4aaa8bed-c5f1-4b65-aa75-19c3544b769d · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-27-162/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01146-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 4.4; 4.5; 74(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 7 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjo J.

Z. atstovėms V. Z., advokatei Snieguolei Å ermukÅ¡nei, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Redai Siautilei,trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovams Irmantui Beržauskui, Jurgitai Lengvytei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ardynas“ atstovui advokatui Vidui Rudokui, 2015 m. kovo 17 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. Z. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovaujamam Klaipėdos rajono skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims AB „Klaipėdos nafta“, UAB „Swecko Lietuva“, UAB „Ardynas“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d.

įsakymo Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1123, 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1180, 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ ). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , nustatė: PareiÅ¡kėjas J. Z. skundu (I t., b. l. 6-14) ir patikslintu skundu (II t., b. l. 158-161), praÅ¡o:1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d.

įsakymÄ Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1123 „Dėl servituto nustatymo J. Z. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“;2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymÄ Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1180, kuriuo pakeistas 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1123 1.1.3 punktas;3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ â€œ;4) įpareigoti atsakovÄ organizuoti pareiÅ¡kėjo sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ su tikslu suskaidyti esamÄ sklypÄ ir pakeisti jo ribas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2,4 ha).

Skundžiamais įsakymais atsakovas pareiÅ¡kėjo žemės sklypui nepagrįstai nustatė žemės servitutus, suteikiančius teisę 0,3450 ha žemės sklypo plote tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1123 2.3 punktu atsakovas nustatė prievolę tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ , o įsakymo 2.4 punktu nustatė nuostolių dėl žemės servitutų nustatymo atlyginimÄ , iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjui 6330,39 Lt vienkartinę kompensacijÄ .

PaaiÅ¡kina, kad žemės sklypui skundžiamais įsakymais servitutai nustatyti gavus trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ praÅ¡ymÄ , kuris grindžiamas tuo, jog servitutai suprojektuoti Suskystintų gamtinių dujų (toliau – ir SGD) terminalo, susijusios infrastruktÅ«ros ir dujotiekio statybos specialiajame plane (toliau – ir Specialusis planas), patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130. PareiÅ¡kėjo teigimu, servitutai nustatyti neteisėtai.

Specialiojo plano grafinės dalies brėžiniuose projektuojami servitutai apskritai nėra pažymėti. Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 2.4 punkte numatytos sÄ lygos, leidžiančios administraciniu aktu nustatyti servitutus privačios žemės sklypams tik tuomet, jei servitutas numatytas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas suteikia galimybę administraciniu aktu pagal teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nustatyti servitutus, suteikiančius teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklus, tačiau mano, jog Specialiuoju planu numatytas tiesti magistralinis dujotiekis negali bÅ«ti priskiriamas prie bendrojo naudojimo inžinerinės infrastruktÅ«ros tinklų, nes Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio 56 dalis prie bendrojo naudojimo sistemos priskiria tiktai gamtinių dujų skirstymo (o ne perdavimo) sistemos dalį.

Pažymi, kad SGD terminalo projekto įgyvendinimui reikalingi privačios žemės sklypai, nesusitarus dėl jų naudojimo su žemės savininku, turi būti išperkami, o jau po to šiuose, tapusiuose valstybiniais, sklypuose gali būti nustatomi servitutai.Skundžiamuose įsakymuose nėra aiškiai apibrėžtas servitutų turinys, todėl nėra galimybės įsitikinti, ar servituto turėtojos teisės netampa didesnės už žemės savininko teises. Mano, kad atsakovas privalėjo nustatyti servitutus plote ne po 25 m abipus dujotiekio vamzdžio ašies, bet ne didesniame pločio ruože, negu tas, kuris pripažįstamas technologiškai būtinu magistralinio dujotiekio statybai bei vėlesniam jo aptarnavimui.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisės į žemės sklypus suvaržymai yra tokios apimties, kad jie paneigia pačiÄ nuosavybės teisės esmę – juos nustačius nuosavybės teisė iÅ¡ esmės nebegali bÅ«ti įgyvendinama. Teigia, kad skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1123 2.3 punktu atsakovas nustatė pareiÅ¡kėjui prievolę tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ , tačiau mano, jog žemės sklypo tinkamo naudojimo ir priežiÅ«ros pareiga įsakymu turėjo bÅ«ti nustatyta vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkui – trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Klaipėdos nafta“.Mano, kad skundžiami įsakymai nepagrįsti ir dėl to, kad pareiÅ¡kėjo nuostolių apskaičiavimas atliktas vadovaujantis teisės aktu – Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika (toliau – ir Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541, kuri aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl to taikant Å¡io akto reikalavimus, mokėtina pareiÅ¡kėjui kompensacija apskaičiuota neteisingai.

Teigia, jog remiantis Metodika, nuostoliai apskaičiuoti darant prielaidÄ , jog žemės sklypas yra ir bus naudojamas pagal žemės Å«kio paskirtį, nors pareiÅ¡kėjo žemės sklypas yra arti Å¡alia kelio Klaipėda-Å ilutė, todėl jis vertingas bÅ«tent pritaikius jį naudoti ne žemės Å«kio veiklai. Be to, ateityje žemės sklypo paskirtis gali bÅ«ti keičiama. Akcentuoja, jog net ir atsižvelgiant į VÄ® Registrų centras nustatytÄ Å¾emės sklypo vidutinę rinkos vertę, pareiÅ¡kėjo nuostoliai vien tik dėl tos sklypo dalies, kuriai nustatyti servitutai, sudarytų 23718 Lt sumÄ .

Apskaičiuojant nuostolius taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiÅ¡kėjas realiai negalėdamas naudotis žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas servitutas, už Å¡iÄ dalį dar kasmet turėtų mokėti žemės mokestį, skaičiuojamÄ nuo VÄ® Registrų centras nustatytos žemės sklypo rinkos vertės.Taip pat praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ tikslu iÅ¡tirti Metodikos nuostatų bei Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies atitiktį Konstitucijai.Nurodo, jog administracinės bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad Å¡alia pareiÅ¡kėjo sklypo yra laisvas valstybinės žemės plotas, todėl pareiÅ¡kėjo atstovė 2014 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdyje pasiÅ«lė apsvarstyti galimybę Å¡ioje byloje sudaryti taikos sutartį.

Atsakovui buvo pateiktas taikos sutarties projektas, kuriuo pasiÅ«lyta leisti pakeisti žemės sklypo ribas valstybinės žemės sÄ skaita taip, kad nustatytas pareiÅ¡kėjo sklypui servitutas bÅ«tų nereikalingas ar sumažėtų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius (toliau – ir NŽT Klaipėdos rajono skyrius) 2014 m. lapkričio 24 d. pranešė, kad atsisako organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , nes pagal Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį, negali bÅ«ti pertvarkomi areÅ¡tuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.

Mano, kad toks sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareiÅ¡kėjo žemės sklypas nėra areÅ¡tuotas, be to, Å¡ioje byloje nėra ginčijama pareiÅ¡kėjo nuosavybės teisė į žemės sklypÄ . Teigia, jog atsakovas formaliai ir nemotyvuotai atsisakė organizuoti pareiÅ¡kėjo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ . Pabrėžia, kad vienas iÅ¡ sklypo pertvarkymo projekto rengimo tikslų, remiantis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 4.5 punktu, yra esamų servitutų panaikinimas. Akcentuoja, jog skundžiami įsakymai, kuriais pareiÅ¡kėjo žemės sklype nustatyti servitutai bei skundžiamas sprendimas, kuriuo atsisakyta organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , neatitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimų, kadangi skundžiamose įsakymuose iÅ¡ esmės nenurodyta apskundimo tvarka, o skundžiamas sprendimas nėra tinkamai pagrįstas.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo J. Z. atstovės V. Z. ir advokatė Snieguolė Å ermukÅ¡nė skundÄ ir patikslintÄ skundÄ palaikė ir prašė tenkinti juose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.PareiÅ¡kėjas J. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (III t., b. l. 4-6).Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu prašė skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepimuose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovas atsiliepimuose (I t., b. l. 51-59, II t., b. l. 180-185) nurodo, kad SGD terminalo jungiamojo dujotiekio statybos teisei privačiuose žemės sklypuose realizuoti nustatomi servitutai sandoriu su žemės sklypo savininku, o nepavykus susitarti – administraciniu aktu po Specialiojo plano patvirtinimo. Konkretus servituto dydis ir vieta, taip pat reikalinga SGD terminalo infrastruktūra suprojektuota Specialiajame plane. Paaiškina, kad siekiant sklandžios žemėtvarkos sureguliavimo procedūros, buvo vykdomos derybos su žemės sklypų savininkais dėl servitutų nustatymo; buvo nustatyti žemės sklypai, kuriems servitutai gali būti nustatomi administraciniu aktu.

Nurodo, kad privačios žemės sklypams, kai jų savininkai nesutinka su servituto nustatymu, servitutas gali bÅ«ti nustatomas administraciniu aktu bei sumokama kompensacija, apskaičiuota pagal specialiÄ jÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytÄ metodikÄ . Nacionalinei žemės tarnybai nustatant servitutus administraciniu aktu, teisės aktai nenumato pareigos ar teisės nagrinėti servituto bÅ«tinumo ir tikslingumo klausimÄ , nes tai sprendė teritorijų planavimo dokumentas – Specialusis planas. Pažymi, kad SGD tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, todėl Å¡i Å«kinė veikla grindžiama vieÅ¡uoju interesu, o tai pateisina nekilnojamojo daikto, naudojamo SGD perdavimo ir (ar) skirstymo įrenginiams, nuosavybės teisės ribojimus.

Teigia, kad servitutų ribos sutampa su tiesiamo dujotiekio apsaugos zonos ribomis, todėl apribojimus naudotis žemės sklypais toje dalyje, kurioje nustatytas servitutas, nustato teisės aktai ir Specialusis planas, o ne skundžiami įsakymai. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjo pareiga iÅ¡laikyti žemės sklypÄ nėra siejama su jo galimybėmis naudotis teise tiesti, aptarnauti ar naudoti aukÅ¡to slėgio dujotiekį, kadangi tokios teisės jam skundžiamais įsakymais nėra suteikiamos, tačiau pareiÅ¡kėjas, kaip protingas ir rÅ«pestingas asmuo neturėtų imtis veiksmų, kurie akivaizdžiai trukdytų servituto turėtojui prižiÅ«rėti ir naudotis infrastruktÅ«ros objektais.

PaaiÅ¡kina, kad nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Nenustatyta, jog kompensacija pareiÅ¡kėjui bÅ«tų apskaičiuota nesilaikant teisės aktų, todėl priėmė skundžiamus įsakymus. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo.Nesutina su tuo, kad buvo nesilaikyta VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kadangi skundžiamuose įsakymuose buvo aiÅ¡kiai nurodyta jų apskundimo tvarka.

Pažymi, jog apskundimo tvarkos nenurodymas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas administracinio akto panaikinimo pagrindas, o tik pagrindas spręsti klausimÄ dėl skundo padavimo termino atnaujinimo. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjo įgaliotas asmuo 2014 m. lapkričio 12 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė praÅ¡ymÄ Nr. 12FP-4565 organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ . NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. lapkričio 24 d. raÅ¡tu Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 informavo pareiÅ¡kėjo įgaliotÄ asmenį, kad vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis, atsisakoma organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , nes teisme nagrinėjama byla, be to, pareiÅ¡kėjo atstovė advokatė Snieguolė Å ermukÅ¡nė buvo pateikusi praÅ¡ymÄ dėl taikos sutarties sudarymo galimybės administracinėje byloje.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, iÅ¡nagrinėjusi taikos sutarties projektÄ , 2014 m. lapkričio 13 d. raÅ¡tu TR-(5.34)-13308 informavo NŽT Klaipėdos rajono skyrių, kad nėra pagrindo pritarti pareiÅ¡kėjo atstovės Snieguolės Å ermukÅ¡nės pasiÅ«lymui ir Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje sudaryti taikos sutartį. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo reikalavimu įpareigoti atsakovÄ organizuoti pareiÅ¡kėjo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , siekiant atsisakyti ginčo žemės sklypo dalies, kurioje administraciniai aktais nustatyti servitutai bei Å¡iÄ sklypo dalį kompensuoti gretimo žemės ploto sÄ skaita, t. y. prijungiant prie ginčo žemės sklypo dalį laisvos valstybinės žemės. Teigia, jog pareiÅ¡kėjas negali inicijuoti jam priklausančio 2,4 ha ploto žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projekto rengimo su tikslu – pakeisti sklypo ribas ir padalinti sklypÄ Ä¯ 4 atskirus sklypus, kadangi siekia Å¡iuo projektu pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas įsiterpusio laisvos valstybinės žemės fondo sklypo, esančio tarp žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), sÄ skaita, nes tai prieÅ¡tarauja Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 daliais ir 40 straipsnio 1 daliai.

Atkreipia dėmesį, jog Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 4 punkte įtvirtinti veiksmai, kurie gali bÅ«ti atliekami rengiant projektÄ , tačiau Å¡iame punkte nėra nurodyta, kad gali bÅ«ti keičiamos žemės sklypo ribos, siekiant panaikinti nustatytÄ servitutÄ administraciniu aktu. Papildomai pažymi, jog patikslinus pareiÅ¡kėjo 2,4 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribas bei parengus žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ , Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-2094 pakeitė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis.

VÄ® Registrų centras Å¡io sprendimo pagrindu patikslino servituto plotÄ iÅ¡ 0,345 ha į 0,3222 ha. Pažymi, jog NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-2524 pareiÅ¡kėjo žemės sklypui pakeitė magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos ribas (nustatė 0,3222 ha plotui).Trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ atstovai Jurgita Lengvytė ir Irmantas Beržauskas su pareiÅ¡kėjo skundu bei patikslintu skundu nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“ atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo patikslintÄ skundÄ nepateikė. AtsiliepimÄ (I t., b. l. 39-47) į pareiÅ¡kėjo pirminį skundÄ iÅ¡ esmės grindžia analogiÅ¡kais motyvais kaip ir atsakovas. Papildomai nurodo, kad prieÅ¡ rengiant Specialųjį planÄ , buvo įvertinta ir žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams alternatyva, tačiau Å¡io nuosavybės paėmimo bÅ«do buvo atsisakyta, kaip labiau ribojančio ir varžančio savininkų teises.

PaaiÅ¡kino, kad paėmus žemės sklypÄ visuomenės poreikiams, bÅ«tų iÅ¡perkama tik dalis sklypo reikalinga dujotiekio statybai, aptarnavimui ir naudojimui, o ne visas sklypas, be to, iÅ¡pirktame sklype bÅ«tų negalima bet kokia pareiÅ¡kėjo Å«kinė veikla, tuo tarpu, nustačius servitutus Å«kinė ir tam tikra kita veikla yra galimos, taip mažiau ribojant savininkų interesus. Taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju servitutai nustatyti Specialiojo plano pagrindu, kuris yra galiojantis. Specialiajame plane yra suprojektuoti ginčo servitutai, numatyta jų apimtis, dydis ir ribos, todėl atsakovas, nustatydamas servitutus, turėjo vadovautis Specialiojo plano sprendiniais ir negali Å¡ių sprendinių vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti.

Servitutų sutapatinimas su dujotiekio apsaugos zona yra racionalus ir teisiÅ¡kai pagrįstas sprendinys, sukuriantis prielaidas saugiai dujotiekio eksploatacijai bei greta esančių žemės sklypų savininkų turto apsaugai. Pabrėžia, kad 50 metrų pločio servitutai yra tokio dydžio, ribų ir ploto, kuris užtikrina vieÅ¡pataujančio daikto naudojimÄ , dėl to nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentu, kad servituto riba nepagrįstai iÅ¡plečiama daugiau nei bÅ«tina. Teigia, jog nuostoliai dėl pareiÅ¡kėjo žemės sklype suprojektuoto servituto buvo apskaičiuoti teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis Metodika bei esama žemės sklypo pagrindine žemės naudojimo paskirtimi.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Ardynas“ atstovas advokatas Vidas Rudokas su pareiÅ¡kėjo skundu bei patikslintu skundu nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. AtsiliepimÄ (III t., b. l. 11-18) trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ardynas“ iÅ¡ esmės grindžia analogiÅ¡kais motyvais kaip ir atsakovas. Papildomai nurodo, jog teisės aktai nenumato privačios žemės sklypo perkėlimo procedÅ«rų, todėl atsakovas, bÅ«damas vieÅ¡ojo administravimo subjektu, privalo veikti taip kaip tai yra tiesiogiai numatyta teisės aktuose.

Teisės aktams tiesiogiai nenumatant galimybės privačios žemės sklypo perkėlimo procedÅ«rų (žemės sklypo mainų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas valstybei perimti nuosavybėn žemės sklypo dalį, kurioje skundžiamais įsakymais nustatyti servitutai, atlyginant už Å¡iÄ privačiÄ Å¾emę gretimybėje esančia laisva valstybine žeme, yra nepagrįstas. Teigia, jog Specialiojo plano tikslas yra infrastruktÅ«ros tvarkymo ir (ar) apsaugos krypčių, priemonių ir reikalavimų nustatymas bei infrastruktÅ«ros plėtrai skirtų teritorijų rezervavimas, o ne tikslių servitutų ribų suprojektavimas.

Pažymi, jog teisės aktai nenustato reikalavimo Specialiajame plane pažymėti servitutus grafiÅ¡kai.Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Swecko Lietuva“ atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ bei patikslintÄ skundÄ nepateikė. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Swecko Lietuva“ apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (III t., b. l. 4-6). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjui J. Z. bei trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Swecko Lietuva“ atstovui nedalyvaujant. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (minėta, toliau – ir NŽT Klaipėdos rajono skyrius) 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1123, 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1180 (toliau – ir skundžiami įsakymai), kuriais pareiÅ¡kėjo žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas žemės servitutas bei 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252, kuriuo atsisakyta rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252, praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ organizuoti pareiÅ¡kėjo sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ su tikslu suskaidyti esamÄ sklypÄ ir pakeisti jo ribas. Faktinės aplinkybės Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2013 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. 1-130 ,,Dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktÅ«ros ir dujotiekio statybos specialiojo plano patvirtinimo“ (I t., b. l.

63) patvirtino Suskystintų gamtinių dujų terminalo, susijusios infrastruktÅ«ros ir dujotiekio statybos specialųjį planÄ (minėta, toliau ­â€“ ir Specialusis planas). PareiÅ¡kėjas J. Z. yra žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 2,4 ha), esančio (duomenys neskelbtini), kurio dalis patenka į Specialiojo plano galiojimo zonÄ , savininkas (I t., b. l. 17-18). Skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1123 „Dėl servituto nustatymo J.

Z. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868; 2010, Nr. 72-3616) 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (Žin., 2012, Nr. 68-3466) 3 straipsniu, Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 (Žin., 2004, Nr. 153-5579; 2010, Nr. 107-5518), Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (Žin., 2004, Nr. 175-6486; 2010, Nr. 102-5244) bei atsižvelgiant į Specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d.

įsakymu Nr. 1-130 (Žin., 2013, Nr. 65-3269) sprendinius, AB „Klaipėdos nafta“ 2013 m. liepos 15 d. gautÄ praÅ¡ymÄ Nr. (22.3)A6-432 ir veikiant pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos direktoriaus 2012 m. spalio 15 d. įgaliojimÄ Nr. 1Ä®-(1.9)-1239 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo, planavimo sÄ lygų iÅ¡davimo, sprendimų priėmimo ir duomenų teikimo“, NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjas nustatė žemės servitutus pareiÅ¡kėjo žemės sklypui, suteikiančius teisę tiesti, aptarnauti ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas bei vienkartinės kompensacijas.

Skundžiamo įsakymo 1.1 punktu minėtam žemės sklypui nustatyti žemės servitutai, suteikiantys teisę tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206) plotas 0,3450 ha, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 207), plotas 0,3450 ha ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 208), plotas 0,8607 ha. Å io įsakymo 2.3 punktu nurodyta, kad prievolę tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantį daiktÄ turi žemės sklypo, nurodyto Å¡io įsakymo 1.1 punkte, savininkas.

Å io įsakymo 2.4 punktu AB „Klaipėdos nafta“ nurodyta atlyginti dėl žemės servitutų nustatymo apskaičiuotÄ nuostolių atlyginimÄ â€“ vienkartinę 6330,39 Lt kompensacijÄ (I t., b. l. 24-25)Skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1180 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12VÄ®-(14.12.2)-1123 „Dėl servituto nustatymo J. Z. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ pakeitimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo 35 straipsniu, buvo pakeistas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d.

įsakymo Nr. 12VÄ®-(14.12.2.)-1123 1.1.3 punkte nurodyto servituto, suteikiančio teisę naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 208), plotas iÅ¡ „0,8607 ha“ į „0,3450 ha“ (I t., b. l. 30). Administracinės bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , praÅ¡ydamas organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , tikslu:

1) suskaidyti esamÄ sklypÄ Ä¯ 4 sklypus;

2) pakeisti sklypo ribas (II t., b. l. 186). Skundžiamu NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 ((II t., b. l. 162) atsisakė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ tuo pagrindu, kad negali bÅ«ti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo bÅ«du pertvarkomi areÅ¡tuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.PareiÅ¡kėjas skundu ir patikslintu skundu ginčija servitutų nustatymo administraciniu aktu teisėtumÄ , apskaičiuotÄ dėl žemės servitutų nustatymo vienkartinės kompensacijos dydį bei atsakovo atsisakymÄ organizuoti pareiÅ¡kėjo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ su tikslu suskaidyti esamÄ Å¾emės sklypÄ ir pakeisti jo ribas taip, kad pareiÅ¡kėjo žemės sklype iÅ¡ esmės neliktų servitutų, t. y. siekdamas žemės sklypo dalį, kuriai nustatyti servitutai, kompensuoti gretimos valstybinės žemės ploto sÄ skaita.

Dėl servitutų nustatymo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnis reglamentuoja neįrodinėtinas aplinkybes ir faktus. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Bylos rašytiniais įrodymais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas J.

Z. kartu su kitais asmenimis – S. G., P. D. M., I. N., R. S., A. N., L. G., T. G., S. G., UAB „Vidmarta“, UAB „Ferteksos transportas“, kurių valdomi žemės sklypai patenka į planuojamojo Suskystintų gamtinių dujų (minėta, toliau – ir SGD) terminalo trasÄ ir kuriems jų valdomuose žemės sklypuose yra suplanuoti servitutai, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , ginčydami Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. birželio 13 d. įsakymÄ Nr. 1-130, kuriuo patvirtintas SGD terminalo, susijusios infrastruktÅ«ros ir dujotiekio statybos specialusis planas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-0803-189/2014 pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1748/2014 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimÄ pakeitė ir panaikino tÄ Specialiojo plano dalį, kurioje pareiÅ¡kėjų valdomuose žemės sklypuose atstumas nuo linijų uždarymo įtaisų aikÅ¡telių, valymo prietaiso siuntimo ir priėmimo kamerų, kompresorių, reguliavimo bei apskaitos stočių iki gyvenamųjų, visuomeninių pastatų ir kitų statinių, kelių ir geležinkelių sankryžų, vieÅ¡ojo naudojimo geležinkelių bei AM kategorijos kelių sankasos apačios turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 50 metrų ir (ar) atstumas nuo uždarymo įtaisų iki bet kokios paskirties pastatų, nepriklausančių magistraliniam dujotiekiui, turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 100 metrų.Vertintina, kad iÅ¡skyrus aukščiau nurodytÄ dalį, Specialusis planas likusia apimtimi buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Akcentuotina tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje pažymėjo, jog nėra pagrindo pripažinti ginčo (magistralinio) dujotiekio trasos vietos suprojektavimÄ neteisėtu, o aptariami servitutai yra suprojektuoti bÅ«tent iÅ¡ilgai Å¡ios trasos, Å¡ie servitutai yra bÅ«tini siekiant įgyvendinti SGD terminalo projektÄ (nutiesti magistralinį dujotiekį bei vėliau jį eksploatuoti). Atskirai pasisakydamas dėl aptariamų servitutų plotų, apeliacinės instancijos teismas paminėjo, jog byloje nėra ginčo, kad jie suprojektuoti iÅ¡ilgai per pareiÅ¡kėjams priklausančius žemės sklypus planuojamos tiesti magistralinio dujotiekio trasÄ ir jų plotas atitinka Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų (toliau – ir SÄ lygos), patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 25 punkte (Vyriausybės 2003 m. balandžio 29 nutarimo Nr. 539 redakcija) magistraliniams dujotiekiams nustatomÄ apsaugos zonÄ .Bylos medžiaga nustatyta, jog UAB „Kelprojektas“ atlikęs kadastrinius matavimus nustatė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos faktiÅ¡kai neatitinka žemės sklypo ribų pagal Klaipėdos rajono Lėbartų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , patvirtintÄ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2003 m. kovo 24 d.

įsakymu Nr. 13.6-822 „Dėl Lėbartų kadastro vietovės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Klaipėdos rajone“ (II t., b. l. 145). Klaipėdos rajono skyrius 2013 m. rugpjūčio 23 d. iÅ¡vada Nr. 12IŽ-(14.12.111.)-90 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų“ priėmė sprendimÄ pritarti ginčo žemės sklypo ir gretimų žemės sklypų atliktiems kadastriniams matavimams pagal pateiktÄ UAB „Kelprojektas“ matavimo schemÄ .

Patikslinus pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančio 2,4 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribas bei parengus žemės sklypo kadastro duomenų bylÄ , NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-2094 pakeitė žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis (II t., b. l. 187). Proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimais nustatyta, jog Å¡iuo pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo patikslinti pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatyti servitutai, t. y. iÅ¡ 0,3450 ha ploto nustatytas 0,3222 ha ploto.

NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 12SK-(14.12.110.)-2524 pareiškėjo žemės sklypui pakeitė magistralinių dujotiekių ir naftotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos ribas (nustatė 0,3222 ha ploto) (II t., b. l. 188-191).Įvertinus nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotas faktines aplinkybes, nagrinėjamoje byloje teismas iš naujo nevertina pareiškėjo skundo argumentų dėl jo žemės sklype nustatytų servitutų pagrįstumo, ar jų apimties, kadangi servitutų turinys (apimtis) apibrėžti Specialiajame plane, o patikslinus pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas, nekilnojamojo turto registre įregistruotas netgi mažesnis servitutų plotas nei, kad buvo nustatytas Specialiajame plane.

Argumentų ir įrodymų, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius būtų nesilaikęs Specialiojo plano sprendinių ir nustatęs didesnio ploto ir apimties, nei numatyta Specialiajame plane, servitutus, pareiškėjas nepateikė. Atitinkamai pareiškėjo skundo argumentai dėl jo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams netenka juridinės reikšmės, kadangi jo nuosavybės teisės ribojimo būdas – servitutų nustatymas, jau yra įtvirtintas galiojančiame ir nenuginčytame teritorijų planavimo dokumente – Specialiajame plane.Servitutai pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo nustatyti skundžiamu NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d.

įsakymu Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1123, kurio 1.1.3 punktas pakeistas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1180, o ne Specialiuoju planu. Kaip nurodė minėtoje 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Specialiuoju planu servitutai tėra tik suprojektuojami (numatoma jų paskirtis, vieta, apimtis ir kt.), t. y. servitutai Å¡iuo teritorijų planavimo dokumentu nėra nustatomi.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio pirmoje dalyje pateikiama servituto definicija, kuri apibrėžiama kaip teisė į svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ , suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (vieÅ¡pataujančiojo daikto), tinkamÄ naudojimÄ .

Civilinio kodekso 4.123 straipsnis nustato, kad žemės sklypui gali būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti jas bei jomis naudotis, o 4.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal servituto suteikiamas tarnaujančiojo daikto naudojimo teises galima vienodai gerai pasinaudoti tiek visu daiktu, tiek jo dalimi ir tuo būtų užtikrintas tinkamas viešpataujančiojo daikto naudojimas, tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę nustatyti daikto dalį, kurioje gali būti naudojamasi servituto nustatytomis teisėmis.

Civilinio kodekso 4.124 straipsnis reglamentuoja servituto nustatymo pagrindus ir momentÄ . Å io straipsnio 1 dalis numato, kad servitutÄ gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, iÅ¡ servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai servitutÄ nustato įstatymas.Nagrinėjamu atveju planavimo organizatorius AB „Klaipėdos nafta“ pirmenybę teikė servituto nustatymui sandoriu.

AB „Klaipėdos nafta“ 2013 m. liepos 11 d. raÅ¡tas Nr. (22.3)A6-432 „Dėl žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu pagal patvirtintÄ specialųjį planÄ â€œ (I t., b. l. 61-62), kuriuo bendrovė kreipėsi į NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, praÅ¡ydama nustatyti servitutus administraciniu aktu, patvirtina, jog AB „Klaipėdos nafta“ nuo 2013 metų kovo mėnesio derėjosi su privačių žemės sklypų, kuriuose ketina įrengti SGD terminalo dujotiekio trasÄ , savininkais dėl servitutų nustatymo sÄ lygų ir pasirašė 42 sutartis dėl servitutų nustatymo.

Kartu su minėtu raÅ¡tu AB „Klaipėdos nafta“ NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriui pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje esančių žemės sklypų, kuriuose reikia nustatyti servitutus sÄ raÅ¡Ä , t. y. asmenų, kurie nesutiko nustatyti servitutus sudarant sutartis. Su servitutais nesutikusiųjų sÄ raÅ¡e buvo įraÅ¡ytas ir pareiÅ¡kėjas.Atvejai, kai servitutai gali bÅ«ti nustatomi privačios žemės sklypams, negavus tos žemės savininkų sutikimo, nurodyti Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose.

Jie pagrįsti socialine nuosavybės funkcija ir vieÅ¡ojo intereso virÅ¡enybės virÅ¡ privačios nuosavybės principu, įtvirtintais Konstitucijoje. Tokiais atvejais įstatymas nustato tarnaujančio žemės sklypo savininkui kompensacinio pobÅ«džio teisines garantijas – nuostolių atlyginimÄ , vienkartinę ar periodines iÅ¡mokas. Nagrinėjamu atveju toks vieÅ¡asis interesas yra įtvirtintas Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo preambulėje, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Seimas, įgyvendindamas Valstybės ilgalaikės raidos strategijoje ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytus valstybės energetikos politikos tikslus ir uždavinius; pripažindamas energetinę nepriklausomybę, energijos rinkų konkurencingumÄ ir darniÄ plėtrÄ strateginiais valstybės energetikos sektoriaus principais; <...> vadovaudamasis valstybės nacionalinio saugumo prioritetu ir atsižvelgdamas į vieÅ¡uosius interesus gamtinių dujų sektoriuje ir jų apsaugos poreikius priima šį įstatymÄ , ir 3 straipsnio 2-3 dalyse, numatančiose, kad SGD terminalas ir SGD terminalo jungtis pripažįstami strateginę reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui turinčiais įrenginiais, o SGD terminalo projektas pripažįstamas ypatingos valstybinės svarbos ekonominiu projektu, o taip pat vieÅ¡asis interesas pripažintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais.

Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo praktikoje (2012 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-367/2012) yra pažymėjęs, kad administraciniu aktu servitutai gali bÅ«ti nustatomi tais atvejais, kai jie reikalingi vieÅ¡ajam interesui, numatytam įstatyme, tenkinti.Žemės įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja žemės servitutų nustatymÄ . Remiantis Å¡io straipsnio 1 dalimi, administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.

Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sprendimas nustatyti servitutÄ negali bÅ«ti priimtas, jeigu iki teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo neiÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡pataujančiuoju tampančio daikto savininko valia dėl servituto reikalingumo. VieÅ¡pataujančiuoju tampančio daikto savininkas savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia Nacionalinei žemės tarnybai pateikdamas praÅ¡ymÄ dėl siÅ«lomo servituto pagal parengtÄ teritorijų planavimo dokumentÄ nustatymo. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos nafta“, atsižvelgdamas į nurodytas teisės akto nuostatas, atsakovui valiÄ dėl servituto reikalingumo iÅ¡reiÅ¡kė 2013 m. liepos 11 d. raÅ¡tu Nr. (22.3)A6-432 (I t., b. l. 61-62).Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintos Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės (toliau – ir Taisyklės) detaliai reglamentuoja žemės servitutų nustatymo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu tvarkÄ Taisyklių 16 punkte įtvirtinta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimÄ nustatyti žemės servitutÄ per 20 darbo dienų nuo žemės sklypo plano, kuriame įbraižomas žemės servitutas, parengimo.

Sprendime nurodoma:

1) tarnaujančiojo žemės sklypo kadastro numeris;

2) tarnaujančiojo žemės sklypo servituto vieta ir ribos, servituto plotas;

3) tarnaujančiojo žemės sklypo savininkai ir patikėtiniai;

4) servituto rūšis;

5) naudojimosi servitutu teisė ir sÄ lygos;

6) nuostolių dėl servituto atlyginimo sÄ lygos (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydis ir mokėjimo terminai);

7) vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkai ar patikėtiniai arba valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įraÅ¡ytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä , apsaugÄ ;

8) prievolė statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, jeigu tai būtina servituto teisėms įgyvendinti;

9) vieÅ¡pataujančio daikto savininkas ar patikėtinis arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įraÅ¡ytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä , apsaugÄ , o tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas, – ir tarnaujančio žemės sklypo savininko pareiga tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį žemės sklypÄ ;

10) sÄ lyga, kad per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo servitutas bÅ«tų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre vieÅ¡pataujančiojo daikto savininko ar patikėtinio arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultÅ«ros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įraÅ¡ytų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintÄ sÄ raÅ¡Ä , apsaugÄ â€“ kai nustatytas servitutas, suteikiantis teisę prieiti ar privažiuoti prie Å¡ių kompleksų ir objektų, lėšomis.Analizuojant skundžiamų administracinių aktų turinio atitikimÄ ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų normoms, spręstina, kad atsakovas iÅ¡ esmės veikė savo kompetencijos ribose ir į įsakymÄ , kuriuo pareiÅ¡kėjo žemės sklypui nustatė servitutus, įtraukė visas bÅ«tinas Taisyklių 16 punkte reglamentuotas tokio sprendimo sudedamÄ sias dalis.       PareiÅ¡kėjas skunde akcentuoja, jog savininko pareiga tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį daiktÄ gali bÅ«ti nustatyti tik tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovas 2013 m. rugpjūčio 19 d. skundžiamo įsakymo Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1123 2.3 punkte nepagrįstai įtvirtino prievolę žemės savininkui (pareiÅ¡kėjui) tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantį daiktÄ . Pagal Taisyklių 16.9 punktÄ , tarnaujančiojo žemės sklypo savininko pareiga tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantįjį žemės sklypÄ nustatoma tik tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas.

Nagrinėjamu atveju servitutų turinį sudaro teisės – tiesti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas, aptarnauti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas ir naudoti centralizuotas (bendro naudojimo) požemines ir antžemines komunikacijas. Akivaizdu, jog nurodytomis servitutÄ sudarančiomis teisėmis naudosis iÅ¡imtinai vieÅ¡pataujančio daikto savininkas AB „Klaipėdos nafta“, o ne J. Z., todėl darytina iÅ¡vada, kad 2013 m. rugpjūčio 19 d. skundžiamo įsakymo Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1123 2.3 punktas yra juridiÅ¡kai nepagrįstas.

       Proceso Å¡alių procesiniuose dokumentuose akcentuotas argumentas, jog atitinkamos pareigos tiek žemės sklypo savininkui, tiek servituto turėtojui yra nustatytos teisės aktais, nesudaro pagrindo nesilaikyti Taisyklių 16.9 punkto nuostatų, ar analogiÅ¡kai šiÄ pareigÄ Â reglamentuojančio Civilinio kodekso 4.114 straipsnio 2 punkto. Tuo tarpu atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens AB „Klaipėdos nafta“ argumentai, jog pareiÅ¡kėjas, kaip protingas ir rÅ«pestingas asmuo, neturėtų imtis veiksmų, kurie akivaizdžiai trukdytų servituto turėtojui prižiÅ«rėti ir naudotis infrastruktÅ«ros objektais, yra bendro pobÅ«džio įpareigojimas ir nesudaro skundžiamo įsakymo 2.3 punktu nustatytos pareigos turinio. Pabrėžtina, kad 2014 m. gegužės 27 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog Specialiuoju planu suprojektuotais servitutais suteikiamos teisės, be kita ko, yra susijusios su Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 27.2 ir 27.3 punktuose nustatytomis magistralinį dujotiekį eksploatuojančio subjekto galimybėmis: apsaugos zonoje prižiÅ«rėti ir remontuoti vamzdynus, pjauti žolę, kirsti krÅ«mus ir atlikti kitus vamzdynų trasos priežiÅ«ros darbus; kasti apsaugos zonoje iÅ¡kasas vamzdynų izoliacijos kokybei ir jų elektrocheminės apsaugos nuo korozijos įrenginių bÅ«klei tikrinti  bei kitiems darbams atlikti. Nurodytos teisės normos sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančiame 2,4 ha žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame nustatytas servitutas atlikti visus žemės sklypų priežiÅ«ros darbus priskirta bÅ«tent magistralinį dujotiekį eksploatuojančiam subjektui, o ne pareiÅ¡kėjui.Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d.

įsakymo Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1123 „Dėl servituto nustatymo J. Z. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“, 2.3 punktas, kuriuo numatyta, kad prievolę tinkamai iÅ¡laikyti tarnaujantį daiktÄ turi žemės sklypo, nurodyto Å¡io įsakymo 1.1 punkte, žemės savininkas, naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Dėl kompensacijos dydžio Tiek Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 straipsnis, tiek Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16.6 punktas įpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos vadovÄ arba jo įgaliotÄ teritorinio padalinio vadovÄ priimant sprendimÄ , kuriuo nustatomas žemės servitutas, jame nurodyti nuostolių dėl servituto atlyginimo sÄ lygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr.1541 patvirtintoje Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikoje (minėta, toliau – ir Metodika).Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas ginčijamu administraciniu aktu nustatytos kompensacijos dydį, patikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarkÄ reglamentuojančio teisės akto – Metodikos.

Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nukreipia į MetodikÄ , kurios 3 punktas įtvirtina, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis Å¡ia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas.        Teritorijų planavimo dokumento – Specialiojo plano – rengėjas yra trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sweco Lietuva“. Skundžiamu 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymu Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1123 nustatytas kompensacijos dydis – 6 330,39 Lt už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį grindžiamas UAB „Sweco Lietuva“ atliktais skaičiavimais, kurie įtvirtinti 2013 m. liepos 26 d.

Kompensacijos už sunaikinamus pasėlius ir sodinius apskaičiavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) A (I t., b. l. 27) (toliau – ir Apskaičiavimo aktas A) bei 2013 m. liepos 26 d. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) B (I t., b. l. 28) (toliau – ir Apskaičiavimo aktas B). IÅ¡ Apskaičiavimo akto A ir Apskaičiavimo akto B turinio matyti, jog pareiÅ¡kėjui buvo apskaičiuoti nuostoliai už sunaikinamus pasėlius ir nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo.PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su minėtais apskaičiavimais teigia, jog pareiÅ¡kėjui nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ buvo apskaičiuoti darant prielaidÄ , kad pareiÅ¡kėjo žemės sklypas yra ir ateityje bus naudojamas pagal žemės Å«kio paskirtį.

Teigia, jog žemės sklype iÅ¡ esmės žemės Å«kio veikla yra negalima, kadangi žemės sklypas yra Å¡alia kelio Klaipėdos-Å ilutė, be to, pagal Klaipėdos rajono bendrojo plano sprendinius sklypo žemės naudojimo paskirtis gali bÅ«ti keičiama į įvairiÄ kitokiÄ paskirtį. Metodikos 2 punkte nurodyta, jog nuostoliai dėl žemės servituto, nustatyto administraciniu aktu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui, atlyginami už: 2.1) sunaikinamus pasėlius ir sodinius; 2.2) iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ ; 2.3) prarastÄ galimybę naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį.Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013 m. spalio 1 d. iÅ¡raÅ¡o duomenimis, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės Å«kio.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, Å¡ių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimÄ nekilnojamojo turto registre ir kt. (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje numatyta, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.Ä®vertinus minėtas aplinkybes akivaizdu, kad apskaičiuojant piniginę kompensacijÄ ji pagrįstai apskaičiuota kaip už žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kadangi servituto nustatymo metu pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo paskirtis buvo žemės Å«kio, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas, kad nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ neturėjo bÅ«ti skaičiuojami kaip už žemės Å«kio paskirties žemę, laikytinas nepagrįstu.Metodikos 9 punkte nustatyta, kad nuostoliai dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo apskaičiuojami taip: 9.1 punkte nurodyta, kad nuostoliai dėl žemės Å«kio paskirties žemėje sunaikinamų žemės Å«kio naudmenų (Nžūn) apskaičiuojami pagal formulę:

Nžūn = 15 x S x Kp, čia: S – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais); Kp – metinė pajamų norma hektarui žemės ūkio naudmenų, kuri tvirtinama žemės ūkio ministro įsakymu.Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), žemės ūkio naudmenų našumo balas – 42.6. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 3D-391 „Dėl žemės Å«kio veiklos pajamų normatyvų ir pajamų normos hektarui žemės Å«kio naudmenų patvirtinimo“ (2012 m. liepos 31 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 1 d.) metinė pajamų norma hektarui žemės Å«kio naudmenų, atsižvelgiant į žemės Å«kio naudmenų naÅ¡umo balÄ (42.6) yra lygi 1128 (94 pajamų norma hektarui žemės Å«kio naudmenų per mėnesį x 12 mėn.). Tokiu bÅ«du nuostoliai už prarastÄ galimybę naudoti aptariamÄ Å¾emės sklypÄ pagal pagrindinę (žemės Å«kio) žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį sudaro 5837,40 Lt (15 x 0,3450 x 1128).

Atsižvelgus į tai sprendžiama, jog pareiÅ¡kėjui teisėtai ir pagrįstai Apskaičiavimo akte B apskaičiuoti 5837,40 Lt nuostoliai, patirti dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo. Apskaičiavimo akte A ir Apskaičiavimo akte B nurodyta, jog pareiÅ¡kėjo nuostoliai, patirti už sunaikintus pasėlius, įvertinti 492,99 Lt dydžio suma. Metodikos 4 punkte nustatyta, jog sunaikinamų pasėlių rinkos vertė (Np) apskaičiuojama pagal formulę:

Np = Dvid. x 100 x Sp x K1 x K2, čia: Dvid. – žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas pagal kultūras, tvirtinamas žemės ūkio ministro įsakymu; Sp – žemės sklypo dalies, kuriai nustatomas žemės servitutas, plotas (hektarais); K1 – žemės ūkio augalų produkcijos vieno kilogramo normatyvinė kaina, kuri nustatoma pagal žemės ūkio ministro patvirtintas normatyvines žemės ūkio produkcijos kainas; K2 – žemės sklypo našumo balo santykis su vidutiniu Lietuvos žemės našumo balu (39).

Žemės Å«kio augalų vidutinio derlingumo pagal kultÅ«ras (Dvid.) rodikliai nustatyti žemės Å«kio ministro 2005 m. sausio 19 d. įsakyme Nr. 3D-35 „Dėl žemės Å«kio augalų vidutinio derlingumo 1999-2003 metais patvirtinimo“. Vėlesnių Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro įsakymų, nustatančių vidutinį žemės Å«kio augalų derlingumÄ , nebuvo priimta. Nustačius, jog žemės Å«kio augalų vidutinis derlingumo pagal kultÅ«ras rodiklis yra tvirtinamas Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro įsakymu bei nesant priimtų kitų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro įsakymų dėl žemės Å«kio augalų vidutinio derlingumo rodiklių, buvo privaloma vadovautis Å¡iuo įsakymų.

Pagal minėtÄ Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro įsakymÄ , vidutinis vasarinių kvietrugių derlingumas 100 kg iÅ¡ 1 ha – 21,08. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 3D-930 „Dėl biologinio turto ir žemės Å«kio produkcijos normatyvinių kainų 2013 metais patvirtinimo“, normatyvinė kvietrugių tonos kaina – 620 Lt. Nuostolių, patirtų už sunaikintus pasėlius suma turėjo bÅ«ti apskaičiuota taip: Np = 21,08 (derlingumas) x 100 x 0,3450 ha žemės plotas x 0,62 Lt už kg (normatyvinė kvietrugių tonos kaina – 620 Lt) x 1,0923 (žemės sklypo naudmenų naÅ¡umo balas 42,6/39).

Ä®vertinus aptartÄ teisinį reguliavimÄ bei Apskaičiavimo akto A ir Apskaičiavimo aktÄ B duomenis sprendžiama, jog pareiÅ¡kėjo patirti nuostoliai už sunaikintus pasėlius (kvietrugius) įvertinti tinkamai. Konstatuotina, kad Specialiojo plano rengėjas – UAB „Sweco Lietuva“ teisingai paskaičiavo pareiÅ¡kėjo patiriamus nuostolius, o atsakovas, patikrinęs minėtÄ apskaičiavimÄ , teisėtai ir pagrįstai 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1123 2.4 punktu patvirtino 6330,39 Lt vienkartinę kompensacijÄ , iÅ¡mokamÄ už servitutų nustatymÄ .

Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo argumentai, kad netinkamai buvo apskaičiuoti nuostoliai, patirti dėl servitutų nustatymo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), laikytini nepagrįstais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad Civilinio kodekso 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiÅ¡kia teisingÄ atlyginimÄ savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo. Tai reiÅ¡kia, kad įgydama naudos viena Å¡alis turi suteikti ekvivalentinę naudÄ kitai Å¡aliai.

Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o Å¡io daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi bÅ«ti kompensuojami. Skaičiuojant kompensacijos dydį pagal Metodikoje nurodytas nuostolių apskaičiavimo formules, gautÄ rezultatÄ lemia jam apskaičiuoti reikalingų duomenų (pvz. vidutinio derlingumo, normatyvinės kainos, medynų tÅ«rio vertės ir kt.) dydžiai, todėl siekiant užtikrinti asmens teisę į teisingÄ nuostolių atlyginimÄ , bÅ«tina remtis aktualiais, t. y. galiojančiais kompensacijos nustatymo dienÄ duomenimis.PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su apskaičiuotos kompensacijos dydžiu, pabrėžė pačios Metodikos, kaip teisės akto, trÅ«kumus.

Atkreiptinas dėmesys, kad valdžios institucijos, įgyvendindamos joms suteiktas teises, turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų nevirÅ¡ydamos, iÅ¡imtinai tarnaudamos žmogui (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). To reikalauja konstitucinis įstatymo virÅ¡enybės principas, draudžiantis vieÅ¡ojo administravimo subjektams virÅ¡yti savo įgaliojimus, t. y. veikti ultra vires, o kiekvienÄ administracinį sprendimÄ Ä¯pareigoja priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Darytina iÅ¡vada, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius, apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjo patirtus nuostolius, negalėjo veikti kitaip, nei tai numato Metodika, ir patirtus nuostolius skaičiuoti pagal pareiÅ¡kėjo vertinimu teisingus kriterijus, o ne pagal tas formules, kurios įtvirtintos teisės akte. Vertintina, kad įstatymų leidėjas, pavesdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengti MetodikÄ , pasirinko bÅ«tent tokį patirtų nuostolių vertės nustatymo bÅ«dÄ , kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus.Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sÄ raÅ¡as atlygintinų nuostolių – už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ ; už prarastÄ galimybę naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas yra konstatavęs, jog Civilinio kodekso 4.129 straipsnyje nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiÅ¡kinama kaip dvi savarankiÅ¡kos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus. Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymÄ . Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž.

K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintinÄ servitutÄ , o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimÄ . KonkretÅ«s nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirÄ tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimÄ .

Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryÅ¡ys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto bÅ«klės pablogėjimas dėl servituto; iÅ¡laidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos bÅ«klės iÅ¡laikymu; iÅ¡laidos dėl bÅ«klės atkÅ«rimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktÄ ir pan. Å ių nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti atlyginti (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 3 dalis, 4.129 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika, pareiÅ¡kėjas J. Z. dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ . Dėl skundžiamų įsakymų atitikimo VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsniui PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje taip pat teigia, kad priimat skundžiamus įsakymus nebuvo laikomasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t. y. nebuvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta įsakymų apskundimo tvarka.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Aptariamuose įsakymuose nurodyta, kad jie skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-242/2014 yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjekto, sprendimai privalo atitikti bendruosius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei juos priimant turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų.

Be kita ko, konstatavo ir tai, kad tuo atveju, jei apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ , vadinasi Å¡is procedÅ«rinis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad konkretus apskundimo tvarkos nenurodymas nesutrukdė pareiÅ¡kėjui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytais terminais kreiptis į teismÄ , Å¡is procedÅ«rinis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Dėl praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ tikslu iÅ¡tirti Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalies bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1541 ir juo patvirtintos Metodikos nuostatų atitiktį Konstitucijai netenkintinas.

Pažymėtina, jog inicijuoti konstitucinį ginÄÄ Konstituciniame Teisme turi teisę bendrosios kompetencijos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai) ir specializuoti teismai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apygardų administraciniai teismai). Teismai gali kreiptis į Konstitucinį TeismÄ Å¡iais klausimais: ar Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai; ar Respublikos Prezidento aktai sutinka su Konstitucija ir įstatymais; ar Vyriausybės aktai sutinka su Konstitucija ir įstatymais.

Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teismų teisę, pabrėžė, kad tais atvejais, kai bylÄ nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar įstatymas (kitas teisinis aktas), kuris turėtų bÅ«ti taikomas toje byloje, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, jis privalo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas (kitas teisinis aktas) atitinka KonstitucijÄ . Teisėjų kolegija, naudodamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi teismui suteikta diskrecija spręsti klausimÄ dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ , konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti J.

Z. nurodytų teisės aktų nuostatų konstitucingumu. Dėl 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 teisėtumo ir pagrįstumo Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas), kuriuo atsisakyta organizuoti pareiÅ¡kėjo sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ su tikslu suskaidyti esamÄ sklypÄ ir pakeisti jo ribas.

Minėta, jog pareiÅ¡kėjas NŽT Klaipėdos rajono skyriui 2014 m. lapkričio 11 d. pateikė praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , tikslu:

1) suskaidyti esamÄ sklypÄ Ä¯ 4 sklypus;

2) pakeisti sklypo ribas. NŽT Klaipėdos rajono skyrius skundžiamu 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 atsisakė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , argumentuodamas tuo, kad negali bÅ«ti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo bÅ«du pertvarkomi areÅ¡tuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai, o teisiniu Å¡io sprendimo priėmimo pagrindu nurodyta Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis (II t., b. l. 162).

Žemės įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymÄ ir administravimÄ Lietuvos Respublikoje (1 straipsnio 1 dalis). Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad negali bÅ«ti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo bÅ«du pertvarkomi areÅ¡tuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas pirminiu skundu (I t., b. l. 6-14) prašė panaikinti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 19 d.

įsakymÄ Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1123 bei 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymÄ Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1180, kuriais pareiÅ¡kėjo nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), nustatytas 0,3450 ha ploto servitutas. 2014 m. rugpjūčio 25 d. teismas administracinės bylos nagrinėjimÄ Nr. I-61-162/2014 (naujas administracinės bylos Nr. I-27-162/2015) atidėjo 2014 m. spalio 13 d. dėl pareiÅ¡kėjo atstovės pateikto praÅ¡ymo suteikti galimybę sudaryti taikos sutartį (II t., b. l. 118-119).

NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. spalio 9 d. raÅ¡tu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atidėti administracinės bylos nagrinėjimÄ , kadangi pareiÅ¡kėjo atstovė 2014 m. spalio 1 d. pateikė NŽT Klaipėdos rajono skyriui taikos sutarties projektÄ (II t., b. l. 123-125). NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateiktos taikos sutarties projekto 1.1 punkte numatyta, jog pareiÅ¡kėjas, vadovaudamasis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ir aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d.

įsakymu Nr. 3D-1/D1-1, įsipareigoja ne vėliau kaip per 10 dienų nuo taikos sutarties įsiteisėjimo dienos inicijuoti jam priklausančio 2,4 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimÄ su tikslu pakeisti sklypo ribas ir padalinti sklypÄ Ä¯ 4 atskirus sklypus bei įsipareigojant atsakovui pateikti atitinkamÄ praÅ¡ymÄ . Taikos sutarties 1.5 punktu numatyta, jog patvirtinus ProjektÄ , atsakovas įsipareigoja pakeisti 2013 m. rugpjūčio 19 d.

įsakymu Nr. VÄ®-(14.12.2)-1123 bei 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 12VÄ®-(14.2.2)-1180 pareiÅ¡kėjo sklype nustatytÄ 0,3450 ha ploto servitutÄ , jį atitinkamai sumažinti pareiÅ¡kėjo sklypams pagal parengtÄ ProjektÄ . Akcentuotina, jog NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2014 m. spalio 9 d. tarnybiniu raÅ¡tu Nr. TR-(5.34.)0-11519 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyrių dėl taikos sutarties administracinėje byloje sudarymo galimybės (II t., b. l. 123).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos teisės departamentas 2014 m. lapkričio 13 d. raÅ¡tu Nr. TR-(5.34)-13308 „Dėl taikos sutarties administracinėje byloje Nr. I-61-162/2014 sudarymo“ NŽT Klaipėdos rajono skyrių informavo, jog nėra pagrindo pritarti pareiÅ¡kėjo 2014 m. spalio 1 d. pasiÅ«lymui Klaipėdos apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-61-162/2014 sudaryti taikos sutartį (II t., b. l. 143-147).Vertinant minėtas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas 2014 m. lapkričio 11 d. pateikė praÅ¡ymÄ NŽT Klaipėdos rajono skyriui organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ tuo metu, kai nagrinėjama administracinė byla Nr. I-27-162/2015 ir joje buvo sprendžiamas klausimas dėl taikos sutarties sudarymo, t. y. pareiÅ¡kėjas NŽT Klaipėdos rajono skyriui 2014 m. lapkričio 11 d. pateikė spręsti iÅ¡ esmės tÄ patį klausimÄ , kuris jau buvo sprendžiamas pateikus taikos sutarties projektÄ , o atsakovo iÅ¡sami pozicija dėl galimybės sutaryti taikos sutartį, siekiant organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ , tikslu – suskaidyti esamÄ sklypÄ Ä¯ 4 sklypus bei pakeisti sklypo ribas, yra iÅ¡dėstyta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos teisės departamento 2014 m. lapkričio 13 d. raÅ¡te Nr. TR-(5.34)-13308 (II t., b. l. 143-147).

Tokiu bÅ«du atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ tuo pagrindu, jog dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) vyksta teisminis ginčas. PareiÅ¡kėjas akcentuoja, jog minėtas Sprendimas neatitinka VieÅ¡ojo administravimo 8 straipsnyje nustatytų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimų.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A- 336/2011 konstatavo, kad <...> VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iÅ¡ esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, bÅ«tų žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai.

Todėl, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti visiÅ¡kai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trÅ«kumai yra esminiai, sukliudę Å¡io individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimÄ , Å¡io pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti Å¡iuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ (Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).Nors Sprendime nurodyta, kuriame teisme yra nagrinėjama byla susijusi su ginčo žemės sklypu, tačiau tai nelaikytina esminiu trÅ«kumu, sutrukdžiusiu pareiÅ¡kėjui suprasti skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindÄ ir tinkamai realizuoti teisę į gynybÄ .

NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2014 m. lapkričio 24 d. sprendime Nr. 12SD-(14.12.104.)-5252 nurodytas faktinis (žemės sklypas yra teisminio ginčo objektu) ir teisinis (Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis) priėmimo pagrindas, jis atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinti. Dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje taip pat praÅ¡o įpareigoti atsakovÄ organizuoti pareiÅ¡kėjo sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ su tikslu suskaidyti esamÄ sklypÄ ir pakeisti jo ribas.Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami Å¡io įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimÄ , pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ , taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais:

1) kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas;

2) kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų;

3) kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį;

4) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir Å¡io straipsnio 9 dalyje nustatytÄ atvejį;

5) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms;

6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo;

7) kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, iÅ¡skyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.Bylos medžiaga nustatyta, be to, proceso Å¡alys neginčija, jog tarp pareiÅ¡kėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra laisvos valstybinės žemės plotas (II t., b. l. 145). Minėta, jog pareiÅ¡kėjas formavimo ir pertvarkymo projekto rengimu siekia pakeisti nustatyto žemės servituto ribas, t. y. jas sumažint arba iÅ¡ viso panaikinti valstybinės žemės sÄ skaita.

Pagal aptartÄ teisinis reguliavimÄ nėra numatyta, kad gali bÅ«ti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas su tikslu pertvarkyti žemės sklypo ribas taip, kad žemės dalis, kuriai nustatytas servitutas, bÅ«tų pakeičiama į lygiavertę valstybinės žemės dalį. Pabrėžtina, jog Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2007 m. sausio 1 d.) numatė, kad valstybine žeme gali bÅ«ti disponuojama jÄ perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, mainant, iÅ¡nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso, Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali bÅ«ti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Tačiau nuo 2007 m. sausio 1 d galiojanti Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2006 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. X-773 redakcija) numato, kad valstybine žeme gali bÅ«ti disponuojama jÄ perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, iÅ¡nuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso, Å¡io ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali bÅ«ti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Vertinant minėtas Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalies skirtingas redakcijas akivaizdu, kad buvo panaikinta galimybė valstybinės žemės sklypÄ mainyti. Be to, tiek iki 2007 m. sausio 1 d galiojusi Žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalis, tiek galiojanti nuo 2007 m. sausio 1 d. reglamentuoja, kad kiti sandoriai dėl valstybinės žemės negali bÅ«ti sudaromi, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Vadinasi, nesant teisės aktuose aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tai galimybei valstybinės žemės sklypÄ mainyti, vieÅ¡ojo administravimo subjektams draudžiama pakeisti privačios žemės sklypo ribas taip, kad iÅ¡ esmės bÅ«tų iÅ¡mainomas valstybinės žemės sklypas ar jos dalis (nagrinėjamu atveju – pareiÅ¡kėjo žemės sklypo dalis, kuriai nustatyti servitutai). PareiÅ¡kėjas nagrinėjamoje byloje remiasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d.

įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, 4.5 punktu ir teigia, kad gali bÅ«ti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas su tikslu panaikinti esamus servitutus. Tačiau teismas su tokiu pareiÅ¡kėjo argumentu nesutinka, kadangi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 4 punkte nurodyta, kokie veiksmai yra atliekami rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ , o ne nustatyta, kokiu teisiniu pagrindu gali bÅ«ti pradėtas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ konstatavo, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „viskas, kas aiÅ¡kiai nėra leista, yra draudžiama“ (2013 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-79/2013, 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63 – 1385/2012, 2012 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1830/2012 ir kt.). Akcentuotina, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiamo pagrindai nurodyti Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje bei 40 straipsnyje.

Nesant Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje bei 40 straipsnyje nustatyto pagrindo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali bÅ«ti rengiamas siekiant panaikinti servitutus ar mainyti žemės sklypo dalį, nėra ir teisinio pagrindo įpareigoti atsakovÄ vykdyti tokį pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ .Remiantis aptartomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, pareiÅ¡kėjo reikalavimas įpareigoti atsakovÄ organizuoti pareiÅ¡kėjo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimÄ su tikslu suskaidyti esamÄ sklypÄ ir pakeisti jo ribas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Patikslintu skundu pareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjo skundas yra patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. panaikinant 2013 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1123 2.3 punktÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iÅ¡ dalies, proceso Å¡aliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai.ABTÄ® 45 straipsnio 1 dalis numano, jog dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.Pareiškėjas patikslintu skundu prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodo bylinėjimosi išlaidų sumos dydžio bei nepateikia išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekamas nenagrinėtu.

Toks praÅ¡ymas bus iÅ¡spręstas, jei pareiÅ¡kėjas ABTÄ® 45 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais pateiks praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo su Å¡ių iÅ¡laidų apskaičiavimu bei pagrindimu. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 85 straipsnio 5 dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija nusprendžia: PareiÅ¡kėjo J. Z. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 19 d.

įsakymo Nr. 12 VÄ®-(14.12.2)-1123 „Dėl servituto nustatymo J. Z. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)“ 2.3 punktÄ . Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo J. Z. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PraÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų palikti nenagrinėtÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai             Remigijus Arminas                          Dalia Gumuliauskienė              Aušrelė Mažrimienė