2023-05-15 Nr. BB-3557-1-06-7-00003-2018-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2085/2023

Teisminio proceso Nr. 1-06-7-00003-2018-8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. L. ir jo gynėjo advokato Šarūno Rameikio kasacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 27 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis V. L. ir jo gynėjas advokatas Š. Rameikis prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir V. L. išteisinti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, formaliai vertino dokumentų klastojimo faktą ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, be to, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3, 4, 5 dalių, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimus, nulėmusius neteisėtų ir nepagrįstų nuosprendžių priėmimą.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, neatkreipė dėmesio į esmines bylos aplinkybes ir apkaltinamąjį nuosprendį V. L. priėmė, nesant pakankamai jo kaltę pagrindžiančių duomenų ir nenustačius jo veiksmuose visų būtinųjų inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių. Apeliacinės instancijos teismas šių pirmosios instancijos teismo klaidų neištaisė, padarytų BPK pažeidimų nepripažino esminiais. Apeliacinės instancijos teismas atidžiai neįvertino visų apeliacinio skundo argumentų, dėl dalies jų nepasisakė ir nepašalino visų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, ne visas išvadas argumentavo. Tai suvaržė nuteistojo teises ir sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus.

Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl V. L. kaltumo suklastojus šešis kelionių lapus yra deklaratyvios, prieštarauja bylos duomenims. V. L. veiksmuose nebuvo motyvo ir tyčios klastoti dokumentus, o tik aplaidumas. Apeliacinės instancijos teismas selektyviai vertino tuos pačius bylos duomenis ir pateikė prieštaringas išvadas, vienu atveju (dėl devynių kelionės lapų suklastojimo) tvirtindamas, kad V. L. sąžiningai klydo ir jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios, o kitu atveju (dėl šešių kelionės lapų suklastojimo) – veikė tiesiogine tyčia. Tačiau svarbu tai, kad visais atvejais, pasirašydamas J. N. suklastotus dokumentus, V. L. užėmė tas pačias pareigas, turėjo teisę vairuoti kolegijos transporto priemones ir buvo už jas materialiai atsakingas, pasirašymas ant kelionės lapų skirtingais laikotarpiais ir maršrutais nebuvo kuo nors ypatingi ir išskirtiniai. Veikimas tiesiogine tyčia grindžiamas tik pamąstymais, o ne įrodymais. V. L. nebuvo įgaliotas tikrinti kelionės lapų užpildymo teisingumo, t. y. kontroliuoti J. N. darbo, todėl, sąžiningai klysdamas, ja pasitikėjo ir nekilo jam abejonių, kad kelionės lapuose įrašyti duomenys yra neteisingi. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų V. L. suvokimą, žinojimą, kad jis pasirašo ant suklastotų dokumentų ir kad klastojo dokumentus tam, jog pateisintų ne jo paties nuvažiuotus kilometrus ir sunaudotus degalus, ar veiktų savanaudiškai ne kolegijos naudai. Pavojingus padarinius savo veiksmais sukėlė ne V. L., o J. N.. Pagal vidinius kolegijos teisės aktus V. L. veiksmai – jam pateiktų užpildytų kelionės lapų pasirašymas yra nepavojingi, nepažeidė įstaigos teisių ir nesukėlė jai teisiškai reikšmingų padarinių. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą neobjektyviai, įrodymų vertinimą atliko paviršutiniškai, vienpusiškai, teismo padarytas išvados nelogiškos, grindžiamos ne įrodymais, o spėjimais ir prielaidomis.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis V. L. ir jo gynėjas advokatas Š. Rameikis nesutinka su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad V. L. suklastojo šešių kelionės lapų įrašus ir taip padarė BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų bei situacijos vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, be kita ko, pagal nuteistojo V. L. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, dėl jame išdėstytų esminių argumentų pasisakė, pateikdamas išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas – pašalino iš kaltinimo devynis kelionės lapų klastojimo atvejus ir, nustatęs V. L. veiksmuose subjektyvųjį požymį – tiesioginę tyčią klastojant likusius šešis kelionės lapus, ta apimtimi patikslino apkaltinamojo nuosprendžio aprašomąją dalį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines bylos aplinkybes dėl šešių kelionės lapų klastojimo būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus. Kasaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėjas nepateikia teisinių argumentų dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo ir tik deklaratyviai nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesivadovavo teismų praktika, padarė baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus bei suvaržė nuteistojo teises. Tokio pobūdžio teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo V. L. ir jo gynėjo advokato Šarūno Rameikio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė

Eligijus Gladutis