4a98c2ca-6de8-404d-bb10-0f4c710dc2b8 · TelÅ¡ių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-87-1037/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27495-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.4.1.; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.5.1; (S) TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. lapkričio 18 d. Telšiai Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys, sekretoriaujant Inai Visockienei, dalyvaujant Telšių apylinkės prokurorui Arūnui Gailiui, kaltinamajam D. Z., jo gynėjui advokatui Mariui Mikalauskui, nukentėjusiajam M.

G., jo atstovei advokatei I. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1993 m. gruodžio 16 d., TelÅ¡iuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis TelÅ¡iuose, Saulėtekio g. 15-5, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Metoera“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : D. Z. 2019 m. birželio 30 d., nakties metu, apie 2 val. 52 min. prie pastato, esančio adresu Å viesos g. 5, Luokės mstl., TelÅ¡ių r., tyčia rankos kumščiu suduodamas du kartus į veido sritį bei atsineÅ¡tu nenustatytos kilmės daiktu suduodamas vienÄ kartÄ Ä¯ kairę rankÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ kairį Å¡onÄ nukentėjusiajam M.

G., taip padarydamas jam kairio peties, deÅ¡inės alkÅ«nės sumuÅ¡imus, kairio alkÅ«nkaulio vidurinio trečdalio lūžimÄ , dėl ko nukentėjusiajam M. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis D. Z. dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu prisipažino iÅ¡ dalies. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2019 m. birželio 30 d. bÅ«damas tėvų namuose pamatė, jog jo jaunesnioji sesuo parėjo namo ir greitai nubėgo į savo kambarį, buvo apsiverkusi. Ji jam papasakojo, kad Luokės miestelyje, Å viesos gatvėje jÄ sumušė vienas asmuo vardu Mindaugas.

Paaiškino, kad pastebėjo ant sesers veido sumušimo žymes, matėsi, jog veidas sutinęs ir yra mėlynė. Taip pat, parodė, jog sesers patirti sumušimai buvo gan stiprūs nes dėl jų po kelių dienų išvažiavo į ligoninę dėl galimai buvusio smegenų sutrenkimo. Parodė, kad po to eidamas į Šviesos gatvę sutiko savo draugus A. R. ir S. P., kurie ėjo su juo, ir matė įvykį tačiau jame nedalyvavo. Nuėję į Šviesos gatvę, šalia darželio, prie ten stovinčio automobilio stovėjo būrys žmonių.

Kai atėjo į kompanija paklausė kuris iš jų yra Mindaugas, tačiau pats jį atpažino iš sesers pasakojimo. Atpažinęs, trenkė jam rankos plaštaka, galimai du kartus. Po šių smūgių Mindaugas nukrito, ir atėjusi jo sesuo parodė į jį ir pasakė, jog būtent jis ir yra Mindaugas. Po to, Mindaugas atsistojo ir pradėjo bėgti, jis jį neilgai pasivijo ir daugiau jo nebematė. Pabrėžė, jog neturėjo metalinio strypo, smūgiavo ranka į veido sritį. Parodė, jog Mindaugas jam pasakojo, kad buvo nukritusi medžio šaka, mano, jog galimai trenkė Mindaugui su ja, tačiau pats jos nematė.

Mano, jog nukentėjusiajam ranka lūžo kai jis nukrito ant žemės. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad nesutinka su civilinio ieÅ¡kinio suma, mano kad protinga suma bÅ«tų 1500 Eur. Be kaltinamojo parodymų teisiamojo posėdžio metu betarpiÅ¡kai buvo iÅ¡tirti kiti raÅ¡ytiniai įrodymai, apklausti liudytojai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ­ BK) 138 straipsnį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo.

Aplinkybę, kad kaltinamasis nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. G. be dalinio paties kaltinamojo prisipažinimo įrodo M. G. parodymai, kurie patvirtina, kad kaltinamasis į įvykio vietÄ atėjo su kitais dviem asmenimis ir trenkė nukentėjusiajam kumščiu į kairiÄ jÄ veido sritį ir klausinėjo, kuris čia sudavė jo sesei. Kai nukentėjusysis atsistojo, kaltinamasis vėl jam trenkė iÅ¡ rankos į veido sritį. Kaltinamasis turėjo lazdÄ , užsimojo ir trenkė jam per kairę rankÄ .

Paskui nukentėjusiajam atsistojus atėjo kaltinamojo sesuo su drauge, parodė į jį ir jis pradėjo bėgti. Prie Luokės kavinės pabėgęs nuo kaltinamojo, nukentėjusysis susistabdė automobilį ir iÅ¡sikvietė pagalbÄ . Nepaisant to, kad kaltinamasis neigė trenkęs nukentėjusiajam su lazda, tačiau suduotÄ smÅ«gį lazda, dėl kurio nukentėjusiajam ir buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina 2019 m. liepos 19 d. specialisto iÅ¡vada Nr. G 1257/2019(03) ir eksperto D. V. duoti paaiÅ¡kinimai teisiamojo posėdžio metu.

Kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados M. G. sužalojimas yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad M. G. alkÅ«nkaulio lūžimÄ patyrė suduodant į rankÄ lazda, bandant ranka prisidengti nuo smÅ«gių kitas kÅ«no vietas (1 t., b. l. 123). Å iÄ specialisto iÅ¡vadÄ patvirtino ekspertas D. V., kuris nurodė, kad lūžis bÅ«dingas tiesioginei traumai, jeigu žmogus bÅ«tų griuvęs, tada ranka bÅ«tų lūžusi rieÅ¡o lygyje. Pasak eksperto, tai tipinis lūžis, kuris vadinamas apsauginiu.

Tokiu paaiÅ¡kinimu ekspertas kategoriÅ¡kai atmetė gynybos versijÄ , kad lūžis atsirado nukentėjusiajam griÅ«vant. Kaip nurodė ekspertas per 50 metų jam nepasitaikė, kad alkÅ«nkaulis lūžtų nuo griuvimo. Be to, teismo vertinimu, aplinkybę, ar nukentėjusiajam lūžis įvyko nuo smÅ«gio, ar jam griÅ«vant, veikos kvalifikavimui esminės reikÅ¡mės neturi, nes nukentėjusysis griuvo nuo kaltinamojo smÅ«gio. Å is faktas turi reikÅ¡mės tiksliam įvykio aplinkybių nustatymui. Taip pat aplinkybę, kad kaltinamasis turėjo nenustatytos kilmės daiktÄ teisiamojo posėdžio metu nurodė liudytojas E. U., kuris teisiamojo posėdžio metu teigė, kad tikrai matė, jog vaikinas, kuris nusivijo M., turėjo pagalį ar metalÄ rankose.

Ä®vertinus tai, kad vienareikÅ¡miÅ¡kai bylos duomenys nepatvirtina, kad kaltinamasis atsinešė ir sudavė nukentėjusiajam metaliniu strypu, konstatuotina, kad kaltinamasis nukentėjusiajam sudavė su atsineÅ¡tu nenustatytos kilmės daiktu. Nepaisant to, kad kiti teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai tiesiogiai suduotų smÅ«gių nukentėjusiajam ir nematė, tačiau jie patvirtino įvykio aplinkybes, kurios netiesiogiai patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo suduoti smÅ«giai. Taip pat Å¡ie parodymai patvirtina įvykio pradžiÄ , tÄ sÄ ir pabaigÄ bei atitinka tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiojo nurodomus faktus dėl įvykio priežasties.

Bylos nagrinėjimo kontekste akcentuotina tik tai, kad prokuroras nepagrįstai į kaltinimÄ Ä¯traukė asmenines kaltininko paskatas. Pažymėtina tai, kad nusikalstamos veikos motyvas yra fakultatyvus nusikalstamos veikos požymis ir tik tais atvejais, kai įstatymų leidėjas su juo sieja kvalifikuotÄ sudėtį. Å iuo atveju asmeninės paskatos nėra įtrauktos į BK 138 straipsnio 2 dalies, kurioje numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, dispozicijÄ . Dėl to jų nurodymas kaltinamajame akte yra perteklinis ir neturintis teisinės reikÅ¡mės, nes kaltinamasis nuo jos neturi teisinio pagrindo gintis ir jos nėra įrodinėjimo dalykas.

Dėl Å¡ių priežasčių Å¡i aplinkybė Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo. Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smÅ«gius, dėl kurių nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas suriktų įrodymų pagrindu pripažįstÄ kaltinamÄ jį kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmai atitinka Å¡ios nusikalstamos veikos požymius. Pripažinus kaltinamÄ jį kaltu jam skirtina bausmė. Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kuriÄ padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo bÅ«das, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga.

D. Z. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , teisimas pirmÄ kartÄ , administraciniai pažeidimai neiÅ¡ryÅ¡kinÄ amoralaus gyvenimo bÅ«do, todėl teismo vertinimu bausmės tikslai bus pasiekti skyrus kaltinamajam Å¡velniausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ . Parenkant bausmės dydį atskaitos taÅ¡kas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 2 metai (BK 48 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnio 1 dalis).

Å i minimali ir maksimali iÅ¡raiÅ¡ka suponuoja iÅ¡vadÄ , kad sankcijos vidurkį atitinka vienerių metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo veiksmuose jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių nenustatyta.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas kaltinamajam skiria artimÄ sankcijos vidurkiui numatytÄ bausmės dydį – vienerių metų laisvės apribojimo bausmę. BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyviÄ priežiÅ«rÄ , tačiau Å¡i įstatymo leidėjo nuostata nėra besÄ lyginis imperatyvas. Sprendžiamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė dėl sesers sumuÅ¡imo. Å i nusikalstama veika nebuvo nulemta jo gyvenimo bÅ«do, kuris suponuotų iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam bÅ«tina skirti įpareigojimÄ bÅ«ti namuose atitinkamÄ laikÄ , taip apribojant jo galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Dėl to vietoj intensyviosios priežiÅ«ros kaltinamajam skirtini įpareigojimai: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktai). Byloje yra pareikÅ¡tas ir neatlygintas Å iaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys (1 t., b. l. 99-107), kuriuo civilinis ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 999,53 Eur nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidoms atlyginti. Å iaulių teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl jis laikomas pagrįstu ir iÅ¡ kaltinamojo priteistina 999,53 Eur žala nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidoms atlyginti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)6.251 ir 6.263 straipsniai).

Taip pat Å¡ioje civilinėje byloje civilinį ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė nukentėjusysis M. G., kuris prašė priteisti 3 500 neturtinę žalÄ . Teisiamojo posėdžio metu reikalaujamÄ priteisti neturtinės žalos dydį sumažino 492.40 Eur iÅ¡moka, kuriÄ gavo iÅ¡ draudimo kompanijos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ , taip pat ir civilinės teisės normas neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – jÄ kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ .

Vienas iÅ¡ esminių kriterijų yra sveikatos sužalojimo mastas ir jo sukelti padariniai, kurie neabejotinai tiesiogiai susiję su asmens dvasiniais iÅ¡gyvenimais. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų nukentėjusiajam buvo atlikta operacija, dėl patirtų sumuÅ¡imÄ jam sveikata buvo sutrikdyta nežymiai ir nepaisant to, kad nukentėjusysis nurodė, kad negalėjo dirbti ilgÄ laikÄ ir sužalojimų patyrė didelius nepatogumus, tačiau byloje nėra duomenų, kad jo patirti neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar iÅ¡liekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui).

Taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl sveikatos sutrikdymo atsirado negatyvÅ«s pasikeitimai įvairiose nukentėjusiojo asmeninio gyvenimo srityse, kurios bÅ«tų lėmusios darbingumo praradimÄ , iÅ¡ esmės bÅ«tų apribota jo veikla. Kaip nurodė pats nukentėjusysis, tuo metu, kai patyrė sužalojimus jis niekur nedirbo, byloje nėra įrodymų, kad jis bÅ«tų užsiėmęs kokia nors veikla (pvz. sportu), kuriÄ bÅ«tų pakeitęs sužalojimas. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad asmeniui sveikatos sužalojimas turės ilgalaikių pasekmių, kurias jis nuolat jaus ir tai apsunkins iÅ¡ esmės jo gyvenimo kokybę.

Teismas priteisdamas neturtinės žalos dydį taip pat turi atsižvelgti ir į teismų praktikos tendencijas, kuriose priteisiami neturtinės žalos dydžiai už panaÅ¡ius sužalojimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr 2K-139-895/2017 dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam, kuris patyrė dvi operacijas, po kurių iki Å¡iol jaučia stiprius skausmus, pirÅ¡tas per sÄ narį iÅ¡liko nelankstus, pripažino pagrįstų 700 Eur neturtinės žalos priteisimÄ .

Teismo vertinimu rankos lūžis sukelia daugiau nepatogumų nei pirÅ¡to, o Å¡ie nepatogumai savaime suponuoja didesnius iÅ¡gyvenimus, teismas taip pat įvertina ir prieÅ¡ tai aptartus aspektus dėl sveikatos sužalojimo pasekmių ir konstatuoja, kad nukentėjusysis patyrė neturtinės žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima įvertinti 2 000 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dalį Å¡ios iÅ¡mokos nukentėjusysis gavo iÅ¡ draudimo kompanijos, Å¡is dydis mažintinas draudimo iÅ¡mokėta suma iki 1 507, 60 Eur.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų nukentėjusysis sumokėjo advokatei 300 Eur už teisinę pagalbÄ , teismas įvertinęs teisinį reguliavimÄ numatytÄ BPK 106 straipsnio 1 dalyje Å¡ias iÅ¡laidas priteisia iÅ¡ kaltinamojo taip pat iÅ¡ kaltinamojo priteistinos ir kelionės iÅ¡laidos, kurias sudaro 22.99 Eur. Taip pat prokuroras nurodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimÄ susidarė 79,84 Eur proceso iÅ¡laidos dėl nepilnamečių asmenų apklausos. Teismas prieÅ¡ pripažindamas Å¡ias sumas proceso iÅ¡laidomis konstatuoja, kad bÅ«tina įvertinti priežastį, dėl kurių jos susidarė.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Å¡ios sumos buvo sumokėtos psichologui apklausiant asmenis ikiteisminio tyrimo metu, tačiau Å¡iuos nepilnamečius asmenis teismas apklausė ir teisiamojo posėdžio metu. Nepaisant to, kad tuo metu galiojusi BPK normos redakcija ir nenumatė imperatyvo apklausti nepilnametį asmenį pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tačiau nuostata, kad įrodymai turi bÅ«ti iÅ¡tirti betarpiÅ¡kai teisiamajame posėdyje, o pagal BPK 186 straipsnio 2 dalį nepilnametis asmuo apklausiamas tik vienÄ kartÄ , buvo galiojanti ir apklausos atlikimo metu.

Dėl to Å¡i sisteminė loginė teisės normų analizė suponavo pareigÄ ikiteisminį tyrimÄ kuravusiam prokurorui siekiant iÅ¡vengti dvigubos nepilnamečio apklausos (taip užtikrinant jo teises) bei perteklinių proceso iÅ¡laidų susidarymo, organizuoti nepilnamečių asmenų apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Tokiu bÅ«du organizuojant ikiteisminio tyrimo atlikimo veiksmÄ papildomos iÅ¡laidos nebÅ«tų susidariusios bei bÅ«tų užtikrintos nepilnamečio liudytojo teisės ir teisėti interesai.

Pažymėtina, kad kaltinamasis neturi pagrindo apmokėti tų iÅ¡laidų, kurių galėjo bÅ«ti iÅ¡vengta, jeigu ikiteisminio tyrimo subjektai atitinkamÄ ikiteisminio tyrimo veiksmÄ bÅ«tų organizavę tinkamai. Dėl to Å¡ios iÅ¡laidos iÅ¡ kaltinamojo nepriteistinos. D. Z. 2019 m. liepos 7 d. skirtas raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas n u s p r e n d ė :

D. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neatlygintinai iÅ¡dirbti 80 valandų. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo D. Z. 1507, 60 eur neturtinės žalos atlyginimÄ nukentėjusiojo M. G. naudai. Priteisti M. G. 322.99 Eur iÅ¡ kaltinamojo D. Z. proceso iÅ¡laidas. Priteisti iÅ¡ kaltinamojo D. Z. civiliniam ieÅ¡kovui Å iaulių teritorinei ligonių kasai 999,53 Eur.

D. Z. 2019 m. liepos 7 d. skirtÄ raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti iki bausmės vykdymo pradžios. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per TelÅ¡ių apylinkės teismÄ . Teisėjas Tomas PukÅ¡mys