4aa0ecbf-1119-410f-a365-ecc3ff6a5efa · Molėtų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-522-964/2016                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00388-2016-6                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.1.; 2.1.2.4.2.6.; 2.1.2.4.2.7.; 3.2.3.1.; 3.2.6.4. (S) (S)              MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS         S P R E N D I M A S         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU        2016 m. rugsėjo 26 d.         Molėtai                                                                                             Molėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Onai Pumputienei,dalyvaujant ieškovui J.

J., jo atstovui advokatui Vytautui Garlai,atsakovėms A. J. ir J. K., jų atstovei advokato padėjėjai Ligitai Žigelienei,trečiajam asmeniui notarei Nastazijai KaziÅ«nienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. J. ieÅ¡kinį atsakovėms J. K. ir A. J. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, teisinės registracijos panaikinimo, trečiasis asmuo Utenos rajono 3-ojo notaro biuro notarė Nastazija KaziÅ«nienė, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiomis 2014-11-03 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. NK-2585, dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 2587, ir dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 2589, tarp ieÅ¡kovo J.

J., atsakovės J. K. ir atsakovės A. J., kaip sudarytas suklydimo ir apgaulės įtakoje bei panaikinti Å¡ių sutarčių teisinę registracijÄ ; taikyti restitucijÄ - atstatyti Å¡alis į iki sandorių sudarymo buvusiÄ padėtį, priteisti iÅ¡ atsakovių visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.         Nurodė, kad Å¡alys kaip G. J. vaikai po pastarosios mirties paveldėjo po 1/4 dalį 5,85 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, kitų statinių, pagalbinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

Kadangi paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas Å¡alims nustatė tik idealiÄ sias turto dalis (1/4), o realiosios dalys nebuvo nustatytos, turto pasidalijimÄ Å¡alys sprendė tarpusavio sutarimu. 2014m. rugsėjo mėnesį pas ieÅ¡kovÄ atvyko seserys atsakovės, kurios atsivežė statinių iÅ¡dėstymo žemės sklype planÄ , atliktÄ preliminarių matavimų pagrindu, kuriame skirtingomis spalvomis pažymėjo pasidalijamÄ turtÄ : oranžine - statinių dalis, tenkanti ieÅ¡kovui, žalia - statinių dalis, tenkanti atsakovei A.

J., mėlyna - statinių dalis, tenkanti atsakovei J. K.. Toks paveldėto turto realių dalių nustatymas atitiko Å¡alių susitarimÄ ir kiekvieno valiÄ . Apie 2014 m. spalio mėnesio vidurį atsakovė J. K. telefonu informavo ieÅ¡kovÄ , kad lapkričio 3 d. reiks atvykti pas notarę KaziÅ«nienę pasiraÅ¡yti dokumentus dėl žemės atidalijimo. Nurodytu laiku atvykus pas notarę, seserys ieÅ¡kovÄ patikino, kad reiks pasiraÅ¡yti dovanojimo sutartis, tai tik formalumas, o esmė nesikeičia, lieka, kaip buvo sutarta 2014 m. rugsėjo mėnesį.

Ieškovas neturėjo pagrindo atsakovėmis nepatikėti, nes jos seserys, santykiai nebuvo blogi. Notarė sutarčių turinio negarsino, tik parodė, kur pasirašyti. Ieškovas į sutarčių turinį nesigilino. Tokiu būdu jis su atsakove J. K. padovanojo atsakovei A. J. 3/4 dalis gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir inžinerinių statinių - kiemo statinių, kartu su atsakove A. J. padovanojo atsakovei J. K. 1/2 dalį pirties, trijų ūkinių pastatų, o atsakovės A. J. ir J. K. padovanojo jam 3/4 dalis kiemo rūsio.

Taigi ieÅ¡kovui iÅ¡ 1/4 dalies paveldėto pagal įstatymÄ turto (gyvenamojo namo, kitų statinių, pagalbinių pastatų) teliko 3/4 dalys kiemo rÅ«sio. Po tokio pasidalijimo 2015 m. lapkričio mėnesį tvarkydamas dokumentus VÄ® Registrų centras ieÅ¡kovas suprato, kad buvo atsakovių apgautas. Sandoriai neatitiko tikrosios ieÅ¡kovo valios, sudaryti suklydimo ir apgaulės įtakoje. Susisiekus su atsakove J. K., pastaroji pripažino, kad pasielgė ne taip, kaip buvo sutarta, ir žadėjo kreiptis į notarę dėl dovanojimo pakeitimo, tačiau vėliau persigalvojo.

         Atsakovės J. K. ir A. J. atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė jį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2014 m. pavasarį Å¡alys kartu su jau mirusio brolio P. J. vaikais ir žmona nusprendė atsidalinti paveldėtÄ 5,85 ha žemės sklypÄ . Kreipusis į Klimienės IÄ® dėl bendrai valdomo žemės sklypo atidalijimo projekto parengimo, buvo paaiÅ¡kinta, kad prieÅ¡ sklypo atidalijimÄ reikia nustatyti pastatų realiÄ sias dalis.

Kadangi ieÅ¡kovas pageidavo kraÅ¡tinės atidalijamo sklypo dalies, į kurį patenka tik kiemo rÅ«sys, 2014 m. lapkričio 3 d. sudarant dovanojimo sutartis ieÅ¡kovui minėtas rÅ«sys ir atiteko. Pagal statinių planÄ su paspalvinimais, kurį ieÅ¡kovas pateikia kaip įrodymÄ , bendru Å¡alių žodiniu susitarimu buvo aptarta naudojimosi visais pastatais (gyvenamojo namo su priklausiniais) tvarka nepriklausomai nuo dovanojimo sutarčių sudarymo. Å i tvarka galioja ir iki Å¡iol, ieÅ¡kovas naudojasi statiniais taip, kaip pažymėta plane.

Dovanojimo sutarčių sudarymo aplinkybės ir statinių pasiskirstymo poreikis ieÅ¡kovui buvo žinomas nuo pat pradžių, t.y. ruoÅ¡iant žemės sklypo pertvarkymo projektÄ , sprendžiant Å¡iuos klausimus ieÅ¡kovas visur dalyvavo, be to, pats patvirtino, kad nuvykus į notarinę įstaigÄ Å¾inojo, jog dovanojimas tik formalumas, o esmė nesikeičia. Kiekviena Å¡alis mokėjo notarui už sandorių įforminimÄ , sutarčių sudarymas iÅ¡ anksto apmokėtas nebuvo. IeÅ¡kovas yra veiksnus fizinis asmuo, tiek jo amžius, iÅ¡silavinimas, tiek sveikatos bÅ«klė ir kiti fiziniai veiksniai leido jam suprasti, kÄ , kaip ir kur pasiraÅ¡o.

Be to, notarė, tinkamai atlikdama savo pareigas, informavo šalis apie sudaromo sandorio turinį bei pasekmes, klausė, ar viskas surašyta teisingai. Atsakovės pažymėjo, kad ieškovas pats nežino, ar jį apgavo, ar jis suklydo. Atkreipė dėmesį, kad iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad dokumentas atspausdintas 2014-11-18, taigi ieškovas nepagrįstai teigia apie savo pažeistas teises sužinojęs 2015 m. lapkričio mėnesį.         Trečiasis asmuo Utenos rajono 3-ojo notaro biuro notarė Nastazija Kaziūnienė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti.

Nurodė, kad visos ieÅ¡kinyje nurodytos dovanojimo sutartys buvo sudarytos ir patvirtintos Utenos 3-iajame notaro biure Å¡alims patogiu, iÅ¡ anksto suderintu laiku nepažeidžiant įstatymų ar darbo tvarkos reikalavimų. RÅ«sio dovanojimas broliui atrodė neįprastai, todėl apie tai buvo klausiama prieÅ¡ užsakant turto vertės paskaičiavimÄ VÄ® Registrų centre, dar kartÄ perklausta pasiraÅ¡ant dovanojimo sutartis. Buvo teiraujamasi, ar Å¡alis tenkina sutarčių sÄ lygos, ar nieks nepasikeitė, ar iÅ¡reikÅ¡ta tikroji jų valia.

Sutarčių Å¡alys jokių prieÅ¡taravimų, pakeitimų nepareiÅ¡kė, su sutartyse nurodyto turto pasiskirstymu sutiko, todėl sutartys buvo pateiktos Å¡alims notarei nurodžius, kur pasiraÅ¡yti. PrieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartis, Å¡alys supažindintos su jų pačių duomenimis, akcentuojant ir patikslinant, kokia suma jos įvertina dovanojamÄ turtÄ , kam ir kokio dydžio dovanojamas turtas priklausys, kokia nuosavybės forma ir kada turtas bus įregistruotas apdovanotajam VÄ® Registrų centre. Skaityti sutarčių nieks nedraudė.

IeÅ¡kovo amžius, iÅ¡silavinimas, sveikatos bÅ«klė nekėlė abejonių, kad jis puikiai suprato sutarčių sÄ lygas ir jose pasirašė.        Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas patikslino, kad sandorius ginčija kaip sudarytus dėl atsakovių apgaulės. Teigė, kad nuvažiavęs pas notarę, jis nieko neskaitė, sumokėjo už sutartis ir pasirašė. Manė, kad dovanojimo sutartys bus parengtos pagal turto pasidalijimo planÄ , kuriuo dalis namo tenka jam, dalis seseriai A..

Namo pasidalijimo planas buvo Å¡alių pasiraÅ¡ytas, tačiau jo į bylÄ nepateikė, nes neturi (buvo pateikęs advokatui, o kur jis dabar, nežino). Pateikė kitÄ planÄ , nepasiraÅ¡ytÄ (b.l. 13-14). Pastatų pasidalijimo planÄ atvykusi pas jį maždaug prieÅ¡ dvi savaites iki sutarčių pasiraÅ¡ymo atsivežė sesuo J. K. su dukra J.. Buvo kartÄ atvažiavusios pas jį ir abi seserys. Derybos vyko dėl to paties turto pasidalijimo. Sesuo, parodžiusi planÄ , teigė, kad nori pasidalinti pastatus bÅ«tent taip, kaip nurodyta plane.

Dėl sutarčių tvirtinimo pas notarę paskambino P. J.. Jis informavo apie laikÄ ir tai, kad pastatai bus dovanojami. Dovanojimo sutartis pamatė pas notarę. Priimamajame sėdėjo seserys. AtneÅ¡us atspausdintas sutartis, pasirašė seserys, po to jis. Kadangi planas pasiraÅ¡ytas, dovanojimo sutarčių neskaitė, buvo tikras, kad sutartys sudaromos plano pagrindu. Pas notarę jis seserų paklausė, kur planas. Å ios teigė, kad planas notarei nepateiktas, jo nereikia. Notarė sudarant sutartis nieko nepaaiÅ¡kino, tik parodė, kur pasiraÅ¡yti.

Notarės jis pats taip pat nieko neklausė, nes atsakovės irgi nieko neklausinėjo. Apie pažeistas teises sužinojo nuėjęs į Registrų centrÄ atsiimti iÅ¡rašų. IeÅ¡kovo iÅ¡silavinimas vidurinis, dirba vairuotoju. Santykiai su seserimis dovanojimo sutarčių sudarymo metu buvo prasti (atvažiavę į motinos sodybÄ nesisveikindavo). Žemė yra atsidalinta, kadastriniai matavimai atlikti, jos atidalijimo su pastatų paskirstymu nesiejo (vėliau teigė, kad siejo). Žemę pasidalino anksčiau, nes notarė paskambino Klimienei, o pastaroji paaiÅ¡kino, kad pirmiau reikia atmatuoti žemę, o tada bus galima dalintis ir pastatus.

Žemės dokumentai nėra įteisinti, nes jaučiasi apgautas. Pastatais iki ginčo sutarčių naudojosi bendrai, nors tarpusavyje ir nebendravo. Å iuo metu jis gyvena sode. Ginčo pastatuose negyvena, nes name reikia daryti remontÄ . Ä® ginčo sodybÄ važiuoja, turi raktus nuo namo, bÅ«na toje dalyje, kuri pažymėta plane. Ūkiniais pastatais nesinaudoja, nes atsakovės pakabinę spynas. Namu naudojasi ir atsakovės. Atsakovės žadėjo sudaryti naujas dovanojimo sutartis, todėl jis laukė, tačiau seserys po kurio laikė pasakė, kad jokių naujų sutarčių nesudarinės. Tikėjo atsakovėmis, nors jos jį jau buvo apgavę.

Pas notarę manė, kad dovanojama jam dalis namo, o pats nemanė kÄ nors dovanojantis. Jam buvo siÅ«lyta keistis žemės sklypo dalimi, tačiau jis atsisakė.       Atsakovė J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad žemę pasidalijo 2013-2014 metais. Kadangi negalėjo Å¡io pasidalijimo įteisinti nepasidalijus pastatų, nuvažiavo pas ieÅ¡kovÄ susitarti dėl jų atsidalijimo. Važiavo du kartus. IeÅ¡kovas norėjo pusės namo, bet tuomet jo dalis bÅ«tų buvusi kito asmens žemėje.

Todėl susitarė, kad siekiant įteisinti žemės atsidalijimÄ , dovanojimo sutartimis paskirstys pastatus taip, kad jie bÅ«tų atitinkamo savininko žemėje, o faktiÅ¡kai broliui (ieÅ¡kovui) priklausys ir jis naudosis puse namo. Notarei paaiÅ¡kino, kad namas stovi ant sesers žemės, todėl su broliu susitarė, kad jis puse namo naudosis. SiÅ«lė broliui pasiimti sesers žemę su ant jos esančiais pastatais, tačiau brolis nesutiko. Jis norėjo ir jam skirto sklypo ir dalies namo. IeÅ¡kovas ir Å¡iuo metu naudojasi ta namo dalimi, kurios siekia.

Atsakovė nesiekė suklaidinti atsakovo ir jokių tyčinių veiksmų dėl to neatliko.          Atsakovė A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad ji ir sesuo su dukra prieÅ¡ žemės pasidalijimÄ atvyko pas brolį susitarti dėl pastatų atsidalijimo, nes be to nebuvo galima atlikti matavimų. Buvo susitarta, kad ji pasiims pusę namo, kita pusė broliui. Jokių planų nieks nepasiraÅ¡inėjo. Nuvykus pas notarę, pastaroji paaiÅ¡kino, kad pastatų ir žemės savininkas turi bÅ«ti tas pats, todėl sudarė dovanojimo sutartis taip, kad ant atitinkamų žemės sklypo dalių pastatai bÅ«tų to žemės sklypo dalies savininko.

Faktiškai A. J. leidžia naudotis ieškovui puse namo kaip ir buvo sutarta žodžiu. Po pokalbio su notare, paskambino broliui ir paaiškino, kad pastatai negali būti svetimoje žemėje. Su kitokiu paskirstymu, nei buvo sutarta, brolis nesutiko, bet pas notarę atvyko ir dovanojimo sutartis pasirašė. Notarė aiškino, kokie sandoriai sudaromi. Atsakovė siūlė broliui keistis žemės sklypais, bet ieškovas nesutiko. Jis pats pirmas pasirinko žemės sklypo dalį. Šiuo metu brolis gyvena pusėje namo.

Jie vienas su kitu nebendrauja.          Utenos rajono 3-ojo notaro biuro notarė Nastazija Kaziūnienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai žinoma, jog buvo numatytas šalių žemės atsidalijimas. Kadangi pastatai turėtų stovėti to paties savininko žemėje, ieškovui beliko rūsys. Atsakovės atvykusios derino sutartis taip, kad kiekvienam bendrasavininkiui priklausančioje žemėje būtų jo pastatai. Tinkamiausias būdas atrodė dovanojimas. Greičiausiai ji skambino Klimienei, kuri paaiškino, jog pirmiasiai turi būti atsidalinti pastatai, o pagal juos bus padalinta ir žemė.

Kadangi pagal dovanojimo sutartis ieškovui liko nedidelė turto dalis, jo buvo klausta, "ar jis suprasta, kad jam lieka tik rūsys", "ar su tuo sutinka". Ieškovas neprieštaravo. Sutartys ištisai skaitomos nebuvo. Notarei buvo pateikti Klimienės parengtas planas, projekto planas.           Liudytojas P. J. parodė, kad atsakovės yra jo tetos, ieškovas - dėdė. Jis dalyvavo derybose dėl žemės pasidalijimo. Buvo sutarta, kad kiekvienam priklausys pastatai jam priklausančioje žemėje.

Visi sutiko. Derybose dalyvavo ir ieÅ¡kovas. Visi sutiko. Buvo sutarta, kad dalimi namo, priklausančia ieÅ¡kovui, jis ir toliau naudosis, nors ji bus atsakovės A. žemės sklype.          Liudytojas G. K., atsakovės A. J. žentas, parodė, kad jis iÅ¡ atsakovės A. paaiÅ¡kinimų žino, jog ji su ieÅ¡kovu susitarė, kad ant atitinkamos žemės sklypo dalies turi bÅ«ti tos dalies savininkui priklausantys pastatai. J. pasirinko tÄ Å¾emės sklypo dalį, kuriÄ norėjo. Taip pat buvo sutarta, kad jis galės naudotis puse namo, tačiau kalbos apie nuosavybės teisių į namÄ perėjimÄ nebuvo.

IeÅ¡kovui buvo siÅ«lyta keistis žemės sklypo dalimi ir turėti namÄ , tačiau jis nesutiko. Ir Å¡iuo metu ieÅ¡kovas tvarkosi atsakovės A. žemėje, pjauna žolę, taigi faktiÅ¡kai naudojamasi turtu yra ne pagal tai, kas priklauso nuosavybės teise.            Liudytoja J. T., atsakovės J. K. dukra, parodė, kad prieÅ¡ sklypų pasidalijimÄ buvo sutarta pasidalyti pastatus taip, kad jie bÅ«tų ant to žemės sklypo, kurio savininkas yra ir pastatų savininkas. Ji pati dalyvavo derybose, buvo nuvykusi kartu su mama pas ieÅ¡kovÄ , kuomet galutinai buvo sutarta, kaip atsidalinti pastatus.

Buvo sutarta, kad visas namas atiteks jos motinai, o puse jo galės toliau naudotis ieÅ¡kovas. Jis nuo 2012 m. žinojo, kad ant kito asmens žemės negali bÅ«ti kito asmens pastatai. Jie neturi jokios materialinės vertės ir ieÅ¡kovui buvo siÅ«lyta keistis žemės sklypo dalimi, kurioje bÅ«tų ir namas, bet jie nesutiko.            Liudytoja L. K., atsakovės A. J. dukra, parodė, kad derybose dėl ginčo turto pasidalijimo nedalyvavo, tačiau iÅ¡ motinos žino, kad dalijantis turtÄ Å¡alys žinojo, kad turtÄ turi pasidalyti taip, kad ant žemės sklypo bÅ«tų to sklypo savininko pastatai.

Sutarus dėl turto perleidimo taip, kad pastatų ir žemės savininkai sutaptų, buvo sutarta leistis pastatais naudotis ir ne jų savininkui.            IeÅ¡kinys tenkintinas.            IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2002-02-07 ieÅ¡kovui J. J. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas, patvirtinantis, kad G. J., mirusios (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies turto įpėdiniu yra jos sÅ«nus J. J.. PaveldimÄ turtÄ sudaro 5,85 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, kiti statiniai/kiemo statiniai (tualetas, Å¡ulinys) bei pagalbiniai pastatai: tvartas, Å«kinis pastatas 3I1/ž, pirtis, Å«kinis pastatas 6I1/ž, Å«kinis pastatas 7I1/ž, Å«kinis pastatas 8I1/ž, Å«kinis pastatas 9I1/ž, kiemo rÅ«sys (b.l. 11-12). 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. NK-2585) J.

J. ir J. K. padovanojo A. J. 3/4 dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato, tvarto, inžinerinių statinių - kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-25). 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. NK-2587) J. J. ir A. J. padovanojo J. K. 1/2 dalį pirties ir keturių ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 26-36). 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. NK-2589) A. J. ir J. K. padovanojo J. J. 3/4 dalį kiemo rūsio, esančio 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartimi (b.l. 37-42).

J. K. iki ginčijamų dovanojimo sutarčių sudarymo turėjo 1/2 aukščiau nurodytų statinių, nes 1/4 jų gavo paveldėjimo teisės liudijimo, o kitÄ 2010-08-24 dovanojimo sutarties pagrindu (b.l. 137-140). Kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o, pakeitimai dėl aukščiau nurodytų pastatų nuosavybės galioja nuo 2014-11-13 (b.l. 43-47).           CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad sandoris gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės, nedetalizuojama apgaulės sampratos ir sandorio pripažinimo negaliojančiu Å¡iuo pagrindu sÄ lygų, tačiau Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimais plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Apgaulė CK straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje D. T. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-264/2013; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje L. K. v. K. S., bylos Nr. 3K-3-429/2013; kt.)          Kaip patvirtino pats ieÅ¡kovas, su seserimis J.

K. ir A. J. siekė atsidalinti po motinos mirties paveldėtÄ turtÄ . G. J. įpėdiniai sutarė dėl 5,85 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalių, bei siekė pasidalinti sklype esančius pastatus. Jie nusprendė dovanoti vienas kitam atskirų pastatų dalis bei tokiu bÅ«du sumažinti tų pačių pastatų savininkų skaičių. Pastatų pasidalijimÄ Å¡alys siejo ir su aukščiau nurodyto žemės sklypo dalimis, siekdamos, kad konkretaus asmens sklype bÅ«tų jam priklausantys statiniai.

Atsižvelgiant į Å¡iuos siekius buvo sudarytos ginčijamos dovanojimo sutartys. Pažymėtina, kad dėl Å«kinio pastato dalies, plane pažymėtos oranžine spalva, dovanojimo A. J. ginčo neliko, pripažinus, kad ji faktiÅ¡kai sunykusi.         Teismo posėdžio metu Å¡alys tvirtino du kartus susitikusios nuspręsti pastatų pasidalijimo dovanojimo bÅ«du klausimÄ . IeÅ¡kovas teigė, kad pagal byloje esančius planus (b.l. 13-14) buvo sutaręs perleisti nuosavybės teisę į jam priklausančias pastatų dalis, gaudamas planuose oranžine spalva nurodytas pastatų dalis.

Dovanojimo sutartis pamatė tik nuvykęs pas notarę. AtneÅ¡us atspausdintas sutartis, pasirašė seserys, po to jis. Kadangi planas pasiraÅ¡ytas, dovanojimo sutarčių neskaitė, buvo tikras, kad sutartys sudaromos plano pagrindu. Pas notarę jis seserų paklausė, kur planas. Å ios teigė, kad planas notarei nepateiktas, jo nereikia. Atsakovės pripažino, kad brolis visuomet siekė turėti pusę namo ir jos susitarė, kad ta pusė namo, kuri nurodyta plane, esančiame 13-ame bylos lape, broliui ir priklausys, o dovanojimo sutartyse pasitarę su notare įrašė jo perleidimÄ vien žemės nuosavybės klausimų paprastesniam iÅ¡sprendimui, t.y. kad pastatai bÅ«tų žemėje to asmens, kuriam ji ir priklauso.

Brolio suklaidinti nesiekė. Jis ir Å¡iuo metu naudojasi ta namo dalimi, kurios nori, o jos jokių kliūčių tam nesudaro.          Atsižvelgiant į tai, kad po dovanojimo sutarčių sudarymo atsakovės leidžia ieÅ¡kovui kaip savininkui naudotis puse namo, jos pas notarę ieÅ¡kovui sakė, kad plano jai nepateikė, jo nereikia, o pats ieÅ¡kovas sutarčių neskaitė ir atsakovėmis neabejojo, aplinkybė, kad po ginčo sutarčių sudarymo ieÅ¡kovui reiÅ¡kiant pasipiktinimÄ atsakovės derėjosi su juo dėl naujų pastatų perleidimo sandorių, tik jų nesudarė nesutikus ieÅ¡kovui, jos ir Å¡iuo metu linkusios taikiai iÅ¡spręsti ginÄÄ su broliu, taip pat aplinkybė, kad dovanojimo sutartimis atsakovės tiesiog siekė įgyvendinti matininkės, notarės ir kitų specialistų patarimus dėl paprastesnio žemės sklypų naudojimo pastatams priklausant atitinkamo žemės sklypo savininkams, aplinkybė, kad jos pačios aiÅ¡kiai nesuvokia pastatų naudojimo ir perleidimo skirtumo, nes kalbėdamos posėdžio metu tai nuolat painiojo (arba jos neteikia tam reikÅ¡mės, nes vis vien sudaro visas sÄ lygas ieÅ¡kovui bÅ«ti namo dalyje), leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovės tyčia, sÄ moningai apgauti atsakovo nesiekė, todėl pripažinti dovanojimo sutartis negaliojančiomis dėl apgaulės panaudojimo pagrindo nėra.

Juo labiau, kad kaip teigė teismo posėdžio metu notarė, ji ieÅ¡kovui paaiÅ¡kino sudaromų sandorių esmę, tik jis į juos nesigilino, sutarčių neskaitė.          IeÅ¡kovas parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė patikslinantis ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , t.y. ieÅ¡kinį grindžiantis atsakovių apgaule, tačiau faktiÅ¡kai argumentus dėstė ir dėl suklydimo, ieÅ¡kinio motyvavimo pastaruoju pagrindu neatsisakė, todėl teismas sprendžia ir dėl dovanojimo sandorio negaliojimo suklydus.

              CK 1.90 straipsnyje įtvirtintas sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo pagrindas. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y.

Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. SuklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo.         IÅ¡ Å¡alių parodymų matyti, kad jos siekė atsidalyti paveldėtÄ turtÄ , o tam, kad turto valdymas bÅ«tų lengvesnis, dovanojo viena kitai turto dalis, mažindamos konkretaus turtinio vieneto savininkų skaičių.

Jos siekė, kad konkrečiame žemės sklype esantys pastatai priklausytų to sklypo savininkui, nes taip patarė ir matininkė bei notarė. Visgi pažymėtina, kad ne dėl viso turto padalijimo Å¡alims pavyko pasiekti kompromisÄ . Byloje esantys planai (bendras visų ginčo pastatų ir atskiras namo planas) rodo, kad namÄ Å¡alys visgi sutarė pasidalinti taip, kad pusė jo atitektų ieÅ¡kovui. Atsakovės, nors ginčijo pasiraÅ¡iusios plane, visgi sutiko derybas vedę bÅ«tent pagal bylos 13-14 lapuose esančius planus.

Nors atsiliepime į ieÅ¡kinį jos teigė, kad pagal tokius planus buvo siekta nustatyti naudojimosi pastatais tvarkÄ , tam prieÅ¡tarauja tiek ieÅ¡kovo, tiek jų pačių paaiÅ¡kinimai teismo posėdžio metu, tiek pati sandorių esmė, nes sudaryti dovanojimo sandoriai, kuriais perleidžiama nuosavybė, o ne susitariama dėl naudojimosi tvarkos. Atsakovė J. K. teisme teigė, kad ieÅ¡kovas norėjo pusės namo, bet tuomet jo dalis bÅ«tų buvusi kito asmens žemėje. Todėl jie susitarė, kad siekiant įteisinti žemės atsidalijimÄ , dovanojimo sutartimis paskirstys pastatus taip, kad jie bÅ«tų atitinkamo savininko žemėje, o faktiÅ¡kai broliui (ieÅ¡kovui) priklausys ir jis naudosis puse namo.

Taigi pati atsakovė J. K. dovanojimo sandoriu nesiekė, kad jos sesuo A. taptų vienintele namo savininke. Jos valia padovanoti savo dalį seseriai, kuomet broliui nelieka jokios dalies name, neatitinka ir jos pačios tikrosios valios. Tokios dovanojimo sutarties pasiraÅ¡ymÄ lėmė trečiųjų asmenų patarimai dėl lengvesnio, patogesnio pastatų valdymo, kuomet jie yra žemės sklypo savininko nuosavybėje, ir matininkės argumentai dėl žemės atidalijimo pagal pastatų savininkus, tačiau neatspindėjo tikrosios Å¡alių valios.

         Atsakovė A. J. teismo posėdžio metu taip pat teigė, kad ji pasiims pusę namo, kita pusė broliui. Taigi ir ji nesiekė tapti vienintele namo savininke. Jos tikroji valia buvo valdyti namÄ kartu su broliu, o dovanojimo sutartis tebuvo formalumas, kaip pati pripažino, nekeičiantis esmės, vadinasi, nuosavybės. Tačiau nesant jos reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, teismas dėl jos dalies dovanojimo plačiau nepasisako ir sandorio dalies, kuria ji dalį namo padovanojo A.

K., teisėtumo šiuo pagrindu nevertina.         Iš šalių paaiškinimų matyti, kad po dovanojimo sutarčių pasirašymo ieškovas toliau naudojasi namo dalimi, plane pažymėta oranžine spalva, kaip savo, ir seserys su tuo sutinka. Taigi dovanojimo sutartis, kuria visas namas juridiškai tapo A. K. nuosavybe, neatitinka nei šalių valios, nei faktinės padėties.           Priešingos išvados negalima daryti ir iš liudytojų parodymų, nes, viena vertus, jie visi yra atsakovių giminaičiai, taigi labiau suinteresuoti padėti joms, kita vertus, du iš liudytojų, t.y. G.

K. ir L. K., tiesiogiai derybų tarp ieÅ¡kovo ir atsakovių negirdėjo, jų paaiÅ¡kinimai iÅ¡vestiniai iÅ¡ A. J., nes Å¡ių liudytojų žinios - tai A. J. pasakojimas jiems. Kiti du liudytojai P. J. ir J. T. liudydami taip pat painiojo sÄ vokas - ieÅ¡kovui dalis namo "priklausys" ar jis ja "naudosis", jų parodymai nebuvo visiÅ¡kai nuoseklÅ«s, jie liudijo netvirtai, todėl nors daugiau teigė, kad buvo sutarta, jog pastatai bus to asmens žemėje, kuri jam priklauso, Å¡iais parodymais vienareikÅ¡miÅ¡kai remtis ir grįsti iÅ¡vadų teismas negali.

          IeÅ¡kovas, nors privalėjo, nesigilino į pasiraÅ¡omos dovanojimo sutarties, kuria jam priklausančiÄ namo dalį padovanojo atsakovei A. K., esmę, jos neskaitė, notarei klausimų neuždavė ir į jos paaiÅ¡kinimÄ dėmesio nekreipė, bÅ«damas įsitikinęs, kad po derybų su seserimis, jis pasiraÅ¡o dovanojimo sutartį taip, kad pusės ginčo namo savininku tampa jis, o pusės A. K.. Jis nesielgė kaip atidus ir rÅ«pestingas asmuo. Tačiau įvertintina tai, kad jis jau vyresnio amžiaus, teisinių žinių neturi, visuomet dirbo tik vairuotoju ir patirties sandorių sudaryme neturi, tikėjo, kad sudaromos sutartys pagal ankstesnį susitarimÄ su seserimis (artimais asmenimis).

Be to, iÅ¡ dovanojimo sutarčių matyti, kad ieÅ¡kovas padovanojo atsakovėms turto žymiai daugiau ir vertingesnio, nei gavo, nors jam už tai nebuvo niekaip atlyginta ir jo valios seserims tiek turto tiesiog padovanoti niekada nebuvo (remiantis tiek jo paties, tiek atsakovių parodymais). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad sudarydamas dovanojimo sutartį, kuria savo namo dalį perleido A. K., ieÅ¡kovas suklydo, ir Å¡is suklydimas buvo esminis, nes iÅ¡ tikrųjų jis neketino atsisakyti savo namo dalies sesers naudai, prieÅ¡ingai, ketino toliau jÄ valdyti ir tikėjosi gauti dar dalį namo, tačiau iÅ¡ tikrųjų ne tik negavo sutartos namo dalies, bet ir savo dalį perleido seseriai.

Atsižvelgiant į tai, aukščiau nurodyta dovanojimo sutarties dalis, kuria atsakovas savo namo dalį perleidžia atsakovei A. K., pripažintina negaliojančia kaip sudaryta suklydus.            Nors ieÅ¡kovas neginčijo ketinęs padovanoti dalis Å«kinių pastatų seserims, o pats gauti jų dalis kiemo rÅ«sio, tačiau Å¡i jo valia tiesiogiai priklausė nuo kitos esminės susitarimo sÄ lygos, t.y. kad jis iÅ¡ seserų gaus dalį namo. Negaudamas dalies namo, jis nebÅ«tų sudaręs ir kitų sandorių.

Atsižvelgiant į tai, visos dovanojimo sutartys valios iÅ¡reiÅ¡kimo atžvilgiu vertintinos kompleksiÅ¡kai ir nors atsakovas sutiktų perleisti seserims Å«kinių pastatų dalis, o pats gauti dalis kiemo rÅ«sio, negavus dalies namo, visos sutartys ieÅ¡kovo valios iÅ¡reiÅ¡kimo atžvilgiu laikytinos negaliojančiomis dalyje dėl ieÅ¡kovo turto dovanojimo atsakovėms ir jų turto dovanojimo ieÅ¡kovui. Toks dalies sutarčių pripažinimas negaliojančiomis aiÅ¡kintinas ir protingumo atžvilgiu, nes palikus galioti dalies Å«kinių pastatų dovanojimÄ atsakovėms, o ieÅ¡kovui - dalies kiemo rÅ«sio, iÅ¡liktų piniginė disproporcija dėl perleisto turto, kuri įgautų pusiausvyrÄ tik pilnai įvykdžius Å¡alių susitarimÄ , kai atsakovės dalį namo perleidžia ieÅ¡kovui.

          Taigi teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį pagal CK 1.91 str. nėra, tačiau nustatytas pagrindas pripažinti 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutarčių dalis dėl ieÅ¡kovo turto perleidimo atsakovėms negaliojančiomis dėl ieÅ¡kovo suklydimo. Pripažinus Å¡ių sandorių dalis negaliojančiomis, taikytina restitucija, ieÅ¡kovui priklausiusios turto dalys grÄ Å¾intinos jam, naikintina teisinė ieÅ¡kovui priklausiusių pastatų dalių registracija atsakovių vardu.           Nors ieÅ¡kovas savo reikalavimus formulavo kaip trijų 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutarčių pripažinimÄ negaliojančiomis visa apimtimi, tačiau iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, ieÅ¡kovo argumentų ir jo pozicijos viso bylos nagrinėjimo metu matyti, kad jis siekė tik Å¡ių sandorių dalių, susijusių su jo turto perleidimu ir turto perleidimu jam panaikinimo.

Tokia iÅ¡vada darytina ir iÅ¡ sumokėto žyminio mokesčio, kuris paskaičiuotas pagal siektinÄ teisinį rezultatÄ , t.y. atgautino turto vertę. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės tenkinamas.            Tenkinus ieÅ¡kinį ne dėl atsakovių apgaulės, o dėl paties ieÅ¡kovo suklydimo, antrinės teisinės pagalbos ir žyminio mokesčio iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovių nepriteisiamos. Atsakovės patyrė 215 Eur atstovavimo iÅ¡laidų (b.l. 143).

Nors ieÅ¡kinys ir tenkintas, tačiau jį inicijavęs ieÅ¡kovas pats tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kino pasiraÅ¡omų sandorių esmės, nebuvo rÅ«pestingas ir atidus, todėl dėl jo pasyvumo ir neatidumo atsakovės buvo įtrauktos į teisminį procesÄ . Atsižvelgiant į tai, jų patirtos 215 Eur atstovavimo iÅ¡laidos (b.l. 143) priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo.             Teismas dėl procesinių dokumentų siuntimo patyrė 3,24 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų. Jos, remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais motyvais, priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo.

            Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais ir remdamasis LR CPK 185 str., 269 str., 270 str., n u s p r e n d ž i a:                                              ieÅ¡kinį tenkinti.           Pripažinti negaliojančia 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. NR-2585, dalį, kuria J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), padovanojo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 1/4 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dėl ieÅ¡kovo suklydimo, panaikinti Å¡ių pastatų dalių teisinę registracijÄ A.

J. vardu, taikyti restitucijÄ ir Å¡ias pastatų dalis grÄ Å¾inti J. J..            Pripažinti negaliojančia 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. NK-2587, dalį, kuria J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), padovanojo J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dėl ieÅ¡kovo suklydimo, panaikinti Å¡ių pastatų dalių teisinę registracijÄ J.

K. vardu, taikyti restitucijÄ ir Å¡ias pastatų dalis grÄ Å¾inti J. J..              Pripažinti negaliojančia 2014 m. lapkričio 3 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. NK-2589, kuria A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. K. a.k. (duomenys neskelbtini), padovanoja J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), joms priklausančias 3/4 dalis kiemo rÅ«sio, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dėl ieÅ¡kovo suklydimo, panaikinti Å¡ių kiemo rÅ«sio dalių teisinę registracijÄ J.

J. vardu ir taikyti restitucijÄ - 1/2 dalį kiemo rÅ«sio grÄ Å¾inti J. K., o 1/4 kiemo rÅ«sio grÄ Å¾inti A. J..             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovei A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. K., a.k. (duomenys neskelbtini), po 107,50 Eur atstovavimo iÅ¡laidų.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini), 3,24 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                             Loreta Šiškienė