4aa1a95c-e605-46bb-8e25-68a74f3e2b7a · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr

Pranešėja

Danutė Kutrienė                                                                Civilinė

byla Nr. 2A-925-275/2010

Teisėjas Viktor Voicechovski                                 Procesinio

sprendimo kategorija 11.9.10.8.; 121.21.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. spalio 27 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,

kolegijos teisėjų Virginijos Volskienės ir Petro Jaržemskio,

sekretoriaujant A.Navickui,

dalyvaujant ieškovui H. I., atsakovo atstovei V. J.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo

H. I. apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo

H. I. ieÅ¡kinį atsakovams Å alčininkų rajono savivaldybės tarybai bei Å alčininkų rajono savivaldybės administracijai dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

IeÅ¡kovas H. I. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Å alčininkų rajono savivaldybės tarybos 2008-06-04 sprendimÄ Nr. T-476 dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo, grÄ Å¾inti jį į darbÄ (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos direktoriaus pareigose, priteisti vidutinį darbo užmokestį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos už priverstines pravaikÅ¡tas, 5 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo 2001-02-22 pagal neterminuotÄ darbo sutartį Nr. 465 buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos direktoriumi. 2008-06-04 Å alčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-476 buvo atleistas iÅ¡ darbo dėl Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo. Mano, kad jis darbo drausmės nepažeidė, be to, atleidžiant jį iÅ¡ darbo buvo pažeista drausminių nuobaudų skyrimo tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2029-12-31 sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs darbuotojo kai darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas (DK

235 str.). Remiantis DK 136 str. 4 d. darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 136 str. 3 d., privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK XVI skyrius), nes pagal DK 237 str. 1 d. 3 p. atleidimas iš darbo pagal DK

136 str. 3 d. yra drausminė nuobauda. Teismas motyvavo, kad sprendžiant klausimÄ dėl H. I. atleidimo iÅ¡ darbo (darbo sutarties nutraukimo) teisėtumo, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jis padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų (drausmės) pažeidimÄ ir ar atleidžiant jį iÅ¡ darbo darbdavys laikėsi drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių. Pagal DK 235 str. 1 d. nuostatas Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra toks darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Tokie pažeidimai konkretizuoti DK 235 str. 2 d. 1-10 p., o Å¡io straipsnio 11 p. nurodoma, kad nurodytų darbo drausmės pažeidimų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, nes prie Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų gali bÅ«ti priskirti ir kiti nusižengimai, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Teismas konstatavo, kad 2008-05-04 Å alčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendime Nr. T-476 nekonkretizuota pagal kokį DK 235 str. punktÄ laikoma, kad H.

I. padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , tačiau iÅ¡ nurodytų pažeidimų turinio galima spręsti, kad buvo laikoma, jog jis padarė kitus nusižengimus (DK

235 str. 2 d. 11 p.), nes jis nepadarė pažeidimų, nurodytų DK 235 str. 2 d. 1-10 p. IÅ¡ teismui pateiktų dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo priežastimi tapo 2008-05-12 incidentas Varėnos rinktinės Purvėnų užkardoje. IÅ¡ 2008-05-14 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad 2008-05-12 apie 16.10 val. H. I., žvejodamas, valtimi neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ ir nuplaukė į Baltarusijos Respublikos teritorijÄ , dėl ko valstybės sienos apsaugos pareigÅ«nai pristatė jį į Purvėnų užkardÄ , kur paaiÅ¡kėjo, kad H.

I. buvo neblaivus. Pildant administracinio sulaikymo protokolÄ H. I. atsisakė pateikti savo anketinius duomenis, pradėjo

elgtis įžūliai, rėkti, keikėsi necenzūriniais žodžiais pareigūnų atžvilgiu, pradėjo stumdytis ir buvo nuramintas tik pareigūnams panaudojus kovinių imtynių veiksmus. Šias aplinkybes teisme patvirtino liudytojai L. G.,

E. S. bei A. N. Å ias aplinkybes taip pat patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-06 bei 2009-12-14 nutartys, kuriose konstatuota, kad H. I. 2008-05-12 bÅ«damas neblaivus gumine valtimi neteisėtai perplaukė valstybės sienÄ , nenorėjo atlikti blaivumo testo, buvo agresyvus, stumdėsi, necenzÅ«riniais žodžiais įžeidė pareigÅ«nų garbę ir orumÄ . Teismas laikė, kad 2008-05-12 Varėnos rinktinės Purvėnų užkardoje H. I. elgėsi neetiÅ¡kai, savo elgesiu diskreditavo valstybės įstaigos vadovo, mokyklos direktoriaus, vardÄ , padarė didelę žalÄ Ä¯staigos vadovo autoritetui, todėl jo elgesį darbdavys pagrįstai vertino kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ . Turint drausminės atsakomybės pagrindÄ , darbdavys turi teisę parinkti vienÄ iÅ¡ drausminių nuobaudų, numatytų DK 237 str. 1 d. Remiantis DK 238 str. skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo

padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Skirdamas nuobaudÄ H. I. darbdavys atsižvelgė į tai, kad jis tyčia, bÅ«damas

girtas darbo laiku, savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alinęs iÅ¡ darbo vietos, padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ bei į tai, kad ir anksčiau jis darė analogiÅ¡kus pažeidimus, nes neblaivus vairavo automobilį 2007-10-11 bei 2008-05-27, už kÄ buvo baustas administracine tvarka. Tai liudija apie tai, kad H.

I. yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, kas nėra suderinama su mokyklos direktoriaus pareigomis. Teismas sprendė, kad jam skirta nuobauda nėra per griežta. Remiantis DK 240 str. 1 d. prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiÅ¡kinimo, drausminę nuobaudÄ galima skirti ir be pasiaiÅ¡kinimo. 2008-05-23 raÅ¡tu savivaldybės meras pavedė

administracijos švietimo ir sporto skyriaus vedėjai pareikalauti iš H. I. rašytinio pasiaiškinimo dėl nurodyto pažeidimo, todėl

2008-05-26 ji pasirašė reikalavimÄ H. I. pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl įvykių Purvėnų užkardoje iki 2008-05-31. Šį reikalavimÄ buvo bandoma įteikti H. I. asmeniÅ¡kai, tačiau jis atsisakė paimti laiÅ¡kÄ , todėl laiÅ¡kas jam buvo iÅ¡siųstas paÅ¡tu į darbovietę bei į gyvenamÄ jÄ vietÄ . Å ias aplinkybes patvirtina 2008-05-27 aktai, paÅ¡to praneÅ¡imai bei teisme patvirtino liudytojai R. M. , V.

K. ir I. V. H. I. raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinimo dėl padaryto pažeidimo darbdaviui nepateikė. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pasiaiÅ¡kinimo jis nepateikė ne dėl svarbių priežasčių, nes jis vengė paimti reikalavimÄ dėl pasiaiÅ¡kinimo, o gavęs jį paÅ¡tu turėjo pakankamai laiko iki tarybos sesijos (2008-06-04) pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ arba praÅ¡yti pratęsti pasiaiÅ¡kinimo pateikimo terminÄ , tačiau to nepadarė. H.

I. pakankamai ilgÄ laikÄ dirbo mokyklos direktoriumi, pats turėjo teisę atleisti darbuotojus iÅ¡ darbo, todėl privalėjo žinoti atleidimo iÅ¡ darbo tvarkÄ . Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad darbdavys įvykdė DK 240 str. 1 d. reikalavimus, nes bandė įteikti H. I. laiÅ¡kÄ su reikalavimu

pasiaiÅ¡kinti dėl pažeidimo asmeniÅ¡kai, o to nepavykus padaryti dėl H. I. kaltės, iÅ¡siuntė šį laiÅ¡kÄ paÅ¡tu pagal jo darbo bei

gyvenamÄ jÄ vietÄ . Teismas sprendė, kad pats H. I. nebuvo suinteresuotas pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl jo padaryto pažeidimo siekdamas

iÅ¡vengti drausminės atsakomybės. Tokiu bÅ«du skiriant drausminę nuobaudÄ H. I. nuobaudų skyrimo tvarka nebuvo pažeista. Teismas

pažymėjo, kad dėl jo atleidimo iš darbo balsavo 17 tarybos narių, niekas nebalsavo prieš ir tik vienas susilaikė. Nors sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo priimtas, kai H. I. buvo laikinai nedarbingas, tai nedaro šio sprendimo neteisėtu, nes darbo sutartis su juo buvo nutraukta pasibaigus jo nedarbingumui, tai yra 2008-06-11.

III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai

IeÅ¡kovas H. I. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2009-12-31 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovų ieÅ¡kovo naudai turėtas iÅ¡laidas advokatui. Nurodo, kad skiriant drausminę nuobaudÄ nebuvo atsižvelgta į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , to pažeidimo sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas ir kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 str.).

Tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai vykdyti savo darbo funkcijas darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotojÄ su jo darbo sÄ lygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo sÄ lygas. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, darbdavys ieÅ¡kovo nesupažindino su pareigybinę charakteristika, patvirtinta Å alčininkų rajono savivaldybės tarybos 2004-05-12 spendimu Nr. T-377, todėl teismas neturėjo tuo remtis savo sprendime. Be to, teismas nepagrįstai teigė, kad remiantis Å vietimo įstatymo 69 str. 3 d. 3 p. mokyklos direktorius užtikrina mokytojų etikos normų laikymÄ si.

Akivaizdu, kad mokyklos direktorius, užtikrindamas, kad kiti mokytojai laikytųsi etikos normų, pirmiausiai pats turi laikytis Å¡ių normų. Å i norma atitinka tik tuo atveju, kai mokytojai yra darbo vietoje, t.y. darbo metu. 2008-05-12 kaip matyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos darbo apskaitos žiniaraščio ieÅ¡kovas dirbo tik 4 valandas, t.y. nuo 8 iki 12 val., jokių pamokų tÄ dienÄ neturėjo, todėl nesutinka su tuo, jog savavaliÅ¡kai pasitraukė iÅ¡ darbo vietos. 2001-02-22 darbo sutartyje Nr. 465 nėra nurodyta kiek valandų ieÅ¡kovas turi dirbti per dienÄ , savaitę ir pan.

Atsakovas Å¡iuo atveju atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pažeidė DK 240 str. 1 d. nuostatas. Kaip matyti iÅ¡ 2008-05-26 raÅ¡to Nr. Å S(20.1.8.)-78 pateikti paaiÅ¡kinimÄ prašė Å alčininkų rajono savivaldybės administracijos Å¡vietimo ir sporto skyrius, o ne darbdavys Å alčininkų rajono savivaldybės taryba. Apeliantas nesutinka, kad jam buvo tinkamai įteiktas Å¡is raÅ¡tas, kaip teigė darbdavys. 2008-05-27 ieÅ¡kovas buvo pas gydytojÄ ir jam buvo nustatytas rimtas susirgimas, be to bÅ«nant tÄ dienÄ savivaldybės pastate ieÅ¡kovas nematė jokio raÅ¡to, jis nebuvo ieÅ¡kovui parodytas, tiesiog jam buvo pasiÅ«lyta užeiti į kabinetÄ , nepaaiÅ¡kinant kokiu klausimu, tačiau ieÅ¡kovas neužėjo, nes tÄ dienÄ blogai jautėsi.

NeaiÅ¡ku, kada buvo suraÅ¡ytas 2008-05-27 aktas dėl raÅ¡to įteikimo, nes jis nebuvo tinkamai užregistruotas. TÄ faktÄ teisme iÅ¡ dalies patvirtino liudytojai R. M., V. K., I. V., iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų. Tokiu bÅ«du paaiÅ¡kinimo ieÅ¡kovas nepateikė dėl svarbių priežasčių. Darbdavys, vykdydamas DK 240 str. 1 d. nustatytÄ pareigÄ , savo raÅ¡te darbuotojui turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimÄ , dėl kurio reikalaujama pasiaiÅ¡kinti, bei protingÄ terminÄ pasiaiÅ¡kinimui raÅ¡tu pateikti, taip pat turėtų pasiÅ«lyti, kad darbuotojas nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės drausminės atsakomybės jo (darbuotojo) atžvilgiu taikymui (DK 35 str. 1 d.).

LaiÅ¡kas su praÅ¡ymu pateikti paaiÅ¡kinimÄ buvo gautas 2008-05-31 kai ieÅ¡kovas sirgo. Be to, ne ieÅ¡kovui asmeniÅ¡kai buvo įteiktas Å¡is laiÅ¡kas. Apeliantas nuo 2008-05-28 iki 2008-06-06 sirgo, turėjo nedarbingumo pažymėjimÄ . Susirgimo metu ieÅ¡kovas negalėjo nei pateikti paaiÅ¡kinimo, nei praÅ¡yti pratęsti terminÄ paaiÅ¡kinimui pateikti. Å alčininkų rajono savivaldybės administracijos Å¡vietimo ir sporto skyriaus paÅ¡to praneÅ¡imÄ apie įteiktÄ ieÅ¡kovui laiÅ¡kÄ gavo 2008-06-02 ir privalėjo žinoti, kad ieÅ¡kovas serga, nes sporto mokykloje vedamas darbo apskaitos žurnalas.

Nurodytas raÅ¡te terminas pateikti paaiÅ¡kinimÄ aiÅ¡kiai buvo neprotingas. 2008-05-26 raÅ¡te Nr. Å S(20.1.8.)-78 taip pat nebuvo nurodytas konkretus darbo drausmės pažeidimas, t.y. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus. IeÅ¡kovas taip pat nurodo, kad Taryba privalėjo kviesti jį į posėdį ir sudaryti galimybę pasisakyti. Be to, tarybos nariams nebuvo pateikta ieÅ¡kovo charakteristika, duomenys apie tai, kad jis per paskutiniuosius 12 mėnesių neturėjo drausminių nuobaudų. Teismo metu atsakovas nepateikė jokių neigiamų duomenų apie sporto mokyklos veiklÄ , kuriai ieÅ¡kovas vadovavo.

Kaip buvo pateikti duomenys posėdžio metu taip ir balsavo tarybos nariai, nežinodami visų aplinkybių. Å alčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendime Nr. T-476 nekonkretizuota pagal kokį DK 235 str. punktÄ laikoma, kad ieÅ¡kovas padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Minėtame sprendime nekonkretizuota ir nenurodyta, kada ir kokiomis aplinkybėmis ieÅ¡kovas padarė darbo drausmės pažeidimÄ . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-06 nutartimi atmetė apelianto skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2008-09-05 nutarimo.

Buvo konstatuota, kad ieÅ¡kovas 2008-05-12 apie 16.10 val. Purvėnų užkardos teritorijoje, neteisėtai, neįvertinęs savo bÅ«klę ir veiksmų, neturėdamas tikslo tyčia perplaukti valstybės sienÄ ir patekti į Baltarusijos RespublikÄ , dėl neatsargumo guminė valtimi perplaukė valstybės sienos linijÄ tarp valstybės sienÄ Å¾yminčių plÅ«durų Nr. 0452-1 ir Nr. 0452-2. Ä®siteisėjusiame Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2008-09-05 nutarime nėra nurodyta, kad ieÅ¡kovas buvo neblaivus, sunkinančių ieÅ¡kovo atsakomybę aplinkybių nenustatyta, žala nepadaryta.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas po darbo sutarties nutraukimo liko dirbti (duomenys neskelbtini) sporto mokykloje vyr. treneriu, o taip pat nuo 2008-09-08 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) gimnazijoje kūno kultūros mokytoju. Iš pateiktų teismui 2009-02-03 charakteristikų iš šių įstaigų, ieškovas charakterizuojamas teigiamai. Viena iš darbo drausmės užtikrinimo priemonių yra įstatymuose nustatytų drausminių poveikio priemonių taikymas darbuotojams, pažeidusiems darbo drausmę (DK 227 str. 2 d.).

Drausminės nuobaudos pagrindinės drausminio poveikio priemonės skiriamos už darbo drausmės pažeidimÄ . DK 237 str.

1 d. nustatytos trys drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, atleidimas iÅ¡ darbo. DK 238 str. įtvirtinti Å¡ių drausminių nuobaudų parinkimo kriterijai skiriant drausminę nuobaudÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau. Darbdavys, skirdamas ieÅ¡kovui drausminę nuobaudÄ neatsižvelgė į nurodytus darbo kodekse reikalavimus.

Atsakovai Å alčininkų rajono savivaldybės taryba bei Å alčininkų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o palikti galioti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2009-12-31 sprendimÄ ir apelianto apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad H. I. savavaliÅ¡kai pasiÅ¡alino iÅ¡ darbo, bÅ«damas girtas darbo metų padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Å alčininkų rajono savivaldybės taryba, skirdama drausminę nuobaudÄ , atsižvelgė į tai, kaip H.

I. dirbo anksčiau: mokykloje nuolat bÅ«davo konfliktų tarp direktoriaus ir trenerių, direktoriaus veiklÄ tyrė Kontrolieriaus tarnyba. 2005-09-29 H. I. už netinkamÄ darbo pareigų vykdymÄ buvo paskirta drausminė nuobauda - papeikimas. 2007-10-11 bei 2008-05-27 H. I. neblaivus vairavo automobilį, už kÄ buvo baustas administracine tvarka. H. I. yra linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Tarybos vertinimu, toks H. I. elgesys nesuderinamas su mokyklos direktoriaus pareigomis. H.

I. mokyklos direktoriaus pareigas ėjo nuo 1999-07-30. Su Å alčininkų rajono (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos nuostatais jis buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai. 2002-11-03 H. I. patvirtino (duomenys neskelbtini) mokyklos vidaus tvarkos taisykles. Vykdydama 2008-05-23 rajono mero pavedimÄ , rajono savivaldybės administracijos Å vietimo ir sporto skyriaus

vedėja 2008-05-26 parašė reikalavimÄ H. I. pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl įvykių Purvėnų užkardoje iki

2008-05-31. Šį reikalavimÄ buvo bandoma įteikti H. I. asmeniÅ¡kai, rajono savivaldybės administracijos pastate,

tačiau jis atsisakė paimti raÅ¡tÄ . Šį faktÄ patvirtina 2008-05-27 aktas. RaÅ¡tas H. I. buvo iÅ¡siųstas. Apelianto

skunde išdėstytas teiginys, kad jam nebuvo leista paaiškinti darbo drausmės pažeidimo aplinkybių Tarybos posėdyje neturi jokio pagrindo. Tarybos posėdžiai yra atviri, niekam nedraudžiama juose dalyvauti. Teismo posėdyje tai patvirtino liudytojai L. S. bei L. T. H.

I. informavo savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojus, kad jis serga, todėl nebuvo oficialaus kvietimo dalyvauti posėdyje. H. I. savo apeliaciniame skunde teigė, kad jo atleidimas iš darbo yra suplanuotas iš anksto. Šis teiginys neturi jokio pagrindo ir yra net nelogiškas. Taryba,

įvertinusi įvykį, konstatavo, kad H. I. padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ ir priėmė

sprendimÄ atleisti jį iÅ¡ darbo. Sprendimas buvo priimtas balsų dauguma - iÅ¡ dalyvavusiu posėdyje 18 Tarybos nariu 17 balsavo „už“ ir vienas susilaikė. Už atleidimÄ iÅ¡ darbo balsavo skirtingų partijų atstovai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas 2008-05-12 padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas Varėnos rinktinės Purvėnų užkardoje savo elgesiu Å¡iurkščiai pažeidė etikos normas, diskreditavo mokyklos vadovo vardÄ , sumenkino savo kaip direktoriaus autoritetÄ . Teismas atsižvelgė į tai, koks buvo ieÅ¡kovo elgesys anksčiau, t.y. atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas neblaivus vairavo automobilį 2007-10-11 ir 2008-05-27, už kÄ buvo baustas administracine tvarka. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo padarytas pažeidimas, t.y. girtumas darbo metu, savavaliÅ¡kas pasiÅ¡alinimas iÅ¡ darbo vietos, leido vertinti darbdaviui jo darytÄ pa-žeidimÄ Å¡iurkščiu. Kadangi teismas nurodė Å¡iuo argumentus teismo sprendime, ieÅ¡kovas nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog skiriant drausminę nuobaudÄ darbdavys neatsižvelgė į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ , to pažeidimo sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis pažeidimas buvo padarytas, ir kaip darbuotojas dirbo anksčiau.

 Dėl ieÅ¡kovo nesupažindinimo su pareigybės charakteristika Â

 Tai, kad ieÅ¡kovas nebuvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai su Å alčininkų ir (duomenys neskelbtini) sporto mokyklos direktoriaus pareigybės apraÅ¡ymu ( b. l. 37-38, t. I), nėra pagrindu pripažinti jo nubaudimÄ Â drausmine tvarka, neteisėtu, padarytu pažeidus darbo įstatymų reikalavimus. Å alčininkų rajono savivaldybės tarybos sprendimu, priimtu 2008-06-04 d. (b.l.3,t I),  darbo sutartis su ieÅ¡kovu buvo nutraukta ne dėl pareigybės charakteristikoje numatytų funkcijų nevykdymo ar pažeidimo, o už vidaus darbo tvarkos taisyklių pažeidimÄ .

Taigi, ieškovo nesupažindinimas su pareigybės charakteristika nesusijęs su jo padarytu darbo drausmės, už kurį jis nubaustas atleidimu iš darbo, pažeidimu. Tai, kad ieškovas privalo būti darbo vietoje darbo laiku, ieškovui buvo žinoma, ir  šis pažeidimas teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip šiurkštus, nes byloje nustatyta, kad ieškovas darbo metu nebuvo darbo vietoje, tuo metu  žvejojo ir,  būdamas neblaivus,  Purvėnų užkardos budėtojų atžvilgiu elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius, stumdėsi.

Tarybos sprendime teigiama, kad ieÅ¡kovas tokiu elgesiu pažemino pareigÅ«no vardÄ , diskreditavo ( matyti, jog padaryta klaida, vietoje žodžio „diskreditavo“, nurodant žodį „ diskriminavo“ ) vaikų ugdymo įstaigos vadovo pareigybę. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį ieÅ¡kovo elgesį vertino kaip etikos normų pažeidimÄ . Nors byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas savo elgesiu ne savo darbo vietoje diskreditavo vaikų įstaigos vadovo vardÄ , tačiau ieÅ¡kovui, kaip valstybinės pedagoginės įstaigos vadovui, taikytini padidinti elgesio vertinimo kriterijai, todėl jo prieÅ¡ingas etikos ir teisės normoms elgesys darbo metu ne darbo vietoje, pagrįstai įvertintas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas. IeÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovui reikalavimas laikytis etikos normų taikytinas tik jo darbo metu, atmestinas, nes valstybinės įstaigos vadovo elgesys neturi prieÅ¡tarauti moralės ir teisės normoms ne tik darbo metu.

IeÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad 2008-05-12 jis dirbo tik 4 valandas, t.y. iki 12 val., todėl nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog jis savavaliÅ¡kai pasitraukė iÅ¡ darbo, turėjo bÅ«ti įrodyta ieÅ¡kovo, jam pateikiant įrodymus, kad jam buvo nustatyta trumpesnė darbo diena, nei paprastai yra nustatyta valstybinėse įstaigose, t.y. penkių dienų darbo savaitė. IeÅ¡kovo paaiÅ¡kinimas, jog jis nebuvo darbe pranešęs V. K., turėjo bÅ«ti įrodytas Å¡io liudytojo parodymais, tačiau  tokių įrodymų byloje nepateikta.

Tai, kad V. K. pagal bendrojo skyriaus vyr. specialistės J. U. pasiaiÅ¡kinimÄ Å alčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui  ( b.l.86, T. I) neturėjo įgaliojimų leisti nebÅ«ti darbe ieÅ¡kovui, kad tokį leidimÄ galėjo duoti savivaldybės administracijos direktorius, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas 2008-05-12 savavaliÅ¡kai nebuvo darbe. Tai, kad darbo sutartyje nėra nurodyta, kiek valandų ir kuriomis dienomis ieÅ¡kovas turi bÅ«ti darbe, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas nežinojo, jog jis turi dirbti 5 dienas per savaitę, nuo kurios valandos iki kurios jis turi bÅ«ti darbo vietoje.

 Tai, kad ieškovas nepateikė pasiaiškinimo dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo, nebuvo kliūtimi atleisti jį iš darbo. LR DK

240 straipsnio 1 dalis numato,  jog prieÅ¡ skirdamas nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Darbdavys, pažeidęs šį reikalavimÄ , gali paskirti drausminę nuobaudÄ nepagrįstai, t.y. nubausti pažeidimo nepadariusį asmenį. Nagrinėjant darbuotojo reikalavimÄ grÄ Å¾inti jį į darbÄ , bylos esmę sudaro tai, ar darbuotojas padarė  darbo drausmės pažeidimÄ , ar ne, tačiau darbdavio padarytas pažeidimas – nepareikalavimas raÅ¡tu darbuotojo pasiaiÅ¡kinti nėra tokiu procedÅ«riniu pažeidimu, kuris atleistų darbuotojÄ nuo atsakomybės nuo įvykdytÄ pažeidimÄ .

  IeÅ¡kovas pateikė apeliacinės instancijos teismui duomenis apie tai, kad jo apeliacinis skundas priimtas nagrinėjimui Lietuvos Vyriausiajame administraciniame teisme dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2010-05 -07 nutarimo. IÅ¡ byloje esančio Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus 2008-05-14 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ matyti, kad  padaryta iÅ¡vada, jog H. I. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 205-2 str. ir 187 str. požymiai, todėl nutarimas pateiktas VSAT prie LR VRM dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl valstybinė sienos perėjimo. Tai, kad byloje, nagrinėjamoje administracine tvarka, nagrinėjami kiti ieÅ¡kovo veiksmai, t.y. valstybinės sienos perėjimas, todėl  šioje byloje iÅ¡vados gali bÅ«ti padarytos ir nesant įsiteisėjusiam tesimo nutarimui dėl ieÅ¡kovo nubaudimo administracine tvarka.

Atmestus ieÅ¡kovo skundÄ , iÅ¡ jo priteistinos iÅ¡laidos, kurias turėjo apeliacinės instancijos teismas, praneÅ¡damas bylos dalyviams apie teismo posėdį.  Â

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  326 str. 1 d. 1 p.,  teisėjų kolegija n u t a r i a:

Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

           Â

 Priteisti iš ieškovo H. I. 8,50 Lt pašto išlaidų, turėtų procesinių dokumentų išsiuntimui apeliacinės instancijos teisme, valstybei,

įpareigojant ieÅ¡kovÄ Â sumokėti Å¡iÄ sumÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai, į AB Swedbank esančiÄ Â SurenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , nurodant įmokos kodÄ 5660.

Kolegijos pirmininkė                                                           Danutė

Kutrienė

Kolegijos teisėjai                                                                 Virginija

Volskienė

                                                                                            Petras

Jaržemskis