4a9faeee-48bf-40c7-bf41-e72a36200d03 · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-9-902/2020 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01643-2018-8 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.2; 2.1.2.4.1.1.; 3.2.3.1.;3.2.4.9.6.2;3.2.4.9.6.3; 3.2.4.9.2;3.2.6.1; PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 1 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, sekretoriaujant Elvinai Škarnulienei, Renatai Raupelienei, dalyvaujant ieškovui ir jo atstovui advokatui A. A., atsakovei ir jos atstovui advokatui A.

K., tretiesiems asmenims B. R., I. Å ., trečiajam asmeniui Panevėžio 4-ojo notarų biuro notarei R. V., nedalyvaujant Panevėžio rajono 1-ojo notaro biuro notarei A. Å ., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka teismas iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl testamento pripažinimo negaliojančiu pagal ieÅ¡kovo V. P. ieÅ¡kinį atsakovei R. T. (R.), tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, B. R., I. Å ., Panevėžio 4-ojo notarų biuro notarei R. V., Panevėžio rajono 1-ojo notaro biuro notarei A.

Å . ir n u s t a t ė: 1.IeÅ¡kovas V. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir praÅ¡o pripažinti negaliojančiu bei panaikinti nuo sudarymo momento 2006 m. kovo 16 d. A. P., mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytÄ testamentÄ , kuris buvo patvirtintas Panevėžio 4-ojo notaro biuro notarės R. V., priteisti iÅ¡ atsakovės visas ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jo motina A. P., kuri 2006 m. kovo 16 d. buvo sudariusi testamentÄ .

Testamentu ji padarė tokį patvarkymÄ , jog mirties atveju ji visÄ savo turtÄ , įskaitant žemės sklypÄ su pastatais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), palieka atsakovei R. R. TestamentÄ patvirtino Panevėžio 4-ojo notarų biuro notarės R. V. Atsakovė kreipėsi į Panevėžio rajono 1-ojo notaro biuro notarę A. Å . dėl paveldėjimo priėmimo. 3.Nurodė, jog ieÅ¡kovas kartu su savo motina visÄ laikÄ gyveno name (duomenys neskelbtini). Mama gyveno 2-ame namo aukÅ¡te, o jis gyveno 1-ame aukÅ¡te.

Velionei motinai buvo žinoma, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo statomas ieÅ¡kovo lėšomis ir už Å¡io namo patarnavimus mokėjo ieÅ¡kovas motinos vardu. IeÅ¡kovo ir motinos A. P. tarpusavio santykiai buvo labai geri, jis savo motinÄ pagal iÅ¡gales prižiÅ«rėjo, padėdavo, jÄ slaugydavo. Mama žinojo gyvenamojo namo kilmę ir yra ne kartÄ sakiusi, kad ieÅ¡kovui užraÅ¡ys testamentu namÄ ir jis šį turtÄ paveldės. Nuo 2003 metų motinos sveikata labai pablogėjo, ji sirgo hemoraginiu insultu, jai buvo nustatyta vidutinio laipsnio deÅ¡inės rankos parežė bei kitos diagnozės – židininė epilepsija, sudėtingi kompleksiniai priepuoliai, osteochondrozė, osteoporozė, kraujagyslinė demensija.

IeÅ¡kovas mano, jog 2006 m. kovo 16 d. suraÅ¡ytu testamentu motina A. P. neiÅ¡reiÅ¡kė tikrosios savo valios, motinos testamentas galėjo bÅ«ti sudarytas jÄ apgavus dėl sandorio esmės, kurio ji negalėjo suprasti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.91 straipsnis). A. P. sudarytÄ testamentÄ praÅ¡o pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, nes ieÅ¡kovo motina Å¡io sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, taip pat pagal CK 1.80 straipsnį, nes mama neiÅ¡reiÅ¡kė savo tikrosios valios.

Nuginčijus testamentÄ , ieÅ¡kovas kaip įpėdinis paveldės motinai priklausančiÄ turto dalį (CK 5.17 straipsnio 1 dalis). 4.IeÅ¡kovas ir jo atstovas teismo posėdyje palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytais argumentais, prašė ieÅ¡kinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas papildomai paaiÅ¡kino, kad B. R. engdavo mamÄ , su ja elgėsi netinkamai, jÄ vadino negražiai, jai dėl to ieÅ¡kovas yra priekaiÅ¡tavęs, liepė iÅ¡eiti iÅ¡ namų, sakė eiti į savo namus, tÄ patį jai sakė ir mama.

IeÅ¡kovas mano, jog velionę motinÄ prieÅ¡ testamento sudarymÄ galimai galėjo paveikti atsakovės ir jos motinos B. R. veiksmai, kalba. Po patirto insulto mamos mÄ stymas buvo pasunkėjęs, jai sutrikdavo atmintis, mama neprisimindavo žmonių, pamirÅ¡davo anÅ«kių vardus, nepažindavo ir jo, neprisimindavo įvykių, dalykų, apie kuriuos buvo kalbėję prieÅ¡ dienÄ , tačiau kaimynai su ieÅ¡kovo mama susikalbėdavo, gal ir nelabai riÅ¡liai, mama pati iÅ¡gerdavo vaistus, ji žinojo, kada juos gerti (žiÅ«rėdavo į laikrodį), ji pasakydavo, ko nori valgyti, klausydavo radijÄ (pati įsijungdavo), ji taip pat pati valdydavo pinigus, pati pasiimdavo į namus atneÅ¡tÄ pensijÄ , pinigus laikė pas save, mama grÄ Å¾ino pinigus atsakovei už langus (pati tai suprato).

Po insulto motinos sveikata buvo gerėjusi neilgai, tuo metu ji mažai su kuo bendraudavo. IeÅ¡kovas mano, jog mama dėl savo pablogėjusios sveikatos bÅ«klės sudarydama testamentÄ , nesuprato jo pasekmių. Testamento turinys ieÅ¡kovui kelia abejonių. Mano, kad mama negalėjo sudaryti tokio testamento, kadangi mama žinojo, jog ieÅ¡kovas buvo neįgalus ir gyveno su mažamete dukra, jie neturėjo kitos gyvenamosios vietos, o atsakovė turėjo ir turi savo gyvenamÄ jÄ vietÄ . 2003 m. rugsėjo mėn. mama patyrė insultÄ , jÄ po insulto rado sode, ant rankų parnešė namo, iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , iÅ¡vežė į ligoninę, kur jai buvo atlikta galvos operacija, ieÅ¡kovas savo motinÄ taipogi lankė ligoninėje, o jai grįžus namo po ligoninės, rÅ«pestingai jÄ prižiÅ«rėjo. 2008 metais įvyko epilepsijos priepuolis, paskui pasikartoto, teko kreiptis į medikus.

Apie testamento suraÅ¡ymÄ ieÅ¡kovas sužinojo tik po motinos mirties, tačiau nesutinka, kad atsakovė sužinojo apie testamento sudarymÄ po motinos mirties, ji (atsakovė) savo vyrui leido įsirengti dirbtuves Å«kiniame pastate, 2012 metais atsakovė skambino ieÅ¡kovo dukrai Loretai ir siÅ«lė pinigus, kad ieÅ¡kovas su žmona ir dukra iÅ¡sikraustytų iÅ¡ tų namų. Mano, jog tokiu elgesiu atsakovė, žinodama apie testamentÄ , turėjo pretenzijų į turtÄ . R. T. rÅ«pinosi ieÅ¡kovo mama, bet ji atvykdavo tik kelis kartus per savaitę, o ieÅ¡kovas mama rÅ«pinosi kasdien.

Atsakovė nesiėmė veiksmų sutramdyti savo motinos patyčių ir užgauliojimų ieÅ¡kovo mamos atžvilgiu, kuri vartojo necenzÅ«riniu žodžius, pakeltÄ balso tonÄ , neleisdavo žiÅ«rėti velionei televizoriaus, nepalikdavo vandens jai atsigerti, todėl ji (ieÅ¡kovo mama) patyrė psichologinį smurtÄ nuo savo dukros B. R. Tuo tarpu, ieÅ¡kovas savo motinÄ užstodavo. IeÅ¡kovas nesutinka, kad testamento turinį galėjo paveikti ieÅ¡kovo žmonos santykiai su ieÅ¡kovo mama, nes ieÅ¡kovo žmona yra ramaus bÅ«do, geranoriÅ¡ka, ji daugelyje atvejų nusileisdavo ieÅ¡kovo mamai, ja rÅ«pinosi, gamindavo valgį, prausdavo, tvarkydavo tualeto reikalus, jÄ guodė po jos dukros iÅ¡puolių.

NamÄ ieÅ¡kovas statė dėl savęs, o ne dėl B. R. ir jos vaikų. 2007 m. vaikams padedant ieÅ¡kovas atliko remontÄ . VisÄ gyvenimÄ ieÅ¡kovas gyveno dorai, dirbo, kÅ«rė gerbÅ«vį, rÅ«pinosi savo motina ir savo Å¡eima. 5.Atsakovė R. T. atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog mirusi testatorė A. P. yra jos motinos B. Z. R. mama, taip pat atsakovės senelė.

Atsakovės mama gyveno su senele viename name. Atsakovė taipogi nuo 1997 iki 2008 metų gyveno su mama ir su senele viename name, adresu (duomenys neskelbtini). 6.Atsakovės ir testatorės santykiai buvo labai Å¡ilti, testatorė jÄ mylėjo. Kai pradėjo gyventi atskirai nuo senelės, iki pat jos mirties atsakovė ne rečiau kaip kartÄ ar kelis kartus per savaitę pas senelę atvažiuodavo, skalbė jos rÅ«bus, tvarkė namus, atveždavo valgyti, vežė močiutę pas gydytojus, pirko jai vaistus, nuolat močiute rÅ«pinosi.

Atsakovė su senele nuoÅ¡irdžiai bendravo, kalbėdavosi, senelė buvo Å¡viesaus proto, senelė turėjo gerÄ atmintį, tik prieÅ¡ mirtį, nuo 2016 metų jos sveikata suÅ¡lubavo. 2006 metais, testamento sudarymo metu testatorė buvo geros sveikatos, blaiviai mÄ stė, turėjo gerÄ atmintį. Ji orientavosi aplinkoje, pažinojo visus asmenis, dalindavosi prisiminimais, praeities ir neseniai įvykusius įvykius prisimindavo gerai. 7.Testatorė nesutarė su V. P. sutuoktine, jie abu gyveno tame pačiame name, kaip ir senelė, (duomenys neskelbtini).

Dėl nesutarimų su ieÅ¡kovo sutuoktine, siekdama, kad namas nebÅ«tų parduotas, senelė nepaliko namo sÅ«nui – ieÅ¡kovui, o turtÄ paliko atsakovei. IeÅ¡kovas taipogi rÅ«pinosi savo motina, tačiau jų santykiai nebuvo tokie Å¡ilti kaip atsakovės ir senelės. Kiek atsakovė pamena, bÅ«tent senelės praÅ¡ymu atsakovės brolis nuvežė senelę pas notarÄ , kur buvo patvirtintas jos testamentas. Atsakovė, senelei sudarant testamentÄ , pas notarÄ nebuvo. Senelė sakė atsakovės mamai, kad turtÄ paliks atsakovei.

Dėl testamentas atsakovei buvo suraÅ¡ytas neatsitiktinai, o dėl to, kad senelė atsakovę mylėjo, atsakovė ja rÅ«pinosi, tarp jų buvo labai glaudus ryÅ¡ys. Be to, senelė atsakovei vėliau iÅ¡rašė įgaliojimÄ , kuriuo pavedė atsakovei tvarkyti visÄ jos turtÄ . Atsakove senelė pasitikėjo, atsakovė su ja visada elgdavosi pagarbiai, jÄ mylėjo, rÅ«pinosi jos gerove. Testatorė buvo veiksni, sandorio sudarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir juos galėjo valdyti. 8.Atsakovė ir jos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovė papildomai paaiÅ¡kino, kad ji su ieÅ¡kovu ir jo žmona sutardavo, nesipyko ir tai matė močiutė. Su močiutė sutarė gerai, jų santykiai buvo Å¡ilti, kartu su močiute darė remontÄ . Iki insulto močiutė meistrams atiduodavo pinigus, paklausdavo ko reikia, viskÄ atsimindavo. Atsakovės močiutė klausydavo, jai kviesdavo medikus, veždavo močiutę pas medikus. Močiutė žinodavo, kokie baigdavosi vaistai, kokių vaistų jai reikia nupirkti, kada reikia vaistus iÅ¡gerti. Turėdavo močiutei paaiÅ¡kinti, kodėl tokia vaistų pakuotė.

Iki pat mirties močiutė pati gerdavo vaistus. Močiutė turėjo savo griežtÄ nuomonę. Jeigu pasakydavo, kad valgys tuo pat metu, tai ir valgydavo tuo metu. Atsakovė nesutinka, kad ji darė spaudimÄ močiutei dėl testamento sudarymo, ji netgi tÄ dienÄ močiutės nevežė testamento sudaryti. Visi rÅ«pinosi gerbÅ«viu kartu, su močiutės žinia. Močiutė buvo patenkinta, nes iÅ¡ tvarto padarė Å«kinį pastatÄ . Po insulto močiutė labai atsigavo, ji vaikščiodavo su lazdele.

Močiutė visur dalyvaudavo, Kalėdų seneliui deklamavo eilėraščius. Atsakovė močiutę prausdavo, padėdavo skalbti. Močiutė atsakovei pasakodavo, kÄ dėdė prieÅ¡ dienÄ jai pasakojo apie turgų, kÄ ten buvo sutikęs. Močiutė atsimindavo vardus, ji žinojo atsakovės vaikų vardus, kas buvo atvažiavęs, žinojo, kada kas pagimdė. Papasakodavo smulkias detales, kurias pati atsakovė pamirÅ¡davo. Močiutės sveikata pablogėjo prieÅ¡ mirtį, ji sunkiai ėjo, bet elgėsi adekvačiai, niekada nepastebėjo, jog močiutė bÅ«tų psichiÅ¡kai nesveika.

PrieÅ¡ metus laiko, lapkričio mėnesį močiutė suprato, kad atvažiavo greitoji pagalba, ji kalbėjosi su gydytoju. Kaimynai neidavo močiutės aplankyti, ji per tvorÄ su jais pakalbėdavo, taip pat ji bendraudavo su žmonėmis, kurie ateidavo pas atsakovę, dalyvaudavo atsakovės gimtadieniuose. Močiutė labai pergyvendavo dėl įvykių, kai kas nors nuskęsdavo ar įvykdavo avarija. 2008 metais jÄ vežė lankyti brolio, jie kalbėdavosi apie ligas, ji važiuodavo į kapines. Močiutė iÅ¡ pensijos duodavo pinigų dėdei, duodavo pinigų malkoms, vaistams.

BÅ«tent atsakovei močiutė duodavo visus pinigus, liepdavo juos paskirstyti. Močiutė suprasdavo, kai duodavo per mažai pinigų, net dėl to verkdavo, sakydavo, kad pinigų neužteks. Močiutė svarstydavo, kiek dėdei duoti pinigų. Močiutė pasidėdavo pinigus, bet visuomet juos surasdavo. Močiutė rÅ«pinosi ir pergyveno už visus. 9.Atsakovė mano, kad močiutė jai testamentu paliko visÄ turtÄ , nes atsakovė su visais nesileisdavo į konfliktus, ji gyveno su močiute, jai padėjo prie namų, ji močiute rÅ«pinosi, atsakove močiutė pasitikėjo, tik su ja važiuodavo pas gydytojus.

Jeigu atsakovė ilgiau neatvažiuodavo pas močiutę, ji rūpinosi, kas nutiko atsakovei, ar ji nesusirgo. 10.Tretieji asmenys B. R. ir I. Š. atsiliepime į ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tretieji asmenys nesutinka, jog namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo statomas ieškovo lėšomis. Mirusiosios testatorės A. P. testamentinė valia joms nekelia abejonių, nes testatorės ir R.

T. santykiai buvo labai Å¡ilti, testatorė labai mylėjo savo anÅ«kę, o R. T. rÅ«pinosi savo močiute A. P. Tretiesiems asmenimis A. P. yra sakiusi, kad suraÅ¡ys testamentÄ ir savo visÄ turtÄ paliks bÅ«tent R. T. A. P. puikiai orientavosi aplinkoje, 2006 metais, kai buvo suraÅ¡ytas testamentas, tretieji asmenys su A. P. bendravo. Ji elgėsi protingai, jos elgesys buvo motyvuotas, mÄ stymas nuoseklus, jokių protinių gebėjimų sutrikimo neįžvelgė. A. P. domėjosi įvykiais, turėjo puikiÄ atmintį, prisimindavo anksčiau buvusius įvykius, jų tarpusavio bendravimas buvo nuoÅ¡irdus. 11.Testamentas buvo suraÅ¡ytas artimai giminaitei.

Tokio testamento suraÅ¡ymas atitiko geros moralės principÄ , nes testatorė ir testamentinė įpėdinė kurį tai laikÄ kartu gyveno, rÅ«pinosi viena kita, juos sieji giminiÅ¡ki nuoÅ¡irdÅ«s santykiai. Mano, jog nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamÄ testamentÄ . 12.Teismo posėdyje tretieji asmenys palaikė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus, prašė ieÅ¡kinį atmesti. 13.Trečiasis asmuo B. R. papildomai paaiÅ¡kino, kad apie testamentÄ ji sužinojo, kai mama mirė.

Po insulto, kai mamÄ parsivežė į namus, jÄ reikėjo prižiÅ«rėti, keisti sauskelnes, tačiau mama po truputį stiprėjo, o po pusės metų buvo nuėjusi iki tvarto, kiemo. Ji vaikščiojo puikiai, su ja pilnai susiÅ¡nekėjo. Dar ligoninėje bÅ«nant, ji susiskaičiuodavo sauskelnes, kad nepritrÅ«ktų, rÅ«pinosi Å¾Ä simis, viščiukais, sakė juos pjauti, kad jie turėtų mėsos. 2003 metais prieÅ¡ Kalėdas mama jau pešė Å¾Ä sis. Mama pati pasiimdavo pensijÄ , pasiraÅ¡ydavo, pinigus susiskaičiuodavo.

Ji B. R. paduodavo pinigų einant į parduotuvę. A. atpažindavo artimuosius, jÄ pažindavo, iki pat mirties jÄ laikydavo apkabinusi, jai sakė nevargti. A. P. bendravo giminių susitikime, buvo ir R. vestuvėse, bendravo, verkė. Dėl testamento niekas močiutės negalėjo apgauti, ji nepasiduodavo įtikinama, mama turėjo savo nuomonę. Mama pasitikėjo ir tikėjo R. T. B. R. rÅ«pinosi mama, apeidavo gyvulius, R. dirbo, bet lankė močiutę, taipogi padėjo sesuo, brolis irgi užeidavo pažiÅ«rėti. 14.Trečiasis asmuo I.

Å . papildomai paaiÅ¡kino, kad 1990 metais, kai mirė brolis, kad mamai bÅ«tų smagiau ir lengviau iÅ¡gyventi netektį, apsigyveno anÅ«kė R. T. V. R. iÅ¡važiavo studijuoti, ji pas močiutę sugrįždavo per atostogas, savaitgaliais. R. prižiÅ«rėjo aplinkÄ , kiemÄ , o pradėjusi dirbti, visus pinigus investavo į namÄ , tvarkė namo stogÄ , antrÄ namo aukÅ¡tÄ . R. visada bÅ«davo Å¡alia močiutės. 2003 metais močiutę iÅ¡tiko insultas, ji buvo operuojama, tačiau viskas pasekė labai gerai, jos kalba atsistatė, ji ligoninėje dainavo.

Močiutė sunkiai valdė rankÄ ir kojÄ , bet po pusmečio, metų ji pilnai galėjo vaikščioti, turėjo pilnÄ protÄ . A. P. buvo labai protinga. 2008 metais ji dalyvavo R. T. vestuvėse, taipogi 2005 metais buvo P. giminės susitikime, ji lankė vyro, sÅ«naus kapus. A. P. dalyvaudavo miÅ¡iose, kas rodo, jog buvo tikinti ir labai protinga. I. Å . pas savo motinÄ A. P. nuvažiuodavo kartÄ per savaitę, o gal rečiau, su mama kalbėdavo telefonu. Mama pasakodavo, kad pykosi su brolio žmona, sakė, kad jos pradėjo nebesutarti.

Brolienė buvo numetusi A. P. nuo laiptų, paskui ji išėjo iÅ¡ tų namų, mano, jog brolienei dėl įvykio galimai buvo gėda. 2006 metais I. Å . lankė mamÄ kartÄ per savaitę, jai atveždavo lauktuvių, mama vaikščiojo, jeigu tik neatvažiuodavo, mama klausdavo, kas jai nutiko. Kai atvažiuodavo pas A., eidavo kartu sėdėti į svetainę prie televizoriaus, su mama kabėdavo apie brolio V. vaikus, anÅ«kus, jo žmonos ligas, viskÄ ji žinodavo iÅ¡ mamos, nes brolis nieko nepasakodavo.

Apie V. P. mama sakydavo, kad jis buvo turguje, kad jam nesisekė pardavimai. Mama parodydavo, kÄ jai atveždavo anÅ«kai lauktuvių, kokių saldainių. Jokių A. proto nukrypimų nebuvo. 15.Trečiasis asmuo sutinka, jog po insulto galimai ieÅ¡kovas motinai ir nuneÅ¡davo arbatos, bet to A. P. nebuvo gana, jai reikėjo žmogaus, todėl sesuo B. R. su mama bÅ«davo iÅ¡tisai, ji prižiÅ«rėdavo mamÄ , ruoÅ¡davo jai valgį, reikėdavo viskÄ skalbti, R. viskÄ veždavosi namo, taipogi močiutę veždavo pas gydytojus.

Mama sakydavo, kad duodavo pensijos lėšas V., duodavo pinigų mokesčiams. 2017 m. sausio mėn., kai mamai buvo 90 metų, ji paskambinusi pasakė, jog niekas jai neįdės sveikinimo per televizijÄ , todėl jie stengėsi, kad mama bÅ«tų pasveikinta tokiu bÅ«du. TÄ sveikinimÄ A. girdėjo ir buvo labai patenkinta. Mama iki pat mirties buvo protinga. Trečiasis asmuo apie testamento turinį sužinojo tik po mamos laidotuvių. Mano, kad mama teisingai surašė testamentÄ , nes ieÅ¡kovas nesugebėjo rÅ«pintis namu. 16.Trečiasis asmuo Panevėžio 4-ojo notaro biuro notarė R.

V. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji patvirtino ginčo testamentÄ , tačiau Å¡io atvejo ji neprisimena, nes testamentas buvo suraÅ¡ytas prieÅ¡ 12 metų. Nurodė, jog ginčo atvejis niekuo neiÅ¡siskyrė, testamento sudarymo pasekmes ji iÅ¡aiÅ¡kino, sakė, kad testatorius iki savo mirties gali su turtu daryti kÄ nori, gali turtÄ parduoti, padovanoti, tačiau testatorius neveiksnus nebuvo, jai (notarei) dėl asmens veiksnumo abejonių nekilo. 17.Trečiasis asmuo Panevėžio rajono 1-ojo notaro biuro notarė A.

Å . teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ buvo praneÅ¡ta tinkamai, atsiliepimo į ieÅ¡kinį teismui nepateikė. Byla nagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant. IeÅ¡kinys atmestinas. 18.Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad 2006 m. kovo 16 d. A. P., kuri mirė (duomenys neskelbtini), sudarė testamentÄ , kuriuo visÄ savo turtÄ , įskaitant žemės sklypÄ su pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), po mirties paliko anÅ«kei R. R. Šį testamentÄ patvirtino Panevėžio 4-ojo notaro biuro notarė R.

V. (b.l. 13, 82, 86, 87, 88, 1 t.). 2018 m. vasario 20 d. Liudijime nurodyta, jog V. P. ir R. T. (R.) padavė notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , 2017 m. gruodžio 6 d. mirus A. P., paveldėjimo liudijimas neiÅ¡duotas (b.l. 14, 79, 80, 81, 84, 85, 89, 1 t.). 2013 m. liepos 3 d. A. P. dvideÅ¡imčiai metų iÅ¡davė įgaliojimÄ R. T., kurį patvirtino Panevėžio r. 3-iojo biuro notaras P. D. (b.l. 70-74, 1 t.). Å iuo įgaliojimu A. P. anÅ«kei suteikė platų įgalinimÄ veikti jos vardu, disponuojant jai priklausančiu turtu, kitaip veikiant jos interesais. 19.IeÅ¡kovas V.

P. pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2006 m. kovo 16 d. A. P. (mirė (duomenys neskelbtini)), sudarytÄ testamentÄ , patvirtintÄ Panevėžio 4-ojo notaro biuro notarės R. V., CK 1.89 straipsnio pagrindu, kaip sudaryto savo veiksmų reikÅ¡mės negalinčio suprasti fizinio asmens, CK 1.91 straipsnio pagrindu - sudaryto testatorę apgavus dėl sandorio esmės, taip pat pagal CK 1.80 straipsnį, nes testatorė neiÅ¡reiÅ¡kė savo tikrosios valios. 20.Atsakovė ir tretieji asmenys atsakovės pusėje, B.

R., I. Å ., notarė R. V. su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutiko, nes A. P. testamento sudarymo metu 2006 m. kovo 16 d. suprato savo veiksmų esmę, reikÅ¡mę ir nebuvo apgauta, turtÄ po savo mirties testamentu palikdama savo anÅ«kei R. R. (dabar T.). 21.Ä®statymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiÅ«ra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios iÅ¡raiÅ¡kos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienaÅ¡alis, raÅ¡ytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Testamentų, kaip vienaÅ¡alių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kiti) – nustatyti reikalavimai. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius bÅ«tinus elementus: subjektÄ , valiÄ ir jos iÅ¡raiÅ¡kÄ , turinį bei formÄ . Kadangi testamentas yra sandoris, kurio teisinių padarinių kyla po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai iÅ¡siaiÅ¡kinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, tai testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, atitinkamai įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimÄ negaliojančiu. 22.CK 5.15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad testamentÄ gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikÅ¡mę ir pasekmes.

Pagal CK 1.89 straipsnį gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį fizinis asmuo sudarė nors ir bÅ«damas juridiÅ¡kai veiksnus - nesant galiojančio teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksniu - bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir į sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kita).

Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009). 23.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).

Ekspertų iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ bylos įrodymų, kuriÄ teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu įrodymų viseto iÅ¡tyrimu (CPK 218 straipsnis). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobÅ«dį, eksperto iÅ¡vada gali bÅ«ti kategoriÅ¡ka, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iÅ¡keltus klausimus, jei jam trÅ«ksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymÄ .

Asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti, turi bÅ«ti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vados duomenimis (CPK 177 straipsnio 4 dalis) ir kitomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau pažymėtina, kad Å¡ių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotinÄ (o ne tikėtinÄ ) iÅ¡vadÄ , kad asmuo, kurį praÅ¡oma pripažinti neveiksniu, turi tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. 24.Nagrinėjamoje byloje 2019 m. gruodžio 17 d.-2020 m. vasario 13 d. buvo atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė įvertinti A.

P. (testatorės) psichinę bÅ«klę ginčo testamento sudarymo metu (b.l. 53-63, 2 t.). Akte teismo ekspertės A. S. ir V. J. nurodė, kad ekspertėms pateikti duomenys leidžia daryti tik prielaidÄ , kad A. P. testamento sudarymo metu 2006 m. kovo 16 d. turėjo tam tikro lygio pažintinės veiklos sutrikimÄ , tačiau nėra galimybės įvertinti kokio laipsnio pažintinės veiklos (atminties, dėmesio, orientacijos, mÄ stymo produktyvumo ir kritiÅ¡kumo) sutrikimai jai pasireiÅ¡kė ir kiek reikÅ¡mingai įtakojo jos gebėjimÄ visapusiÅ¡kai teisingai suvokti sudaromo testamento esmę, suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti. 25.Taigi, Å¡iuo atveju yra itin svarbi medicininė dokumentacija, joje užfiksuoti įraÅ¡ai apie testatorės sveikatos bÅ«klę bÅ«tent testamento sudarymo metu bei kiti byloje surinkti objektyvÅ«s duomenys apie Å¡io asmens pažintinės veiklos sutrikimus, jų dydį ginčo sandorio metu.

Iš kartu su ieškiniu pateikto Išrašo iš ligos istorijos (b.l. 16, 1 t.) matyti, jog A. P. 2003 metais susirgo hemoraginiu insultu, jai buvo nustatytas vidutinio laipsnio dešinės rankos parezė, kitos diagnozės - židininė epilepsija, sudėtingi kompleksiniai priepuoliai, osteochondrozė, kita, tačiau tik 2016 m. balandžio 21 d. (po dešimties metų po testamento sudarymo) po psichologo ir psichiatro konsultacijos buvo nustatyta kraujagyslinė demencija, ryškus kognityvinis sutrikimas, laike ir vietoje orientacija sutrikusi, nuo 2016 m. birželio 13 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, vidutinio lygio (b.l. 27, 28, 35, 36, 1 t.).

IÅ¡ 2018 m. kovo 15 d. IÅ¡raÅ¡o iÅ¡ ligos istorijos (b.l. 17, 1 t.) matyti, kad po 2013 m. insulto vartojo įvarius vaistus, t.y. gydėsi. Dėl epilepsijos priepuolio ji gydėsi ligoninėje nuo 2008 m. gegužės 27 d. iki birželio 3 d. (savaitę laiko)(b.l. 20, 30, 1 t.), tačiau stacionare priepuoliai nebesikartojo, ligonė iÅ¡liko sÄ moninga, orientuota, buvo iÅ¡raÅ¡yta į namus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog po insulto (ligoninės neurologijos skyriuje ji gydėsi 2003 m. rugsėjo 3 d.-rugsėjo 25 d. laikotarpiu) atlikus operacijÄ , jos bÅ«klė pagerėjo, ji pradėjo kalbėti, pati pavalgydavo, iÅ¡liko sÄ moninga (b.l. 21-22, 1 t.).

A. P. sÄ moninga iÅ¡liko ir prieÅ¡ pat mirtį, kai ji 2017 m. gruodžio 5 d. buvo atvežta į ligoninės intensyvios terapijos skyriuje (b.l. 25-26, 1 t.). Tokiu bÅ«du, iÅ¡ aukščiau nurodytų (medicininių) duomenų matyti, kad po insulto A. P. turėjo tam tikrų pažintinės veiklos sutrikimų, tačiau iÅ¡liko sÄ moninga, buvo orientuota, bendravo, todėl manytina, kad ji galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir savo veiksmus galėjo valdyti ginčo testamento sudarymo metu 2006 m. kovo 16 d., juo labiau, kai tik 2016 m. balandžio mėn. (po deÅ¡imties metų po testamento sudarymo) jai buvo nustatyta kraujagyslinė demencija, ryÅ¡kus kognityvinis sutrikimas, buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiÅ«ros (pagalbos) poreikis.

Dar daugiau, 2013 m. liepos 3 d. A. P. įgaliojo savo anÅ«kę veikti jos vardu, Å¡is įgaliojimas buvo patvirtintas notaro, kas rodo, jog 2013 m. liepos mėn. notarui nekilo abejonių dėl A. P. psichinės sveikatos bÅ«klės sudarant vienaÅ¡alį sandorį, t.y. jis A. P. laikė veiksniu asmeniu, gebančius sudaryti sandorį. Pažymėtina, jog ginčo testamentÄ taip pat patvirtino notaras ir jam taipogi nekilo abejonių dėl tokio sandorio sudarymo, t.y. jis įsitikino A. P. veiksnumu sandorio sudarymo metu, kÄ teisme patvirtino notarė R.

V. 2006 m. kovo 16 d. testamente užfiksuota, kad A. P. buvo perskaitytas testamentas, nurodyta, jog testamentas atitinka testatorės valiÄ , ir testatorės pasiraÅ¡ytas, rodo A. P. paraÅ¡as (b.l. 115, 1 t.). Testatorė pasirašė ir Notarinio registrų knygoje (b.l. 114, 1 t.). 26.Atsakovė, tretieji asmenys teisme paaiÅ¡kino, kad 2003 metais A. P. iÅ¡tiko insultas, ji buvo operuojama, tačiau viskas pasekė labai gerai, jos kalba atsistatė, ji dar ligoninėje dainavo. Močiutė sunkiai valdė rankÄ ir kojÄ , bet po pusmečio, metų ji pilnai galėjo vaikščioti, ji turėjo pilnÄ protÄ .

A. P. dalyvaudavo giminės susitikimuose, Å¡ventėse, Kalėdų seneliui deklamavo eilėraščius, buvo orientuota ir elgėsi adekvačiai, prisimindavo ir pasakodavo praeities įvykius, atsimindavo žmonių vardus, žinojo atsakovės vaikų vardus, prisimindavo, kas buvo atvažiavęs, žinojo, kada kas pagimdė, ji pasakodavo smulkias detales, kurias pati atsakovė pamirÅ¡davo, iki pat mirties buvo sÄ moninga, bendravo su gydytojais. Močiutė bendraudavo tiek su jai artimais žmonėmis (kalbėdavosi tiesiogiai arba telefonu), kalbėdavosi (per tvorÄ ) su kaimynais, taip pat ji bendraudavo su žmonėmis, kurie ateidavo pas atsakovę, dalyvaudavo atsakovės gimtadieniuose.

Močiutė labai pergyvendavo dėl įvykių, kai kas nors nuskęsdavo ar įvykdavo avarija, pasakodavo apie kasdieninius įvykius (konfliktÄ su brolio žmona, brolio V. vaikus, anÅ«kus, jo žmonos ligas), parodydavo anÅ«kų atvežtas lauktuves. 2008 metais ji lankė brolį, jie kalbėdavosi apie ligas, ji važiuodavo į kapines. A. P. žinodavo, kokie baigdavosi vaistai, kokių vaistų jai reikia nupirkti, kada reikia vaistus iÅ¡gerti (ji pažinojo laikrodį), iki pat mirties močiutė pati gerdavo vaistus.

Ji turėjo savo griežtÄ nuomonę, nurodydavo, kada ji valgys. Ji pati pasiimdavo pensijÄ ir pinigus susiskaičiuodavo. Nors A. P. gaunamÄ pensijÄ duodavo paskirstyti atsakovei, savo anÅ«kei, tačiau ji suprasdavo, kai kam nors duodavo per mažai pinigų, net dėl to verkdavo, sakydavo, kad pinigų neužteks, ji taipogi svarstydavo, kiek dėdei duoti pinigų. Močiutė pasidėdavo pinigus, bet visuomet juos surasdavo. Ligoninėje A. P. susiskaičiuodavo sauskelnes, kad nepritrÅ«ktų, rÅ«pinosi Å¾Ä simis, viščiukais, sakė, kada juos reikia pjauti.

Visa tai rodo, jog po 2003 metais patirto insulto A. P. sveikata pagerėjo ir ji veikė turėdama pilnÄ protÄ , arba bÅ«dama veiksni, nes nebuvo praradusi orientacijos vietoje, laike, savyje, atpažindavo jai artimus žmones, taipogi kaimynus, su jais bendraudavo, sekdavo įvykius, jais domėdavosi, dalyvaudavo Å¡ventėse, dalindavosi prisiminimais su kitais, iki pat mirties bendravo su gydytojais, pati gerdavo vaistus ir žinodavo, kada vaistai baigdavosi, dainuodavo ir deklamuodavo eilėraščius (nebuvo praradusi atminties), susiskaičiuodavo gaunamÄ pensijÄ ir dalyvaudavo pinigus paskirstant, t.y. suprato pinigų vertę, t.y. ji mÄ stė kaip protingas žmogus, tokiu bÅ«du, galėjo suprasti 2006 m. kovo 16 d. sudaryto sandorio - testamento esmę ir galėjo savo veiksmus valdyti, nes A.

P. duodavo nurodymus jai artimiems žmonėms įvairiais klausimais, pavyzdžiui paskirstant jai priklausančius pinigus, ji nurodydavo, kada valgys ir ko nori valgyti ir panaÅ¡iai. 27.Ä® bylÄ atsakovės R. T. kartu su atsiliepimu pateiktos fotonuotraukos (b.l. 61-69, 1 t.) rodo, jog A. P. 2005-2012 metų laikotarpiu dalyvavo giminės susitikimuose, Å¡ventėse, lankęsi prie Å¡eimos kapo, 2012 m. nusifotografavo su anÅ«kais, tai rodo, jog ji bendravo su artimais jai giminaičiais, kartu su kitais džiaugėsi gyvenimo įvykiais, Å¡ventė sukaktuves, ir jos elgesys buvo visiÅ¡kai adekvatus, iÅ¡ kitų savo elgesiu, apsirengimu (tvarkingai apsirengusi) ji neiÅ¡siskyrę, rodo jos atvaizdas fotonuotraukose, ji buvo visiÅ¡kai orientuota vietoje, laike, erdvėje tiek 2005, 2006, 2008, tiek 2012 metais, tik turėjo judėjimo sutrikimÄ , vaikščiojo pasiramsčiuodama lazdele. 28.Teismas vertina liudytojų parodymus.

Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo apklausta daug liudytojų, kurie pažinojo testatorę A. P., liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi. Atsakovės pusės liudytojai I. R., B. A., A. L., M. P., G. N., L. Å . teigė, jog A. P. po insulto atpažindavo žmones ir protingai Å¡nekėdavo ir iki pat mirties buvo Å¡viesaus proto, buvo orientuota laike, vietoje, domėjosi Å«kiu (prašė bulves nukasti), džiaugėsi remontu, ji su kitais dalindavosi prisiminimais, pasakodavo apie vaikystę, tolesnį gyvenimÄ , domėjosi, kaip kitiems sekasi, skaitė, žinojo apie pinigų keitimÄ ir jį vertino (sakė, jog dėl to bus nuostolių), priimdavo svečius, iÅ¡virdavo jiems arbatos, pavaiÅ¡indavo sausainiais, padeklamuodavo eilėraÅ¡tį (turėjo gerÄ atmintį), atsakydavo į užduodamus klausimus, turėdavo savo nusistatymÄ , jos nebuvo galima perkalbėti, A.

P. pati pasisakė, jog perrašė testamentÄ anÅ«kei, kuri ja rÅ«pinosi, ir vėliau dėl to nesigailėjo, t.y. Å¡ie liudytojai parodė, jog po insulto A. P. buvo sveiko proto ir buvo valinga. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti tokiais liudytojų parodymais ir jais remiasi, nes jų parodymai yra iÅ¡samÅ«s, nuoseklÅ«s, tarp jų nėra prieÅ¡taravimų, liudijimai atitinka medicininėje dokumentacijoje užfiksuotus duomenis apie A. P. sÄ moningumÄ ir buvimÄ orientuota, taipogi aukščiau nurodytose fotonuotraukose užfiksuotÄ informacijÄ apie testatorės dalyvavimÄ Å¡ventėse, bendravimÄ su kitais asmenimis, orientacijos buvimÄ , be to, Å¡ie liudytojai nėra vien tik su A.

P. giminystės santykiais susiję asmenys. Tuo tarpu, ieÅ¡kovo pusėje buvę liudytojai L. P. (J.), T. V., S. P., E. Å . nurodė tam tikrus A. P. atminties ir mÄ stymo sutrikimus (maiÅ¡ydavo jai artimus žmones, neprisiminė įvykių, sumaišė V. grįžimo į namus laikÄ , neprisiminė, jog liudytoja jau studijuoja, tapo vangi, atsilikusi), dėmesio sutrikimus, orientacijos erdvėje, laike praradimÄ , tačiau iÅ¡ tokių liudijimų teismas negali nustatyti, kokio laipsnio buvo pažintinės veiklos (atminties, dėmesio, orientacijos, mÄ stymo produktyvumo ir kritiÅ¡kumo) sutrikimai, t.y. kad pažintinė veikla buvo sutrikusi esmingai, kad sutrikimai buvo nuolatiniai, ilgalaikiai, kad esminiai, jeigu tokie buvo, pažintinės veiklos sutrikimai buvo ginčo testamento sudarymo metu 2006 m. kovo 16 d.

Todėl teismas konstatuoja, jog neįrodyta, jog ginčo testamento sudarymo metu A. P. pažintinė veikla buvo iÅ¡ esmės sutrikusi, todėl laikytina, kad ji suprato sudarymo sandorio – testamento esmę ir galėjo savo veiksmus valdyti. 29.Nagrinėjamu atveju, svarbu pažymėti, kad testatoriaus valia yra absoliuti, t.y. jis turi teisę palikti visÄ savo turtÄ bet kuriam asmeniui arba turi teisę atimti paveldėjimo teisę iÅ¡ bet kurio asmens nepriklausomai nuo jo giminystės ryÅ¡io su testatoriumi (CK 5.19 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Teismas pažymi, jog įstatymas nedraudžia kitiems asmenims praÅ¡yti, kad testatorius sudarytų testamentÄ . Jei testamentas sudarytas kam nors papraÅ¡ius, bet laisva valia, be prievartos ir apgaulės, tai nedaro testamento negaliojančiu. Testamento laisvė reiÅ¡kia ir tai, kad testatorius testamentu gali palikti bet kokį jam priklausantį turtÄ , taip pat turtÄ , kurį įgis ateityje. Kiekvienas asmuo turi teisę pats savo valia nuspręsti, kam turi atitekti jo turtas arba dalis turto po jo mirties. 30.Teismas sprendžia, jog ginčo testamento sudarymas taip pat atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnis), kadangi testatorės A.

P. ir jos anūkės R. T. tarpusavio santykiai buvo itin glaudūs, močiutė savo anūkę labai mylėjo ir ja pasitikėjo, jai pasakodavo, kas nutiko, anūkė rūpinosi močiute ir jos turtu iki pat mirties, ji močiutę veždavo pas gydytojus, jos gerai sutarė. Tuo tarpu A. P. nesutarė su jos sūnaus V. P. sutuoktine, ji buvo nustūmusi močiutę nuo laiptų. Tai tapo priežastimi testamentu nepalikti turto sūnui, kadangi močiutė nenorėjo, kad namas po jos mirties būtų parduotas. 31.Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais.

Jeigu nagrinėjant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valiÄ bei jÄ iÅ¡reiÅ¡kė ir nėra tos valios įforminimo trÅ«kumų, tai sandoris turi bÅ«ti iÅ¡saugomas. 32.Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumÄ , sprendžia, jog A. P. adekvačiai vertino situacijÄ , savo tikrÄ jÄ valiÄ testamente iÅ¡reiÅ¡kė laisvai ir aiÅ¡kiai, ji nebuvo apgauta, ir Å¡i valia gerbtina.

Testamentas yra oficialus dokumentas, sudarytas notarų biure, patvirtintas notaro, testamento turinį reglamentuoja įstatymas (CK 5.18-5.28 straipsniai). Sandoris atitinka įstatymo normas, jo turinys - turtÄ močiutei palikti savo anÅ«kei, taipogi neprieÅ¡tarauja įstatymui, prieÅ¡ingai, atitinka aukščiau teismo nurodytus teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus. 33.Dėl visų aukščiau iÅ¡dėstytų argumentų, nėra jokio pagrindo pripažinti ginčo testamentÄ negaliojančiu ieÅ¡kinyje nurodytais pagrindais CK 1.80, 1.89, 1.91 straipsniai, todėl ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas. 34.CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . 35.Atsakovė R.

T. iÅ¡ viso patyrė 1 100 Eur (300 Eur+600 Eur+200 Eur) advokato pagalbos iÅ¡laidų už procesinio dokumento suraÅ¡ymÄ , atstovavimÄ (b.l. 75, 161, 1 t., b.l. 101, 102 2 t.). Å ios iÅ¡laidos atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , nėra per didelės, yra protingo dydžio, todėl yra priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris pralaimėjo bylÄ , atsakovės naudai. Tretieji asmenys atsakovės pusėje nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl Å¡is klausimas nesprendžiamas. 36.Tuo tarpu, už ieÅ¡kovo V.

P. atstovavimÄ Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos valstybei ir Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos apmokėtos iÅ¡laidos už ekspertizę, ieÅ¡kinį atmetus, neatlygintinos ir yra dengiamos iÅ¡ valstybės biudžeto. 37.Byloje susidariusios procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos – 85,50 Eur suma valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuriam buvo suteikta Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, 100 procentų apmokant iÅ¡laidas, nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271 straipsniais, teismas                           n u s p r e n d ė:  Ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Ingrida Kirsnytė