2018-01-04 Nr. AB-383-3-61-3-02867-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-15-575/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02867-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi (I t., b. l. 130–132) buvo priimtas pareiškėjos A. I. (toliau – ir pareiškėja) skundas dalyje, kurioje prašoma panaikinti Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. liepos 20 d. raštą Nr. (6-4)9R-1971 ir įpareigoti suteikti pareiškėjos prašomą informaciją, o kitoje dalyje pareiškėjos skundą atsisakyta priimti.

2. Pareiškėja A. I. 2017 m. spalio 31 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties dalies, kuria jos skundo dalį atsisakyta priimti, panaikinimo (I t., b. l. 135). Kartu su atskiruoju skundu pareiškėja pateikė prašymą pratęsti terminą atskirojo skundo padavimui, kuriame nurodė, kad atskirąjį skundą teismui galėjo paduoti pavėlavusi viena minute (I t., b. l. 134).

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi (I t., b. l. 136–137) netenkino pareiškėjos prašymo pratęsti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties panaikinimo paduoti ir nustatė pareiškėjai terminą iki 2017 m. lapkričio 16 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui prašymą dėl atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo, kartu nurodant objektyvias priežastis, sutrukdžiusias atskirąjį skundą paduoti įstatyme nustatytais terminais. Teismas kartu išaiškino, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, atskirasis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

4. Pareiškėja A. I. 2017 m. lapkričio 16 d. pateikė teismui raštą (teisme gautas 2017 m. lapkričio 17 d.), kuriame paaiškino, kad lydraštis per EPP jai išsiųstas 2017 m. spalio 20 d., o įteiktas 2017 m. spalio 21 d., todėl septynių dienų apskundimo terminas baigėsi savaitgalį – 2017 m. spalio 28 d., taigi, pareiškėjos manymu, paskutinė apskundimo diena buvo 2017 m. spalio 30 d., tad pateikdama skundą ji galėjo ir nepavėluoti.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi (II t., b. l. 120–122) netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties bei nutarė, nutarčiai įsiteisėjus, atskirąjį skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

6. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis pareiškėjai buvo įteikta 2017 m. spalio 20 d., todėl nurodė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 152 straipsnio 3 dalimi, atskirasis skundas dėl šios nutarties turėjo būti paduotas iki 2017 m. spalio 27 d. įskaitytinai. Tačiau pareiškėja atskirąjį skundą teismui padavė 2017 m. spalio 31 d. (pasirašytas elektroniniu parašu), t. y. praleidusi įstatyme nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti.

Šiame kontekste teismas pabrėžė, kad pagal ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam (atskirajam) skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Be to, nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio nepriklausiusios aplinkybės, kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situaciją (rėmėsi LVAT 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).

Įrodymus, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui turi pateikti asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą. Visi prašymo atnaujinti praleistą terminą teiginiai dėl termino praleidimo priežasčių privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis (rėmėsi LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012, 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011). Tačiau, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė objektyvių ir nuo jos valios bei pasirinkto elgesio būdo nepriklausiusių aplinkybių, kurios sukliudė laiku ir tinkamai paduoti atskirąjį skundą.

Teismas dar kartą atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis pareiškėjai išsiųsta per EPP ir įteikta 2017 m. spalio 20 d., todėl atskirasis skundas dėl šios nutarties turėjo būti paduotas iki 2017 m. spalio 27 d. įskaitytinai. Tuo tarpu pareiškėja teismui nepateikė konkrečių argumentų ir nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių ji praleido atskirojo skundo padavimo terminą, taip pat nepateikė jokių tokias priežastis patvirtinančių įrodymų, nors Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi jai buvo nustatytas terminas iki 2017 m. lapkričio 16 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui prašymą dėl atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo, kartu nurodant objektyvias priežastis, sutrukdžiusias atskirąjį skundą paduoti įstatyme nustatytais terminais.

Taigi, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja terminą atskirajam skundui paduoti praleido dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, kurios priklausė išimtinai tik nuo jos valios, o subjektyvaus pobūdžio priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ir sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Atitinkamai teismas nurodė, kad šiuo atveju nenustatytas pagrindas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, todėl jį atsisakytina priimti ir jis grąžintinas pareiškėjai.

III. 7. Pareiškėja A. I., nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 138–140), prašydama atnaujinti terminą ir išspręsti atskirąjį skundą.

8. Pareiškėja mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties įteikimo diena yra sekanti diena po patvirtintos kopijos (nuorašo) išsiuntimo. Tuo tarpu minėtos nutarties patvirtinta kopija elektroninių ryšių priemonėmis buvo išsiųsta 2017 m. spalio 20 d., todėl jos įteikimo diena yra 2017 m. spalio 21 d. Taigi, pareiškėjos teigimu, paskutinė atskirojo skundo dėl šios nutarties pateikimo diena buvo 2017 m. spalio 30 d., nes 2017 m. spalio 28 d. buvo savaitgalis. Šiame kontekste pareiškėja akcentuoja, kad atskirasis skundas per EPP buvo paduotas Lietuvos laiku vidurnaktį tarp 2017 m. spalio 30 d. ir 2017 m. spalio 31 d., galimai viena minute po vidurnakčio, t. y. dėl apsirikimo buvo paduotas vėliau, tačiau šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į pasekmes, kurias pareiškėjai ir jos mažamečiui sūnui turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą, ar nebus pažeistos bei paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės. Šiuo aspektu pareiškėja pabrėžia, kad dėl viešojo intereso gynimo būtina priimti nagrinėti visą jos skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 9. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl šios nutarties, teisėtumas ir pagrįstumas.

10. ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis. ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Atitinkamai, remiantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

11. ABTĮ 152 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos. Šiuo atveju nėra ginčo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties apskundimo terminas (7 kalendorinės dienos) turi būti skaičiuojamas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo pareiškėjai dienos (ABTĮ 152 str. 3 d.).

Tačiau nagrinėjamu atveju skiriasi pirmosios instancijos teismo ir pareiškėjos pozicijos dėl šio termino eigos pradžios momento, t. y., nuo kada laikoma, kad minėta teismo nutartis buvo įteikta pareiškėjai. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos (I t., b. l. 133) ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis pareiškėjai buvo išsiųsta 2017 m. spalio 20 d. elektroninių ryšių priemonėmis per EPP.

Taigi, šiuo atveju, nustatant aplinkybę, nuo kada laikoma, jog minėta teismo nutartis buvo įteikta pareiškėjai, taikytina ABTĮ 74 straipsnio 8 dalis, numatanti, jog šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant proceso dalyviui, liudytojui, specialistui, ekspertui ar vertėjui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo proceso dalyviui, liudytojui, specialistui, ekspertui ar vertėjui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Todėl, įvertinus tai, kad 2017 m. spalio 20 d., kai pareiškėjai elektroninių ryšių priemonėmis per EPP buvo išsiųsta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartis, buvo penktadienis, minėtos teismo nutarties įteikimo pareiškėjai diena laikytina po jos išsiuntimo dienos einanti darbo diena, t. y. 2017 spalio 23 d. (pirmadienis).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskutinė atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties padavimo diena buvo 2017 m. spalio 30 d. (imtinai). Atkreiptinas dėmesys, kad toks procesinių terminų skaičiavimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-876-438/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-182-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-696-520/2017 ir kt.).

12. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad pareiškėja atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties elektroninių ryšių priemonėmis teismui padavė 2017 m. spalio 31 d., t. y. praleidusi atskirojo skundo padavimo terminą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtas atskirasis skundas buvo pasirašytas elektroniniu parašu ir pateiktas teismui 00 val. 00 min. 49 sek., t. y. atskirojo skundo padavimo terminą praleidus tik 49 sekundėmis. Šiame kontekste pabrėžtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis) (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Atitinkamai nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėja būtų piktnaudžiavusi savo teisėmis pateikdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties, be to, šiuo atveju atskirojo skundo padavimo terminas buvo praleistas itin nežymiai (tik 49 sekundėmis), o įvertinus tai, kad atskirasis skundas buvo teikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, šis termino praleidimas, kuris skaičiuojamas sekundėmis, galėjo atsirasti dėl informacinių technologijų įrenginių galimų laiko skaičiavimo netikslumų, bei elektroninės komunikacijos trukmės, kurią objektyviai įvertinti nėra galimybės. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti pareiškėjai atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties padavimo terminą.

13. Remdamasi minėtomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl panaikinama ir pareiškėjos atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 153 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 19 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas