2021-02-10 Nr. AB-2892-3-61-3-01998-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-655-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01998-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), (toliau – ir atsakovas) 12 448 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2016 m. birželio 7 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vienu metu buvo 3–4 asmenys, tokiu būdu pažeidžiant minimalų vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimą. Kamerose buvo tik 2 kėdės. Sanitarinių mazgų įrengimas neatitiko higienos normų reikalavimų, nebuvo užtikrintas privatumas, jaučiamas nemalonus kvapas. Kamerose buvo tarakonų, nevalomi langai, o dėl įstatytų grotų patys nuteistieji neturėjo galimybės prieiti ir išvalyti langus. Nors pareiškėjui buvo užtikrinamas 1 val. trukmės pasivaikščiojimas pasivaikščiojimų kiemeliuose, tačiau tai neatitiko tarptautinių standartų, pagal kuriuos suimtajam arba nuteistajam turi būti suteikta galimybė gryname ore praleisti 8 val. per dieną. Duše nebuvo šilto vandens, neužtikrinta galimybė kartą per savaitę nusiprausti visą kūną po šiltu vandeniu. Teisės aktuose nustatytas 15 min. trukmės prausimosi laikas kartą per savaitę, pareiškėjo vertinimu, yra šiurkštus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimas bei tarptautinių standartų nesilaikymas. Kamerose neveikė ventiliacija, buvo drėgna ir tamsu, puvo čiužiniai, rūdijo metalinės lovos, o švaraus oro kiekis ir judėjimo greitis neatitiko higienos normų reikalavimų. Taip pat nebuvo užtikrinamas tinkamas apšvietimas, kadangi natūralaus apšvietimo neužteko, o nuo elektros lempučių skleidžiamos šviesos stiprumo skaudėdavo galvą ir akis; kamerose nebuvo jungiklių, todėl nebuvo galimybės išjungti šviesą. Kamerose žiemą buvo tik 10–14 laipsnių šilumos, o vasarą karštis siekė iki 35 laipsnių. Pareiškėjas teigė, jog tiekiamas maistas buvo neskanus, jo energetinė vertė nebuvo pakankama, todėl neužtikrinta maisto kokybė ir kiekis. Nežmoniškos kalinimo sąlygos sukėlė pareiškėjui dvasinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą, blogą savijautą, turėsiančius įtakos jo psichikai ateityje.

3. Atsakovo atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir atsakovo atstovas, Vilniaus PN) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti, o taip pat prašė pareiškėjo skundo reikalavimams taikyti ieškinio senatį.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija stengėsi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K negalėjo daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų asmenų – tiek atvykstančiųjų, tiek esančiųjų įstaigoje, skaičiui. Dėl to kai kurios kameros galėjo būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekė teisės aktuose nustatytas ribas. Už tvarkos kamerose palaikymą atsakingi ir patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą su uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią nuolat atliekami vabzdžių ir graužikų naikinimo darbai. Gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai kartu su dviem pasukamomis kėdėmis. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo apie 0,8 x 0,7 (0,56 kv. m), todėl atsakovo atstovas vertino, kad gyvenamųjų kamerų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

5. Atsakovo atstovas teigė, kad vidinių grotų įrengimas neprieštaravo galiojantiems teisės aktams ir nepažeidė kamerose laikomų asmenų teisių, priešingai, jos apsaugojo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo (daiktų, raštelių permetimas ir pan.). Sanitariniame mazge pagal teisės aktus turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, jis turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko galiojančius teisės aktų reikalavimus. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Teisės aktuose nenustatyta, kad kamerose būtų įrengti esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, be to, tokie atitvėrimai negalėtų užtikrinti nuolatinės suimtųjų (nuteistųjų) kontrolės ir priežiūros. Lukiškių TI-K kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitiko higienos normų reikalavimus, o asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo, tvarkė savo kameras, neturėjo problemų dėl atsiradusio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Kamerose temperatūra atitiko higienos normų reikalavimus, kadangi Lukiškių TI-K buvo įrengta centrinė šildymo sistema ir šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Dieninis ir naktinis elektros apšvietimas atitiko nustatytas normas. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. buvo suteikiama teisė nusiprausti duše, asmenų išvedimas į dušą organizuojamas kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji (nuteistieji) asmenys. Dušinėse veikė mechaninė vėdinimo sistema, o dušuose nuolat teikiamas karštas vanduo, todėl pareiškėjui buvo sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

6. Atsakovo atstovas nurodė, kad valgiaraščiai subalansuoti ir atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Lukiškių TI-K asmenims suteikė galimybę gryname ore būti ne mažiau kaip 1 val. per dieną, pareiškėjo minima 8 val. per dieną rekomendacija taikytina įvairiai veiklai kalinimo metu, bet ne pasivaikščiojimui gryname ore. Atsakovo atstovas vertino, jog pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo M. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

8. Teismas nustatė, jog ši byla jau buvo išnagrinėta iš esmės, t. y. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3433-463/2018 nusprendė pareiškėjo M. M. skundą patenkinti iš dalies, priteisė jam 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą skundo dalį atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-459-525/2020 minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytais pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimais, susijusiais su pareiškėjui suteiktu per mažu gyvenamuoju plotu kamerose, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimu, taip pat higienos normų reikalavimų neatitikimais bei inventoriaus trūkumu, ir tuo, kad pareiškėjas patyrė žalą, kuri jam turi būti priteista pinigais. Teismas nurodė, jog šioje byloje yra nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp pareiškėjo patirtos žalos ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pavedė pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo tinkamai apskaičiuoti pažeidimų trukmę, t. y. kiek konkrečiai tęsėsi kiekvienas iš nustatytų pažeidimų tam, kad būtų galimybė nustatyti pareiškėjui priteistinos žalos dydį.

9. Teismas nustatė, kad šioje byloje pareiškėjo reikalavimams taikyta ieškinio senatis, t. y. nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. birželio 10 d., todėl pažeidimai konstatuoti tik nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2016 m. birželio 7 d.

10. Dėl byloje nustatyto pažeidimo, susijusio su pareiškėjui tekusiu gyvenamuoju plotu, teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl Lukiškių TI-K kamerų ploto bei asmenų, laikytų jose, skaičiaus, ir nustatė, kad nuo 2015 m. birželio 11 d. iki 2016 m. kovo 8 d. su pertraukomis pareiškėjui nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimas 34 paras; šiomis dienomis pareiškėjui teko apytiksliai nuo 2,46 kv. m iki 3,47 kv. m ploto, o visą kitą pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį minimalaus ploto norma nebuvo pažeista. Teismas sprendė, jog pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m kameros ploto, buvo pažeista 34 paras.

11. Dėl pareiškėjo laikymo sąlygų, susijusių su jo privatumo pažeidimu naudojantis sanitariniu mazgu, teismas aptarė Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką privatumo užtikrinimo aspektu ir nustatė, jog šis pažeidimas tęsėsi 327 paras.

12. Dėl pareiškėjo laikymo sąlygų, susijusių su higienos normų pažeidimu, teismas analizavo bylos duomenis ir nustatė, kad ginčo laikotarpiu tikrintose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas atitinkamais laikotarpiais, skundžiamų higienos normų pažeidimų nebuvo nustatyta, tačiau pareiškėjas buvo laikomas taip pat ir kitose kamerose, apie kurių atitikimą higienos normoms informacijos nepateikta. Kadangi nėra pateikta duomenų apie kitas kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, teismas priėjo prie išvados, jog, nors nėra galimybės objektyviai patikrinti, ar kitose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, buvo konstatuoti skundžiami higienos normų pažeidimai, tačiau jo teisinė padėtis negali būti bloginama ir dėl to konstatuotina, jog Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo skundžiamų higienos normų pažeidimų. Teismas sprendė, jog pareiškėjas buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, iš viso 196 paras.

13. Dėl pareiškėjo laikymo sąlygų, susijusių su inventoriaus trūkumu, teismas analizavo bylos duomenis apie laikotarpius, kuriais pareiškėjas gyvenamosiose patalpose buvo laikomas kartu su kitais dviem asmenimis, atsižvelgė į tai, jog Lukiškių TI-K nurodė, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai kartu su dviem pasukamomis kėdėmis. Teismas darė išvadą, jog kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas trise, buvo tik dvi kėdės, nors pagal teisės aktus kėdžių turėjo būti trys. Kadangi Lukiškių TI-K nepaneigė fakto, jog kamerose trūko kėdžių, nepateikė duomenų apie tikslų kėdžių skaičių kamerose ginčo laikotarpiu, šiuo aspektu buvo konstatuotas pažeidimas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su tokiu sprendimu, teismas sprendė, kad pareiškėjui nurodytais ginčo laikotarpiais neužteko kėdžių ir vietos sėdėti prie stalo 35 paras, o tuo jo kalinimo sąlygos buvo bloginamos.

14. Teismas pažymėjo, jog kiti pareiškėjo nurodomi laikymo sąlygų neatitikimai nėra išsamiai ir aiškiai detalizuoti, taip pat nėra įrodyti, tad tai negali būti pagrindu priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

15. Teismas, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, pareiškėjo nurodytus nepatogumus, patirtus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įvertinęs ir tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovo atstovas sąmoningai būtų stengęsis sukelti nepatogumus pareiškėjui, taip pat atsižvelgęs į tai, kad byloje nenustatyta, jog minėti pažeidimai realiai būtų neigiamai atsiliepę pareiškėjo sveikatai, nusprendė pareiškėjui priteisti 1 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

III. 16. Atsakovo atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo M. M. skundą atmesti.

17. Atsakovo atstovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, konstatavo, kad įstaiga tam tikrais laikotarpiais galimai neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 16.5 punkte nurodyta, kad nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara. Įstaigos tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus;

17.2. Įstaigos priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose (2013 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257; 2012 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 386–395; 2015 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 406–417; 2016 m. – gyvenamosiose kamerose Nr. 418–426) sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose įstaigos gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje;

17.3. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, (toliau – ir TIĮET) 14.2 punkte nurodyta, kad duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. TIĮET nėra nustatyta, kad būtų įrengti kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai, atsakovo atstovo vertinimu, ir negali būti nustatyti, nes priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės jų buvimo vietose;

17.4. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas (toliau – ir NVSC) atlieka gyvenamųjų kamerų patikrinimus pagal gautus suimtųjų ir nuteistųjų skundus, savarankiškai atliekant operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Pareiškėjo ginčui aktualiu laikotarpiu ne visose gyvenamosiose kamerose buvo atliekami NVSC patikrinimai, atsižvelgiant į tai, buvo pateikiami tik turimi visuomenės sveikatos saugos kontrolės aktai. Vien tik dėl to, kad nėra NVSC patikrinimo aktų, negalima konstatuoti aplinkybės, jog buvo pažeistos pareiškėjo teisės;

17.5. Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme;

17.6. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą;

17.7. Byloje nėra nustatyta būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos, nenurodė, kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 12 448 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui M. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal CK 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose 34 paras, pažeidžiant jo teisę į minimalų gyvenamąjį plotą, 327 paras, pažeidžiant jo privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, 35 paras, pažeidžiant jo teisę į tinkamą inventorių bei jo kiekį (kėdę), 196 paras, pažeidžiant higienos normų reikalavimus, ir pareiškėjas dėl to patyrė neturtinę žalą, kuri buvo atlyginta jam priteisiant 1 200 Eur kompensaciją. Kitos pareiškėjo pretenzijos nepripažintos pagrįstomis ir įrodytomis, taip pat netenkintas skundo reikalavimas priteisti 12 448 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

20. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog Lukiškių TI-K pareiškėjui neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo, tinkamų, higienos normų reikalavimus atitinkančių laikymo sąlygų kamerose, nagrinėjamu atveju nenustatyta būtinoji civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas, todėl nėra jokio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

21. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: 1) valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, 2) žalos padarymo faktą ir 3) priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl neteisingai nustatytų pažeidimų (netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, neužtikrintos tinkamos, higienos normų reikalavimus atitinkančios, pareiškėjo laikymo sąlygos), pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-459-525/2020 buvo nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi konkrečiai ir tiksliai nurodyti, kiek laiko tęsėsi kiekvienas iš nustatytų pažeidimų, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 20 d. nutartyje iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo šioje byloje nustatytais pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimais, o bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui grąžino dėl to, kad neturtinės žalos atlyginimui ir jo dydžio nustatymui yra ypač aktualu tinkamai konstatuoti ne tik pažeidimo pobūdį, tačiau ir tiksliai nurodyti laiką (paromis, dienomis), kurį pareiškėjas praleido esant nustatytiems pažeidimams. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šioje byloje jau yra nustatyti atsakovo atstovo neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp pareiškėjo patirtos žalos ir atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų. Atsakovo abstraktaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentai, susiję su sanitarinio mazgo įrengimu Lukiškių TI-K, NVSC atliekamais gyvenamųjų kamerų patikrinimais, nesuteikia jokio faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, juolab, kad šioje byloje atsakovo atstovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos pažeidimų trukmės.

24. Kaip jau minėta, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų neužtikrinant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimų, pažeidžiant jo privatumą naudojantis sanitariniais mazgais, higienos normų reikalavimus ir trūkstant inventoriaus, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo atstovo veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

25. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

27. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

28. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-107/2013). Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose EŽTT taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., EŽTT 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04); 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03)). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., EŽTT 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05)). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo atstovo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos.

29. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovo atstovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

30. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aptartais neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (34 paras pažeista jo teisė į tinkamą gyvenamąjį plotą, 327 paras pažeistas jo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, 35 paras pažeista teisė į tinkamą inventorių bei jo kiekį, 196 paras pareiškėjas laikytas pažeidžiant higienos normų reikalavimus), sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Pažeidimo pripažinimas šiuo atveju, atsižvelgus į aptartų nusižengimų pobūdį, nebūtų pakankama satisfakcija pareiškėjui už patirtą skriaudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 1 200 Eur suma nelaikytina adekvačia ir teisinga kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

31. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė