2019-12-18 Nr. AB-23962-3-61-3-04097-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1841-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04097-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.5; 23.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Č. R. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Č. R. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. KS-180 „Dėl Č. R.“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad VTEK nusprendė, jog pareiškėjas, būdamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (toliau – LNOBT) Choro tarnybos meno vadovu, nepateikė privačių interesų deklaracijos ir todėl pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį bei 5 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad tam, kad asmuo būtų prilygintas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui ir jam būtų taikoma pareiga deklaruoti privačius interesus, būtina nustatyti du požymius: pirma, asmuo turi dirbti biudžetinėje įstaigoje, antra, asmuo turi turėti administravimo įgaliojimus. Ginčo, kad LNOBT yra biudžetinė įstaiga, nėra. Tačiau administravimo įgaliojimų sąvokos įstatymų leidėjas neapibrėžė nei Įstatyme, nei kitame teisės akte. Šis terminas nėra aiškus, todėl nėra aišku, kokie kriterijai lemia, kad asmuo laikomas turinčiu administravimo įgaliojimus, nėra aišku, ar bet kokie turimi administravimo įgaliojimai nulemia asmens pareigą deklaruoti privačius interesus.

3. Pareiškėjo nuomone, sąvoką „administravimo įgaliojimai“ reikia aiškinti (sisteminiu ir teleologiniu metodu) taip, kad tik tie asmenys, kurie turi teisę priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams, privalo deklaruoti savo privačius interesus. Reikalavimas asmenims, kurie nepriima sprendimų, bet atlieka kontrolės ar tvarkymo funkcijas, deklaruoti privačius interesus, reikštų proporcingumo principo pažeidimą, nes toks reikalavimas nesusijęs su įstatymų leidėjo tikslu užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams. Iš pareiškėjo pareiginės instrukcijos nematyti jokių pareiškėjo įgaliojimų priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams. Dauguma pareiškėjo funkcijų yra techninės, o likusios techninės-meninės. Be to, LNOBT darbuotojai neatlieka vidaus administravimo veiklos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies požiūriu. Vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių komisijos narys, tačiau skundžiamo Sprendimo priėmimo metu minėtas pareigas ėjo ir sprendimą pasirašė nurodytos sąlygos neatitinkantis komisijos narys.

4. Atsakovas VTEK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad LNOBT yra valstybės biudžetinė įstaiga, o pareiškėjas šioje įstaigoje eina Choro tarnybos meno vadovo pareigas ir vadovauja choro kolektyvui; formuoja choro kolektyvą; sudaro choro artistų sudėtis operos spektakliams; dalyvauja metinių ir perspektyvinių operos repertuaro planų sudaryme; organizuoja perklausas laisvoms choro artistų vietoms užimti; kontroliuoja choro meistriškumo lygį; sudaro choro kolektyvo darbo tvarkaraštį; vizuoja generalinio direktoriaus įsakymų projektus ir kitus dokumentus choro kolektyvo veiklos klausimais; vertina choro artistų darbą bei meistriškumą ir pan. Vien šių aplinkybių visiškai pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, apibrėžimą. Tai, kad pareiškėjui visa apimtimi taikomos Įstatymo nuostatos, seka ne tik iš formalaus jo pareigybės pavadinimo, bet ir pareigybės aprašyme jam deleguotų tarnybinių pareigų. Jeigu pareiškėjo statusą užimantiems asmenims nebūtų galima pritaikyti elgesio reikalavimų bei įvertinimo pagal Įstatymą, susidarytų tokia situacija, kad valstybės biudžetinei įstaigai teikiant viešąsias paslaugas, šioje įstaigoje dirbant nieko nekontroliuojamam asmeniui būtų realiai neįmanoma arba labai sunku garantuoti viešųjų paslaugų teikimo skaidrumą, tuo pačiu būtų pakenkta ir viešiesiems interesams.

6. Pareiškėjas savo poziciją grindė nuorodomis į kitas asmenų grupes, dėl kurių ginčo šioje administracinėje byloje nėra. VTEK yra priėmusi ne vieną įsiteisėjusį sprendimą dėl biudžetinių (viešųjų) įstaigų struktūrinių padalinių vadovų. VTEK nuomone, pareiškėjas nepagrįstai prievolę deklaruoti privačius interesus tapatina su įgaliojimais priimti viešiesiems interesams įtakos turinčius sprendimus. Nors pareiškėjo tarnybinis statusas šias sąlygas atitinka, Įstatymo leidėjas privačių interesų deklaravimo prievolę nustatė ir tokiai asmenų grupei, kuri jokių sprendimų objektyviai priimti negali. Valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų sąvoka, jų subjektiškumas bei prievolės yra aiškiai nustatytos pačiame Įstatyme, kurio nuostatomis, priimdama atitinkamus sprendimus VTEK visada griežtai vadovaujasi.

7. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Sprendimas buvo priimtas VTEK posėdyje, visiems keturiems paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai balsavus „už“. Penktasis VTEK narys, ėjęs pirmininko pareigas, buvo atleistas nuo 2017 m. kovo 20 d., o naujas skundžiamo VTEK sprendimo priėmimo dieną nepaskirtas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjo Č. R. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 1989 m. sausio 2 d. dirba LNOBT, jis eina Choro tarnybos choro meno vadovo pareigas. Reikalavimus pareiškėjo užimamoms pareigoms ir atliekamas funkcijas nustato Choro meno vadovo pareiginė instrukcija, patvirtinta LNOBT generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. P1-42. 2017 m. gegužės 3 d. pareiškėjas kaip struktūrinio padalinio vadovas pateikė privačių interesų deklaraciją. 2017 m. birželio 8 d. VTEK raštu Nr. S-1268-(1.2) pareiškėjas buvo informuotas apie jo atžvilgiu atliekamą tyrimą dėl pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo reikalavimams. Pareiškėjas paprašytas pateikti paaiškinimą dėl savo elgesio, t. y. privačių interesų deklaracijos pateikimo tik 2017 m. gegužės 3 d. 2017 m. birželio 13 d. paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. nebuvo informuotas, kad turi užpildyti privačių interesų deklaraciją. 2017 m. lapkričio 8 d. VTEK priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nuo 1989 m. sausio 2 d. dirba LNOBT, pareiškėjas eina Choro tarnybos Choro meno vadovo pareigas. Iš LNOBT Choro tarnybos nuostatų, patvirtintų LNOBT generalinio direktoriaus 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. S1-166 matyti, kad minėtas skyrius yra LNOBT struktūrinis padalinys, kurio pagrindinis uždavinys – profesionaliai ir kokybiškai atlikti (dainuoti) nurodytus kūrinius LNOBT spektakliuose, koncertuose bei kituose meniniuose renginiuose. Pagal minėtų nuostatų 5 punktą Chorui vadovauja Choro meno vadovas. Choro meno vadovo pareiginė instrukcija nustato, kad Choro meno vadovo pagrindinis uždavinys – savalaikis muzikinių veikalų paruošimas bei choro meninio lygio einamajam repertuare užtikrinimas. Choro meno vadovas atlieka šias funkcijas: vadovauja choro kolektyvui; formuoja choro kolektyvą; ruošia naujus ir atnaujinamus operų ir baletų pastatymus, ruošia choro artistus koncertams, gastrolėms ir festivaliams; sudaro choro artistų sudėtis operos spektakliams; repetuoja su choru einamąjį repertuarą; viešai diriguoja užkulisinius chorus, reikalui esant sceninėms repeticijoms; rūpinasi choro artistų meistriškumo kėlimu; dalyvauja metinių ir perspektyvinių operos repertuaro planų sudaryme; organizuoja perklausas laisvoms choro artistų vietoms užimti; kontroliuoja choro meistriškumo lygį; sudaro choro kolektyvo darbo tvarkaraštį; vizuoja generalinio direktoriaus įsakymų projektus ir kitus dokumentus choro kolektyvo veiklos klausimais; vertina choro artistų darbą bei meistriškumą; teikia pasiūlymus generaliniam direktoriui dėl atlyginimų ir priedų dydžio; savalaikiai vykdo kitus vadovybės nurodymus. Choro meno vadovas, be kita ko, turi teisę teikti pasiūlymus muzikos vadovui ir generaliniam direktoriui dėl tarnybos darbo organizavimo tobulinimo, choro artistų skatinimo ir drausminių nuobaudų skyrimo, dėl teatro kūrybinių planų sudarymo bei darbo organizavimo.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo atliekamas funkcijas, jų pobūdį, pareiškėjo įgalinimus, sprendė, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, dirbdamas LNOBT Choro meno vadovu, turėjo administravimo įgaliojimus. Šie įgaliojimai pasireiškė tuo, kad pareiškėjas vadovauja choro kolektyvui, jį formuoja, sudaro choro artistų sudėtis operos spektakliams, vizuoja generalinio direktoriaus įsakymų projektus ir kitus dokumentus choro kolektyvo veiklos klausimais, teikia pasiūlymus generaliniam direktoriui dėl atlyginimų ir priedų dydžio. Kadangi pareiškėjas dirba biudžetinėje įstaigoje – LNOBT, ir turi administravimo įgaliojimus, jo statusas atitinka Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamą asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, sąvoką, todėl jis turi pareigą nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus (Įstatymo 3 str. 2 d., 4 str. 1 d., 5 str. 1 d.). Tokią pareiškėjo pareigą, be kita ko, patvirtina ir LNOBT generalinio direktoriaus 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymas Nr. S1-219, kuriuo LNOBT skyrių ir tarnybų vadovams buvo nurodyta pildyti privačių asmenų deklaracijas, bei LNOBT generalinio direktoriaus 2017 m. balandžio 7 d. įsakymas Nr. S1-60 „Dėl viešųjų ir privačių interesų deklaracijų pildymo ir pateikimo“, kuriuo LNOBT tarnybų ir skyrių vadovai įpareigojami nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus. Kadangi pareiškėjas Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos deklaruoti privačius interesus per 30 kalendorinių dienų nuo priėmimo į pareigas dienos neįvykdė, privačių interesų deklaraciją pateikė tik 2017 m. gegužės 3 d., pripažintina, kad jis pažeidė minėtas Įstatymo nuostatas, todėl VTEK pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą.

12. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog skundžiamo Sprendimo priėmimo metu VTEK pirmininko pareigas ėjo ir skundžiamą Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių narys, nesudaro pagrindo teigti, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismas, remdamasis Vyriausiosios tarnybines etikos komisijos įstatymo 161 straipsniu, nurodė, jog pagal bylos duomenis VTEK 2017 m. gegužės 31 d. posėdyje kolegialiai ir vienbalsiai, dalyvaujant keturiems nariams, nusprendė pradėti tyrimus dėl 17 administravimo įgaliojimus turinčių LNOBT darbuotojų elgesio. Skundžiamas Sprendimas priimtas VTEK posėdyje, visiems keturiems Lietuvos Respublikos Seimo paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai balsavus „už“, todėl teismas pripažino, kad VTEK, priimdama Sprendimą, veikė Įstatymo nustatytos kompetencijos ribose, už Sprendimo priėmimą balsavo įstatyme nustatytas komisijos narių skaičius.

13. Teismas konstatavo, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 str. 1 d.), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pripažino Sprendimą yra teisėtu ir pagrįstu.

III. 14. Pareiškėjas Č. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą ir panaikinti VTEK sprendimą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas pažymi, kad VTEK ir pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės normas (Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį). Pareiškėjo vertinimu, tik tie asmenys, kurie turi teisę priimti sprendimus, turinčius įtakos viešiesiems interesams, privalo deklaruoti savo privačius interesus.

16. Biudžetinėse įstaigose tarp pavaldžių asmenų, kurie nėra valstybės tarnautojai, susiformuoja ne administraciniai santykiai ir ne valstybės tarnybos santykiai, o darbiniai teisiniai santykiai. Bet kurioje darbovietėje bet kuris viršininkas turi teisę duoti privalomus nurodymus. Ir tai yra ne valdingi įgalinimai, o kooperuoto darbo organizavimo elementas.

17. VTEK Sprendimas pažeidžia išsamumo ir įstatymų viršenybės principus. Administravimo įgaliojimų sąvoka nėra pateikiama įstatymuose, todėl VTEK Sprendime pateikia teisės normos aiškinimą, tačiau šį aiškinimą atlieka nesilaikydama teisės aiškinimo taisyklių. VTEK Sprendime turėjo aiškinti teisės normą visais arba bent jau pagrindiniais teisės aiškinimo metodais ir pagrįsti, kodėl pasirinko lingvistinį aiškinimą, kai šis aiškinimas prieštarauja rezultatams, gaunamiems taikant sisteminį ar teleologinį teisės aiškinimo metodus. Tai pirmas VTEK sprendimas, kuriame aiškinama administracinių įgaliojimų sąvoka. Priešingu atveju sukuriama netoleruotina situacija, kai asmens teisės ir pareigos yra ne tik neaiškiai suformuluotos, bet dar ir kintančios priimant kiekvieną naują VTEK sprendimą.

18. VTEK Sprendimas yra neproporcingas. Pareiškėjas privalėjo būti įspėtas apie pareigą deklaruoti privačius interesus ir tik jam šios pareigos neįvykdžius galėjo būti konstatuotas Įstatymo pažeidimas.

19. Atsakovas VTEK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

20. VTEK nurodo, kad ginčijamas atvejis nėra precedentinis, aktualūs VTEK ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai buvo nurodyti atsakovo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

21. VTEK akcentuoja, kad ginčas kilo ne dėl Viešojo administravimo įstatymo, bet dėl specialaus Įstatymo nuostatų taikymo. Sekant pareiškėjo logika, Įstatymo nuostatų laikymosi priežiūra daugeliu atveju taptų iš esmės negalima. Tokiu atveju nebūtų įmanoma įgyvendinti Įstatyme nurodyto tikslo – užtikrinti, kad priimant sprendimus viešajame sektoriuje pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią korupcijai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. KS-180 „Dėl Č. R.“, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas LNOBT Choro tarnybos meno vadovu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikęs privačių interesų deklaracijos pažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.

23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo atliekamas funkcijas, jų pobūdį, pareiškėjo įgalinimus, Sprendimo priėmimo procedūrą, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas, dirbdama LNOBT Choro tarnybos meno vadovu, turėjo administravimo įgaliojimus, o aplinkybė, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu Komisijos pirmininko pareigas ėjo ir skundžiamą Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių narys, nesudaro pagrindo teigti, kad Sprendimas yra neteisėtas. Teismo vertinimu, administravimo įgaliojimai pasireiškė tuo, kad pareiškėjas vadovauja choro kolektyvui, jį formuoja, sudaro choro artistų sudėtis operos spektakliams, vizuoja generalinio direktoriaus įsakymų projektus ir kitus dokumentus choro kolektyvo veiklos klausimais, teikia pasiūlymus generaliniam direktoriui dėl atlyginimų ir priedų dydžio.

24. Paduotame apeliaciniame skunde pareiškėjas reikalavimą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo iš esmės sieja su nepagrįstomis teismo išvadomis, kad jis turėjo administravimo įgaliojimus, o aplinkybė, kad skundžiamo Sprendimo priėmimo metu Komisijos pirmininko pareigas ėjo ir skundžiamą Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių narys, sudaro pagrindą teigti, kad Sprendimas yra neteisėtas.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Byloje nėra ginčo dėl to, kad LNOBT yra valstybės biudžetinė įstaiga, kurioje pareiškėjas dirba nuo 1989 m. sausio 2 d., ėjo Choro tarnybos Choro meno vadovo pareigas, Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nepateikė privačių interesų deklaracijos.

27. Ginčui reikšmingos redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pateikdamas privačių interesų deklaraciją. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, yra: 1) valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai; 2) asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus; 3) asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus; 4) Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas); 5) akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai; 6) taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus.

28. Įstatyme nėra pateikiamas sąvokos „administravimas“ ar „administravimo įgaliojimai“ reikšmė, tokia sąvoka nėra naudojama ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose juridinių asmenų veiklą. Kadangi Įstatymas nedetalizuoja, kokie asmenys, dirbantys biudžetinėse įstaigose, laikomi turinčiais administravimo įgaliojimus, tokiems priskirtini asmenys, pagal teisės aktus, reglamentuojančius tokių juridinių asmenų veiklą, turintys įgaliojimus juos valdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2896-624/2018).

29. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (2010 m. sausio 21 d. įstatymo Nr. XI-666 redakcija), reglamentuojančio biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklą ir valdymą, 9 straipsnio, reglamentuojančio biudžetinės įstaigos valdymą, 1 dalis numato, kad biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas. Kitų biudžetinės įstaigos valdymo organų Biudžetinių įstaigų įstatymas nenumato. Šio įstatymo 6 straipsnis, reglamentuojantis biudžetinės įstaigos nuostatus, t. y. dokumentą, kuriuo biudžetinė įstaiga vadovaujasi savo veikloje, numato, kad biudžetinės įstaigos nuostatuose, be kitų duomenų, turi būti nurodyta biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija, skyrimo ir atleidimo tvarka, kiti biudžetinės įstaigos organai, jei pagal kitus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus tokie organai sudaromi, šių organų sudarymo tvarka ir kompetencija, sprendimų priėmimo tvarka (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 6 str. 1 d., 2 d., 7 ir 8 p.). Ginčui reikšmingu laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymas, kurio pavadinimas iki 2017 m. sausio 1 d. buvo Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas, nenumatė kitų valdymo organų, išskyrus patariamojo balso teisę turinčią meno tarybą, turinčią veikti nacionaliniame teatre ir nacionalinėje koncertinėje įstaigoje, vėliau – nacionaliniame teatre, biudžetinėse įstaigose, kurių veiklą reglamentuoja aptarti teisės aktai.

30. Taigi, teisės aktai, reglamentuojantys biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro veiklą, numato tik vieną organą, įgaliotą valdyti tokią įstaigą – biudžetinės įstaigos vadovą, tokios nuostatos įtvirtintos ir į bylą pateiktuose Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. ĮV-252 (Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. ĮV-753 redakcija).

31. Kadangi asmenims, dirbantiems biudžetinėse įstaigose ir turintiems administravimo įgaliojimus, priskirtini asmenys, pagal teisės aktus, reglamentuojančius tokių juridinių asmenų veiklą, turintys įgaliojimus juos valdyti, biudžetinėje įstaigoje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, priskirtini asmenys, turintys įgaliojimus vykdyti šios įstaigos vadovo funkcijas ar jų dalį.

32. Kaip matyti iš į bylą pateiktos LNOBT Choro meno vadovo pareiginės instrukcijos, patvirtintos Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus 2013 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. P1-42 (157 priedas), Choro meno vadovui nėra pavesta vykdyti biudžetinės įstaigos vadovo funkcijas ar jų dalį: jam nėra pavesta savarankiškai priimti sprendimus, susijusius įstaigos vidaus administravimu (personalo valdymu), visos jo funkcijos nukreiptos į pagrindinio uždavinio – savalaikio muzikinių veikalų paruošimo bei choro meninio lygio einamajame repertuare užtikrinimo – vykdymą, dėl ko toks asmuo (LNOBT Choro meno vadovas) nėra priskirtinas biudžetinėje įstaigoje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme.

33. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, konstatuotina, kad pareiškėjas, dirbęs LNOBT choro meno vadovu, pagal ginčui reikšmingu laikotarpiu galiojusį reguliavimą nėra priskirtinas biudžetinėje įstaigoje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatre dirbantiems asmenims, turintiems administravimo įgaliojimus Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, todėl jis, nedeklaravęs privačių interesų Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, nepažeidė Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, dėl ko ginčijamas VTEK 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. KS-180 „Dėl Č. R.“ yra naikintinas vien dėl šios priežasties (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktika kitose panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2019 m. sausio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2896-624/2018; 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1475-624/2019; 2019 m. liepos 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-656-525/2019; 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1479-502/2019).

34. Kadangi apeliacinis skundas yra tenkintinas vien dėl aptartų priežasčių, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kurie nebėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste, atskirai nėra pasisakoma.

35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas yra tenkinamas: skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas yra tenkinamas.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Jis pateikė duomenis, kad bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 41,25 Eur žyminio mokesčio išlaidas, kurios, tenkinus jo apeliacinį skundą, jo prašymu yra priteisiamos iš atsakovo VTEK (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Č. R. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo Č. R. skundą tenkinti ir panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. KS-180 „Dėl Č. R.“.

Priteisti iš atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 41,25 Eur (keturiasdešimt vieno euro ir dvidešimt penkių euro centų) dydžio bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui Č. R..

Sprendimas neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė