2022-05-18 Nr. AB-12865-3-61-3-00192-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2423-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00192-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. H. I. I. (K. H. I. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal K. H. I. I. (K. H. I. I.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. H. I. I. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis, Prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 21S45435 (toliau – ir Sprendimas); panaikinti Migracijos departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 6K-10 (toliau – ir Komisijos sprendimas); įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, jog atvyko su broliu H. H. I. I.. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) mieste dalyvavo demonstracijose, todėl buvo persekiojamas grupuotės (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas, jam grasinta ir liepta nebedalyvauti demonstracijose. Baimindamasis dėl savo saugumo išvyko iš šalies.

2.2. Atsakovas Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti jam prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, bet Komisija jo skundą atmetė, nusprendusi, kad ginčijamame sprendime padaryta teisinga ir pagrįsta išvada, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo. Komisija konstatavo, kad pareiškėjo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta, pasakojimas nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis, buvo neišsamus, abstraktus, nenuoseklus, iš dalies prieštaravo tyrimo metu surinktai kilmės valstybės informacijai; taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, nenustatyta, kad gresia kankinimai arba mirties bausmė.

2.3. Pareiškėjas pažymėjo, jog prašė užtikrinti tiesioginį ir betarpišką jo išklausymą, skundo nagrinėjimo procedūrą Komisijoje organizuoti taip, kad užtikrintų teisės būti išklausytam principo taikymą, teisingą skundo išnagrinėjimą. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

2.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos argumentais, nurodė, kad jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes dėl dalyvavimo demonstracijose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą,

2.5. Remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. sausio mėnesio ataskaita, saviraiškos, susirinkimų ir taikių protestų laisvė įtvirtinta (duomenys neskelbtini) Konstitucijoje. Per pastaruosius kelerius metus (duomenys neskelbtini) reguliariai vyko įvairaus masto politiniai protestai. (duomenys neskelbtini) ir keliose kitose gubernijose 2019 m. spalio 1 d. prasidėjo masinis protestų judėjimas. Žmonės masiškai protestavo prieš korupciją, bedarbystę ir neveiksmingas viešąsias paslaugas, vėliau protestai peraugo į siekį nuversti (duomenys neskelbtini) vyriausybę, jų metu žuvo ir buvo sužeista daug žmonių. Juos jėga malšino (duomenys neskelbtini) saugumo ir kitos pajėgos, Irano remiamos milicijos ir (duomenys neskelbtini) daliniai, naudoję perteklinę jėgą. Per protestus buvo areštuota daug žmonių, paprastai be orderio, tačiau dauguma demonstrantų buvo paleisti, o likę suimti buvo apkaltinti pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamąjį kodeksą. Iki 2020 m. vasario vidurio buvo areštuoti 2 800 žmonių, iš kurių visi, išskyrus 38, buvo paleisti. Rasta mažai informacijos apie veiksmus, kurių buvo imtasi prieš kitas ginkluotąsias pajėgas, dalyvavusias smurtaujant prieš protestuotojus. Vyriausybė pradėjo mokėti kompensacijas sužeistiesiems ir žuvusiųjų šeimoms.

2.6. Pareiškėjas akcentavo, kad kilmės šalies informacija patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) dvasininkas M. a.-S. 2003 m. įkūrė (duomenys neskelbtini) armiją, kuri laikoma viena pavojingiausių karinių grupuočių (duomenys neskelbtini), 2014 m. įkūrė ir kitą ginkluotą grupuotę (duomenys neskelbtini), kuri buvo išformuota ir prijungta prie (duomenys neskelbtini) karinių dalinių, kuriems išlaiko didelę įtaką. Tas pats dvasininkas 2020 m. įkūrė dar vieną grupuotę (duomenys neskelbtini), kuriai nurodė malšinti demonstracijas ir protestus. Šios grupuotės nariai malšino demonstracijas ir žudė žmones. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) remiama (duomenys neskelbtini) milicija ir politinė partija, daugiausia veikianti (duomenys neskelbtini), taip pat Sirijoje. (duomenys neskelbtini) įtariama vykdanti karo nusikaltimus, grobimus, kankinimus ir žudymus. JAV Valstybės departamentas (duomenys neskelbtini) yra pripažinęs teroristine organizacija.

2.7. Pareiškėjas nurodė, jog jis priskirtinas padidintos rizikos grupei kaip opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas, nes aktyviai, daug kartų, nepaisydamas grasinimų, dalyvavo protestuose ir padėjo kitiems protestuotojams. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui už dalyvavimą demonstracijose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą.

2.8. Atsakovas netinkamai išnagrinėjo jo prieglobsčio prašymo aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus, o Komisija nepasisakė dėl jo išdėstytų motyvų, susijusių su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, iš esmės argumentavo tuo, jog šie sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas, jo nuomone, neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sieną kirto siekdamas pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo nuomone, kad Komisija jo skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, ir nurodė, kad toks prašymas nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė, o atsakovas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

4.2. Migracijos departamentas nesutiko su skundo teiginiais, kad pareiškėjas pagrindė prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas teigė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl to, kad gresia persekiojimas, dalyvavo demonstracijose, sulaukė grasinimų, nes priklausė (duomenys neskelbtini) partijai. Pasakojimas nepagrįstas objektyviais duomenimis, pasižymėjo esminiais trūkumais – neišsamus, abstraktus, nenuoseklus, iš dalies prieštaravo tyrimo metu surinktai kilmės valstybės informacijai, kadangi (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Prieglobsčio prašytojas aiškino, kad buvo eilinis protestuotojas, nebuvo sulaikytas, jam nepareikšti kaltinimai. Nors pareiškėjas teigė, kad priklausė (duomenys neskelbtini) partijai ir atliko partijos sekretoriato pavaduotojo reformacijos skyriuje funkcijas, tačiau neįvardino, kokios idėjos paskatino pasirinktį šią partiją. Atsakovui kėlė abejonių, ar 16 metų jaunuoliui galėjo būti patikėtos jo minimos pareigos. Pareiškėjas neturėjo savo tvirtos pozicijos ar įsitikinimų, nes partijai priklausė trumpą – nuo 2015 m. iki 2017 m. – laiką. Ginčijamame sprendime padaryta pagrįsta išvada, jog pareiškėjo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta.

4.3. Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad jis patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

4.4. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, jog jis priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas, nes aktyviai, daug kartų, nepaisydamas grasinimų, dalyvavo protestuose ir padėjo kitiems protestuotojams, pažymėjo, kad vien fakto, kad asmuo praeityje dalyvavo proteste, gali nepakakti pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Nagrinėjamu atveju, remiantis surinkta informacija, (duomenys neskelbtini) dėl vykusių protestų buvo persekiojami žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Migracijos departamentas nenustatė aplinkybių, leidžiančių priskirti pareiškėją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme, nes jis nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius.

4.5. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti valstybės sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę, šis laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Migracijos departamentas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

4.6. Pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio nesikreipė, neteisėtai kirto sieną, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai, pasak atsakovo, neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje. Šios aplinkybės, atsakovo nuomone, taip pat patvirtina prieglobsčio prašytojo nelegalios migracijos grėsmę.

5. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus, papildomai paaiškino, kad nuo 2015 m. 2–3 kartus per savaitę dalyvaudavo mitinguose, nukreiptuose prieš miliciją. Jis mitinguose dainuodavo, veždavo sužeistuosius į ligoninę. Pats vieną kartą trumpą laiką su broliu buvo sulaikytas, įtemptas į automobilį, sulaukė grasinimų nužudyti. Tikslaus laiko ir vietos, kur buvo sulaikytas, negalėjo nurodyti. Taip pat pareiškėjas priklausė (duomenys neskelbtini) partijai, dirbo sekretoriate, reklamavo šią partiją, aiškino, jog jo veikla buvo pavojinga. Kilmės šalyje neturėjo pastovaus darbo, dainuodavo neoficialiai pobūviuose. Pinigų kelionei į Europą davė tėvas. Atskridęs į Baltarusiją, pagyveno 3–4 dienas, sutiko viešbutyje nepažįstamą asmenį, kuris pasiūlė padėti nuvykti į Lietuvą. Už tai sumokėjo 500 JAV dolerių.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo 3 punktą, uždraudžiant (duomenys neskelbtini)piliečiui K. H. I. I. atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį ir atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį.

7. Teismas konstatavo, kad Migracijos departamentas skundžiamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Išsiuntimo vykdymas pavestas Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

8. Teismas byloje vadovavosi 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalies 2 punkto, Įstatymo 86, 87, 88 straipsnių, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintame Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas), 97, 99 punktų nuostatomis, atsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą ir apklausų metu duotus paaiškinimus bei Departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

10. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad Migracijos departamentas ir Komisija, priimdami sprendimus, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad jo nurodyti argumentai, kuriais yra grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamai jo atžvilgiu gautus grasinimus yra visiškai nedetalus, abstraktus ir grįstas tariama baime, tačiau pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė konkrečių detalių, dėl kokių konkrečiai asmenų veiksmų jam kyla grėsmė (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ir atsakovui, ir teismui bendro pobūdžio teiginiais pasakojo, kad sulaukė grasinimų iš saugumo tarnybos vadovo, taip pat teroristinių organizacijų, tačiau jo informacija prieštaravo atsakovo surinktai informacijai, kadangi (duomenys neskelbtini) persekiojami tik žinomi protestų organizatoriai, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie protesto organizavimus. Teismui sukėlė abejonių pareiškėjo teiginiai, jog, būdamas 16 metų, t. y. jauno amžiaus, jis galėjo būti skiriamas (duomenys neskelbtini) partijos sekretoriato pavaduotoju.

Taip pat teismas kritiškai vertino pareiškėjo pasakojimą apie demonstracijas, kadangi 2021 m. birželio 12 d. vykusios demonstracijos detalės nesutampa su pareiškėjo brolio pasakojimu: pareiškėjas teigė, jog demonstracija prasidėjo apie 4 val. po pietų, brolis nurodė, kad nuo 7 val. ryto; pareiškėjas aiškino, kad demonstracijoje dalyvavo nedaug žmonių, nors jo brolis teigė priešingai, nurodydamas, kad joje dalyvavo daug asmenų; pareiškėjas nurodė, kad grasinimai buvo skirti tik jam asmeniškai, kadangi jo brolis neturi socialinės paskyros „Facebook“, tačiau jo brolis teigė, kad jis sulaukė grasinimo laiškų.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas negalėjo tinkamai atsakyti į Migracijos departamento atstovų užduotus klausimus, negalėjo pagrįsti tariamų grasinimų pobūdžio, painiojosi detalėse ir pan. teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas negali būti pripažįstamas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jo prieglobsčio prašymą, nes bylos duomenys įrodo, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymui pagrįsti nepateikė jokių rašytinių įrodymų, nekonkretizavo esminių aplinkybių, rėmėsi abstrakčiais teiginiais. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju atsakovas vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu, t. y. turėjo nustatyti, ar kiekviena prieglobsčio prašytojo nurodyta esminė aplinkybė, kuri nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, yra labiau tikėtina negu netikėtina.

Teismui nekilo jokių abejonių, jog atsakovas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo nuodugniai ir išsamiai.

11. Teismas taip pat pritarė atsakovo pozicijai, kad nei pareiškėjo pasakojimas, nei kilmės valstybės informacija nesuponuoja prielaidos, kad prieglobsčio prašytojui grėsė ar gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl konvencinių priežasčių, nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto kilmės valstybėje, be to, pareiškėjas laisvai su viza išvyko iš kilmės valstybės į Baltarusiją.

12. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo galimybės pareiškėjui, konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje bei į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokios konkrečios informacijos, leidžiančios manyti, kad jam iš esmės yra reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės šalyje gresiančio persekiojimo, padarė išvadą, kad nėra aiškūs pagrindiniai motyvai, paskatinę pareiškėją pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau jie galėtų būti ekonominiai arba asmeninio pobūdžio.

13. Teismas, vadovaudamasis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 3 dalies nuostatomis, kritiškai vertino pareiškėjo teiginius, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą atlikti išsamų jo atvejo tyrimą, surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją. Teismas iš byloje esančios medžiagos nustatė, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjo situaciją, rėmėsi naujausia EPPB pateikta informacija, taip pat kitais oficialiais šaltiniais, todėl padarė išvadą, kad atsakovas rėmėsi oficialia, aktualia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Pareiškėjo atveju Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją (duomenys neskelbtini), o pats pareiškėjas šių išvadų jokiais argumentais ar įrodymais priešingai neįrodė. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai, kad nebuvo surinkta su jo prašymu visa susijusi informacija ir prašymas išnagrinėtas neišsamiai, vertintini kaip nepagrįsti.

14. Teismas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 222 punkto nuostatomis, nesutiko, kad atsakovas privalėjo užtikrinti žodinį pareiškėjo skundo nagrinėjimą Komisijoje, kadangi teisės aktai tokio reikalavimo nenustato, o pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių argumentų, sudarančių prielaidą vertinti, kad šiuo atveju turėjo būti daroma išimtis ir pareiškėjo skundas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teismas pabrėžė, kad byla teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

15. Teismas, vertindamas Sprendimo dalies, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini) ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus, įvertino 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 6 ir 7 straipsnių nuostatas, ir pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka ir atmestas kaip nepagrįstas; į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje; prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, todėl Migracijos departamentas padarė išvadą, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti užsieniečiui prieglobstį, jis, vengdamas grąžinimo, gali pasislėpti. Teismas vertino, kad pareiškėjui taikytina priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo.

16. Teismas, atsižvelgdamas į Įstatymo 133 straipsnio 2 dalies, Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 5 punkto nuostatas, nesutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė bei adekvati jo padarytam pažeidimui. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimo dalis uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Atitinkamai keistina ir skundžiamo Komisijos sprendimo dalis.

17. Teismas, vertindamas Sprendimo dalį įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, vadovaudamasis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Taisyklės), 15 punktu, konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytojo atžvilgiu pritaikytas atsisakymas leisti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus (pakeistas iš 5 metų) nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, prieglobsčio prašytojo duomenis iš Nacionalinio sąrašo pagrįstai nuspręsta pateikti C.SIS II.

18. Kitoje dalyje teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, nenustatęs pagrindų panaikinti atsakovo 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 21S45435, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir Komisijos 2022 m. sausio 4 d. sprendimą Nr. 6K-10.

III. 19. Pareiškėjas Karim H. I. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo tokius argumentus:

20.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. EŽTT pabrėžia, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą pateikti įrodymus dėl savo prieglobsčio prašymo, o valstybės pareiga yra juos patvirtinti arba paneigti. Šiuo atveju atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek UTPĮ bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo.

20.2. Teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir išimtinai rėmėsi tik atsakovo argumentais ir jo surinka informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, tačiau neatliko gilesnės analizės. Pareiškėjas iš tikrųjų dalyvavo demonstracijose, dėl to patyrė persekiojimą, buvo pagrobtas, jam buvo aiškiai grasinama daugiau nebedalyvauti demonstracijose, todėl pagrįstai manytina, jog grąžinus pareiškėją į jo kilmės valstybę jo lauktų susidorojimas. Pareiškėjas taip pat turėtų būti priskirtas pagal EPPB prie padidintos rizikos asmenų profilių, nes dalyvavo demonstracijose, o pagal kilmės valstybės informaciją ne visi demonstracijų metu nukentėję asmenys buvo žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės. Nei teismas, nei atsakovas nepaneigė, jog pareiškėjo sveikatai, laisvei ir gyvybei negresia joks pavojus (duomenys neskelbtini). Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

21. Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis pagrindė savo prieglobsčio prašymą ir nurodė faktines aplinkybes, pagrindžiančias prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, tačiau Migracijos departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai. Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas teigė, jog iš kilmės valstybės išvyko dėl to, kad jam gresia persekiojimas, nes pareiškėjas dalyvavo demonstracijose, pareiškėjas taip pat sulaukė grasinimų, nes priklausė (duomenys neskelbtini) partijai. Tačiau pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis ir pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo neišsamus, abstraktus, nenuoseklus bei iš dalies prieštaravo tyrimo metu surinktai kilmės valstybės informacijai; kėlė abejonių ir pareiškėjo nurodytos jo eitos pareigos (duomenys neskelbtini) partijoje. Migracijos departamentas bei pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo deklaruojama baimė susidurti su persekiojimu kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta.

21.2. Migracijos departamento atlikto tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjas skunde nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias išvadas. Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius (tai, kad pareiškėjui ateityje dėl kokių nors priežasčių nekils grėsmė kilmės valstybėje), kas būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas.

21.3. Migracijos departamentas vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjas patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su Migracijos departamento priimtais sprendimais, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

21.4. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad Migracijos departamento sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, ir nurodo, kad draudimo atvykti termino nustatymo motyvai ir svarbios aplinkybės aprašyti ginčijamame sprendime, ir pareiškėjas nenurodė juos paneigiančių argumentų, be to, draudimo atvykti terminas pirmosios instancijos teismo sprendimu yra sutrumpintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 21S45435, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, ir Komisijos 2022 m. sausio 4 d. sprendimo Nr. 6K-10 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, todėl minėtą terminą sutrumpino iki trejų metų.

24. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neatliko tinkamo individualaus tyrimo, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių, todėl nepagrįstai teigė, kad pareiškėjo prašymas yra nekonkretus, abstraktus, ir jam kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, jog ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

27. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1–2 dalyse.

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-438/2018; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; kt.).

29. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindžia tuo, kad kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) jie su broliu buvo aktyvūs visuomenės veikėjai ir dėl to yra persekiojamas. Nurodo, kad 2021 m. birželio 12 d. (duomenys neskelbtini) dalyvavo demonstracijoje (jie buvo eisenos priekyje). Demonstracijos dalyviai nešė (duomenys neskelbtini) vėliavas ir reikalavo suverenios (duomenys neskelbtini) valstybės. Baigiantis demonstracijai jie su broliu nepažįstamų asmenų buvo surakinti antrankiais, įsodinti į automobilį su užrištomis akimis ir jiems pasakyta, kad jie turi baigti dalyvauti demonstracijose. Anot pareiškėjo, vėliau jie abu buvo išleisti. Taip pat nurodo, jog priklausė (duomenys neskelbtini) partijai, o į jos gretas, įstojo 2015 metais (tuo metu, prieglobsčio prašytojui buvo tik 16 metų), išstojo iš jų 2017 metais, nes jam buvo grasinama. Teigia, kad atliko partijos sekretoriato pavaduotojo Reformacijos skyriuje funkcijas. Taigi pareiškėjas pažymi, jog kilmės valstybėje jis buvo persekiojamas dėl dalyvavimo demonstracijoje ir sulaukė grasinimų, kad jeigu toliau dalyvaus demonstracijose, tai jis bus nužudytas.

30. Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija daro išvadą, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra abstraktus, neišsamus ir turi kitų trūkumų (prieštaravimų, nenuoseklumų). Vienu apklausos metu pareiškėjas pasakojo, kad grėsmę patyrė iš saugumo tarnybos vadovo, vėliau teigia, kad jam grasino (duomenys neskelbtini) partijų atstovai. Nors grasinę asmenys neprisistatė, tačiau iš naudotos simbolikos jis suprato, kad būtent grasina šių partijų atstovai (jie naudojo simboliką, kurią galima rasti interneto tinklalapyje). Taip pat teigia, kad per Facebook gaudavo grasinančio pobūdžio laiškus. Tuo tarpu prieglobsčio prašytojo brolis H. H. I. I. nurodo, jog grasinimo laiškai buvo atnešti į namus, jis juos išmesdavo, kad nepaveiktų kitų šeimos narių. Jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, pareiškėjas nepateikė.

31. Vertindamas pareiškėjo nurodytas persekiojimo ir grasinimo nužudyti aplinkybes, atsakovas sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad prieglobsčio prašytojo baimė dėl nužudymo ir persekiojimo yra mažai tikėtina, nes pagal pareiškėjo pasakojimą neįvardinti konkretūs grasintojai, o pasakojimas pasižymi prieštaringumu (apklausos metu įvardijo skirtingus persekiojimo ir grėsmės subjektus). Be to, pateikti trumpi faktai apie grasintojus, kurie prieinami internete. Kadangi pareiškėjas buvo išstojęs iš (duomenys neskelbtini) partijos (2017 metais), nereiškė jokių idėjų ir minčių, kurios galimai darytų įtaką ar poveikį kokiai nors organizacijai ar judėjimui, tai ši aplinkybė taip pat pagrįstai pripažinta nenustatyta.

32. Apibendrinus ir įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją nenustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmeniui kilmės valstybės gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) – gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgus į tai, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl pagrįstai jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

33. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl be atodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

34. Remiantis EPPB pateikiama informacija, įvairiose (duomenys neskelbtini) regionuose yra skirtingas beatodairiško smurto lygis. (duomenys neskelbtini) provincijose nėra ginkluoto konflikto, o (duomenys neskelbtini) miestuose (rajonuose) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. 2021 m. EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Prieglobsčio prašytojas teigė, kad jis gyveno (duomenys neskelbtini) mieste.

35. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Pagrįstai nenustatyta, kad jis galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę, jog kilmės valstybėje pareiškėjas bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas arba jis galėtų tokiu būdu būti baudžiamas. Taip pat pagrįstai nenustatyta, kad pareiškėjas galėtų turėti visiškai pagrįstą baimę dėl egzekucijos ar mirties bausmės įvykdymo grėsmės kilmės valstybėje. Todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose. Be to, byloje nėra nustatyta ir tai, kad pareiškėjo kilmės valstybės gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)mieste)) šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti veiksmai, todėl pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio prieglobsčio prašytojui turėtų būti suteikta papildoma apsauga.

36. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas penkerius metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Departamento ir Komisijos sprendimų dalis ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

37. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, įvertino pareiškėjo individualią padėtį. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų ir padarytų išvadų nepaneigia.

38. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. H. I. I. (K. H. I. I.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė