4aa5ab09-01f3-4455-a88b-ef2afccd61d2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr                              Civilinė byla Nr. 2A-844-585/2013                             Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12171-2011-2             Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4.; 121.14.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. spalio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vytautas Zelianka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės J.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Statinių administravimas“ ieÅ¡kinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo, n u s t a t ė:              ieÅ¡kovė kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ (dabar – Vilniaus miesto apylinkės teismas) ir, modifikavusi ieÅ¡kinio dalykÄ , prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 7 709,62 Lt skolÄ , penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

             IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį grindė tuo, jog uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir atsakovė 2007 m. rugpjūčio 14 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė įsigijo du nekilnojamojo turto objektus – butus, kurių adresai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės teigimu, pastaroji nuo 2009 m. birželio 18 d. pagal ieÅ¡kovės ir daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) sudarytÄ sutartį Å¡ios bendrijos nariams, įskaitant atsakovę, teikia daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas sutartyje apibrėžtas paslaugas.

Pasak ieÅ¡kovės, pastaroji tinkamai vykdo aukščiau nurodyta sutartimi prisiimtas pareigas, o atsakovė, kaip daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narė, nevykdo pareigos sumokėti ieÅ¡kovei už pastarosios pagal aukščiau nurodytÄ sutartį suteiktas paslaugas. IeÅ¡kovės atstovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiÅ¡kino, jog atsakovė ginčo nagrinėjimo teisme laikotarpiu patenkino ieÅ¡kovės reikalavimo dalį, o nepatenkinta ieÅ¡kovės reikalavimo dalis sudaro 4 362,75 Lt (nesumokėta 736,54 Lt suma už laiptinės valymo paslaugas, nesumokėta 554,11 Lt suma už administravimo paslaugas ir nesumokėta 3 072,10 Lt suma už apsaugos paslaugas).

Atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu, prašė ieÅ¡kinio dalį dėl 880,19 Lt skolos priteisimo palikti nenagrinėtÄ , kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovės teigimu, pastaroji niekada neneigė ir neignoravo pareigos apmokėti iÅ¡laidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiÅ«ra, tiesiog Å¡iuo konkrečiu atveju ji nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu apmokėti tas iÅ¡laidas, dėl kurių atsakovė nėra davusi sutikimo ir kurios nėra susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimais.

Pasak atsakovės, iÅ¡laidos už apsaugos paslaugas negali bÅ«ti laikomos privalomai apmokėtinomis iÅ¡laidomis, susijusiomis su bendrojo naudojimo objektų iÅ¡laikymu (iÅ¡saugojimu), juo labiau, kad, atsakovės teigimu, jai nebuvo teikiamos apsaugos paslaugos ir nebuvo sudaryta galimybė naudotis vietine signalizacija. Anot atsakovės, ieÅ¡kovės reikalavimo dalis priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. VSADM19 ir 2009 m. rugsėjo 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. VSADM071 yra nepagrįsta, nes skolÄ pagal Å¡ias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ieÅ¡kovė prašė priteisti kitoje civilinėje byloje, kurios numeris 2-563-101/2011, todėl, atsakovės vertinimu, ieÅ¡kinio dalis dėl skolos pagal aukščiau nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras priteisimo turėtų bÅ«ti palikta nenagrinėta.

Atsakovė pažymėjo, jog pastaroji 2010 m. kovo 15 d. iÅ¡stojo iÅ¡ daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė nuo iÅ¡stojimo iÅ¡ nurodytos bendrijos momento neprivalo mokėti ieÅ¡kovei už pastarosios teikiamas paslaugas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 736,54 Lt skolÄ už laiptinių valymÄ , 554,11 Lt skolÄ už administravimo paslaugas, 3 072,10 Lt skolÄ už saugos paslaugas, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 4 362,75 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 259 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .Pirmosios instancijos teismas pagal į bylÄ pateiktus duomenis nustatė Å¡ias faktines aplinkybes: uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir atsakovė 2007 m. rugpjūčio 14 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė įsigijo du butus, kurių adresai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir, be kita ko, iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) perėmė teises ir pareigas, susijusias su namo priežiÅ«ros iÅ¡laidų ir iÅ¡laidų už kitas paslaugas apmokėjimu, bei įsipareigojo mokėti už namo administratoriaus teikiamas paslaugas; ieÅ¡kovė nuo 2009 m. birželio 18 d. paskirta namų bendrojo naudojimo objektų administratore.

Pirmosios instancijos teismas, bylos duomenimis nustatęs, jog atsakovė 2011 m. lapkričio 29 d. ir 2011 m. gruodžio 5 d. sumokėjo ieÅ¡kovei atitinkamai 2 238,95 Lt ir 1 107,93 Lt už pastarosios laikotarpiu nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio iki 2011 metų balandžio mėnesio suteiktas paslaugas, atmetė ieÅ¡kovės reikalavimo dalį dėl aukščiau nurodytų sumų priteisimo. Bylos ginčas kilo dėl atsakovės pareigos sumokėti ieÅ¡kovei 4 362,75 Lt skolÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio iki 2011 metų balandžio mėnesio, kuriÄ sudaro 554,11 Lt skola už ieÅ¡kovės suteiktas administravimo paslaugas, 736,54 Lt skola už laiptinių valymo paslaugas ir 3 072,10 Lt skola už apsaugos paslaugas.

Pirmosios instancijos teismas Å¡iame kontekste atmetė atsakovės argumentÄ , jog ieÅ¡kovė antrÄ kartÄ reikalauja, kad atsakovė sumokėtų ieÅ¡kovei 880,19 Lt skolÄ pagal 2009 m. rugpjūčio 31 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. VSADM19 ir 2009 m. rugsėjo 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. VSADM071, nes, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, ieÅ¡kovė nereikalauja priteisti skolÄ pagal aukščiau nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ kildina iÅ¡ pastarosios (buvęs ieÅ¡kovės pavadinimas – „Verkių slėnio administravimas“) ir daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 2009 m. birželio 18 d. sudarytos sutarties Nr. VRK-ADMIN-09/06/01-JR dėl namų bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitų sutartyje nurodytų paslaugų bendrijos nariams – butų savininkams – teikimo.

Atsakovė Å¡ios bylos atveju atsikerta į ieÅ¡kovės reikalavimÄ , teigdama, jog ji nuo 2010 m. kovo 15 d. nebėra daugiabučių namų savininkų bendrijos ,,Verkių 68“ narė, todėl jai netaikytina aukščiau nurodyta sutartis, o, nesant atsakovės sutikimo, pastaroji neturi pareigos apmokėti iÅ¡laidas, kurios nėra bÅ«tinosios.Atsakovė ginčija pareigÄ mokėti už laiptinių valymÄ , teigdama, kad name, kuriame yra jos valdomi butai, nėra laiptinės. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog mokestis už laiptinių valymÄ yra numatytas 2009 m. birželio 18 d. sutartyje; mokestis skaičiuojamas proporcingai bendrasavininkams priklausančių butų naudingajam plotui (2009 m. birželio 18 d. sutarties 5.1 punktas).

Bendrijos sudaryti su trečiaisiais asmenimis susitarimai, susiję su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, yra privalomi daugiabučio namo patalpų savininkams. Pirmosios instancijos teismas šiame kontekste pasirėmė kasacinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, suformuotais teisės aiškinimais, jog bendraturtis privalo prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti;

Å¡iai taisyklei teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos iÅ¡laidos, funkcinės paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Atsakovė, nesutikdama su 2009 m. birželio 18 d. sutartyje numatytais mokesčiais / jų įkainiais, turėjo teisę inicijuoti Å¡ios sutarties pakeitimus ar ginčyti Å¡ios sutarties sÄ lygas, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė bÅ«tų inicijavusi sutarties pakeitimus ar reiÅ¡kusi prieÅ¡inį reikalavimÄ , praÅ¡ydama pripažinti tam tikras sutarties sÄ lygas negaliojančiomis.

Be to, mokestis už laiptinių valymÄ skaičiuojamas proporcingai nuosavybės teise turimo turto plotui, todėl, paneigus atsakovės pareigÄ mokėti sutartimi nustatytas iÅ¡laidas, kitų butų savininkų atžvilgiu bÅ«tų pažeistas proporcingumo principas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir iÅ¡vadas, konstatavo esant pagrindÄ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 736,54 Lt skolÄ už laiptinių valymo paslaugas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2009 m. birželio 18 d. sutartį, nustatė, jog ieÅ¡kovės teikiamas administravimo paslaugas sudaro gedimų Å¡alinimo organizavimas, pasiÅ«lymų, pageidavimų, problemų sprendimas, kontrolieriaus ir apsaugos kompanijos teikiamų paslaugų, valymo paslaugų kontrolė, apskaitos duomenų fiksavimas, perdavimas, buhalterinis darbas.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytos, ieÅ¡kovės teikiamos paslaugos yra susijusios su namų bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ra ir tvarkymu, todėl iÅ¡laidos už nurodytas paslaugas yra privalomos daugiabučių namų patalpų savininkams. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalimi bei kasacinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2007, suformuotais teisės aiÅ¡kinimais, konstatavo esant pagrindÄ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 554,11 Lt skolÄ už administravimo paslaugas.

Atsakovė nesutinka apmokėti iÅ¡laidas už apsaugos paslaugas, ginčydama apsaugos paslaugų atsakovei suteikimo tinkamumÄ ir teigdama, kad dėl Å¡ių paslaugų teikimo nebuvo susitarta su atsakove. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2009 m. birželio 18 d. sutartį, nustatė, jog ieÅ¡kovė įsipareigojo daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) teikti kontrolieriaus ir apsaugos paslaugas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog atsakovė ir uždaroji akcinė bendrovė ,,Ekskomisarų biuras“ sudarė individualiÄ apsaugos paslaugų sutartį, juo labiau, kai Å¡iuo konkrečiu atveju skiriasi pagal atsakovės ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekskomisarų biuras“ sudarytÄ sutartį ir pagal 2009 m. birželio 18 d. sutartį teikiamų apsaugos paslaugų turinys, nepaneigia atsakovės pareigos mokėti už apsaugos paslaugas pagal 2009 m. birželio 18 d. sutartį.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, jog atsakovė nuo 2010 m. kovo 15 d. nebėra daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narė, pastarajai kyla pareiga atsiskaityti už daugiabučių namų savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) suteiktas apsaugos paslaugas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir iÅ¡vadas, konstatavo esant pagrindÄ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 3 072,10 Lt skolÄ už apsaugos paslaugas. Atsakovė, nesutikdama su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo dalimi, kuria ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti nurodytÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.Atsakovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas apeliacinis skundas yra grindžiamas Å¡iais argumentais:atsakovės teigimu, namas, kuriame yra atsakovės valdomi butai, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies prasme nėra daugiabutis namas, nes, pasak atsakovės, Å¡iame name tėra du butai, kuriuos valdo atsakovė, be to, Å¡iame name nėra bendrojo naudojimo patalpų, inter alia laiptinės, todėl, anot atsakovės, pirmosios instancijos teismas Å¡ios bylos atveju padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kituose namuose esančios laiptinės atsakovės atžvilgiu yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas.

Atsakovė Å¡iame kontekste pažymėjo, jog, jos nuomone, Å¡ios bylos ginčo atveju negalima besÄ lygiÅ¡kai vadovautis kasacinio teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, suformuotais teisės aiÅ¡kinimais, kuriais Å¡iuo konkrečiu atveju rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Atsakovė Å¡iame kontekste atkreipė dėmesį į tai, jog kiti gyvenvietės (duomenys neskelbtini) administratoriai – akcinė bendrovė „City Service“ (administravo laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2009 m. gegužės 31 d.) ir uždaroji akcinė bendrovė „Bitofix“(administruoja nuo 2011 m. gegužės 1 d.) – neskaičiavo atsakovei iÅ¡laidų už laiptinių valymÄ ir nereikalavo, jog atsakovė apmokėtų nurodytas iÅ¡laidas; atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino Civilinio kodekso 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovė privalo mokėti ieÅ¡kovei už pastarosios suteiktas administravimo paslaugas.

Pasak atsakovės, ieÅ¡kovė dėl paslaugų, nurodytų 2009 m. birželio 18 d. sutarties 5.1 punkte, sudarančių administravimo paslaugų turinį, teikimo privalėjo atskirai raÅ¡tu susitarti su atsakove, todėl, pastarosios vertinimu, nesant tokio susitarimo, ji neprivalo mokėti ieÅ¡kovei už administravimo paslaugas;pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog Å¡iuo konkrečiu atveju skiriasi pagal atsakovės ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekskomisarų biuras“ sudarytÄ sutartį ir pagal 2009 m. birželio 18 d. sutartį teikiamų apsaugos paslaugų turinys.

Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovė teikė dvejopo pobÅ«džio saugos paslaugas – fizinės saugos ir elektroninės saugos paslaugas. Atsakovė Å¡iame kontekste pažymėjo, jog pastarajai elektroninės saugos paslaugas pagal jos ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Ekskomisarų biuras“ 2008 m. balandžio 25 d. sudarytÄ sutartį teikė nurodyta bendrovė, o ne ieÅ¡kovė. Atsakovė neprivalo du kartus mokėti už tas pačias paslaugas, juo labiau, kai ieÅ¡kovė neteikia atsakovei elektroninės saugos paslaugų.

Atsakovės teigimu, ji nuo 2010 m. kovo 15 d. nebėra daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) narė, todėl jai nėra privalomi tie bendrijos sprendimai, kurie nėra susiję su privalomaisiais bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir iÅ¡laikymo reikalavimais. Atsakovės teigimu, Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 4 dalies prasme į privalomųjų reikalavimų visumÄ nepatenka teritorijos apsauga, todėl, atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, jog atsakovė nebuvo davusi sutikimo dėl apsaugos paslaugų teikimo, pastaroji neprivalo apmokėti iÅ¡laidas už Å¡ias paslaugas.

IeÅ¡kovė nesutiko su atsakovės Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu apeliaciniu skundu, prašė jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pasak ieÅ¡kovės, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, pastaroji negali bÅ«ti laikoma viso namo savininke, kadangi ji įsigijo ne dviejų butų gyvenamÄ jį namÄ , kaip vienÄ nekilnojamojo turto objektÄ , o du butus, kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus, todėl atsakovei, kaip ir kitiems daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) nariams ir / ar butų ir kitų patalpų savininkams, kyla pareiga apmokėti iÅ¡laidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir priežiÅ«ra.

Nepaisant to, jog, kaip teigia atsakovė, pastaroji 2010 m. kovo 15 d. išstojo iš daugiabučių namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), jai Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies prasme kyla pareiga apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas. Ieškovės teigimu, 2009 m. birželio 18 d. sutarties 5.1 punkte numatytos administravimo paslaugos yra susijusios su namų bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir tvarkymu, todėl išlaidos už administravimo paslaugas yra privalomos namų patalpų savininkams, inter alia atsakovei.

Atsakovė 2013 m. kovo 1 d. kreipėsi į apeliacinės instancijos teismÄ , pareikÅ¡dama, jog atsisako Å¡ioje byloje pareikÅ¡to apeliacinio skundo dalių dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 554,11 Lt skolÄ už administravimo paslaugas ir 3 072,10 Lt skolÄ už saugos paslaugas. Atsakovės teigimu, apeliacinio skundo dalių atsisakymas neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ir vieÅ¡ajam interesui. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo dalių atsisakymoLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, jog apeliacinį skundÄ padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iÅ¡ esmės pradžios.Atsakovė, kaip jau buvo nustatyta, apeliacinio skundo dalių dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 554,11 Lt skolÄ už administravimo paslaugas ir 3 072,10 Lt skolÄ už saugos paslaugas atsisakė iki pastarosios skundo nagrinėjimo iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme pradžios, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliacinio skundo dalių atsisakymas neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis), todėl, esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tÄ faktÄ , jog atsakovė yra advokatė, kas sudaro pagrindÄ teigti, kad atsakovei yra žinomos apeliacinio skundo dalių atsisakymo pasekmės (Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 ir 3 dalys), konstatuotina esant pagrindÄ priimti apeliacinio skundo dalių atsisakymÄ .Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Å¡iuo konkrečiu atveju apskundė tik atsakovė, todėl, esant nurodytam faktui, Å¡ios bylos apeliacinis procesas pagal aukščiau nurodytas apeliacinio skundo dalis nutrauktinas (Civilinio proceso kodekso 308 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis (t. 2, b. l.

96) nustatyta, jog atsakovė už Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ apeliacinį skundÄ Ä¯ valstybės biudžetÄ sumokėjo 131 Lt žyminį mokestį. Atsakovei Å¡iuo konkrečiu atveju atsisakius apeliacinio skundo dalių dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 554,11 Lt skolÄ už administravimo paslaugas ir 3 072,10 Lt skolÄ už saugos paslaugas, konstatuotina, jog atsakovės apeliacinis skundas, kuriuo ginčijama 736,54 Lt suma, pastarojo pareiÅ¡kimo momentu, kaip teisingai pareiÅ¡kime dėl apeliacinio skundo dalių atsisakymo pažymėjo atsakovė, turėjo bÅ«ti apmokėtas 50 Lt žyminiu mokesčiu (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 4 dalis), todėl, esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, atsakovei grÄ Å¾intinas 81 Lt žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalis).

Dėl skolos už laiptinių valymo paslaugas priteisimoKaip žinia, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Bendroji proceso įstatymo nustatyta taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).Bylos medžiagos ir teismo baigiamojo akto analizė sudaro pagrindÄ teigti, jog Å¡iuo konkrečiu atveju neegzistuoja absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) ir teisinių pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis), todėl, apeliantei atsisakius aukščiau nurodytų apeliacinio skundo dalių ir apeliacinės instancijos teismui priėmus Å¡ių apeliacinio skundo dalių atsisakymÄ , pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtumo ir pagrįstumo aspektais patikrintinas apeliacinio skundo ribose ta apimtimi, kuria pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės 736,54 Lt skolÄ už laiptinių valymo paslaugas.Bylos duomenimis (t. 1, b. l. 6-14) nustatyta, jog uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir apeliantė 2007 m. rugpjūčio 14 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini)), pagal kuriÄ aukščiau nurodyta bendrovė, be kita ko, pardavė, o apeliantė asmeninėn nuosavybėn įgijo (nusipirko) butÄ su 1/2 dalimi bendro naudojimo patalpos, patalpų plane pažymėtos indeksu a-1, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir butÄ su 1/2 dalimi bendro naudojimo patalpos, patalpų plane pažymėtos indeksu a-1, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurių adresai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – ir butai).Bylos duomenys (t. 1, b. l. 15-29) patvirtina, jog ieÅ¡kovė (buvęs ieÅ¡kovės pavadinimas – „Verkių slėnio administravimas“) ir daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) 2009 m. birželio 18 d. sudarė sutartį Nr. VRK-ADMIN-09/06/01-JR (toliau tekste – ir Sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo, pasitelkusi trečiuosius asmenis, teikti gyvenamųjų namų, nurodytų Sutarties 3.2 punkte, bendrojo naudojimo objektų ir Å¡iems gyvenamiesiems namams priskirtos teritorijos administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas, o butų ir kitų patalpų, esančių aukščiau nurodytuose gyvenamuosiuose namuose, savininkai įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei už pastarosios pagal Sutartį suteiktas paslaugas ir kitus mokesčius.Byloje ginčo dėl to, jog apeliantė laikotarpiu nuo 2010 metų rugpjūčio mėnesio iki 2011 metų balandžio mėnesio, už kurį ieÅ¡kovė Å¡ios bylos atveju praÅ¡o priteisti iÅ¡ apeliantės 736,54 Lt skolÄ už laiptinių valymo paslaugas, asmeninės nuosavybės teise valdė aukščiau nurodytus butus, nėra, Å¡ios bylos ginčas kilo dėl to, privalo apeliantė mokėti ieÅ¡kovei už ginčo laikotarpiu suteiktas laiptinių valymo paslaugas ar neprivalo.Apeliantė, tiek pirmosios instancijos teisme gindamasi nuo ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ apeliantės skolÄ už laiptinių valymo paslaugas, tiek apeliuodama į pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl aukščiau nurodytos skolos ieÅ¡kovei priteisimo, akcentavo, jog gyvenamajame name, kuriame yra apeliantei nuosavybės teise priklausantys butai, nėra laiptinės, todėl, apeliantės vertinimu, pastaroji neprivalo mokėti ieÅ¡kovei už laiptinių valymÄ .

Å iame kontekste bÅ«tina pažymėti, jog teisingam bylos ginčo iÅ¡sprendimui neturi teisinės reikÅ¡mės tas faktas, yra gyvenamajame name, kuriame yra apeliantei nuosavybės teise priklausantys butai, laiptinė ar kita bendrojo naudojimo patalpa ar nėra. Å ios bylos ginčo esmė yra ta, jog ieÅ¡kovė, pareiÅ¡kusi apeliantei reikalavimÄ dėl skolos už pagal Sutartį suteiktas laiptinių valymo paslaugas priteisimo, privalo įrodyti tokių paslaugų suteikimo apeliantei faktÄ (Civilinio proceso kodekso 12 ir 178 straipsniai).

Bylos medžiagos analizė sudaro pagrindÄ teigti, jog ieÅ¡kovė neįrodė to fakto, kad pastaroji suteikė apeliantei laiptinių valymo paslaugas, kai, kaip jau buvo aukščiau nurodyta, ieÅ¡kovei tenka procesinė pareiga įrodyti šį faktÄ , todėl, ieÅ¡kovei neįrodžius paslaugų suteikimo fakto, pastaroji Å¡ios bylos atveju neturi materialinės subjektinės teisės reikalauti, jog apeliantė (į)vykdytų ieÅ¡kovei prieÅ¡prieÅ¡inę sutartinę pareigÄ sumokėti už ginčo paslaugas.

Apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, iÅ¡vadas ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas Å¡ios bylos ginčo Å¡alims tinkamai nepaskirstė įrodinėjimo naÅ¡tos, tuo pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo civiliniame procese taisykles, o Å¡is procesinės teisės normų pažeidimas lėmė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė bylos dalį dėl skolos už laiptinių valymo paslaugas priteisimo, todėl, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, iÅ¡vadas ir argumentus, konstatuotina esant pagrindÄ pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pastarasis patenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl skolos už laiptinių valymo paslaugas priteisimo, ir atmesti šį ieÅ¡kovės reikalavimÄ (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).             Viena vertus, apeliantė Å¡ioje byloje pareikÅ¡tu pareiÅ¡kimu dėl apeliacinio skundo dalių atsisakymo, be kita ko, prašė atleisti jÄ nuo pareigos mokėti ieÅ¡kovei procesines palÅ«kanas ir atlyginti ieÅ¡kovei pastarosios turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kita vertus, proceso įstatyme expressis verbis nustatyta, jog, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, draudžiama keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ (Civilinio proceso kodekso 323 straipsnis), todėl, esant nurodytam teisiniam reguliavimui ir atsižvelgiant į tÄ faktÄ , jog apeliantė, reikÅ¡dama apeliacinį skundÄ , nesuformulavo aukščiau nurodytų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas Å¡iuo konkrečiu atveju nevertina aukščiau nurodytų apeliantės reikalavimų, kurie nėra Å¡ios apeliacinės bylos objektas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis).             Nagrinėjamoje byloje atmetus ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 736,54 Lt skolos už laiptinių valymo paslaugas priteisimo, konstatuotina esant pagrindÄ atmesto reikalavimo apimtimi sumažinti sumÄ , nuo kurios skaičiuotinos ieÅ¡kovei priteistos procesinės palÅ«kanos (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, perskirstymo             Atsižvelgiant į tÄ faktÄ , jog apeliacinės instancijos teismas konstatavo esant pagrindÄ pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , Å¡ios bylos atveju spręstinas bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, perskirstymo klausimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 5 dalis).

             Šiame kontekste bÅ«tina pažymėti, jog ieÅ¡kovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 47,03 procento, o atmestų reikalavimų dalis – 52,97 procento.             Bylos duomenys (t. 1, b. l. 4, 143-144) patvirtina, jog ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 1 981 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, tiksliau – 231 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidas ir 1 750 Lt iÅ¡laidas už advokatės pagalbÄ , o apeliantė, kÄ patvirtina pastarosios į bylÄ pateikti duomenys (t. 1, b. l. 189-190, t. 2, b. l. 29), patyrė 2000 Lt iÅ¡laidas už advokatės pagalbÄ .

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į ieÅ¡kovės patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis), ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės priteistinas 931,66 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, o apeliantei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas 1059,40 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas. Å ios bylos atveju į apeliantei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯skaičius ieÅ¡kovei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , konstatuotina esant pagrindÄ priteisti apeliantei iÅ¡ ieÅ¡kovės 127,74 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .             Bylos duomenys patvirtina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu susidarė 23,16 Lt iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės atmestų ir patenkintų reikalavimų dalis, iÅ¡ ieÅ¡kovės į valstybės biudžetÄ priteistinas 12,27 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas, o iÅ¡ apeliantės – 10,89 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas.             Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių bylos apeliaciniame procese, paskirstymo             Nagrinėjamos bylos atveju apeliantė laimėjo bylos apeliacinį procesÄ , todėl pastaroji įgijo procesinę teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, pastarosios patirtų bylos apeliaciniame procese, atlyginimÄ (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).             Apeliantės į Å¡iÄ bylÄ pateiktais duomenimis nustatyta, jog apeliantė bylos apeliaciniame procese patyrė 1 050 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas, tiksliau – 50 Lt žyminio mokesčio iÅ¡laidas ir 1 000 Lt iÅ¡laidas už advokatės pagalbÄ , todėl, apeliantei laimėjus Å¡ios bylos apeliacinį procesÄ , pastarajai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinas 1 050 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas.

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r ė: priimti J. K. apeliacinio skundo dalių dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimo dalių priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Statinių administravimas“ iÅ¡ J. K. 554,11 Lt skolÄ už administravimo paslaugas ir 3 072,10 Lt skolÄ už saugos paslaugas atsisakymÄ ir nurodyta apimtimi nutraukti apeliacinį procesÄ .           Pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 7 d. sprendimÄ ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:             „ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies:             priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Statinių administravimas“ iÅ¡ J.

K. 554,11 Lt skolÄ už administravimo paslaugas, 3 072,10 Lt skolÄ už saugos paslaugas ir penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 3 626,21 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, tai yra nuo 2011 m. rugpjūčio 8 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;             kitas ieÅ¡kinio dalis atmesti.             Priteisti J. K. iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Statinių administravimas“ 127,74 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .             Priteisti iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Statinių administravimas“ į valstybės biudžetÄ 12,27 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .             Priteisti iÅ¡ J.

K. į valstybės biudžetÄ 10,89 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .             GrÄ Å¾inti uždarajai akcinei bendrovei „Statinių administravimas“ 149 Lt žyminio mokesčio, 2011 m. rugpjūčio 1 d. sumokėto į valstybės biudžetÄ (žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinantys duomenys – 2011 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. 273).“.             Priteisti J. K. iÅ¡ uždarosios akcinės bendrovės „Statinių administravimas“ 1 050 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susidariusių bylos apeliaciniame procese, atlyginimÄ .             GrÄ Å¾inti J.

K. 81 Lt žyminio mokesčio, 2012 m. birželio 1 d. sumokėto į valstybės biudžetÄ (žyminio mokesčio sumokėjimÄ patvirtinantys duomenys – 2012 m. birželio 1 d. įmokos mokėjimo kvitas).                                                                 Teisėjas                                      Vytautas Zelianka          Â