2018-12-19 Nr. AB-23484-3-63-3-00280-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-4729-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00280-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 28.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–3), prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2018 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-17-NT-387-4900 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei pripažinti atsakovą vilkinus prašymo nagrinėjimą ir sprendimo priėmimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, jog yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinė byloje Nr. 11-91-659/2018. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui 2018 m. vasario 20 d. teikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą minėtoje byloje. Teigė, kad jam būtina kvalifikuota teisinė pagalba. Nurodė, kad yra ne kartą informavęs atsakovą, kad padengti ginčijamame sprendime nurodytą skolą dėl labai sunkios materialinės padėties neturi galimybės, prašė skolą išieškoti per antstolius. Manė, kad realiai antrinė teisinė pagalba suteikta nebuvo, o 1 240 Eur suma buvo priteista už akių, nesąžiningai surengtame administraciniame procese, kuriame neturėjo jokių galimybių gintis. Neturėjo ir neturi galimybių apmokėti 1 240 Eur sumos, nes jo pastovios pajamos labai mažos. Iš šios sumos turi apmokėti komunalines išlaidas, prasimaitinti, pirkti vaistus ir t. t., gaunamų lėšų neužtenka pragyvenimui. Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų 1 240 Eur skolos išieškojimui per antstolius. Tik pareiškėjo pastangomis buvo išduotas vykdomasis raštas dėl minėtos skolos padengimo.

3. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius atsiliepime (b. l. 15–18) su pareiškėjo skundu ir jame keliamais reikalavimais nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsiliepime nurodė, jog nagrinėdamas pareiškėjo prašymą Nr. (2.3)KLTP-1-387 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ir atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 buvo įpareigotas sumokėti Tarnybai 1 240,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (2.3)NO-2-1587 kreipėsi į pareiškėją, prašydamas per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti dokumentą, patvirtinantį apie apmokėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Tarnyba per nurodytą terminą iš pareiškėjo prašomų dokumentų negavo, todėl ginčijamu sprendimu atsisakė teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Minėti teismo sprendimai yra teisėti, nenuginčyti, todėl pareiškėjui kyla pareiga apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas ir ši pareiga turi įtakos sprendžiant antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimus pagal kitus pareiškėjo prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą kitose bylose.

5. Atsakovas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nenumatyta išimčių, kai antrinė teisinė pagalba galėtų būti teikiama asmenims, nesumokėjusiems antrinės teisinės pagalbos išlaidų, išskyrus Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytas išimtis. Skunde nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjui nepakanka gaunamų lėšų pragyvenimui ir kad jis neturi galimybės apmokėti priteistą sumą, nėra pagrindas teikti antrinę teisinę pagalbą kitose bylose ir eliminuoti pareigą atlyginti priteistas antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovas pažymėjo, kad nevykdo antrinės teisinės pagalbos išieškojimo funkcijos – atsakovo pareiga yra teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir informuoti asmenis apie apskaičiuotą sumą, informuoti apie apmokėjimo tvarką bei terminus; priverstinį antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų išieškojimą priimtų teismų sprendimų pagrindu vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 638 straipsnio 2 dalimi.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo J. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-17-NT-387-4900 teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Sprendime atsakovas atsisakė pareiškėjui suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 31 d. nutarimo apskundimo, remdamasis tuo, kad pareiškėjas iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje, kurioje jam buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, bei per nustatytą terminą nepateikė prašomų dokumentų. Atsisakydamas suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, atsakovas vadovavosi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2018 m. vasario 23 d. raštu „Dėl prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą“ informavo pareiškėją apie priteistas 1 240 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, taip pat apie tai, kad nėra gavęs duomenų, patvirtinančių apie sumokėtą nurodytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, bei prašė pareiškėjo per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pristatyti (atsiųsti) patvirtinimą, kad minėta suma yra apmokėta. Tarnyba 2018 m. vasario 23 d. raštu kreipėsi į VMI, prašydama pateikti informaciją atsakovui, ar yra įvykdytos / vykdomos iš pareiškėjo išskaitos pagal įsiteisėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį. VMI 2018 m. kovo 2 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ pranešė, kad skolos likutis 2018 m. kovo 2 d. šioje byloje yra 1 240 Eur. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas prašomos sumos nustatytu terminu nesumokėjo. Ginčijamu sprendimu atsisakyta pareiškėjui suteikti antrinę teisinę pagalbą iš esmės dėl to, kad konstatuota, jog pareiškėjas yra neapmokėjęs nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje.

10. Teismas akcentavo, kad Įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą, taip pat nurodo atvejus, kada antrinė teisinė pagalba nėra teikiama.

11. Teismas vadovavosi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016 pateiktu šios nuostatos aiškinimu ir pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015 buvo patenkintas pareiškėjo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymas ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, iš atsakovo J. S. priteista 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas ir įsiteisėjo.

12. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad atsakovui priimant ginčijamą sprendimą, egzistavo Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto dispozicijoje nurodytos sąlygos, sudarančios prielaidas atsakovui atsisakyti suteikti antrinę teisinę pagalbą. Kadangi pareiškėjo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą metu nustatyta aplinkybė, jog pareiškėjas yra neapmokėjęs antrinės teisinės pagalbos išlaidų, ginčijamas atsakovo sprendimas, kuriuo pareiškėjui atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija, jog 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos nėra sumokėjęs, tačiau skunde nurodo, jog realiai ir faktiškai teisinė pagalba pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtus sprendimus jam nebuvo suteikta.

14. Teismas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau ne dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimų, kuriais buvo nuspręsta dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui, teisėtumo. Minėti sprendimai yra galiojantys, nebuvo nuginčyti teisme, o teisinės pagalbos pagal 2012 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-2-12, 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-94-12, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-119-12 bei 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (1.3)-TPD-5-13 pareiškėjui suteikimo faktas bei jais nustatytų išlaidų pagrįstumas patvirtintas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-466-386/2015, kuris yra įsiteisėjęs.

15. Pareiškėjas nurodė aplinkybę, jog 1 240 Eur skola yra dengiama per antstolius bei tai, kad atsakovas nesiėmė veiksmų išieškoti skolos. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, jog byloje nagrinėjamas klausimas dėl ginčijamo individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, todėl reikšminga aplinkybė yra tik tai, ar teismo priteista 1 240 Eur skola buvo apmokėta ginčijamo sprendimo priėmimo metu. Kadangi pareiškėjas įrodymų, paneigiančių šią aplinkybę (kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo apmokėjęs 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų), nepateikė, teismas pažymėjo, kad sprendimas šiuo aspektu taip pat laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

16. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4872-575/2017 nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-270 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies, net kai nuteistajam asmeniui veiksmingos (nemokamos) teisinės pagalbos teikimo užtikrinimas būtinas dėl teisingumo interesų, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui ir sustabdė administracinės bylos Nr. A-4872-575/2017 nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas išnagrinės šį prašymą. Konstitucinio Teismo pirmininko 2017 m. lapkričio 15 d. potvarkiu Nr. 2B-66 minėtas prašymas priimtas, bylai suteiktas numeris 17/2017.

17. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ir atsakovas neprašo stabdyti administracinės bylos nagrinėjimo. Teismas, vadovaudamasis operatyvumo principu bei siekdamas neužvilkinti proceso, nutarė nestabdyti administracinės bylos nagrinėjimo savo iniciatyva.

18. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, teismų praktiką, įvertinęs įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Dėl pareiškėjo reikalavimo pripažinti atsakovą vilkinus prašymo nagrinėjimą, pažymėjo, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad atsakovas vilkino ginčijamo sprendimo priėmimą, teismas nenustatė, todėl atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, minėtą pareiškėjo reikalavimą teismas laikė nepagrįstu.

III. 19. Pareiškėjas J. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 54–55), kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

20. Apeliaciniame skunde pareiškėjas pažymi, jog jam nepagrįstai atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, nes be kvalifikuotos advokato pagalbos apginti savo teisių galimybės jis neturi. Pareiškėjas akcentuoja, kad pats atsakovas nesikreipė į antstolį, kad būtų išieškota skola. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties, kuria kreiptasi į Konstitucinį Teismą, kopiją, ir mano, kad teisinga būtų sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 17/2017 pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymą dėl Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Konstitucijai analogiškoje byloje.

21. Atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 63), kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsiliepime pažymi, kad palaiko savo poziciją, motyvus ir argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 2.3-(NTP-2)-17-NT-387-4900 teisėtumo ir pagrįstumo. Minėtu Sprendimu buvo atsisakyta suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą administracinio nusižengimo byloje vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, nes pareiškėjas nėra sumokėjęs 1 240 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų kitoje byloje.

24. Nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-270 redakcija) numatė, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi, nustatęs, kad Konstituciniame Teisme yra priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymas ištirti, ar Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-270 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nustatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų arba jų dalies, net kai nuteistajam asmeniui veiksmingos (nemokamos) teisinės pagalbos teikimo užtikrinimas būtinas dėl teisingumo interesų, neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui (bylai suteiktas Nr. 17/2017), nutarė šią administracinę bylą sustabdyti, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylą Nr. 17/2017.

26. Konstitucinis Teismas 2018 m. spalio 11 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ Nr. KT20-N11/2018, kuriuo pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija; Žin., 2013, Nr. 54-2675) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas tiek, kiek pagal jame nustatytą teisinį reguliavimą antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje, tačiau jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, tais atvejais, kai asmeniui tokia pagalba yra itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių ir ją užtikrinti baudžiamojoje byloje būtina teisingumo interesais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

27. Nors nurodytoje konstitucinės justicijos byloje Konstitucinis Teismas ginčijamo teisinio reguliavimo atitiktį Konstitucijai tyrė tiek, kiek pagal jį antrinė teisinė pagalba neteikiama baudžiamojoje byloje, tuo tarpu nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui administracinio nusižengimo byloje, minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai dėl nagrinėjamoje byloje taikytino teisinio reguliavimo aktualūs ir šioje administracinėje byloje.

28. Taigi, pabrėžtina, jog minėtame nutarime Konstitucinis Teismas, spręsdamas, ar Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 11 punktas neprieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, pažymėjo, kad:

„– Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teisė turėti advokatą reiškia asmens teisę pačiam pasirinkti advokatą, taip pat teisę turėti valstybės paskirtą advokatą; iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali;

– Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą, 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamo teisingo bylos išnagrinėjimo nepriklausomame ir nešališkame teisme imperatyvo, konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojama valstybės pareiga užtikrinti veiksmingos teisinės pagalbos teikimą tais atvejais, kai tai būtina teisingumo interesais, inter alia reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo numatyti tokį teisinės pagalbos organizavimo, teikimo ir finansavimo modelį, pagal kurį ji asmenims, kuriems tokia pagalba būtų itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių, būtų teikiama atsižvelgiant į tokius kriterijus kaip bylos ar taikomos teisės sudėtingumas, galimos bausmės griežtumas, nusikalstamos veikos sunkumas, tam tikri asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumai, kitos reikšmingos aplinkybės; įstatymų leidėjas gali nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teisinė pagalba tam tikrais atvejais būtų neteikiama asmenims, kurie neįvykdo įstatyme nustatytos pareigos apmokėti jiems kitose bylose suteiktos teisinės pagalbos išlaidas ar jų dalį; tačiau jokiais atvejais tokiu teisiniu reguliavimu negali būti paneigtos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos asmens teisė kreiptis į teismą ir teisė į tinkamą teismo procesą, t. y. negali būti sudarytos prielaidos nepaisyti teisingumo interesų, be kita ko, kai tam tikram asmeniui teisinė pagalba būtų itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių.“

29. Konstitucinis Teismas nurodė, kad „pagal ginčijamame Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 11 straipsnio 7 dalies 11 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, <...> antrinė teisinė pagalba neteikiama asmeniui neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, galimos bausmės griežtumą, nusikalstamos veikos sunkumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus.“ Atsižvelgęs į tai, Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad „tokiu teisiniu reguliavimu nepaisoma Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą, 31 straipsnio 2 dalyje garantuojamo teisingo bylos išnagrinėjimo nepriklausomame ir nešališkame teisme imperatyvo, konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojamos valstybės pareigos užtikrinti veiksmingos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kuriems tokia pagalba būtų itin sunkiai prieinama dėl finansinių priežasčių, tais atvejais, kai tai būtina teisingumo interesais, taip pat iš Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje įtvirtintų konstitucinių teisės į gynybą ir teisės turėti advokatą kylančios valstybės institucijų pareigos užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.“

30. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas, kuriuo, vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punktu, neatsižvelgiant į jokias aplinkybes, t. y. nei į asmens turtą ir pajamas, nei į teisingumo interesus, inter alia bylos ar taikomos teisės sudėtingumą, tam tikrus asmens socialinės ir asmeninės padėties ypatumus, atsisakyta teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

31. Tokią išvadą, be kita ko, patvirtina aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2018 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 2, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 29, 30, 31, 32, 34 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymą (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kuriuo inter alia pakeitė Įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 11 straipsnio 10 dalį ir papildė jį 11 dalimi, jas išdėstant taip:

31.1. „10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai.“

31.2. „11. Kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“

32. Taigi pagal Įstatymo 11 straipsnio 10, 11 dalyse (2018 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIII-1437 redakcija) nustatytą teisinį reguliavimą, Tarnybai atsisakius suteikti antrinę teisinę pagalbą (inter alia vadovaujantis šio straipsnio 7 dalies 11 punktu), pareiškėjas galės kreiptis į Tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo, o Tarnyba, įvertinusi jo individualią situaciją (gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui), išimtiniais atvejais turės teisę suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad pareiškėjui tokia pagalba buvo suteikta kitoje byloje ir jis iki nurodyto termino neapmokėjo nustatytų tos pagalbos išlaidų arba jų dalies, t. y. netaikydama Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 11 punkto (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-270 redakcija), kuriuo nagrinėjamu atveju vadovavosi atsakovas, priimdamas ginčijamą Sprendimą.

33. Byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovas nevykdė savo pareigų ar vilkino atlikti veiksmus, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, todėl tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl atsakovo pripažinimo vilkinus prašymo nagrinėjimą ir sprendimo priėmimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo nėra pagrindo.

34. Atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. sprendimas Nr. 2.3-(NTP-2)-17-NT-387-4900 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ panaikinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 2.3-(NTP-2)-17-NT-387-4900 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys