4aa5809c-18e4-4628-83cd-01f7fecaeeb4 · Kauno apygardos teismas

Civiline byla Nr                                                                       Civiline byla Nr. 2-1294-413/2010Proceso Nr. 2-56-3-02037-2009-9;                                                                             Procesinio sprendimo kategorija 44.2; 44.5.1; 114.1 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. spalio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisejas Gintautas Koriaginas,sekretoriaujant Nomedai Sireikytei ir Editai Vazgienei,dalyvaujant ieškoves bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei A.

P., viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškini atsakovui V. V. del nuostoliu priteisimo, n u s t a t e : ieškove bankrutavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipesi i teisma ir patikslintu ieškiniu (t.2, b.l. 6-9) praše priteisti iš atsakovo V. V. 91 105 Lt nuostoliu (žalos) atlyginio ir teismo išlaidas.Ieškoves atstove nurode, kad bankroto administratoriui patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius, nustatyta, kad 2004 m. birželio - 2007 m. spalio menesiais UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama tuo metu direktoriumi dirbusio V.

V., sumokejo S. P., D. R. ir J. G. 91 105 litus už automobiliu P. P., DODGE GR. CARAVAN ir Peugeot J5 remonta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. V., mokedamas bendroves lešas, neivertino tos aplinkybes, kad automobiliu remonto kaštai buvo žymiai didesni už ju isigijimo ir analogišku automobiliu rinkos kaina, nebuvo iforminti automobiliu defektiniai aktai, numatomu atlikti darbu samatos, atliktu darbu perdavimo–priemimo aktai, todel neaišku, kokie gedimai buvo remontuojami. Ieškoves atstoves nuomone tokie direktoriaus ir imones akcininko veiksmai prieštarauja juridinio asmens tikslams, protingumo ir sažiningumo principams, jis elgesi nerupestingai ir neatidžiai, o lešos buvo naudojamos asmeninei naudai gauti.

Pagal bendroves 2007 m. gruodžio 3 d. balanso duomenis imone jau 2006 metais buvo nemoki, kadangi per vienerius metrus moketinos sumos (214 844 Lt) buvo beveik du kartus didesnes už puse imones turto, bendrove dirbo nuostolingai ir patyre 17 597 Lt nuostolius. Nuo 2007 metu II ketvircio bendrove nevykde jokios realios veiklos, be direktoriaus ir buhalteres daugiau imoneje darbuotoju nedirbo. Taciau vien 2007 metais atsakovas abejotiniems automobiliu remontams, kurie jau nebuvo naudojami imones veikloje, sumokejo 44 700 Lt. Be to, V. V., mokedamas imones lešas už automobiliu remonta, pažeide LR Laikinojo mokejimu eiles tvarkos istatymo (1999-12-02 Nr. VIII-1463) 3 straipsnio 1 punkte nurodyta mokejimu eiliškuma ir nesumokejo darbo užmokescio, VSD ir privalomojo sveikatos draudimo imoku, kitu privalomuju mokejimu i biudžeta.

Veiksmai, kuriuos atliko direktorius, prieštaravo ne tik imperatyvioms istatymo nuostatoms, bet pažeide imones kreditoriu teisetus interesus ir lukescius. Atsiliepimu i ieškini atsakovas V. V. prašo ieškoves BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškini atmesti (t.2, b.l. 92-93). Atsakovas nurode, kad ieškoves argumentai grindžiami asmeniniais isitikinimais ir prielaidomis, taciau neparemti konkreciais irodymais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindine veikla buvo siejama su autoservisu, degaliniu ir kitos irangos prekyba bei montavimu.

Šiai veiklai vykdyti bendrove naudojo jai nuosavybes teise priklausancius automobilius P. P. ir D. G. Caravan bei panaudos sutarties pagrindu automobili Peugeot J5. Prieš isigyjant šiuos automobilius ir pasirašant panaudos sutartis, automobiliai buvo eksploatacijoje nuo 6 iki 12 metu. A. P. P. ir D. G. Caravan buvo pirkti su žymiais defektais ir žymiai mažesne nei ju rinkos kaina, tokiu budu tikintis sumažinti imones išlaidas, susijusias su jos veikla. Todel direktoriaus veiksmai, susije su imones lešu panaudojimu automobiliu remontui, negali buti vertinami kaip prieštaraujantys imones interesams ir tikslams.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad gincijamu nuostoliu atsiradimo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ukinei – komercinei veiklai vadovavo atsakovas V. V.. Kasacinio teismo praktikoje ne viena karta pažymeta, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybes standartai nei eiliniam bendroves darbuotojui; imone ir administracijos vadova sieja pasitikejimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad imones administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai imones interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga ( duty of loyalty); imones vadovas atstovauja bendrovei, atsako už imones kasdienes veiklos organizavima; jis turi veikti rupestingai, sažiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viska, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama imone veiktu pagal istatymus ir kitus teises aktus ( pvz.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išplestines teiseju kolegijos nutartis civilineje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Daugelis bendroves vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigu ir teisiu nustatytos istatymu (ABI 19 straipsnio 6, 8 dalys, 37 straipsnio 5, 8, 9, 10 dalys, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis, 2.87 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys ir kt.). Pagal paminetas istatymu nuostatas imones vadovo pareigos yra labiau civilinio teisinio pobudžio – vienvaldiškai veikti bendroves vardu jos santykiuose su kitais asmenimis, bendroves ir kitu bendroves organu nariu atžvilgiu veikti sažiningai ir protingai, buti lojaliam bendrovei, laikytis konfidencialumo ir kt.

Už savo pareigu nevykdyma ir (arba) netinkama vykdyma bendroves vadovas atsako istatymu nustatyta tvarka (ABI 37 straipsnio 10 dalis, CK 2.82 straipsnio 3, 4 dalys, 2.83 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis).Be to, bendroves vadovui, kaip bendroves valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant istatymuose itvirtintu pareigu, padaryta žala. Civilines atsakomybes esminis požymis – visiškas nuostoliu atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis), kuri, be kita ko, lemia pirmiau nurodytas specifiškas bendroves vadovo teisinis statusas, susijes su vadovui keliamais aukštesniais elgesio standartais ir suteiktu igaliojimu mastas.

Vadovo civilinei atsakomybei taikyti butina nustatyti visas jos taikymo salygas – neteisetus veiksmus, žala (nuostolius), priežastini ryši ir kalte (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tokio pobudžio bylose ieškovas privalo irodyti neteisetus atsakovo veiksmus, padarytos žalos fakta ir neteisetu veiksmu bei žalos priežastini ryši (CPK 178 straipsnis). Nustacius, kad atsakovas atliko neteisetus veiksmus, lemusius žalos (nuostoliu) atsiradima, jo kalte butu preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todel paneigti šia prezumpcija, siekdamas išvengti civilines atsakomybes, remdamasis kaltes nebuvimu, turetu atsakovas, t. y. bendroves vadovas (pvz.

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-1130/2003). Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, formuodamas teismu praktika del CPK normu, reglamentuojanciu irodinejima ir irodymu vertinima, aiškinimo ir taikymo, ne karta yra pažymejes, kad irodymu vertinimas pagal CPK 185 straipsni reiškia, jog bet kokios gincui išspresti reikšmingos informacijos irodomaja verte nustato teismas pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais.

Irodymu vertinimas civilineje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikru faktiniu aplinkybiu buvima teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla dideliu abejoniu del tu aplinkybiu egzistavimo. Teismas gali daryti išvada apie tam tikru aplinkybiu buvima tada, kai byloje esanciu irodymu visuma leidžia manyti, jog labiau tiketina atitinkama fakta buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos nutartys civilinese bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-462/2002; Nr. 3K-3-416/2007). Vertindamas konkrecioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sažiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo registruotos dvi transporto priemones - P. P. ir D.

G. Caravan. A. P. J5 buvo asmenine atsakovo nuosavybe, kuriuo naudojosi imone panaudos sutarciu pagrindu (t.2, b.l. 28-30). Per laikotarpi nuo 2004 m. birželio men. iki 2007 m. spalio men. paminetu automobiliu remontui buvo išleista 91 105 Lt imones lešu, iš kuriu automobilio P. P. remontui 36 505 Lt (2004 m. – 4705 Lt; 2005 m. – 1900 Lt; 2006 m. 6500 Lt; 2007 m. – 15800 Lt ir 7600 Lt bylos dokumentais nenustatytu laiku), automobilio D. G. Caravan remontui 31 000 Lt (2005 m. – 8300 Lt; 2006 m. – 7 300 Lt; 2007 m.

– 15 400 Lt) ir automobilio Peugeot J5 remontui 21 600 Lt (2005 m. – 1400 Lt; 2006 m. – 6 700 Lt; 2007 m. – 13 500 Lt). 2000 Lt buvo panaudoti bylos dokumentais nenustatyto automobilio remontui (t.1, b.l. 5-22). Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkricio 20 d. nutartimi UAB „BVSI“ iškelta bankroto byla (t.1, b.l. 23). Teismas nustate, kad nuo 2005 m. bendrove pradejo dirbti nuostolingai. Iš imones balanso ir pelno (nuostoliu) ataskaitos duomenu matyti, kad per ataskaitini 2006-2007 metu laikotarpi imones turtas mažejo ir imone dirbo patirdama žymius nuostolius (per 2006 m. patyre 17 597 Lt nuostolius, per 2007 m. 90 702 Lt nuostolius), imones finansiniai isipareigojimai 2006 m. ir 2007 m. sudare 214 844 Lt ir 210 828 Lt, kai tuo metu imones nuosavas kapitalas sudare atitinkamai tik 260 939 Lt ir 166 221 Lt (t.2, b.l. 10-12).

Nuo 2007 m. pradžios bendroveje dirbo du darbuotojai, t.y. atsakovas (imones direktorius ) V. V. ir vyr. buhaltere A. M. (t.2, b.l. 17-18), todel galima daryti išvada, kad nuo paminetos datos imone savo istatuose numatytos tiesiogines veiklos - autoservisu, degaliniu ir kitos irangos prekybos bei montavimo (EVKR 516500), nevykde. UAB „Transporto mokslinis tiriamasis centras“ automobiliu P. P. ir D. G. Caravan technines apžiuros aktu nustatyta, kad abiems automobiliams buvo atlikti daliniai dažymo darbai ir nežymus kitu ju daliu remontas (t.2, b.l. 24).

Todel tiketina, kad po automobiliu isigijimo jie galejo buti remontuojami. Nustatant galimai atliktu darbu laika ir ju verte, teismas vadovaujasi bylos rašytiniais irodymais ir liudytoju parodymais. Remiantis automobiliu technines apžiuros akte konstatuotais automobilio P. P. atskiru detaliu apgadinimo požymiais, šio automobilio eksploatacijos laika iki jo isigijimo, imones finansine padeti 2004 metais, tiketina, kad šio automobilio remontui 2004 metais galejo buti panaudota 1100 Lt imones lešu (t.1, b.l. 6, t.2, b.l. 48). Todel ieškovo reikalavimas nurodytu 1100 Lt dydžiu mažintinas.

A. P. P. keliones lapais nustatyta, kad automobilis, kuri imone isigijo 2004 m. birželio 4 d., pagrinde bendroves veiklai vykdyti buvo naudojamas 2004 metais (t.2, b.l. 73-77). 2005 metais su šiuo automobiliu buvo pravažiuota tik 1087km., 2006 metais - 172km. ir 2007 metais - 937km. (t.2, b.l. 52, 69 t.1, b.l. 54, 56). Pažymetina, kad pagal 2005 m. balandžio 5 d. paslaugu pirkimo-pardavimo kvita šiam automobiliui buvo atliktas variklio remontas, už kuri sumoketa 1900 Lt imones lešu (t.1, b.l. 10), taciau pagal keliones lapa akivaizdu, kad toks remontas negalejo buti atliktas, kadangi nurodytu laiku automobilis buvo eksploatuojamas (t.2, b.l. 69).

Mineta, kad šio automobilio remontui bendrove 2006 m. išleido 6 500 Lt, o 2007 m. – 15 800 Lt (t.1, b.l. 15, 18, 22), taciau bylos duomenimis nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu imone buvo nemoki ir negalejo laiku atisikaityti tiek su kreditoriais, tiek su darbuotojais. Iš liudytojo S. P. parodymu ikiteisminiame tyrime ir teisme galima daryti išvada, kad finansiniuose apskaitos dokumentuose, atsakovo prašymu, atliktu darbu kaina buvo samoningai padidinta ir neatitiko realios ju kainos (t.2, b.l. 122). Analogiški neatitikimai nustatyti ir su automobilio D.

G. Caravan remontu ( pvz. remonto paslaugu pirkimo kvituose nurodyta, kad 2005 m. sausio 5 d., 2005 m. kovo 31 d., 2006 m. gegužes 30 d. už automobilio remonta buvo sumoketa atitinkamai 4000 Lt, 4300 Lt, ir 6850 Lt, nors pagal keliones lapus nurodytais laikotarpiais automobilis buvo eksploatuojamas) t.1, b.l. 8-9, 14, 61, t.2, b.l. 67, 70) ir automobilio Peugeot J5 remontu (t.1, b.l. 16, t.2, b.l. 65). Liudytojas V. B. patvirtino, kad iki 2006 m. kovo men., kai jis dirbo bendroveje, automobilio D. G. Caravan remontas nebuvo atliekamas, išskyrus atveji, kai ši transporto priemone po autoivykio buvo nežymiai apgadinta ir jos remonto darbai buvo atlikti automobiliu servise (t.2, b.l. 107-111).

Liudytojo parodymus iš esmes patvirtina ir bylos rašytiniai irodymai, iš kuriu matyti, kad draudimo bendrove 2005 m. sausio 10 d. pervede už apgadinta automobili asmeniškai atsakovui 870 Lt draudimo išmoka t.1, b.l. 98-97). Byloje konstatuota, kad imone 2006-2007 metu laikotarpiu dirbo nuostolingai, nuo 2007 metu faktiškai savo veiklos nevykde, o šiais metais išmoketi pinigai už automobiliu remontus, iš kuriu Peugeot J5 buvo asmenine atsakovo nuosavybe, pažeidžiant LR Laikinojo mokejimu eiles tvarkos istatymo 3 straipsnio 1 punkte nurodyta mokejimu eiliškuma (t.1, b.l. 105-106).

Atkreiptinas demesys ir i tai, kad pagal liudytojo S. P. parodymus jo atliekami remonto darbai buvo dvigubai brangesni nei kitose tokio pobudžio darbus atliekanciose imonese. Ši aplinkybe atsakovui buvo arba turejo buti žinoma, juolab kad liudytojo V. B. parodymai ir rašytiniai irodymai patvirtina, kad bendroves automobiliai buvo remontuojami specializuotuose autoservisuose (CK 2.87 straipsnio 3 dalis.Aptartos aplinkybes leidžia pagristai manyti, kad atsakovui imones sunki finansine padetis buvo žinoma. Išmokedamas už automobiliu remonta neprotingai dideles lešas ir savo veiksmu nepagrisdamas leistinais irodymais apie butinybe moketi tokio dydžio lešas, esant byloje nustatytoms aplinkybems, kad didžioji ir brangiausiai ivertinta darbu dalis iš viso galejo buti neatlikta, atsakovas elgesi nesažiningai, taip vengdamas prievoliu ivykdymo imones kreditoriams bei sumažindamas imones mokuma, todel yra kaltas del imonei padarytos žalos ir jo veiksmuose yra visos butinos salygos civilinei atsakomybei atsirasti (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.246-6.249 straipsniai).Ieškoves ieškini tenkinus dalinai, valstybei iš atsakovo proporcingai patenkintu reikalavimu daliai priteistinos bylinejimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu), kas atitinkamai sudaro 2700,15 Lt ir 22,66 Lt (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., 96 str. 1 d.).

      Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :         Ieškini tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo V. V., a/k (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, im.k. 136033747, 90 005 Lt (devyniasdešimt tukstanciu penkis litus) žalos atlyginimo.        Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.

Teisejas                                                                                                       Gintautas Koriaginas  Â