4a95220c-4e76-42db-bbd0-2a3fb2f7cc79 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-744/2012Procesinio sprendimo kategorija 126.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 31 d. Vilnius             Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Alės Bukavinienės, Algirdo GailiÅ«no ir Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo trečiojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atmestas praÅ¡ymas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, civilinėje byloje Nr. B2-388-582/2011 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Omnitrans“ bankroto.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Trečiasis asmuo (kreditorius) Kauno apskrities VMI pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl BUAB „Omnitrans“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad atlikus kompleksinį įmonės patikrinimÄ nustatyti pažeidimai, sÄ lygoję UAB „Omnitrans“ mokestinių prievolių kreditoriams neįvykdymÄ , taip pat patvirtinantys galimai tyčinio bankroto požymius. Teigė, kad BUAB „Omnitrans“ veiklÄ vykdė įmonių grupėje, kurioje UAB „LLG grupė“, dabar – UAB „Logipolijos grupė“ buvo ir yra patronuojanti įmonė bei vienintelis akcininkas.

Nurodė, kad UAB „Omnitrans“, esant kritiÅ¡kai finansinių rodiklių bÅ«klei, 2007 m. rugpjūčio 1 d. paskolino UAB „LLG grupė“ 10 000 000 Lt paskolÄ ir dėl tokių veiksmų įmonės skolos dar labiau padidėjo, pagal kasmetinius susitarimus dėl minimos paskolos grÄ Å¾inimo terminų skolos grÄ Å¾inimo terminus pratęsė ir papildomai atsiradusius skolininko UAB „LLG grupė“ įsiskolinimus įtraukė į Å¡iÄ paskolos sutartį, taip padidinant paskolos sumÄ iki 18 390 445,04 Lt, įmonė iÅ¡ Å¡io sandorio gavo daug mažesnę naudÄ (palÅ«kanas), nei yra to turto reali vertė, įmonei trÅ«ko apyvartinių lėšų, todėl įmonė buvo priversta skolintis iÅ¡ iÅ¡orinių Å¡altinių, buvo sudaromi nuostolingi įmonei sandoriai, žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti.

Pažymėjo, kad UAB „Omnitrans“ esant rizikingai finansinei būklei 2007 m. lapkričio 17 d. sudarė keturias finansinio lizingo sutartis su AB „SEB lizingas“ 40 619 870 Lt sumai, dėl kurių sudarymo 2008 m. gruodžio 31 d. skolos įmonės turte sudarė 93 procentus ir, UAB „Omnitrans“ nesugebant įvykdyti šių finansinių įsipareigojimų, 2009 m. kovo 24 d. skolos perkėlimo sutartimi tarp UAB „Omnitrans“ (skolos perdavėjo), AB „SEB lizingas“ ir UAB „Logipolijos vagonai“ (skolos perėmėjo) skola perkelta įmonių grupės nariui UAB „Logipolijos vagonai“ su patronuojančios UAB „LLG grupė“ ir kitų grupės įmonių laidavimais.

Teigė, kad Å¡is sandoris buvo naudingas AB „SEB lizingas“, kadangi iÅ¡ pirminio sandorio patirti nuostoliai buvo garantuoti papildomais naujo sandorio Å¡alių laidavimais, taip pat naudingas ir UAB „LLG grupė“ įmonių grupei, nes galėjo toliau vystyti savo verslÄ jį perkeldama į įmonių grupei priklausančios mokios UAB „Logipolijos vagonai“ aplinkÄ . Nurodė, kad pagal 2008 m. gruodžio 1 d. vagonų nuomos sutartį UAB „Omnitrans“ nuomojo geležinkelio vagonus UAB „Eta trans“, kuri priklausė UAB „LLG grupė“ įmonių grupei, atsiskaitymai už įformintas paslaugas tarp Å¡ių įmonių buvo vykdomi skolų užskaitomis, kurių bendra suma sudarė 2 533 118,02 Lt.

Kreditoriaus nuomone, tokios finansinės operacijos laikytinos siekimu iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, kurie nepriklauso įmonių grupei, kadangi tuo metu UAB „Omnitrans“ jau buvo skolinga AB „Lietuvos geležinkeliai“, galėjo bÅ«ti skolinga ir kitiems kreditoriams. Nurodė, kad 2009m. vasario 3 d. UAB „Omnitrans“ ir UAB „LNE1“ (buvusi UAB „Eta trans“) sudarė turtinių teisių pirkimo-pardavimo sutartį, kuria UAB „Omnitrans“ įsipareigojo parduoti UAB „LNE1“ turtines teises į savo verslÄ už 2 800 000 Lt, numatant, kad turtinės teisės turi bÅ«ti perduotos UAB „LNE1“ ne vėliau, kaip iki 2009 m. gegužės 31 d., ta pačia sutartimi sudarytas darbdavių susitarimas dėl vadovaujančių darbuotojų perkėlimo iÅ¡ UAB „Omnitrans“ į UAB „LNE1“, taip pat papildomai tarp UAB „Omnitrans“ ir UAB „LNE1“ buvo sudaryta nekonkuravimo sutartis su UAB „Omnitrans“ įsipareigojimais ateityje nevykdyti parduotos veiklos.

Kreditoriaus nuomone, 2009 m. gegužės 31 d. terminas nustatytas neatsitiktinai, kadangi jau tuo metu teisme buvo UAB „Omnitrans“ vadovo praÅ¡ymas iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui UAB „Omnitrans“, taigi UAB „Omnitrans“, bÅ«dama nemoki nuo 2007 m. pabaigos, savo verslÄ (pagrindinę veiklÄ ) perkėlė į UAB „Eta trans“, t. y. į kitÄ Ä¯monių grupės įmonę ir tuo pačiu praktiÅ¡kai nutraukė UAB „Omnitrans“ deklaruotÄ pagrindinę veiklÄ â€“ krovininio geležinkelio transporto veiklÄ , iÅ¡ kurios buvo gaunamos pajamos.

Nurodė, kad Å¡is sandoris laikytinas finansiÅ¡kai nepagrįstu ir nuostolingu, nes nutraukė pajamų gavimÄ Ä¯monėje, kuriuo buvo siekiama iÅ¡vengti atsiskaitymo su ne įmonių grupės aplinkai priklausančiais kreditoriais, ir atitinka tyčinio bankroto požymius. Pažymėjo, kad UAB „Logipolija real estate“, UAB „LLG2“, UAB „LLG1“ 2009 m. kovo 10 d. – 2009 m. kovo 13 d. perregistruotos į Kauno apskritį, visoms joms iÅ¡keltos bankroto bylos. Nurodė, kad dėl įmonių grupei priklausančių įmonių bankroto valstybės biudžetas 2009-2011 metais patyrė 14 444 140,91 Lt nuostolį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi nutarė Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiÅ¡kimÄ dėl UAB „Omnitrans“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti; priteisti iÅ¡ Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos AB „SEB lizingas“ 4 408,69 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nurodė, kad, pareiÅ¡kėjo teigimu, UAB „Omnitrans“ vadovas jau 2008 m. suprato ir žinojo, kad įmonė yra nemoki, tačiau dėl bankroto iÅ¡kėlimo kreipėsi tik 2009 m. gegužės mėnesį, tai yra po to, kai buvo sudaryti sandoriai, kuriais įmonė siekė atsiskaityti tik su dalimi sau naudingų kreditorių – lizingo bendrovėmis.

Teismo vertinimu, pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės grindžiamas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. birželio 3 d. patikrinimo aktu, kuriame pateikiamos išvados, jog įmonė jau pradėdama 2008 m. finansinius metus buvo nemoki, todėl daroma išvada, jog įmonės vadovas jau minimu laikotarpiu privalėjo inicijuoti įmonės bankroto procedūras.Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog J. P. (dabar – J. P.-Katilė) UAB „Omnitrans“ vadovės pareigas ėjo iki 2008 m. spalio 31 d., L.

B. UAB „Omnitrans“ vadovu buvo nuo 2008 m. lapkričio 24 d. iki bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Teismas pažymėjo, kad 2007 metų UAB „Omnitrans“ finansinė atskaitomybė patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 31 d. UAB „Omnitrans“ turėjo 54 669 629 Lt vertės turto ir 40 832 454 Lt mokestinių įsipareigojimų, tačiau remiantis Å¡iais rodikliais negalima konstatuoti, kad jau 2007 metų pabaigoje įmonė atitiko Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotÄ Ä¯monės nemokumo sÄ vokÄ , kadangi jos pradelsti įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai) nesudarė daugiau kaip pusę bendrovės turto vertės. Teismas atkreipė dėmesį, kad 2007 metų pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad 2007 finansinius metus UAB „Omnitrans“ baigė su 3 115 371 Lt grynuoju pelnu, kurio sudėtyje 2 444 048 Lt sudarė finansinės ir investicinės veiklos pajamos.

Teismas nurodė, kad 2008 metų UAB „Omnitrans“ finansinė atskaitomybė patvirtina, jog 2008 metus įmonė baigė turėdama 108 874 664 Lt vertės turto, pradelsti įsipareigojimai sudarė 52 089 046 Lt, 2008 metų pelno (nuostolių) ataskaita rodo, kad 2008 metus įmonė baigė su 8 333 665 Lt nuostoliu. Teismas nurodė, kad pagal balanso, sudaryto 2009 m. kovo 31 d., duomenis UAB „Omnitrans“ balansinė turto vertė 2009 m. kovo mėnesio pabaigoje buvo 69 380 647 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kreditoriams - 43 576 967 Lt, 2009 m. kovo 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis 2009 metais įmonė patyrė 11 555 897 Lt nuostolį, pradelsti UAB „Omnitrans“ 2009 metų pradžioje finansiniai įsipareigojimai kreditoriams buvo 8 886 643,50 Lt didesni už pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.Teismas pažymėjo, kad bendrovės vadovas, kuris buvo paskirtas nuo 2008 m. lapkričio 4 d., dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo į teismÄ kreipėsi 2009 m. gegužės 20 d. ir pagal byloje pateiktus įmonės balansų ir pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis matyti, kad tapus įmonės vadovu L.

B. 2007-2008 metais nebuvo sÄ lygų ir bÅ«tinybės kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos UAB „Omnitrans“ iÅ¡kėlimo, kadangi įmonės pradelsti įsipareigojimai nei 2007, nei 2008 metais nevirÅ¡ijo pusės įmonės turimo turto, t. y. įmonė Ä®BÄ® prasme nebuvo nemoki. Teismas nurodė, kad raÅ¡ytiniai byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pagrindai kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Omnitrans“ iÅ¡kėlimo atsirado tik 2009 metų pradžioje, be to, remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, jog nėra duomenų apie tai, kad kreditoriai 2007-2009 metais buvo inicijavę atsakovui bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , juo labiau, kad ir Kauno apskrities VMI neinicijavo atsakovui civilinių bylų iÅ¡kėlimo teisme, todėl manytina, kad UAB „Omnitrans“ kreditoriai 2007-2009 metais nelaikė Å¡ios bendrovės nemokia.Teismo teigimu, faktinę aplinkybę, jog analizuojamu laikotarpiu įmonė siekė vystyti ir iÅ¡saugoti veiklÄ patvirtina tai, kad bendrovė ir jos vadovai dėjo visas pastangas, kad ekonominės krizės įtakoje bendrovės veikla nežlugtų – nepajėgdama atsiskaityti pagal sudarytas lizingo sutartis, bendrovė su kreditoriais derėjosi dėl kuo palankesnių finansinio lizingo sutarčių nutraukimo sÄ lygų, perkėlė skolas kitiems verslo subjektams, laidavimo sutartimis T.

B. ir L. B. prisiėmė asmeninę atsakomybę už bendrovės skolas, perdavė nuostolingÄ verslo dalį kitiems subjektams. Å iuo atžvilgiu teismas vertino, kad bendrovės veiklÄ buvo siekiama ne žlugdyti, o iÅ¡saugoti, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad tiek įmonės vadovo, tiek pačios įmonės veikla analizuojamu laikotarpiu nebuvo nukreipta pabloginti įmonės turtinę padėtį, t. y. valdymo organų veiksmuose nebuvo kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ suvaržymo arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymo, taip pat sÄ moningo iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimo vėlesniems kreditoriams.

Teismas pažymėjo, kad visuotinai žinoma aplinkybė, jog 2008 metais Lietuvoje buvo ekonominė krizė, žymiai įtakojusi verslÄ , todėl, teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė patvirtina faktÄ , kad UAB „Omnitrans“ susidÅ«rus su sunkumais veikla tapo nuostolinga ir tik 2009 metais įmonė tapo faktiÅ¡kai nemokia, todėl teismas nepripažino pagrįstais Kauno apskrities VMI argumentų, jog UAB „Omnitrans“ administracijos vadovas nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei, tai padarydamas tik 2009 m. gegužės 20 d.Teismas nurodė, kad, pareiÅ¡kėjo teigimu, UAB „Omnitrans“ siekė etapais siaurinti įmonės pagrindinę veiklÄ , turtÄ perleisti per vienintelį akcininkÄ kitoms tarpusavyje susijusioms įmonėms, paliekant faktiÅ¡kai nemokioje įmonėje nenaudingus skolinius įsipareigojimus; susitarti su bankais dėl tarpusavyje susijusių įmonių vykdymo krovinių vežimo geležinkeliais verslo tolimesnio finansavimo, esamas lizingo sutartis perkeliant iÅ¡ nemokios įmonės į mokias įmones ir jų įvykdymui suteikiant papildomas garantijas laiduojant pagrindinio akcininko ir jo valdomų įmonių turtu; nesumokėti deklaruoto pardavimo PVM, perduodant skolinių įsipareigojimų turtines teises ir pareigas bankams iÅ¡ nemokios įmonės į tarpusavyje susijusiÄ mokiÄ Ä¯monę; faktiÅ¡kai nemokioje įmonėje nutraukti pagrindinę veiklÄ jÄ parduoti su visais užsakovais, perkelti tolimesnei verslo plėtrai reikalingus kreditorinius ir debitorinius įsiskolinimus, atsisakant tolimesnės konkurencijos ir iÅ¡nuomoti likusį turtÄ verslÄ perkančiai įmonei bei perkelti pagrindinius darbuotojus iÅ¡ nemokios įmonės; siekiant iÅ¡vengti mokestinės prievolės įvykdymo biudžetui ir atsiskaityti su kitais kreditoriais, nuslėpti apyvartinės lėšas, pasirenkant tarpusavyje susijusių įmonių užskaitinėjimo tarpusavio reikalavimo bÅ«dÄ , o ne atsiskaityti pinigais; paskolų formoje palaipsniui kontroliuojančiai įmonei perkelti įmonės turtÄ siekiant iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį ir jai iÅ¡kelti bankroto bylÄ .

Teismas pažymėjo, kad civilinėje teisėje nėra draudžiama sudarinėti sandorius tarp tiesiogiai ar netiesiogiai susijusių teisės subjektų. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog UAB „Omnitrans“, UAB „LLG grupė“, UAB „Plastograna“, UAB „Logipolija real estate“, UAB „Logipolijos turto valdymas“, UAB „Logipolijos polimerai“, UAB „Logipolijos vagonai“, UAB „Logipolijos transporto grupė“, UAB „Logipolija“, UAB „Logipolijos finansų grupė“ siejo glaudūs faktiniai ir teisiniai santykiai;

įmonės buvo registruotos tais pačiais adresais: Kauno m. sav. Kauno m. R. Kalantos g. 49 (UAB „Omnitrans“, UAB „LLG grupė“, UAB „Logipolija real estate“), Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Tuskulėnų g. 33C (UAB „Plastograna“, UAB „Logipolijos turto valdymas“, UAB „Logipolijos polimerai“, UAB „Logipolijos vagonai“, UAB „Logipolijos transporto grupė“, UAB „Logipolija“, UAB „Logipolijos finansų grupė“). Teismas nurodė, kad UAB „LLG grupė“ 2007-2009 metais 100 procentų akcijų priklausė L.

B., UAB „LLG grupė“ priklausė 100 procentų UAB „Omnitrans“ akcijų, 100 procentų UAB „Plastograna“ akcijų, 100 procentų UAB „Logipolija real estate“ akcijų, 100 procentų UAB „Logipolijos turto valdymas“ akcijų, 100 procentų UAB „Logipolijos polimerai“ akcijų, 100 procentų UAB „Logipolijos vagonai“ akcijų, 97 procentai UAB „Logipolijos transporto grupė“ akcijų, 95 procentai UAB „Logipolija“ akcijų, 50 procentų UAB „Logipolijos finansų grupė“ akcijų.Teismas laikė nepagrįstais Kauno apskrities VMI argumentus, kad UAB „SEB lizingas“ nutraukus finansinio lizingo sutartis su UAB „Omnitrans“ ir perleidus bendrovės naudotus geležinkelio vagonus UAB „Logipolijos vagonai“, UAB „Omnitrans“ neteko pagrindinės veiklos darbo priemonių ir galimybės uždirbti pajamas.

Teismas nurodė, kad 2009 m. sausio 12 d. skolos padengimo sutartis, sudarytÄ tarp UAB „SEB lizingas“ ir UAB „Omnitrans“, patvirtina, jog 2008 m. gruodžio 24 d. UAB „Omnitrans“ pažeidė lizingo sutarčių sÄ lygas (nevykdė mokėjimų), todėl UAB „SEB lizingas“ įgijo teisę nuo 2009 m. sausio 1 d. nutraukti lizingo sutartis, susigrÄ Å¾inti lizinguojamus vagonus; 2009 m. kovo 24 d. skolos perkėlimo sutartis Nr. SPS 2009-03-24, pasiraÅ¡yta tarp UAB „SEB lizingas“, UAB „Omnitrans“ ir UAB „Logipolijos vagonai“ patvirtina, kad lizingo pagrindu atsiradusiÄ 1 337 637,88 Lt skolÄ perėmė naujasis skolininkas UAB „Logipolijos vagonai“, tarp T.

B. ir UAB „SEB lizingas“ bei L. B. ir UAB „SEB lizingas“ sudarytos laidavimo sutartys, užtikrinančios naujojo skolininko įsipareigojimų vykdymÄ . Å ių raÅ¡ytinių įrodymų pagrindu teismas sprendė, kad 2008 metų pabaigoje - 2009 metų pradžioje pablogėjus UAB „Omnitrans“ finansinei bÅ«klei (tÄ patvirtina 2008 ir 2009 metų įmonės finansinė atskaitomybė), 2009 metų pradžioje perleisti įsipareigojimai pagal lizingo sutartis kartu su lizinguojamais vagonais naujam skolininkui UAB „Logipolijos vagonai“ nepablogino UAB „Omnitrans“ finansinės bÅ«klės, prieÅ¡ingai – buvo geriausia iÅ¡eitis, nes buvo sumažinti įsipareigojimai kreditoriui, todėl, teismo vertinimu, minėtų sutarčių sudarymas negali bÅ«ti vertintinas kaip UAB „Omnitrans“ ir jos vadovų nesÄ Å¾iningumas ar siekis iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

Teismas laikė pagrįstais trečiojo asmens L. B. atstovo argumentus, kad UAB „SEB lizingas“ finansinio lizingo sutarčių nutraukimas su bendrove ir geležinkelio vagonų perėmimas iÅ¡ bendrovės negali bÅ«ti vertinamas kaip bendrovės nesÄ Å¾iningi veiksmai, o sutarčių nutraukimo metu atsiradęs mokėtinas į biudžetÄ PVM vertintinas kaip finansinio lizingo sutarčių nutraukimo pasekmė bendrovei, bet ne finansinio lizingo sutarčių nutraukimo tikslas. Teismas taip pat pažymėjo, kad sutartimis nebuvo prarastas turtas, nes jis visÄ laikÄ priklausė ne UAB „Omnitrans“, buvo prarastos tik verslo priemonės, kurios, nemokant lizingo įmokų, vis tiek bÅ«tų prarastos.Teismas laikė nepagrįstais pareiÅ¡kėjo Kauno apskrities VMI argumentus, jog 2009 m. balandžio 29 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartys prie 2007 m. rugsėjo 27 d. ir 2007 m. lapkričio 28 d. finansinio lizingo sutarčių tarp UAB „Omnitrans“, AB „DNB lizingas“ ir UAB „Vagonera“ įrodo UAB „Omnitrans“ vadovo siekimÄ pabloginti ir taip nemokios UAB „Omnitrans“ bÅ«klę.

Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2009 m. balandžio 29 d. teisių ir pareigų perleidimo sutartimis tarp UAB „DnB NORD lizingas“, UAB „Omnitrans“, UAB „Vagonera“ naujasis skolininkas UAB „Vagonera“ perėmė visas teises ir pareigas, kylančias iš tarp UAB „DnB NORD lizingas“ ir UAB „Omnitrans“ 2007 m. lapkričio 28 d. sudarytos sutarties, papildomai naujojo skolininko įsipareigojimų užtikrinimui T. B. ir L. B. pasirašė laidavimo sutartis.

Nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad 2009 metų pradžioje, ekonominės krizės įtakoje ženkliai sumažėjus UAB „Omnitrans“ pajamoms ir negalint laiku mokėti lizingo įmokų, minėta sutartimi buvo perleisti įsipareigojimai pasirinkus vienintelę ir pačiÄ naudingiausiÄ bendrovei lizingo sutarčių nutraukimo alternatyvÄ . Teismo teigimu, skolÄ perleidus UAB „Vagonera“ buvo sumažinti UAB „Omnitrans“ skoliniai įsipareigojimai, todėl minėtų sutarčių sudarymas negali bÅ«ti vertintinas kaip UAB „Omnitrans“ ir jos vadovų nesÄ Å¾iningumas ar siekis iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

Teismas pritarė trečiojo asmens L. B. atstovo iÅ¡dėstytai pozicijai, kad perleidimo sutartys UAB „Omnitrans“ buvo finansiÅ¡kai naudingos ir bendrovės finansiniai įsipareigojimai buvo sumažinti, taip pagerinant bendrovės finansinę padėtį ir padidinat bendrovės kreditorių galimybes atgauti įsiskolinimÄ . Teismas pažymėjo, kad sutartimis nebuvo prarastas turtas, nes jis visÄ laikÄ priklausė ne UAB „Omnitrans“, buvo prarastos tik verslo priemonės, kurios, nemokant lizingo įmokų, vis tiek bÅ«tų prarastos.Teismas laikė nepagrįstais pareiÅ¡kėjo Kauno apskrities VMI argumentus dėl pagrindinės veiklos perkėlimo į UAB „Eta trans“ (UAB „LNE1“), kaip į susijusiÄ Ä¯monę.

Teismas nurodė, kad iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog 2009 m. vasario 3 d. turtinių teisių pirkimo-pardavimo sutartimi tarp UAB „Omnitrans“ ir UAB „LNE1“ parduotas krovinių vežimo geležinkeliais verslas už 2 800 000 Lt kartu su turtinėmis teisėmis pagal sutarties priedÄ Nr. 1. 2009 m. vasario 3 d. tarp UAB „Omnitrans“ ir UAB „LNE1“ sudaryta sutartis dėl nekonkuravimo; 2009 m. vasario 3 d. darbdavių susitarimu ir papildomu susitarimu dėl darbuotojų perkėlimo iÅ¡ UAB „Omnitrans“ į UAB „LNE1“ perkelti 5 darbuotojai.

Teismas pažymėjo, kad pirmiau analizuoti sandoriai dėl dalies verslo priemonių netekimo patvirtina aplinkybę, kad UAB „Omnitrans“ nuo 2009 metų pradžios prarado galimybę verstis viena iÅ¡ savo verslo dalių - pervežimu geležinkelio transportu veiklos. Teismas nurodė, kad, kaip teigia trečiojo asmens L. B. atstovas, buvo perleista bendrovei nuostolinga tapusi verslo dalis, nes sumažėjus vagonų skaičiui turėti leidimai vykdyti geležinkelio pervežimus užsienio geležinkeliais tapo nuostolingi ir bendrovė nepajėgė laiku mokėti už Å¡ių leidimų turėjimÄ , todėl buvo nuspręsta restruktÅ«rizuoti bendrovės veiklÄ atsisakant nuostolinga tapusios verslo dalies.

Teismas pažymėjo, kad UAB „Eta trans“ (UAB „LNE1“) ir UAB „Omnitrans“ dalyviai yra skirtingi asmenys (UAB „Eta trans“ dalyvis 2008 m. gruodžio 2 d. - 2009 m. rugpjūčio 25 d. buvo UAB „R49“), UAB „Eta trans“ (UAB „LNE1“) įsteigta 2008 m. balandžio 25 d., veiklos rÅ«Å¡ys - gamyba, prekyba, paslaugos, kita komercinė Å«kinė veikla. Teismo teigimu, į bylÄ nepateikta duomenų, jog UAB „Eta trans“ (UAB „LNE1“) iÅ¡ bankrutuojančios įmonės perėmė visÄ verslÄ , darbo priemones, veiklÄ , todėl sprendė, kad tai du skirtingi verslo subjektai, kurių nesieja nei bendri valdymo organai, nei steigėjai.

Dėl to, teismo įsitikinimu, nėra pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog yra tyčinio bankroto požymiai, t. y. kad buvo siekiama iÅ¡vengti atsiskaitymo su UAB „Omnitrans“ kreditoriais, visa Å¡ios įmonės veikla tyčia buvo perkelta į naujai įkurtÄ bendrovę, o UAB „Omnitrans“ tyčia nutraukė veiklÄ ir kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismo nuomone, prieÅ¡ingai, bendrovei perleidus dalį verslo, ji toliau tęsė ekonominę veiklÄ â€“ iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo teikė geležinkelio vagonų nuomos paslaugas.Teismas laikė nepagrįstais pareiÅ¡kėjo Kauno apskrities VMI argumentus dėl UAB „Omnitrans“ sandorių su UAB „LLG1“ ir UAB „LLG2“ įtakos įmonės mokumui.

Teismo vertinimu, vykdyti tarpusavio užskaitymai tarp UAB „Omnitrans“, UAB „LLG1“ ir UAB „LLG2“ nepatvirtina aplinkybių dėl tyčinių UAB „Omnitrans“ ir jos vadovų veiksmų siekiant privesti įmonę prie bankroto, t. y. tarpusavio skolų užskaitymai neatitinka tyčinio turto slėpimo, švaistymo, dovanojimo ar sunaikinimo požymių, dėl kurių būtų pagrindo manyti, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų.

Teismo nuomone, prieÅ¡ingai, 2009 metais pablogėjus tiek UAB „LLG1“ ir UAB „LLG2“, tiek UAB „Omnitrans“ finansinei bÅ«klei, atsiskaitymas užskaitant tarpusavio skolinius įsipareigojimus buvo vienintelė iÅ¡eitis bendrovėms tęsti ekonominę veiklÄ . Teismo teigimu, Å¡i aplinkybė nevertintina kaip turėjusi įtakos bendrovės tapimui nemokia, nes UAB „Omnitrans“ vykdydama tarpusavio užskaitymus tokiu bÅ«du nepadidino bendrovės skolinių įsipareigojimų sumos.Teismas taip pat laikė nepagrįstais pareiÅ¡kėjo Kauno apskrities VMI argumentus dėl UAB „Omnitrans“ sandorio perkelti 2 956 166,65 Lt debitorinę UAB „LLG1“ skolÄ kontroliuojančiai UAB „LLG grupė“.

Teismas pažymėjo, kad debitorinė skola buvo perleista atlygintinai, todėl, teismo vertinimu, skolos perleidimas kitam asmeniui turint duomenų apie skolininko nemokumÄ (Å¡iuo atveju - UAB „LLG1“ skolos perleidimo metu nemoki) negali bÅ«ti laikoma požymiu, rodančiu tyčinį bendrovės privedimÄ prie bankroto. Dėl to teismas sprendė, kad UAB „Omnitrans“, atlygintinai perleisdama faktiÅ¡kai nemokios susijusios įmonės debitorinę skolÄ patronuojančiai UAB „LLG grupė“, nepablogino savo finansinės padėties ir Å¡is veiksmas neturėjo jokios įtakos UAB „Omnitrans“ nemokumui.Teismas nepagrįstais laikė pareiÅ¡kėjo Kauno apskrities VMI argumentus dėl UAB „Omnitrans“ paskolos UAB „LLG grupė“ suteikimo.

Teismas nurodė, kad iÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog 2007 m. rugpjūčio 1 d. tarp UAB „Omnitrans“ ir UAB „Logipolijos grupė“ (UAB „LLG grupė) buvo sudaryta 10 000 000 Lt paskolos sutartis, 2007 m. rugpjūčio 1 d. paskolos suma padidinta iki 18 390 445,04 Lt, 2007 m. rugpjūčio 1 d. paskolos terminas pratęstas iki 2009 m. gruodžio 31 d. Teismo teigimu, nors Kauno apskrities VMI nurodo, kad Å¡i paskolos sutartis iÅ¡balansavo bendrovės finansinę pusiausvyrÄ ir sÄ lygojo UAB „Omnitrans“ nemokumÄ , tačiau, kaip nustatyta anksčiau, 2007-2008 metais įmonė veiklÄ vykdė pelningai, t. y.

įmonė pagal finansinės atskaitomybės duomenis nebuvo nemoki, o tai, jog UAB „Omnitrans“ 2008 metų pabaigoje - 2009 metais dėl pasaulinės finansų krizės ir iÅ¡ esmės sumažėjus pajamoms patyrė milžiniÅ¡kų ekonominių nuostolių ir tapo nemoki, negali bÅ«ti siejama su paskolos UAB „LLG grupė“ suteikimu. Teismas pažymėjo, kad bendrovė, suteikusi paskolÄ , iÅ¡ jos gavo pastovų pelnÄ palÅ«kanų forma, todėl 2007-2008 metų laikotarpiu paskolos suteikimas vertintinas kaip ekonomiÅ¡kai naudingas ir finansiÅ¡kai pagrįstas sandoris UAB „Omnitrans“.Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo nurodomos sutartys tarp UAB „Omnitrans“ ir UAB „SEB lizingas“, UAB „Logipolijos vagonai“, UAB „Vagonera“, UAB „DnB NORD lizingas“, UAB „Eta trans“ (UAB „LNE1“), UAB „LLG1“, UAB „LLG2“, UAB „LLG grupė“ nėra nuginčytos įstatymų nustatyta tvarka.Teismas sprendė, kad esant tokioms aplinkybėms, vien remiantis tuo, kad sandorio Å¡alys tarpusavyje susijusios tais pačiais dalyviais, nėra pagrindo pripažinti, kad Å¡ie sandoriai nulėmė įmonės bankrotÄ .Teismas pažymėjo, kad taip pat nėra duomenų apie tai, jog atsakovo dalyviai ar valdymo organų nariai sandorio sudarymo metu iÅ¡ Å¡io sandorio bÅ«tų gavę asmeninę naudÄ ar bÅ«tų sudaryti kitokie neteisėti susitarimai.Teismo vertinimu, kiti pareiÅ¡kėjo iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nepatvirtina tyčinio bankroto požymių buvimo.Teismas nurodė, kad pareiÅ¡kėjui nepateikus teismui ir byloje nesant pakankamai duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ atsakovo bankrotÄ pripažinti tyčiniu, pagal byloje surinktus įrodymus, galima daryti iÅ¡vadÄ kad atsakovo bankrotÄ iÅ¡ esmės nulėmė natÅ«rali verslo nesėkmė bei 2008 metų pabaigoje Lietuvoje prasidėjęs ekonominis sunkmetis.Dėl to teismas sprendė, kad, remiantis teismų praktikoje suformuotomis teisės taikymo taisyklėmis dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra pagrindo pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatuoti sÄ moningo ir nuoseklaus siekimo privesti atsakovÄ prie bankroto tyčia, t. y. bylos duomenys nepatvirtina esant tyčinio bankroto požymių.

Teismas pažymėjo, kad teismo nutartis bankroto byloje pripažinti bankrotÄ tyčiniu nesprendžia baudžiamosios atsakomybės klausimo ir nekliudo prokuratÅ«rai bei teismui baudžiamojo proceso tvarka savarankiÅ¡kai nagrinėti baudžiamosios atsakomybės klausimÄ . III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai Atskiruoju skundu trečiasis asmuo (kreditorius) Kauno apskrities VMI praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pripažinti UAB „Omnitrans“ bankrotÄ tyčiniu.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pavėluoto kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „Omnitrans“ iÅ¡kėlimo, netinkamai įvertino bendrovės ekonominės veiklos ir jos pagrindinių finansinių rodiklių ryšį bei dėl jų sÄ ryÅ¡io sÄ lygotas finansinės veiklos pasekmes. 2007 m. finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 31 d. bendrovėje turto buvo už 54 669 629 Lt, tuo tarpu visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 40 832 454 Lt, iÅ¡ jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 15 392 858 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 25 439 595 Lt, t. y. trumpalaikiai įsipareigojimai visame turte sudarė apie 47 procentus.

Teismas nepilnai iÅ¡analizavo ir įvertino bendrovės 2008 m. finansinius rodiklius ir jų įtakÄ bendrovės veiklai, kadangi: 2007 metų rizikingi finansiniai rodikliai buvo viena iÅ¡ sÄ lygų formuotis skoloms 2008             m., o prasidėjusi pasaulinė krizė tik galutinai iÅ¡balansavo ant nemokumo ribos buvusius bendrovės finansinius rodiklius; 2008 m. finansinėje atskaitomybėje esantys finansiniai įsipareigojimai susiformavo metų bėgyje, o tai rodo, kad įmonė metų bėgyje neturėjo iÅ¡ ko juos sumokėti; reikia įvertinti, kad bendrovė, kuri metų bėgyje turėjo neatitinkančius norminių reikÅ¡mių finansinius rodiklius, nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, baigė finansinius metus su nuostoliu, negalėjo 2008 m. bÅ«ti laikoma moki; byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2008 m. dėl rizikingos veiklos bendrovėje susiformavo skolos, bendrovė tapo nemoki ir nemokios bendrovės skolos persikėlė į 2009 m., kas sÄ lygojo bendrovės bankrotÄ , kaip tęstinį 2008 m. veiklos rezultatÄ .

Teismas, vertindamas bendrovės 2007 m. ir 2008 m. finansinę bÅ«klę, naudojo sÄ vokÄ â€žpradelsti įsipareigojimai (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai)“ ir pagal tai visus esamų balansų trumpalaikius įsipareigojimus prilygino pradelstiems įsipareigojimams, nors byloje nėra tikslių duomenų kokie bendrovės įsipareigojimai buvo pradelsti, t.y. mokėjimo terminai suėję, todėl nepagrįstai visus trumpalaikius įsipareigojimus (per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus) prilygino įsipareigojimams, kurių mokėjimo terminas jau suėjo.

Byloje nėra iÅ¡samios informacijos ir apie ilgalaikius įsipareigojimus, kurių mokėjimo terminai suėjo.Teismo argumentas, kad tiek kiti kreditoriai, tiek Kauno apskrities VMI neinicijavo civilinių bylų iÅ¡kėlimo teisme, todėl manytina, kad bendrovės kreditoriai 2007-2009 metais nelaikė UAB „Omnitrans“ nemokia, negali bÅ«ti laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad kreditoriai UAB „Omnitrans“ laikė įmonę mokia.Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad bendrovės administracija, prieÅ¡ prisiimdama ilgalaikes finansines prievoles, neatsakingai suteikinėjo finansines paskolas patronuojančiai įmonei, nesilaikė elementarių verslo plano sudarymo ir įvertinimo kriterijų, nekreipė tinkamo dėmesio į bendrovės finansines galimybes, neįvertino ir nenumatė neigiamų savo veiklos rizikos padarinių bei priemonių, kuriomis turėjo bÅ«ti likviduojami tos rizikos galimi padariniai ir todėl sudarė nuostolingus sandorius, dėl kurių tapo nemoki.Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, kad bendrovė, turinti didelių finansinių įsipareigojimų kreditoriams, savo nuožiÅ«ra pertvarkydama Å¡ių skolinių įsipareigojimų vykdymÄ ir parduodama visÄ verslÄ ar jo dalį, vykdė neteisėtÄ veiklos restruktÅ«rizavimÄ , tuo pačiu Å¡iais veiksmais suvaržydama vėlesnių kreditorių galimybės į sÄ Å¾iningÄ savo kreditorinių reikalavimų tenkinimÄ Ä¯statymų numatyta tvarka.Teismas, spręsdamas dėl įmonės sandorių su UAB „SEB lizingas“, UAB „Logipolijos vagonai“, UAB „Vagonera“ ir UAB „DnB NORD lizingas“, UAB „Eta trans“ (UAB „LNE1“), UAB „LLG1“ ir UAB „LLG2“, UAB „LLG grupė“, netinkamai įvertino tarpusavyje susijusių įmonių tikslinius veiksmus, kurių rezultate UAB „Omnitrans“ turtas ir darbo priemonės per vienintelį akcininkÄ buvo perkeltos į kitas įmones ir dėl Å¡ių veiksmų bendrovė tapo nemoki, nebuvo imtasi vienodų pastangų ir sprendimų su visais kreditoriais spręsti kreditorinių įsipareigojimų jiems įvykdymo sÄ lygas.Teismas nepagrįstai sÄ Å¾iningais veiksmais vertino 2009 metų pradžioje perleistus įsipareigojimus pagal lizingo sutartis kartu su lizinguojamais vagonais naujam skolininkui UAB „Logipolijos vagonai“ ir kad tokie veiksmai nepablogino UAB „Omnitrans“ finansinės bÅ«klės. Teismas, apsiribodamas vienpusiÅ¡ku Å¡io veiksmo įvertinimu, nesiekė įverti aplinkybės, kad taip veikdama bendrovės vadovybė tik su tam tikra dalimi kreditorių siekė kompromiso dėl finansinių įsipareigojimų įvykdymo.Teismas subjektyviai vertino bendrovės finansinių įvykių sekÄ .

Teismas nesiekė įvairiapusiÅ¡kai įvertinti Kauno apskrities VMI pateiktus įrodymus sandorių ydingumui pagrįsti, o tik vienpusiÅ¡kai konstatavo, kad jie yra atmestini, atsižvelgdamas tik į UAB „SEB lizingas“ ir L. B. atstovų teismo posėdžių metu iÅ¡sakytas nuomones.Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, privalėjo bÅ«ti aktyvus.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ atsakovas BUAB „Omnitrans“ nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ tretieji asmenys L.

B., AB „SEB lizingas“ nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ bei priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimuose į atskirÄ jį skundÄ tretieji asmenys VSDFV Kauno skyrius ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka, praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ atskirÄ jį skundÄ tenkinti, o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pripažinti UAB „Omnitrans“ bankrotÄ tyčiniu.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ tretieji asmenys AB DNB bankas, AB DNB lizingas ir UAB „Nordea Finance Lithuania“ praÅ¡o apeliacinės instancijos teismÄ atskirojo skundo pagrįstumo klausimÄ spręsti savo nuožiÅ«ra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas, Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal Å¡io kodekso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti įstatymai. Ä®monių bankroto procesÄ (bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ , kreditorių reikalavimų pateikimÄ ir tvirtinimÄ , įmonės likvidavimÄ dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedÅ«ras) reglamentuoja Ä®monių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®).

Ä®BÄ® 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas Å¡io įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedÅ«ras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklÄ , kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimÄ , kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms iÅ¡ieÅ¡koti, mokesčius ir kitas privalomÄ sias įmokas ir jų administravimÄ bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡io įstatymo nuostatoms.Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl UAB „Omnitrans“ bankroto pripažinimo tyčiniu.Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia tyčinio bankroto sÄ vokÄ â€“ tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto tyčia.

Sprendžiant įmonės tyčinio bankroto pripažinimÄ reikia nustatyti, ar įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Å ie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko įmonės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ .

Tyčinio bankroto požymiai – aplinkybės, jog buvo sudaromi nuostolingi įmonei sandoriai, iÅ¡ anksto žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti, taip pat gresiant bankrotui tretiesiems asmenims buvo perleistas turtas, galėjęs bÅ«ti pateiktas įsiskolinimams apmokėti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004 iÅ¡aiÅ¡kino, kad bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.

Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo UAB „Omnitrans“ 2007-2008 m. finansinių rodiklių ir jų įtakos bendrovės veiklai vertinimo. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas netinkamai suvokia ir aiÅ¡kina įmonės nemokumo sÄ vokÄ , nustatydamas įmonės nemokumÄ pagal įmonės ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų sumÄ .

Ä®monės nemokumas nustatomas Ä®BÄ® nustatyta tvarka. Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis numato, kad įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Pažymėtina, kad balanse įmonės įsipareigojimai yra skirstomi į dvi grupes: po vienerių metų mokėtinas sumas ir ilgalaikius įsipareigojimus ir per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus.

Pradelsti įmonės įsipareigojimai, kurie turi įtakos įmonės mokumui nustatyti, yra nustatomi pagal į balansÄ Ä¯raÅ¡ytus per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus, Å¡ie įsipareigojimai gali bÅ«ti lygÅ«s arba mažesni už į balansÄ Ä¯raÅ¡ytus per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus. Po vienerių metų mokėtinoms sumoms ir įsipareigojimams priskiriami finansiniai įsipareigojimai, kurie bus vykdytini ne anksčiau kaip po vienerių metų, todėl jie negali bÅ«ti laikomi pradelstais.

Ä® bylÄ pateiktas UAB „Omnitrans“ 2007 m. balansas patvirtina, kad įmonės turtas buvo 54 669 629 Lt vertės, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 25 439 596 Lt vertės; 2008 m. UAB „Omnitrans“ balansas patvirtina, kad įmonės turtas buvo 108 874 664 Lt vertės, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 52 089 046 Lt vertės. Pagal minėtus duomenis teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad 2007 m ir 2008 m.

UAB „Omnitrans“ buvo nemoki. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas visÄ 2008 m. balanse įraÅ¡ytÄ 52 089 046 Lt per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų dydį priskyrė pradelstiems UAB „Omnitrans“ įsipareigojimams, tačiau pagal Å¡io rodiklio ir įmonės turto dydžio santykį 2008 m. UAB „Omnitrans“ negalėjo bÅ«ti pripažinta nemokia Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalies prasme. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Omnitrans“ 2007 m. ir 2008 m. balansuose nurodytų ilgalaikių įsipareigojimų nevertino kaip pradelstų įmonės įsipareigojimų ir padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl UAB „Omnitrans“ mokumo 2007 m. bei 2008 m. bei pagrindo kelti atsakovui bankroto bylÄ minėtu laikotarpiu nebuvimo.Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas nepagrįstai teigia, kad UAB „Omnitrans“ administracija, prieÅ¡ prisiimdama ilgalaikes finansines prievoles, neatsakingai suteikinėjo finansines paskolas patronuojančiai įmonei, nesilaikė elementarių verslo plano sudarymo ir įvertinimo kriterijų, nekreipė tinkamo dėmesio į bendrovės finansines galimybes, neįvertino ir nenumatė neigiamų savo veiklos rizikos padarinių bei priemonių, kuriomis turėjo bÅ«ti likviduojami tos rizikos galimi padariniai ir todėl sudarė nuostolingus sandorius, dėl kurių tapo nemoki.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2007 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartimi UAB „Omnitrans“ suteikė UAB „Logipolijos grupė“ (UAB „LLG grupė) 10 000 000 Lt paskolÄ su 7,8 procento dydžio palÅ«kanomis. 2008 m. gruodžio 31 d. susitarimu dėl sutarties pratęsimo UAB „Omnitrans“ ir UAB „Logipolijos grupė“ susitarė dėl paskolos, suteiktos 2007 m. rugpjūčio 1 d. sutarties pagrindu, padidinimo iki 18 390 445,04 Lt, paskolos suteikimo terminas pratęstas iki 2009 m. gruodžio 31 d.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad minėta sutartimi suteikta paskola UAB „Omnitrans“ sudarė galimybes gauti pelnÄ palÅ«kanų forma, nėra pagrindo pripažinti, kad paskolos suteikimas pats savaime yra nuostolingas sandoris, sudaręs sÄ lygas įmonės nemokumui atsirasti.Atskirojo skundo turinys patvirtina, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl UAB „Omnitrans“ vykdytų įskaitymų su UAB „LLG1“ ir UAB „LLG2“ vertinimo.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl UAB „Omnitrans“ sandorių su UAB „LLG1“ ir UAB „LLG2“ įtakos įmonės mokumui yra pagrįstos, kadangi atlikti skolų įskaitymai nepablogino įmonės finansinės padėties, t. y. nepadidino bendrovės skolinių įsipareigojimų sumos. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sÄ Å¾iningais veiksmais vertino 2009 metų pradžioje perleistus įsipareigojimus pagal lizingo sutartis kartu su lizinguojamais vagonais naujam skolininkui UAB „Logipolijos vagonai“ ir kad tokie veiksmai nepablogino UAB „Omnitrans“ finansinės bÅ«klės. Ä® bylÄ pateikta UAB „SEB lizingas“ ir UAB „Omnitrans“ 2009 m. sausio 12 d. skolos padengimo sutartis patvirtina, kad dėl UAB „Omnitrans“ netinkamo lizingo sutarčių, sudarytų su UAB „SEB lizingas“, vykdymo UAB „SEB lizingas“ įgijo teisę nuo 2009 m. sausio 1 d. nutraukti lizingo sutartis, susigrÄ Å¾inti lizinguojamus vagonus.

UAB „SEB lizingas“, UAB „Omnitrans“ ir UAB „Logipolijos vagonai“ sudaryta 2009 m. kovo 24 d. skolos perkėlimo sutartis Nr. SPS 2009-03-24 patvirtina, kad lizingo pagrindu atsiradusiÄ 1 337 637,88 Lt skolÄ perėmė naujasis skolininkas UAB „Logipolijos vagonai“, už naujojo skolininko įsipareigojimų vykdymÄ UAB „SEB lizingas“ laidavo T. B., L. B., UAB Logipolijos polimerai“, UAB „Spanda“, UAB „LLG grupė“, UAB „Logipolijos transportas“, UAB „Investicijų sprendimai“.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Å¡iuos duomenis pagrįstai sprendė, kad perleisti įsipareigojimai pagal lizingo sutartis naujam skolininkui UAB „Logipolijos vagonai“ nepablogino UAB „Omnitrans“ finansinės bÅ«klės, kadangi buvo sumažinti įsipareigojimai kreditoriui, ir tokie veiksmai negali bÅ«ti laikomi nesÄ Å¾iningais. Be to, tokie veiksmai negali bÅ«ti laikomi nepagrįstu turto (vagonų) perkėlimu į kitas įmones. Tokia iÅ¡vada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad lizingo sutarčių dalykas (vagonai) nebuvo UAB „Omnitrans“ nuosavybė, o buvo lizingo davėjo nuosavybė (CK 6.567 str.), vagonai, nemokant lizingo įmokų, kas ir buvo lizingo sutarčių, sudarytų tarp UAB „SEB lizingas“ ir UAB „Omnitrans“, nutraukimo priežastis, turėtų bÅ«ti perduoti lizingo davėjui UAB „SEB lizingas“ (CK 6.574 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios pačios iÅ¡vados darytinos ir dėl UAB „Omnitrans“ ir UAB DNB NORD lizingo 2007 m. rugsėjo 27 d. bei 2007 m. lapkričio 28 d. lizingo sutarčių pagrindu atsiradusių teisių ir pareigų perleidimo UAB „Vagonera“. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB DNB NORD lizingas, UAB „Omnitrans“ ir UAB „Vagonera“ 2009 m. balandžio 29 d. sudarytomis teisių ir pareigų perleidimo sutartimis minėtų lizingo sutarčių pagrindu atsiradusiÄ skolÄ ir lizinguojamÄ turtÄ perėmė naujasis klientas UAB „Vagonera“, už naujojo kliento įsipareigojimų vykdymÄ UAB DNB NORD lizingui laidavo T.

B., L. B., UAB „Logipolija“, UAB „LLG grupė“, UAB „Logipolija Real Estate“, UAB Logipolijos polimerai“, UAB „Logipolijos transportas“. Sutarčių 1.7 punktuose numatyta sÄ lyga, kad UAB „Omnitrans“ ir UAB „Vagonera“, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Omnitrans“ yra iÅ¡mokėjusi dalį vagonų kainos, susitaria sudaryti sutartį, kurioje bus numatytus sÄ lygos, kuriomis UAB „Vagonera“ kompensuos UAB „Omnitrans“ jo sumokėtus mokėjimus.

Tokie veiksmai, kaip ir sutarčių su UAB „SEB lizingas“ sudarymo atveju, negali bÅ«ti laikomi nepagrįstu turto (vagonų) perkėlimu į kitas įmones, kadangi, kaip minėta, lizingo sutarčių dalykas (vagonai) nebuvo UAB „Omnitrans“ nuosavybė, o buvo lizingo davėjo nuosavybė (CK 6.567 str.), vagonai, nemokant lizingo įmokų ir nutraukus lizingo sutartis, turėtų bÅ«ti perduoti lizingo davėjui UAB DNB NORD lizingui (CK 6.574 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apeliantas nurodė, kad taip veikdama UAB „Omnitrans“ vadovybė tik su tam tikra dalimi kreditorių siekė kompromiso dėl finansinių įsipareigojimų įvykdymo, tačiau tokie įmonės veiksmai nepatvirtina, kad buvo sudarytos sÄ lygos tyčiniam įmonės nemokumui atsirasti.Teisėjų kolegija taip pat nepripažįsta pagrįstais atskirojo skundo argumentų dėl UAB „Omnitrans“ nepagrįsto veiklos perkėlimo į UAB „Eta trans“ (UAB „LNE1“).

Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Omnitrans“ ekonominę veiklÄ sudarė savarankiÅ¡kos veiklos: geležinkelio vagonų nuomos veikla ir pervežimų geležinkelio transportu veikla. Ä® bylÄ pateikta 2009 m. vasario 3 d. turtinių teisių pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad UAB „Omnitrans“ pardavė UAB „LNE1“ turtines teises, numatytas sutarties priede Nr. 1 už 2 800 000 Lt. 2009 m. vasario 3 d. tarp UAB „Omnitrans“ ir UAB „LNE1“ taip pat buvo sudaryta sutartis dėl nekonkuravimo. 2009 m. vasario 3 d. darbdavių susitarimu ir papildomu susitarimu dėl darbuotojų perkėlimo iÅ¡ UAB „Omnitrans“ į UAB „LNE1“ perkelti 5 darbuotojai.

Nurodytos aplinkybės reiÅ¡kia ir patvirtina, kad įmonės veikla nebuvo perkelta į kitÄ Ä¯monę, bet sandoriu buvo parduota įmonės verslo dalis. Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Omnitrans“ lizingo sutarčių netinkamo vykdymo dėl verslo rizikos ir atsiradusių ekonominių bei finansinių aplinkybių pasekmė buvo lizingo dalyko – vagonų – perdavimas kitoms įmonėms, UAB „Omnitrans“ nuo 2009 metų pradžios prarado galimybę verstis viena iÅ¡ savo verslo dalių – pervežimo geležinkelio transportu veikla, todėl buvo tikslinga parduoti turimų turtinių teisių dalį, kuri susijusi su pervežimo geležinkelio transportu veikla.

Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylÄ nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad UAB „Omnitrans“ priklausančios turtinės teisės buvo perleistos už nepagrįstai maÅ¾Ä kainÄ ir kad jų perleidimas sukėlė įmonei neigiamų pasekmių. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nepateikta duomenų, kad UAB „Eta trans“ (UAB „LNE1“) iÅ¡ bankrutuojančios įmonės perėmė visÄ verslÄ , darbo priemones, veiklÄ ; perleista buvo nuostolinga verslo dalis ir iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo teikiamos geležinkelio vagonų nuomos paslaugos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tyčinis bankrotas, t.y. įmonės privedimas prie bankroto tyčia, galimas tik tyčiniais veiksmais, kurių nagrinėjamu atveju pagal CPK nustatytas įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles nenustatyta. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad UAB „Omnitrans“ veikloje susidÅ«rė su finansiniais, ekonominiais sunkumais ir tapo nemokia pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės, kuri turėjo reikÅ¡mę įmonės veiklai, laikotarpiu.Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pagal bylos duomenis nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad UAB „Omnitrans“ veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, UAB „Omnitrans“ bankrotÄ nulėmė verslo nesėkmė, pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykstanti finansų ir ekonomikos krizė, o ne tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl tyčinio UAB „Omnitrans“ bankroto požymių nebuvimo yra pagrįstos.Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, privalėjo bÅ«ti aktyvus.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas UAB „Omnitrans“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ , buvo pakankamai aktyvus.Teisėjų kolegijos nuomone, kiti atskirojo skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi klausimo dėl UAB „Omnitrans“ bankroto pripažinimo tyčiniu sprendimui.Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis paliktina nepakeista.Trečiasis asmuo L.

B. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , pateikiant Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos pobÅ«dį, vadovaudamasi CPK 79, 93, 98 straipsniais, Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad trečiojo asmens praÅ¡omas priteisti 5 929 Lt iÅ¡laidų už atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ paruoÅ¡imo dydis neatitinka minėtų Rekomendacijų, todėl jis mažintinas, priteisiant trečiajam asmeniui L.

B. iÅ¡ trečiojo asmens Kauno apskrities VMI 1 200 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.Teisėjų kolegija pažymi, kad nors trečiasis asmuo AB „SEB lizingas“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ taip pat pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ priteisti turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , tačiau įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepateikė apeliacinės instancijos teismui Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų, todėl minėtų iÅ¡laidų atlyginimas trečiajam asmeniui AB „SEB lizingas“ nepriteistinas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Priteisti trečiajam asmeniui L. B. iÅ¡ trečiojo asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 1 200 Lt (venÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus litų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo. Teisėjai                                                                              Alė Bukavinienė                                                                               Algirdas GailiÅ«nas Kazys KailiÅ«nas