2024-06-12 Nr. AB-9438-3-61-3-06281-2023-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1654-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06281-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 15.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pareiškimą atsakovui A. B. (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus 2023 m. vasario 10 d. akto Nr. ŽVP-16-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam poligonui įkurti) Šalčininkų rajono savivaldybėje“ (toliau – ir NŽT aktas) teisėtumą; 2) leisti: įregistruoti NŽT aktu visuomenės poreikiams paimamą A. B. nuosavybės teise valdomą 17 5800 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) valstybės vardu; pradėti šį Žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam poligonui įkurti; 3) nustatyti, kad atsakovui A. B. atlyginimo už NŽT aktu visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą, dydis yra 170 900 Eur.

2. Ministerija nurodė, kad 2022 m. balandžio 21 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Rūdninkų karinio poligono įkūrimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu, kuriam įgyvendinti Įstatymo 3 priede nurodyti žemės sklypai yra paimami visuomenės poreikiams Įstatyme nustatyta tvarka. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytą projektą įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (Projektą įgyvendinančioji institucija). Į Įstatymo 3 priede nurodytą sąrašą patenka ir Žemės sklypas, kurį nuosavybės teise valdo A. B. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 12-01-739 „Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo įsigaliojimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo Žemės sklypo savininką A. B. apie Įstatymo įsigaliojimą ir pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Taip pat šiuo raštu atsakovas buvo informuotas apie tai, kad bus atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Įstatyme nustatyti veiksmai. Pareiškėjo 2022 m. balandžio 22 d. raštas Nr. 12-01-739 atsakovui buvo įteiktas 2022 m. balandžio 27 d. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 22/12-1793 (toliau – ir Ataskaita) buvo surašyta 2023 m. sausio 5 d. Pagal Ataskaitą, atsakovo nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo rinkos vertė turto nustatymo dieną (2022 m. lapkričio 29 d.) yra 170 900 Eur. Žemės sklypo savininko kiti patiriami turtiniai netekimai / nuostoliai – nenustatyti.

3. 2023 m. vasario 9 d. raštu „Dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 22/12-1793“ (toliau – ir prieštaravimai) atsakovas pateikė Ministerijai ir NŽT prieštaravimus dėl Ataskaitos ir jos pagrindu nustatytos Žemės sklypo vertės. Gautus prieštaravimus pareiškėjas perdavė Ataskaitą parengusiam asmeniui. Pareiškėjas 2023 m. kovo 17 d. raštu Nr. 12-01-450 „Dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 22/12-1793“ pateikė atsakovui parengtus atsakymus į visus prieštaravimus, susijusius su Ataskaita ir joje nustatyta Žemės sklypo verte. Į atsakovui pateiktus atsakymus, atsakovas pozicijos nepateikė.

4. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. vasario 10 d. aktu Nr. ŽVP-16-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam poligonui įkurti) Šalčininkų rajono savivaldybėje“ buvo priimtas sprendimas paimti visuomenės poreikiams (Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam poligonui įkurti) Žemės sklypą, kurį nuosavybės teise valdo atsakovas. NŽT akte nustatyta, kad Žemės sklypo vertė 170 900 Eur, o kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur.

5. Pareiškėjas 2023 m. kovo 13 d. raštu Nr. 12-01-387 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovą, kad 2023 m. vasario 10 d. priimtas NŽT aktas, pateikė minėto akto kopiją ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti NŽT aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Atsakovui minėtu raštu pateikta informacija apie Ataskaitą (išsiųsta jos santrauka). Šiuo raštu pareiškėjas taip pat informavo atsakovą, kad jei NŽT aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, Įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka bus kreiptasi į teismą dėl NŽT akto teisėtumo patvirtinimo, atlyginimo vertė už Žemės sklypą (iki kreipimosi į teismą) bus pervesta į depozitinę sąskaitą ir apie tai bus informuotas atsakovas. Taip pat informavo, kad ginčai dėl atlyginimo dydžio už Žemės sklypą bus sprendžiami teismui išsprendus NŽT akto teisėtumo patvirtinimo klausimą (Įstatymo 11 str. 4 d.). Pareiškėjo 2023 m. kovo 13 d. raštas Nr. 12-01-387 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ atsakovui buvo įteiktas 2023 m. kovo 15 d. Atsakovas per nustatytą terminą NŽT akto nepasirašė. Šiuo atveju laikytina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas NŽT akto pasirašymą. Atsakovas per nustatytą terminą NŽT akto nepasirašė, todėl pareiškėjas, vadovaudamasis Įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kreipėsi į teismą dėl NŽT akto teisėtumo patvirtinimo. Pareiškėjas iki šio pareiškimo pateikimo, t. y. 2023 m. gegužės 9 d. pervedė NŽT akte nurodytą sumą – 170 900 Eur į Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž. depozitinę sąskaitą ir apie tai 2023 m gegužės 9 d. raštu Nr. 12- 01-785 „Dėl informacijos pateikimo“ pranešė atsakovui.

6. Atsakovas buvo tinkamai informuotas apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, buvo parengta Ataskaita, priimtas NŽT aktas ir pareiškėjas pervedė NŽT akte nurodytą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę sumą į Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž. depozitinę sąskaitą. Taigi egzistuoja visos Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos teismui patvirtinti NŽT akto teisėtumą.

7. Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nutartį patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, leidžia įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams. Todėl, patvirtinus NŽT akto teisėtumą, yra pagrindas leisti įregistruoti Žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti jį naudoti visuomenės poreikiams.

8. Atsakovas A. B. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad jis iš esmės neprieštarauja dėl paties Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams fakto ir atitinkamos teismo nutarties patvirtinti NŽT akto teisėtumą, leidžiant įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams Žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį Žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, priėmimo, teismui nustačius visas tam būtinas sąlygas (Įstatymo 11 str. 3 d.). Tačiau atsakovas kategoriškai nesutinka su siūlomu 170 900 Eur atlyginimu už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą, kadangi jis neatitinka realios Žemės sklypo (žemės ir joje esančių medynų) rinkos vertės. Todėl atsakovas teismo prašė, išsprendus nutarties priėmimo pagal Įstatymo 11 straipsnio 3 dalį klausimą, toliau nagrinėti bylą dėl teisingo atlyginimo už Žemės sklypą nustatymo pagal Įstatymo 11 straipsnio 4 dalį ir priimti sprendimą – nustatyti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT aktu paimtą Žemės sklypą dydis yra 310 676,30 Eur.

9. Atsakovas nurodė, kad jis pareiškėjui pateikė prieštaravimus dėl nustatytos Žemės sklypo kainos. Ataskaitoje pateikti skaičiavimai neatitinka realios Žemės sklypo rinkos vertės, t. y. Ataskaitoje nustatyta Žemės sklypo vertė yra nepagrįstai žema. Pirma, Ataskaitoje skaičiuojant prognozuojamas pajamas iš Žemės sklypo remiamasi arba praeities duomenimis (pvz., apskaičiuojant medienos pardavimo kainą) arba paties vertintojo asmenine nuomone (pvz., apskaičiuojant rinkos palūkanų normą), arba apskaičiuojant prognozuojamas pajamas atsižvelgiama į išlaidas, kurių eksploatuojant Žemės sklypą neįmanoma patirti (pvz., žemės mokestis). Antra, nors Žemės sklypo kainą Ataskaitoje bandoma apskaičiuoti pajamų metodu, tačiau visiškai nevertinami paties konkretaus Žemės sklypo duomenys. Ataskaitoje nėra vertinama, kokios realiai pajamos gaunamos iš Žemės sklypo, kokias pajamas prognozuojama gauti, kokios yra realios ir prognozuojamos Žemės sklypo sąnaudos. Ataskaitoje remiamasi statistiniais duomenimis, vertintojo subjektyviai taikomais indeksais ir išvestiniais rodikliais, neturinčiais tiesioginio ryšio su Žemės sklypu (pvz., Valstybinės miškų urėdijos pelningumo norma, pajamomis iš pastatų ir patalpų eksploatavimo, nenukirsto valstybinio miško kainomis, neturinčiomis nieko bendra su rinkos kainomis).

10. Žemės sklypas yra privatus, miškų ūkio paskirties žemės sklypas. Taigi esminę Žemės sklypo vertės dalį sudaro ne tiek pats Žemės sklypas, kuriame auga miškas, o Žemės sklype augantys didelę piniginę vertę turintys medynai, kurie gali būti parduodami laisvoje rinkoje. Žemės sklypą paėmus visuomenės poreikiams, atsakovas neteks galimybės Žemės sklype esančių medynų realizuoti rinkoje. Visuotinai žinoma, kad realiausiai tikrąsias medienos rinkos kainas atspindi tarptautinės Baltpool medienos biržos (toliau – ir Baltpool) skelbiamos medienos kainos.

11. Esminis Ataskaitos skaičiavimų ydingumas pasireiškia tuo, kad nors Ataskaitoje iš dalies remiamasi Baltpool skelbiamomis medienos rinkos kainomis, tačiau Baltpool medienos rinkos kainos Ataskaitoje vertintojo yra dirbtinai sumažinamos, be kita ko, vertintojui subjektyviai pritaikius niekuo nepagrįstus išvestinius rodiklius, vertinimuose naudojant išimtinai tik valstybiniams miškams taikomą (Žemės sklypas yra privatus) Nenukirsto miško kainų nustatymo tvarką ir joje nustatytas ženkliai žemesnes nei rinkos (tai pripažįstama ir Ataskaitoje) kainas ir pritaikius kitus prieštaravimuose detaliai aptartus nepagrįstus Žemės sklypo vertės skaičiavimuose naudojamus rodiklius.

12. Ataskaitoje nurodytos vertės neadekvatumą patvirtina Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymas, iš kurio matyti, kad Lietuvos valstybė, kitais atvejais savininkams kompensuodama nusavinamo (plačiąja prasme) privataus miško vertę, atlyginimo dydį apskaičiuoja iš vidutinės Baltpool medienos rinkos kainos (konkrečiu atveju, pagal Baltpool 2023 m. sausio–kovo mėn. duomenis) atimant vidutines medienos ruošos sąnaudas: 81,02 Eur/kub.m –17,56 Eur/kub.m, t. y. 63,46 Eur/kub.m.

13. Pagal Ataskaitoje pateiktą Žemės sklype esančių medynų tūrio taksoraštį (dėl kurio turinio byloje ginčo nėra) (Ataskaitos priedas Nr. 1.4), bendras atsakovo Žemės sklype esančių medynų tūris sudaro iš viso 4 605 kub.m. Didžiąją dalį Žemės sklype esančių medynų tūrio sudaro rinkoje vertingiausia mediena – pušys, eglės, beržai, juodalksniai. Taigi, taikant aptartą Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakyme taikomą medienos rinkos kainą (63,46 Eur/kub.m), atsakovo Žemės sklype esančių medynų tūrio aktuali rinkos vertė sudaro: 4 605 kub.m x 63,46 Eur/kub.m, t. y. 292 233,30 Eur. Nagrinėjamu atveju Žemės sklypo (neįvertinant žemės sklype esančių medynų tūrio) vidutinė rinkos vertė pagal Ataskaitoje pateiktą Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) išrašą sudaro 18 443 Eur. Prie apskaičiuotos Žemės sklypo medynų rinkos kainos pridėjus Žemės sklypo (be medynų) vidutinę rinkos vertę gaunama bendra Žemės sklypo vertė: 292 233,30 Eur + 18 443 Eur, t. y. 310 676,30 Eur. Atitinkamai, pagal Ataskaitoje pateiktą 170 900 Eur Žemės sklypo vertę, atskaičiavus žemės sklypo vidutinę rinkos vertę be medynų (18 443 Eur), 1 kub.m Žemės sklype esančių medynų vertė sudarytų tik 33,11 Eur už 1 kub.m likvidinės medienos: (170 900 Eur – 18 443 Eur) / 4 605 kub.m , t. y. 33,11 Eur/kub.m. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju atsakovui siūloma atlyginimo už Žemės sklypą suma yra apie 1,8 karto (beveik dvigubai) mažesnė už tikrąją Žemės sklypo vertę.

14. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje palaikė pareiškimą. Teigė, kad neturi pagrindo kvestionuoti Ataskaitoje nustatytą Žemės sklypo vertę.

II. 15. Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimu pareiškėjo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos pareiškimą tenkino – nustatė, kad atsakovui A. B> atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą dydis yra 170 900 Eur.

16. Teismas nustatė, kad:

16.1 Įstatymo 3 priede nurodytą sąrašą (48 eilutė) patenka 17 5800 ha ploto Žemės sklypas, kurį nuosavybės teise valdo atsakovas A. B. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 22 d. raštu Nr. 12-01-739 „Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo įsigaliojimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo Žemės sklypo savininką A. B, apie Įstatymo įsigaliojimą ir pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiuo raštu atsakovas taip pat buvo informuotas apie tai, kad bus atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Įstatyme nustatyti veiksmai.

Pareiškėjo 2022 m. balandžio 22 d. raštas Nr. 12-01-739 „Dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo įsigaliojimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ atsakovui buvo įteiktas 2022 m. balandžio 27 d. Pagal Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr. 22/12-1793 Žemės sklypo vertė turto nustatymo dieną (2022 m. lapkričio 29 d.) – 170 900 Eur. NŽT direktoriaus 2023 m. vasario 10 d. aktu Nr. ŽVP-16-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam poligonui įkurti) Šalčininkų rajono savivaldybėje“ priimtas sprendimas paimti visuomenės poreikiams (Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam poligonui įkurti) Žemės sklypą, kurį nuosavybės teise valdo atsakovas.

Žemės sklypo vertė NŽT akte įvardinta 170 900 Eur suma, o kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis – 0 Eur. Pareiškėjas 2023 m. kovo 13 d. raštu Nr. 12-01-387 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovą, kad 2023 m. vasario 10 d. priimtas NŽT aktas, pateikė minėto akto kopiją ir pakvietė atsakovą per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti NŽT aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą.

Atsakovui minėtu raštu pateikta informacija apie Ataskaitą (išsiųsta jos santrauka). Šiuo raštu atsakovas buvo informuotas ir apie tai, kad jei NŽT aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, Įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka bus kreiptasi į teismą dėl akto teisėtumo patvirtinimo, atlyginimo vertė už Žemės sklypą (iki kreipimosi į teismą) bus pervesta į depozitinę sąskaitą ir apie tai bus informuotas atsakovas. Taip pat informavo, kad ginčai dėl atlyginimo dydžio už Žemės sklypą bus sprendžiami teismui išsprendus NŽT akto teisėtumo patvirtinimo klausimą (Įstatymo 11 str. 4 d.).

Pareiškėjo 2023 m. kovo 13 d. raštas Nr. 12-01-387 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ atsakovui buvo įteiktas 2023 m. kovo 15 d. Atsakovas per nustatytą terminą NŽT akto nepasirašė. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 9 d. pervedė NŽT akte nurodytą sumą – 170 900 Eur į Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž. depozitinę sąskaitą ir apie tai 2023 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 12- 01-785 „Dėl informacijos pateikimo“ pranešė atsakovui.

16.2 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-9671-595/2023 patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. vasario 10 d. akto Nr. ŽVP-16-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam poligonui įkurti) Šalčininkų rajono savivaldybėje“ teisėtumas ir leista įregistruoti visuomenės poreikiams paimamą A. B. nuosavybės teise valdomą Žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį Žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam poligonui įkurti, įpareigota A. B. per 2 (du) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto.

17. Nagrinėjamoje byloje teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes darė išvadą, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, be to, atsakovas esmės neprieštarauja dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams fakto ir atitinkamos teismo nutarties patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, leidžiant įregistruoti paimtą visuomenės poreikiams Žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį Žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, priėmimo.

18. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 4 dalis nustato, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

19. Teismas nustatė, kad atsakovo visuomenės poreikiams paimamas Žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties. Žemės sklypo plotas yra 17 5800 ha, iš jo miško žemės plotas – 16 6800 ha. Kitos žemės plotas – 0 9000 ha. Sklypo paskirtis – Miškų ūkio. Našumo balas – 33.8. Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Nekilnojamojo turto registre nurodyta indeksuota miško medynų vertė – 22 680 Eur; vidutinė rinkos kaina –18 443 Eur. Juridinis faktas, kad pradėta Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2022 m. balandžio 22 d. Žemės sklypo rinkos vertę nustatė UAB „Inreal“ atestuotas turto vertintojas T. B., turintis nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. 000371, išduotą 2007 m. balandžio 28 d. Prie Žemės sklypo priklausinių, kurie buvo vertinami kartu su vertinamu turtu ir laikomi nekilnojamojo turto vertės dalimi ir atskirai negali būti parduodami, priskiriama mediena pagal pateiktus taksoraščius. Turtas vertintas ne kaip įvairaus turto suma, bet kaip vientisas verslo objektas, duodantis pelną ir sudarantis užbaigtą visumą. Apžiūros metu (2022 m. lapkričio 29 d.) buvo nustatyta, kad Žemės sklypas apaugęs medžiais (jaunuolynas). Ataskaitoje nurodyto Žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuota pagal atsakovui priklausančio vertinto Žemės sklypo dydį ir nustatyta taikant pajamų metodą, kurio taikymo tvarka nustatyta Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika).

20. Teismas pažymėjo, kad atlikdamas vertinimą turto vertintojas analizavo ir lyginamąjį metodą. Taikant lyginamąjį metodą buvo nustatyta, kad pasiūloje esančių objektų kainos svyruoja nuo 4 000 iki 11300 Eur. Kainų vidurkis 6 018 Eur. Žemės sklypo vertės nustatymui lyginamasis metodas nebuvo taikomas, kadangi iš VĮ Registrų centro pateikiamos informacijos apie miškų pardavimo sandorius nėra galimybių nustatyti parduoto miško medynų tūrio, medžių rūšies ir amžiaus bei kitos svarbios informacijos aktualios įvertinant miško kokybę.

21. Pajamų metodo esmė – turto teikiamos naudos – grynųjų būsimųjų pinigų srautų perskaičiavimas į turto vertę. Pajamų metodu gali būti vertinamas tik tas turtas, kuris duoda ar gali duoti pajamas. Vertinant turtą pajamų metodu taikomi šie skaičiavimo būdai: 1. diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdas; 2. kapitalizavimo skaičiavimo būdas; 3. kiti tarptautinėje praktikoje taikomi skaičiavimo būdai. Teismo vertinimu, byloje nepateikta pagrįstų argumentų, kad turto vertintojo taikytas pajamų metodas ginčo atveju negalėjo būti taikomas.

22. Teismas nurodė, kad vertinat Žemės sklypą buvo pritaikytas perpetuiteto skaičiavimo būdas. Nustatant turto vertę remtasi vertinamo turto geriausio ir maksimalaus panaudojimo analize. Žemės vertė buvo nustatinėjama įvertinus šiuos rodiklius: taksaciniame sklype esančio medyno pardavimo pajamos (miško biomasės pardavimas); rinkos palūkanų norma (investicinė grąža); metinis medienos kainų pokytis; taksaciniame sklype esančio medyno pagrindinio kirtimo medžių amžius; taksaciniame sklype esančio medyno amžius; taksaciniame sklype esančio medyno miško atsodinimo kaina; miško administravimo (priežiūros išlaidos); žemės mokesčio išlaidos.

23. Teismas pažymėjo, kad nenukirsto miško kaina yra skaičiuojama vadovaujantis išvestiniais rodikliais paremtais: nenukirsto valstybinio miško kainų nustatymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. rugsėjo 30 d. įsakymu; Baltpool medienos biržos medienos produktų kainomis; PMSA skelbiamomis medienos produktų kainomis.

24. Teismas nesutiko su atsiliepimo argumentais, kad Ataskaitoje nebuvo vertinami Žemės sklypo duomenys. Žemės sklypo vertė nustatyta individualiai įvertinus Žemės sklypą, nustačius jo esmines savybes. Atsakovas kvestionuoja vertės nustatymo formulę, tačiau konkrečių argumentų dėl jos netikslumo nepateikia.

25. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo vadovautis atsakovo į bylą pateiktu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu, kuriuo yra paskaičiuota kompensacija už veiklos apribojimus privačioje miško valdoje ir pripažinti, kad ginčo atvejui atsakovui paskaičiuojant žemės sklypo vertę pagrindu turėtų būti imama vidutinė Baltpool medienos rinkos kaina (konkrečiu atveju, pagal Baltpool 2023 m. sausio–kovo mėn. duomenis) atimant vidutines medienos ruošos sąnaudas: 81,02 Eur/kub.m - 17,56 Eur/kub.m, t. y. 63,46 Eur/kub.m. Šios kompensacijos paskaičiavimą nustato Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnis. O ginčo atveju taikytinos Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nuostatos, numatančios, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai, išskyrus nuostolius, patirtus atliekant statybinius tyrimus, dėl sunaikintų pasėlių, sodinių, želdinių, iškirsto miško, apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Kas ginčo atveju ir buvo padaryta.

26. Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jam priklausiusiame Žemės sklype esančios medienos vertė būtų nustatyta tarptautinėje Baltpool medienos biržoje, todėl atsakovo prieštaravimus dėl nustatytos Žemės sklypo rinkos vertės laikė deklaratyviais.

27. Teismas nurodė, kad Ataskaitoje nustatytos Žemės sklypo 1 ha kaina – 9 721 Eur, kai iš ataskaitos nustatyta, kad taikant lyginamąjį metodą pasiūloje esančių gretimų objektų kainos vidurkis yra 6 018 Eur už hektarą.

28. Teismas pažymėjo, kad turto vertės nustatymo momentas bei pinigų pervedimo momentas yra įtvirtintas Žemės paėmimo įstatyme. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. 1 d.). Ginčo atveju konstatuota, kad Vertinimo ataskaita yra galiojanti, todėl laikytina pagrįstu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą atsakovo Žemės sklypą.

29. Atsakovas buvo informuotas dėl vyksiančios jo valdomo Žemės sklypo apžiūros, joje nedalyvavo. Pateiktas pastabas dėl Ataskaitos įvertino turto vertintojas 2023 m. kovo 7 d. raštu Nr. 2023-01-05 laikė nepagrįstomis, išdėstydamas aiškius argumentus. Atsakovas, nesutikdamas su Ataskaitoje nustatyta Žemės sklypo verte, neinicijavo Žemės sklypo vertinimo, su teismo siūlymu skirti byloje teismo ekspertizę nesutiko.

30. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą dydis yra 310 676,30 Eur, kadangi tam dydžiui pagrįsti nepateikta įrodymų. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad priežiūros įstaiga būtų nustačiusi Ataskaitos neatitiktį, kaip ir nėra įrodymų, kad Ataskaita būtų nuginčyta teisme. Atsakovas byloje nepateikė konkrečių argumentų ar įrodymų, pagrindžiančių, kad Ataskaitoje nustatyta jam priklausančio Žemės sklypo vertė yra nustatyta neteisingai. Atsakovas atsisakė ekspertizės byloje paskyrimo. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui pagal Ataskaitą nustatytas atlyginimo dydis už Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.

31. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad atsakovui A. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą dydis yra 170 900 Eur. Pareiškėjo pareiškimo pirmasis reikalavimas yra išspręstas teismo ir reikalavimas patenkintas, ši nutartis įsiteisėjusi, todėl teismas sprendimu nustatė tik atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovui priklausantį Žemės sklypą ir pareiškėjo reikalavimą tenkino.

III. 32. Atsakovas A. B. apeliaciniame skunde prašo 1) pakeisti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą, kuriuo nustatyta, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą, dydis yra 170 900 Eur ir nustatyti, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą, dydis yra 310 676,30 Eur; 2) priteisti iš pareiškėjo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atsakovo A. B. naudai atsakovo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

33. Atsakovas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 13 straipsnis tiek, kiek juo nustatoma skirtinga visuomenės poreikiams paimamo turto – miško vertės nustatymo tvarka (metodika), lyginant su Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnyje nustatyta visuomenės poreikiams paimamo (plačiąja prasme, savo pasekmėmis savininko atžvilgiu tapačioje procedūroje) turto – miško vertės nustatymo tvarka (metodika), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

34. Atsakovas laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą byloje. Pareiškėjui tenka pareiga įrodyti savo nurodomos paimamo visuomenės poreikiams turto vertės pagrįstumą. Šios pareigos perkėlimas atsakovui yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismui padarius nepagrįstą prielaidą, kad Ataskaita savaime yra galiojanti, vien dėl to, kad nenuginčyta kitame procese, priimtas iš esmės neteisingas ir nepagrįstas sprendimas. Teismo išvados padarytos neištyrus ir neįvertinus byloje pateiktų išsamių atsakovo argumentų ir įrodymų. Įsigaliojus Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymui, turto vertei nustatyti negalėjo būti taikomas pajamų metodas, nes Žemės sklypas tapo tokiu, kuris nebeduoda ar negali duoti pajamas. Atliekant Žemės sklypo vertinimą, nebuvo taikomas lyginamasis metodas.

35. Pareiškėjas Ministerija atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikt nepakeistą.

36. Ministerija nurodo, kad Žemės sklypo vertei nustatyti ir pagrįsti reikalingos specialios žinios. Atsakovas neginčijo Ataskaitos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismas siūlė atsakovui byloje skirti ekspertizę, kuri galėjo nustatyti ar Ataskaita atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau atsakovas teismo siūlymo skirti byloje ekspertizę atsisakė. Taigi byloje yra pateiktas vienintelis, specialiomis žiniomis pagrįstas Žemės sklypo vertę pagrindžiantis įrodymas – pareiškėjo byloje pateikta Ataskaita, kurią parengė kvalifikuotas, turintis atestatą, turto vertintojas kaip ir numatyta teisės aktuose. Abejoti tokio dokumento pagrįstumu nebuvo jokio teisinio pagrindo. Teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai kaip įrodymu rėmėsi galiojančia Ataskaita (kurią parengė kvalifikuotas, turintis atestatą, turto vertintojas) vertinant ir nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypą.

37. Nėra teisinio pagrindo vadovautis atsakovo į bylą pateiktu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymu, kuriuo yra paskaičiuota kompensacija už veiklos apribojimus privačioje miško valdoje ir kad ginčo atvejui turi būti taikoma vidutinės Baltpool medienos rinkos kainos. Ginčo atveju taikytina Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 4 dalis, kur nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamo turto vertė apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Taigi atsakovo pateiktas byloje įsakymas reguliuoja visiškai skirtingus teisinius santykius nei ginčo atveju. Atsakovo byloje pateiktas įsakymas niekaip neįrodo, kad ginčo atveju Žemės sklypo vertė turi būti apskaičiuojama taikant vidutinės Baltpool medienos rinkos kainas.

38. Lyginamasis metodas buvo taikomas ir buvo nustatytas kainų vidurkis – 6 018 Eur už hektarą. Tačiau šiuo metodu nebuvo galima objektyviai ir teisingai nustatyti Žemės sklypo vertės ir tai yra pažymėta tiek Ataskaitoje, tiek teismo sprendime. Ataskaitoje buvo nurodytos aplinkybės (priežastys), dėl kurių lyginamasis metodas nebuvo taikomas nustatant galutinę Žemės sklypo vertę, nes iš VĮ Registrų centras pateikiamos informacijos apie miškų pardavimą nebuvo galima nustatyti parduoto miško medynų tūrio, medžių rūšies ir amžiaus bei kitos svarbios informacijos teisingai Žemės sklypo vertei nustatyti.

39. Pareiškėjo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad Žemės paėmimo įstatymas ar kitas teisės aktas, taikomas šioje byloje, prieštarauja Konstitucijai. Pareiškėjas šį klausimą palieka spręsti teismo nuožiūrai.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

41. NŽT nurodo, kad Žemės sklypo vertei nustatyti ir pagrįsti reikalingos specialios žinios. Siekiant pašalinti kilusias abejones dėl Žemės sklypo vertės teisingumo buvo galima atlikti ginčo Žemės sklypo rinkos vertės ekspertizę. Tačiau atsakovas atsisakė ekspertizės byloje paskyrimo bei nepateikė pagrindžiančių argumentų, kodėl ekspertizės atsisakė

42. Atsakovas nepateikė jokių duomenų dėl Ataskaitos nuginčijimo Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, taip pat nepateikė jokių faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti jos turiniu. Ataskaita atlikta laikantis procedūrų ir tvarkos, nustatytų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje. Teismas įvertinęs bylos faktines aplinkybes, ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus, byloje pateiktus įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę pagrįstai nustatytas pagal Ataskaitoje nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 43. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą Žemės sklypą, kurį nuosavybės teise valdė atsakovas.

44. Lietuvos kariuomenės Rūdninkų karinio poligono įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, Rūdninkų karinio poligono įkūrimas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos krašto apsaugos srities projektu.

45. Įstatymo 3 priedo „Į poligono teritoriją patenkantys privačios žemės sklypai ir jų kadastro duomenys“ 48 eilutėje įrašytas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y 17 5800 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį nuosavybės teise valdo atsakovas A. B.

46. Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitoje Nr. 22/12-1793 nurodyta, kad Žemės sklypo vertė turto nustatymo dieną (2022 m. lapkričio 29 d.) yra 170 900 Eur, o žemės sklypo savininko kiti patiriami turtiniai netekimai/nuostoliai nenustatyti.

47. NŽT direktorius 2023 m. vasario 10 d. aktu Nr. ŽVP-16-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam poligonui įkurti) Šalčininkų rajono savivaldybėje“ priėmė sprendimą paimti visuomenės poreikiams (Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam poligonui įkurti) Žemės sklypą, kurį nuosavybės teise valdo atsakovas. NŽT 2023 m. vasario 10 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-16-(1.18.) įrašyta, kad Žemės sklypo vertė 170 900 Eur, o kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, nėra.

48. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 9 d. pervedė NŽT akte nurodytą sumą (170 900 Eur) į Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarės O. Ž. depozitinę sąskaitą ir apie tai 2023 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 12- 01-785 „Dėl informacijos pateikimo“ pranešė atsakovui.

49. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023 m. vasario 10 d. akto Nr. ŽVP-16-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam poligonui įkurti) Šalčininkų rajono savivaldybėje“ teisėtumą; leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą A. B. nuosavybės teise valdomą 17 5800 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) valstybės vardu ir pradėti šį Žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Lietuvos kariuomenės Rūdninkų kariniam poligonui įkurti; įpareigojo atsakovą A. B. per 2 (du) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos išsikelti iš visuomenės poreikiams paimamo turto.

50. Skundžiamu Regionų administracinio teismo sprendimu buvo nuspręsta nustatyti, kad atsakovui A. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą 17 5800 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) dydis yra 170 900 Eur.

51. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį, yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

52. Atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo turto apskaičiavimo ir vertinimo tvarką nustato Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnis.

53. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisingo atlyginimo už žemę pinigais pagal rinkos vertę, taip pat numatyta kitokio pobūdžio realiai patirtų nuostolių atlyginimas (sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir t. t.), kurių sąrašas nėra baigtinis, nes nustatyta, kad pinigais atlyginami ir visi kiti savininko <...> nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo <...> paėmimo visuomenės poreikiams. Šios įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatos detalizuojamos jo 2 dalyje, nurodant atlygintinų nuostolių rūšis, jų atlyginimą pinigais rinkos kainomis, 3 dalyje įtvirtintas turto vertės ir atlygintinų nuostolių apskaičiavimo būdas. Minėtos atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir su tuo susijusius nuostolius normos turi būti aiškinamos sistemiškai, tai reiškia, vadovaujantis teisingo atlyginimo principu, nustatant atlyginimo būdą pinigais rinkos kainomis, atlyginant realiai patirtus nuostolius, kurie turi būti apskaičiuojami įstatyme nustatytu būdu, bei atsižvelgiant į tai, kad įstatymo leidėjas neįtvirtino baigtinio atlygintinų nuostolių sąrašo. Taigi kiekvienu atveju sprendžiant asmens, kurio žemės sklypas (jo dalis) buvo Žemės paėmimo įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme nustatytais pagrindais paimtas visuomenės poreikiams, jo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius pagrįstumas turi būti vertinamas individualiai, taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1312-552/2021, kt.).

54. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai, išskyrus atliekant statybinius tyrimus patirtus nuostolius dėl sunaikintų pasėlių, sodinių, želdinių, iškirsto miško, apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą. Turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas gyvenamuoju namu užstatytas žemės sklypas, nuostolių už gyvenamąjį namą suma apskaičiuojama atliekant individualų turto vertinimą bent dviem turto vertinimo metodais, parinktais pagal turto ir verslo vertinimą reglamentuojančius teisės aktus. Namo savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginama ta verte, kuri yra didesnė. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimo ataskaita galioja 12 mėnesių nuo jos parengimo dienos. Jeigu per jos galiojimo laikotarpį žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas nepatvirtinamas, projektą įgyvendinanti institucija privalo atnaujinti turto vertinimo ataskaitą (Žemės paėmimo įstatymo 13 str. 4 d.).

55. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme.

56. Byloje nėra pateikta duomenų patvirtinančių Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, kurioms esant galėtų būti kvestionuojamas Ataskaitos teisingumas, buvimą, todėl šiuo aspektu atmesti kaip įrodymą Ataskaitą nėra pagrindo.

57. Individualusis turto arba verslo vertinimas – turto arba verslo, atsižvelgiant į individualias jo savybes tam tikrą dieną, vertinimas atitinkamu turto arba verslo vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 2 d.). Turto arba verslo vertintojas – Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, vertinantis turtą arba verslą (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 17 d.). Turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaigos fiziniam asmeniui išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama jo, kaip tam tikros srities turto arba verslo vertintojo, kvalifikacija (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 18 d.). 4. Turto arba verslo vertintojas (toliau – vertintojas) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Tarptautiniais vertinimo standartais ir Europos vertinimo standartais, privalomą vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodeksu, šia Metodika ir kitais teisės aktais, susijusiais su vertinimu, tiek, kiek jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymui, Tarptautiniams vertinimo standartams, Europos vertinimo standartams ir šiai Metodikai (Metodikos 4 p.). Vertintojas vertindamas remiasi rinkos ir ekonomikos logika bei kriterijais, pagrįstais rinkos ir ekonomikos sąlygų stebėjimų ir tyrimų rezultatais (Metodikos 5 p.).

58. Pagal paminėtą teisinį reguliavimą pripažintina, jog Ataskaita dėl Žemės sklypo vertinimo yra dokumentas, parengtas atitinkamą kvalifikaciją turinčio subjekto (turto vertintojo), kuriame nurodyti duomenys yra gauti panaudojus specialias žinias.

59. Atsakovas nepateikė jokių faktinių duomenų (pvz., kitos turto vertinimo ataskaitos), kurie irgi būtų gauti panaudojus specialias žinias, paneigiančių Ataskaitoje pateiktas išvadas dėl Žemės sklypo vertės. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas posėdžio metu teiravosi šalių nuomonės dėl ekspertizės skyrimo tam, jog būtų įvertinta, ar teisingai Ataskaitoje nustatyta Žemės sklypo vertė, tačiau atsakovo atstovas prašė teismo neskirti byloje ekspertizės.

60. Atsakovo nurodyti bendro pobūdžio motyvai dėl Ataskaitos neatitikties teisės aktų reikalavimams, teisėjų kolegijos nuomone, irgi nėra pagrindas atmesti kaip įrodymą Ataskaitą.

61. Kaip matyti iš Ataskaitos turinio, Žemės sklypo vertė buvo nustatyta naudojant pajamų metodą. Pagal Metodikos 74 puntą pajamų metodu gali būti vertinamas tik tas turtas, kuris duoda ar gali duoti pajamas. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad šis metodas yra taikytas nepagrįstai, tačiau pažymi, jog perėmus Žemės sklypą valstybės nuosavybėn jis negrįžtamai neteko nuosavybės teisės į jį ir ateityje negaus iš Žemės sklypo jokių pajamų, t. y. pripažino, jog Ataskaitoje vertintas turtas (Žemės sklypas) gali duoti pajamas. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai dėl įvertinimo metodo taikymo yra prieštaringi, nesudarantys pagrindo spręsti, jog šis metodas buvo taikytas neteisėtai.

62. Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 56 str. 5 d.).

63. Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, visų pirma šalys privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovas šios įrodinėjimo pareigos tinkamai nevykdė, nepagrindė savo atsikirtimų dėl Žemės sklypo vertės nustatymo, bet to, nesutiko su pirmosios instancijos teismo siūlymu dėl papildomų įrodymų (eksperto išvados) gavimo.

64. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, skundžiamame sprendime išdėstė išsamius motyvus dėl ko iš atsakovo paimamo Žemės sklypo vertė, remiantis Ataskaitos duomenimis, nustatyta teisingai. Todėl naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą atsakovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

65. Atsakovas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnis tiek, kiek juo nustatoma skirtinga visuomenės poreikiams paimamo turto – miško vertės nustatymo tvarka (metodika), lyginant su Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnyje nustatyta visuomenės poreikiams paimamo (plačiąja prasme, savo pasekmėmis savininko atžvilgiu tapačioje procedūroje) turto – miško vertės nustatymo tvarka (metodika), neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

66. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-78/2012).

67. Atsakovo prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą nėra grindžiamas teisiniais argumentais, o teisėjų kolegijai nekyla pagrįstų abejonių dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio konstitucingumo, todėl šis atsakovo prašymas netenkinamas.

68. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

69. Byloje galutinis procesinis sprendimas priimtas ne atsakovo naudai, todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys