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys nekelbtini), administratoriumi paskirtas atsakovas. Už ieÅ¡kovo apdraustam turtui padarytÄ Å¾alÄ turi atsakyti namo administratorius, nes atsakovas turėjo pareigÄ tinkamai prižiÅ«rėti ir eksploatuoti bendrojo naudojimo inžinerinę įrangÄ , organizuoti jos remonto darbus. IeÅ¡kovas nurodė, jog atsakovui siuntė pretenzijÄ , ragindamas atlyginti žalÄ , tačiau žala nėra atlyginta.

IeÅ¡kovas, remdamasis teismų formuojama praktika, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsniu, 6.1015 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiÅ«ros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo” 11, 34, 35 punktais nurodo, jog atsakovas privalo atlyginti žalÄ , nes:

1) namo administratorius elgėsi nerūpestingai (neteisėtai), nes tinkamai neprižiūrėjo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys nekelbtini), bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos, 2) dėl nurodytos administratoriaus pareigos tinkamo nevykdymo ieškovo apdraustam turtui atsirado žala, 3) žala yra tiesioginis namo administratoriaus pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas.

4. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog, pirmiausia, ieÅ¡kovas turi įrodyti visas civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinas sÄ lygas. SÄ lygų neįrodžius, atsakovas nėra ir negali bÅ«ti laikoma atsakingas už visas daugiabučiame name įvykusias avarijas, kitus incidentus, kurie, galimai, kilo dėl trečiųjų asmenų kaltės. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovo negali bÅ«ti reikalaujama atlyginti bet kokius su tuo susijusius nuostolius.

Atsakovo pareiga prižiÅ«rėti bendrojo naudojimo objektus savaime nepatvirtina egzistuojant civilinės atsakomybės sÄ lygas. PaaiÅ¡kino, jog atsakovas 2020-07-28 bendruoju kliento aptaravimo telefonu gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo draudėjo kaimyno, kad: ,,<...> iÅ¡ 1- bt. palei duris kaupiasi vanduo, girdi Å¡niokÅ¡timÄ , Å¡eimininkams praneÅ¡ta, kol grįš, reikia uždaryti vandenį <...>.“ Teigė, jog nuvykęs sustabdė vandens tiekimÄ , pranešė Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojui.

Nurodė, jog atsakovas, veikdamas kaip daugiabučio gyvenamojo namo objektų valdytojas, sudarė daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros sutartį su UAB „Adminsta“. KarÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ra vykdoma, vadovaujantis Å ilumos Å«kio įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi. Atsakovas, remdamasis nurodytu reglamentavimu, sudarytos sutarties punktais teigė, jog Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojas įsipareigojo vykdyti namo, kuriame įvyko ieÅ¡kovo nurodytas įvykis, Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens vamzdynų priežiÅ«rÄ .

Teigė, jog atsakovas tinkamai, rūpestingai įgyvendino jam teisės aktais patikėtas funkcijas, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

5. Atsiliepime atsakovas, remdamasis CK 6.247 straipsniu, nurodė, jog ieÅ¡kovas tinkamai neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio. Pasak atsakovo, ieÅ¡kovas nepateikė visų žalos (draudimo iÅ¡mokos) dydį pagrindžiančių dokumentų. Teigė, jog įvertinus ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus yra akivaizdu, jog ieÅ¡kovas tinkamai neatliko draudžiamojo įvykio aplinkybių tyrimo, nenustatė tikrosios įvykio priežasties, padarinių ir tinkamai nenustatinėjo žalos dydžio, taip pat ieÅ¡kinyje neįrodinėjo bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų atsakovo veiksmuose, aiÅ¡kiai nedetalizavo praÅ¡omos priteisti sumos.

IeÅ¡kovas, reikalaudamas žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo, neatsižvelgė į buto bÅ«klę, neapskaičiavo žalos dydžio, remdamasis buto nusidėvėjimu. Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo pateiktoje lokalinėje sÄ matoje nurodytais atskirais skaičiavimais, nes sÄ matoje yra įtrauktų papildomų ir nebÅ«tinų iÅ¡laidų, tokių kaip papildomų medžiagų vertė 3 proc., statybvietės iÅ¡laidos 9 proc., netiesioginės iÅ¡laidos, pridėtinės vertės mokestis 21 proc. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Å¡ios iÅ¡laidos nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sÄ naudomis, todėl teismas turi mažinti ieÅ¡kovo praÅ¡omo priteisti žalos atlyginimo dydį minėtų iÅ¡laidų suma, taip pat mažintinas ir priteistinas PVM mokestis.

Pateikta medžiaga nepagrindžia aplietam butui padarytos žalos dydžio. IeÅ¡kovas turi paÅ¡alinti abejones dėl žalos dydžio, pateikti objektyviÄ informacijÄ apie patalpas ir joje buvusių objektų bÅ«klę prieÅ¡ ir po apliejimo.

6. Trečiasis asmuo UAB „Adminsta“ atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ ieÅ¡kovo. Nurodė, jog trečiasis asmuo sutinka su atsakovo pozicija, kad tiek atsakovas, kaip namo administratorius, tiek trečiasis asmuo, name vykdantis Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«rÄ , pareigas vykdė apdairiai, rÅ«pestingai, todėl negali bÅ«ti atsakingi už kilusiÄ Å¾alÄ . Trečiasis asmuo, kaip namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojas, pareigas vykdo, remdamasis 2011-10-28 su atsakovu pasiraÅ¡yta sutartimi Nr. 52, 2015-02-01 pasiraÅ¡ytu susitarimu, taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio nuostatomis.

Sutartyje Nr. 52 nurodyta paslaugų apimtis, kuriÄ trečiasis asmuo įsipareigojo teikti atsakovui. IÅ¡ Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros žurnalo iÅ¡raÅ¡o, Å¡ilumos punkto prietaisų rodmenų registravimo žurnalo iÅ¡raÅ¡o matyti, jog trečiasis asmuo tinkamai vykdė pareigas, todėl nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog trečiasis asmuo pareigas vykdė netinkamai. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023-01-03 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo nuostolių atlyginimÄ â€“ 1 826,38 Eur, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 826,38 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022-02-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iÅ¡ byloje esančio BÅ«sto draudimo liudijimo Nr. LD 114610464 matyti, kad draudėja J. R. B. draudimo laikotarpiu nuo 2019-08-01 00:00 val. iki 2020-07-31 24:00 val. apdraudė butÄ (duomenys nekelbtini). Pastato (duomenys nekelbtini), administratoriumi paskirtas atsakovas UAB „Mano BÅ«stas Neris“. Atsakovas (tuo metu UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“) su UAB „Adminsta“ 2011-10-28 sudarė daugiabučio namo Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«ros sutartį. 2020-07-28 trÅ«kus bendrojo naudojimo stovui, buvo padaryta žala butui (duomenys nekelbtini).

Ä® bylÄ pateiktas 2020-08-12 nuostolio ir draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimas (593,80 Eur), lokalinė sÄ mata (1 756,64 Eur). IÅ¡ pateiktų 2020-08-12 praneÅ¡imų apie draudimo iÅ¡mokÄ ir mokėjimo nurodymo sprendimÄ priėmęs teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas J. R. B. iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokas: 1 232,58 Eur ir 593,80 Eur. Pateiktas UAB „Adminsta“ Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros žurnalas, Å¡ilumos punkto apskaitos prietaisų rodmenų registravimo žurnalas. Pateiktas namo 2019-12-02 gyventojų susirinkimo protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad sprendimas dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) nepriimtas.

Pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ atsakovo sistemos dėl užliejimo. Pateikta UAB „Adminsta“ 2020-08-14 PVM sÄ skaita faktÅ«ra dėl 87,28 Eur, atliktas karÅ¡to vandens stovo remontas (duomenys nekelbtini)bute, pagal atliktų darbų aktÄ 1131, taip pat 2020-08-14 atliktų darbų aktas 1131. Pasak ieÅ¡kovo, atsakovas, kaip gyvenamojo namo administratorius, atsakingas už apdraustam butui padarytÄ Å¾alÄ . Atsakovas laikėsi pozicijos, jog ieÅ¡kovas neįrodė bÅ«tinų civilinės atsakomybės kilimo sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

9. SprendimÄ priėmęs teismas taip pat nustatė, kad nėra ginčo, jog trÅ«kęs vamzdis laikytinas bendrÄ ja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe. Nustatęs, kad trÅ«kęs vamzdis yra priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų, teismas konstatavo, jog bÅ«tent atsakovas, kaip bendrojo naudojimo patalpų administratorius, turi vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams iÅ¡saugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.

Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto trÅ«kio, bÅ«tent atsakovui atsiranda pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių bÅ«tinų (galimų) priemonių tokios žalos iÅ¡vengti, t. y. ne rečiau kaip kartÄ per du mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiÅ«ras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimÄ , parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siÅ«lė remontuoti vamzdynus ir pan.

10. Pirmosios instancijos teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovo ir trečiojo asmens teiginius, kad nenustatyta ir nėra duomenų, dėl kokių priežasčių trÅ«ko vamzdžiai. SprendimÄ priėmęs teismas pažymėjo, jog po įvykio bÅ«tent trečiasis asmuo atliko vamzdžio remonto darbus. Trečiojo asmens darbuotojui Å¡alinant gedimÄ turėjo bÅ«ti žinoma, dėl kokių priežasčių tai įvyko (rÅ«dys ar pan.). Piormosios instancijos teismas taip pat atmetė ir atsakovo bei trečiojo asmens teiginius, kad patys namo gyventojai nepriėmė sprendimo dėl namo modernizacijos.

Sprendime paaiÅ¡kinta, kad tai nesudaro pagrindo spręsti apie atsakovo atsakomybės paÅ¡alinimÄ . Nėra duomenų apie namo vamzdyno bÅ«klę, kad namo gyventojai bÅ«tų informuoti apie kritinę vamzdynų bÅ«klę ir bÅ«tinybę juos keisti. Nors atsakovas pateikė UAB „Adminsta“ Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros žurnalÄ , Å¡ilumos punkto apskaitos prietaisų rodmenų registravimo žurnalÄ , tačiau iÅ¡ jų negalima spręsti, kad faktiÅ¡kai buvo nustatyta vamzdyno bÅ«klė ar kad tikrinta buto, iÅ¡ kurio vykdo užliejimas, vamzdyno bÅ«klė.

Nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas 2020 m., t. y. iki įvykio, būtų ėmęsis aktyvių veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdyno keitimu, remontu, kad būtų organizavęs gyventojų balsavimus ar panašiai.

11. Skundžiamame sprendime prieita iÅ¡vada, kad atsakovas yra verslininkas ir jam taikomi didesni rÅ«pestingumo standartai, jis turėjo žinoti ir suprasti, jog vamzdynas yra netinkamos bÅ«klės ir jį reikia remontuoti, tačiau aktyvių veiksmų iki įvykio nesiėmė. Atsakovas neįrodė, kad jis tinkamai vykdė pareigÄ rÅ«pintis ieÅ¡kinyje nurodyto gyvenamojo namo karÅ¡to vandens vamzdynu. IeÅ¡kovo nuostolių sumÄ pagrindžia 2020-08-12 nuostolio ir draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimas (593,80 Eur) ir lokalinė sÄ mata (1 756,64 Eur).

Atsakovas nepateikė kitokių skaičiavimų ar nepaneigė pateiktos skaičiuotės, sÄ matos, neprašė byloje atlikti ekspertizės. (CPK 178 straipsnis). Sprendime teismas tvirtino, kad minėtuose dokumentuose nurodytas reikalingų atlikti darbų kiekis, apimtis nėra nuginčyti, kitų įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovo pateiktus nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus ar kitokio nuostolių dydžio apskaičiavimo nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti pateiktais nuostolio ir draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimu ir lokaline sÄ mata.

Dėl atsakovo neteisėto neveikimo ieškovas patyrė nuostolius, tad konstatuota esant priežastiniam ryšiui tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos/nuostolių.

12. Pirmosios instancijos teismas 2023-01-04 priėmė papildomÄ sprendimÄ , kuriuo priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo kompensacines palÅ«kanas – 115,59 Eur, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ (115,59 Eur) sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022-02-28) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas – 114,08 Eur. Taip pat trečiajam asmeniui priteisė iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas – 1 200 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu praÅ¡o: atnaujinti papildomo sprendimo apskundimo terminÄ ; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-03 sprendimÄ ir 2022-01-04 papildomÄ sprendimÄ panaikinti bei priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurių dydį pagrindžiantys įrodymais bus pateikti CPK nustatyta tvarka.

14. Apeliantas nurodo, kad nėra ginčo, jog avarijos priežastis buvo trÅ«kęs karÅ¡to vandens vamzdis (toliau – vamzdis) ir / ar vamzdžio konstrukcijos dalis. Tačiau konkreti / aiÅ¡ki / tiksli vieta vamzdyje ar jo konstrukcijos dalyje, kuri sukėlė avarijÄ , nebuvo iÅ¡tirta bei nustatyta. Pagal atliktų darbų aktÄ buvo keičiamas (i) vamzdis; (ii) užspaudžiamos jungtys bei (iii) žalvarinis redukuotas triÅ¡akis. Nebuvo tiriama, kur konkrečiai įvyko avarija – vamzdyje, užspaudžiamojoje jungtyje ar žalvariniame redukuotame triÅ¡akyje.

Å ios minimos aplinkybės yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos dėl atsakomybės ypatumų, nes avarijos vieta buvo bute. Namo bendrosios konstrukcijos ribojasi su vartotojo inžinerinėmis sistemos. Bendrosios konstrukcijos nuo vartotojų inžinerinių sistemų yra atskiros jungtimis (sÄ raÅ¡as nėra baigtinis). Dėl Å¡ių priežasčių, yra bÅ«tina itin tiksliai nustatyti, kur konkrečiai įvyko avarija, nes paaiÅ¡kėjus aplinkybėmis, jog avarijos vieta yra užspaudžiamoje jungtyje, kuri yra riba, jungianti bendrÄ sias konstrukcijas ir vartotojo inžinerinę sistemÄ , atsakovas kaip namo administratorius nebÅ«tų laikomas atsakingu už kilusiÄ Å¾alÄ .

Teismas minimų aplinkybių nevertino ir nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ atsakovui bei trečiajam asmeniui (kurie turėjo įrodyti Å¡ias aplinkybes), todėl priėmė nepagrįstÄ procesinį sprendimÄ .

15. Skunde apeliantas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo, kaip namo administratoriaus veiksmų (neveikimo), o nusprendė, jog atsakovo neteisėtus veiksmus pagrindžia bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad šio namo įranga funkcionuotų be gedimų, neįvykdymas. Tokiam apylinkės teismo argumentui nėra pagrindo pritarti, kadangi vien konstatavimo, jog atsakovas nevykdė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepakanka neteisėtiems atsakovo veiksmams nustatyti.

Nagrinėjamu atveju atsakovo rÅ«pestingumÄ pirmiausiai patvirtina aplinkybė, jog su trečiuoju asmeniu buvo sudaryta paslaugų sutartis dėl Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens tiekimo sistemų priežiÅ«ros paslaugos. Pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad minima paslauga buvo teikiama – nuolatos ir periodiÅ¡kai pildomas Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros žurnalas, taip pat Å¡ilumos punkto apskaitos prietaisų rodmenų registravimo žurnalas. Nebuvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, jog paslauga buvo teikiama netinkamai.

Namo savininkams prieÅ¡ mažiau nei 8 mėn. buvo siÅ«loma atlikti namo renovacijÄ . Atsakovo vertinimu, tai aplinkybė, kuri Å¡alina atsakovo atsakomybę, nes administratorius be savininkų pritarimo negali inicijuoti nei vamzdyno, nei kitų bendrųjų konstrukcijų keitimo / remonto. Nebuvo nustatyta, jog vamzdynai buvo avarinės bÅ«klės ir administratorius turėjo imtis veiksmų ir be savininkų pritarimo (CK 4.83 straipsnio 4 dalis). Atsakovas, įžvelgdamas galimas rizikas, siÅ«lė atlikti daugiabučio namo renovacijÄ .

Atsakovo vertinimu, jis kaip administratorius ėmėsi būtinų ir protingų veiksmų.

16. Skunde taip pat nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikta žalos apskaičiavimo sÄ mata. Pateiktoje žalos apskaičiavimo sÄ matoje nėra nurodyta, jog buvo mažinamas žalos dydis pagal faktinį nusidėvėjimÄ . Atsakovo vertinimu, teismas turėjo pareigÄ mažinti žalos dydį dėl žemiau iÅ¡vardintų priežasčių.

17. Atsakovas teigia, kad teismas turėjo procesinę pareigÄ kompensacinių palÅ«kanų klausimÄ iÅ¡spręsti sprendime ir tokiu bÅ«du sudaryti galimybę apeliacinį skundÄ pateikti ne per 20 d., bet per 30 dienų. Teismui buvo žinoma, kad kompensacinių palÅ«kanų klausimas nėra iÅ¡spręstas, todėl nesusidarė sÄ lygos taikyti minimÄ institutÄ ir tokie veiksmai galimai pažeidė sprendimo vientisumo ir jo struktÅ«rinių dalių vientisumo principui keliamus reikalavimus ir todėl buvo sukeltos neigiamos pasekmės ieÅ¡kovui – buvo praleistas terminas apeliaciniam skundui pateikti per 30 dienų. Todėl egzistuoja prielaidos atnaujinti praleistÄ terminÄ .

18. IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad Å¡ioje byloje teisiÅ¡kai buvo svarbu nustatyti, ar trÅ«kimas įvyko prieÅ¡ skaitiklį ar uždaromÄ jÄ armatÅ«rÄ , ar už jų. IÅ¡ pateiktų nuotraukų, aplinkybės, kad remonto darbus atliko trečiasis asmuo, akivaizdu, kad trÅ«ko bendrojo naudojimo vamzdynas. Taigi, teismui pagrįstai konstatavus, kad bute trÅ«kęs vamzdis yra priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų, teisingai buvo nuspręsta, kad jog bÅ«tent atsakovas, kaip daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, turi vykdyti organizacines ir technines priemones pastato bendro naudojimo objektams iÅ¡saugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.

Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto trÅ«kio, bÅ«tent atsakovui atsiranda pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių bÅ«tinų (galimų) priemonių tokios žalos iÅ¡vengti, t. y. ne rečiau kaip kartÄ per du mėnesius atliko bendrojo naudojimo objektų nuolatinius stebėjimus, kasmetines ir sezonines apžiÅ«ras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimÄ , parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siÅ«lė remontuoti vamzdynus.

Apeliacinio skundo argumentai, kad už žalÄ turėtų bÅ«ti laikomas atsakingas trečiasis asmuo, ieÅ¡kovo vertinimu, laikytinas siekiu iÅ¡vengti atsakomybės. Atsakovas turėjo kontroliuoti, kaip jo samdytas techninis prižiÅ«rėtojas įgyvendina savo pareigas, ar atlieka apžiÅ«ras, fiksuoja vamzdynų bÅ«klę, nes tik atsakovui tenka pareiga organizuoti daugiabučio gyvenamojo namo savininkų susirinkimus, kuriuose bÅ«tų sprendžiamas klausimas dėl bendrojo naudojimo sistemų remonto darbų.

Nesidomėdamas šiais aspektais, atsakovas negalėjo tinkamai vykdyti pareigų.

19. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundÄ palaikė apelianto argumentus. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir kai neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

21. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jis pripažintas atsakingu už kilusiÄ Å¾alÄ . Atsakovo įsitikinimu, teismas netinkamai ir neiÅ¡samiai įvertino įrodymus ir deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad jis, kaip administratorius, netinkamai vykdė pareigas.

22. CK 6.1015straipsnyje nurodyta, jog draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtos sumos iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. CK6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama, laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tai reiÅ¡kia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančiÄ nukentėjusįjį ir žalÄ padariusį asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-46/2009).

Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. IeÅ¡kovas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti apelianto neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieÅ¡kovui. Å iuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga, yra preziumuojama.

23. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali bÅ«ti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rÅ«pestingas, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar apeliantas tinkamai vykdė namo administratoriaus pareigas, ar jo elgesys buvo pakankamai atidus ir rÅ«pestingas, kad nekiltų žala.

24. IeÅ¡kovas teigė, kad 2020-07-28 trÅ«kus bendrojo naudojimo karÅ¡to vandens tiekimo stovui buvo padaryta žala butui (duomenys nekelbtini). Nurodė, jog ieÅ¡kovo apdraustas turtas buvo sulietas dėl vandens prasiskverbimo per daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinę įrangÄ . Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys nekelbtini), administratoriumi paskirtas atsakovas, kuris privalėjo prižiÅ«rėti jo administruojamo pastato bendrojo naudojimo inžinerinę įrangÄ , organizuoti jų remontÄ , atlikti daugiabučio namo techninės priežiÅ«ros pagrindinius darbus.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalies nuostatas butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ).

Šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise.

25. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75straipsnio 1 dalis). CK 4.83straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.

26. Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad atsakovas, bÅ«damas namo (duomenys nekelbtini), administratorius/techninis prižiÅ«rėtojas, yra atsakingas už namo bendruosius inžinerinius objektus, todėl atsakovas privalėjo užtikrinti tinkamÄ vamzdynų funkcionavimÄ name.

27. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nekėlė klausimo, ar vamzdis trÅ«ko atsakovo atsakomybės ribose, nepateikė įrodymų, kad avarija įvyko buto savininko atsakomybės ribose. Nustačius, kad bute trÅ«kęs vamzdis yra priskirtinas prie bendrojo naudojimo inžinierinių tinklų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigÄ atsakovui, nes bÅ«tent atsakovo pasitelktas trečiasis asmuo Å¡alino vandentiekio avarijÄ , tad galėjo nustatyti ir tikrÄ jÄ avarijos priežastį, ir tiksliÄ jos vietÄ .

Nesant kitų duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad pagal avarijos metu trÅ«kusio vamzdžio paskirtį – bendrojo naudojimo stovas– bÅ«tent atsakovas atsakingas už tinkamÄ jo bÅ«klę. Tai, kad buvo sudaryta sutartis su trečiuoju asmeniu dėl vamzdyno priežiÅ«ros, nepaÅ¡alina atsakovo atsakomybės, nes jam buvo perduota administruoti daugiabučio namo bendroji dalinė nuosavybė. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytomis aplinkybėmis, kad nėra duomenų apie ieÅ¡kinyje nurodyto namo vamzdyno bÅ«klę, kad namo gyventojai bÅ«tų informuoti apie kritinę vamzdynų bÅ«klę ir bÅ«tinybę juos keisti.

Nors atsakovas pateikė UAB „Adminsta“ Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos priežiÅ«ros žurnalÄ , Å¡ilumos punkto apskaitos prietaisų rodmenų registravimo žurnalÄ , tačiau iÅ¡ jų negalima spręsti, kad faktiÅ¡kai buvo nustatyta vamzdyno bÅ«klė ar kad tikrinta vamzdžio, iÅ¡ kurio vykdo užliejimas, bÅ«klė. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas 2020 metais, t. y. iki įvykio, bÅ«tų ėmęsis aktyvių veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo karÅ¡to vandens vamzdyno keitimu, remontu, kad bÅ«tų organizavęs gyventojų balsavimus dėl vamzdynų remonto.

Vadinasi, nenustačius, kad butas buvo užlietas ne dėl bendrojo naudojimo objekto (vandentiekio vamzdžio) gedimo, bÅ«tent apeliantui atsirado pareiga įrodyti, jog jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių bÅ«tinų (galimų) priemonių, kad tokios žalos bÅ«tų iÅ¡vengta, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų bÅ«klės nuolatinį stebėjimÄ , kasmetines apžiÅ«ras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimÄ , parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siÅ«lė remontuoti.

Apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jo, kaip namo administratoriaus, tinkamÄ pareigų vykdymÄ , nepateikė (žr. CK 6.248 straipsnio 3 dalies nuostatas).

28. Vertinant nustatytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad už bendrojo naudojimo vandentiekio vamzdžių, kurie priskirtini daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai, funkcionavimÄ ir priežiÅ«rÄ buvo atsakingas atsakovas, kaip namo administratorius. Apeliantas nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, jog atsakovas Å¡ias pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Todėl konstatuotina, kad bÅ«tent atsakovo neteisėti veiksmai – nepakankamas rÅ«pinimasis administruojamo daugiabučio namo magistraliniais vandentiekio vamzdžiais bei jų priežiÅ«ra – nulėmė žalos atsiradimÄ . Tai reiÅ¡kia, jog priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovo, kaip verslininko ir namo administratoriaus, pareiga, kurios jis nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jam tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

29. Žalos dydis yra pagrįstas ieÅ¡kovo pateiktuose dokumentuose (sÄ mata). Atsakovas neįrodė, kad kurie nors sÄ matos elementai yra nepagrįsti. Medžiagų nusidėvėjimas neturėjo bÅ«ti skaičiuojamas, nes iÅ¡ sÄ matos matyti, kad tai apdailos medžiagos, kurias tiesiog reikia pakeisti naujomis. Jei jos nebÅ«tų apgadintos, jų keisti nereikėtų.

30. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK185 straipsnis). Nenustatyta, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas, neįvertinus surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos.

31. Kompensacinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų klausimai buvo išspręsti papildomu sprendimu, paaiškėjus, kad dėl techninių kliūčių šių klausimų nebuvo galimybės tinkamai išspręsti kartu su sprendimu. Papildomame sprendime nurodyta jo apskundimo teisė ir atsakovas šia teise pasinaudojo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo procesinės teisės nėra pažeistos. Kitokiais pagrindais papildomo sprendimo apeliantas neginčija. Todėl papildomas sprendimas paliktinas nepakeistas.

32. Byla iÅ¡spręsta ne apelianto naudai, todėl jo ir jo pozicijai pritarusio trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos. IeÅ¡kovas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų, kad turėjo su Å¡ios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių bylinėjimosi iÅ¡laidų. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330, 331 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-01-03 sprendimÄ ir 2023-01-04 papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Visvaldas KazakiÅ«nas