2018-03-13 Nr. AB-4995-3-61-3-00088-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-184-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00088-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų I. B. (I. B.), N. N. (N. N.) ir B. B. (B. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. B., N. N. ir B. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai I. B., N. N. ir B. B. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. sausio 2 d. sprendimą Nr.(15/4-1)3I-2,3,4 (00002;00003;00004)17I-3,4,5; įpareigoti Migracijos departamentą per vieną mėnesį pakeisti I. B., N. N. ir B. B. leidimus laikinai gyventi.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartimi priėmė pareiškėjų skundą.

Pareiškėjai 2018 m. sausio 26 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: sustabdyti Migracijos departamento 2018 m. sausio 2 d. sprendimo Nr.(15/4-1)3I-2,3,4 (00002;00003;00004)17I-3,4,5 vykdymą bei įtraukti daugkartines nacionalines vizas Nr. 002537287, Nr. 002537315 ir Nr. 002537316 į Užsieniečių registrą ir per Lietuvos nacionalinę vizų informacinę sistemą perduoti į Centrinę vizų informacinę sistemą.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą išreiškė savo nuomonę dėl pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo, nurodydamas, kad su tokiu prašymu nesutinka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkino.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2018 m. sausio 2 d. sprendimu Nr.(15/4-1)3I-2,3,4 (00002;00003;00004)17I-3,4,5 atsisakė pakeisti pareiškėjams leidimą laikinai gyventi ir panaikino jiems išduotas daugkartines nacionalines vizas.

Būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto vykdymo sustabdymą pareiškėjai grindė tuo, kad dar neįsiteisėjus Migracijos departamento sprendimui dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo, buvo panaikintos ir pareiškėjams išduotos nacionalinės vizos. Uždraudus pareiškėjams atvykti į Lietuvą, pažeidžiama jų teisė būti išklausytiems teismo posėdyje. Be to, pareiškėjai Lietuvoje nuomojasi būstą, už kurį moka 800 Eur per mėnesį, leidžia savo vaiką į Vilniaus tarptautinę mokyklą, už kurią moka 6 570 Eur per metus, taip pat šeima turi įsigijusi 2 naujus automobilius, taip pat turi verslą, kuria darbo vietas, todėl šiuo atveju neteisėtai atsisakius įleisti pareiškėjus į Lietuvą, buvo sukelta neproporcingai didelė žala jų interesams.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia ginčijamo akto tariamu neteisėtumu. Pareiškėjai jokių įrodymų, kad ginčijamo sprendimo vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, teismui nepateikė. Kaip nurodė Migracijos departamentas atsiliepime į skundą, pareiškėjų atžvilgiu nėra priimta sprendimų uždrausti jiems atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjai turi teisę nustatyta tvarka kreiptis dėl nacionalinės ar Šengeno vizos išdavimo, ir ją gavę atvykti į Lietuvos Respubliką (jei atitiks atvykimo sąlygas). Pareiškėjai prašyme nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad jie kreipėsi dėl naujų nacionalinių ar Šengeno vizų išdavimo ir jiems jas atsisakyta išduoti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjus šiame administraciniame ginče atstovauja kvalifikuotas teisininkas. Įrodymų, jog pareiškėjai kreipėsi dėl nacionalinių vizų išdavimo atvykti į Lietuvos Respubliką tikslu dalyvauti teismo posėdyje taip pat nepateikė.

Teismas nusprendė, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės dėl patiriamos žalos yra nepagrįstos.

Pažymėjo ir tai, kad tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kaip įtraukti daugkartinę nacionalinę vizą Nr.002537287 į Užsieniečių registrą ir per Lietuvos nacionalinę vizų informacinę sistemą perduoti į Centrinę vizų informacinę sistemą tenkinimas iš esmės reikštų dalies pareiškėjų reikalavimų, keliamų šioje administracinėje byloje, tenkinimą, kas būtų nesuderinama su lygiateisiškumo, šalių pusiausvyros principais.

Teismas konstatavo, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo ir byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėjai I. B., N. N. ir B. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį ir prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones patenkinti.

Pareiškėjai nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų yra daroma nepagrįstai didelė žala vaiko ugdymui, t. y. ugdymo stoka negalės būti niekaip kompensuota. Verslui vykdyti pareiškėjams yra privalu būti Lietuvoje, kadangi su darbuotojais bendrauti ir nurodyti vykdyti veiksmus telefonu yra labai sudėtinga, kilo jau ne vienas konfliktas. Taip pat teismas visiškai nenurodė dėl butui ir automobiliams daromos žalos, t. y. pareiškėjai niekaip negali apsaugoti savo turto. Visi įrodymai pagrindžiantys išlaidas bei nurodytas faktines aplinkybes buvo pateikti teismui.

Pareiškėjai mano, kad teismas nepagrįstai nurodo kreiptis dėl naujos vizos išdavimo, nes pareiškėjai turi vizas. Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonės buvo netaikytos vien dėl to, kad pareiškėjai turi teisę kreiptis dėl naujos vizos išdavimo, t. y. teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl nurodytų faktinių aplinkybių ir dėl daromos žalos. Pirmosios instancijos teismas nepasidomėjo, kiek trunka naujos vizos išdavimas ir tai, kad pareiškėjai neturi jokios galimybės jas gauti iki teismo posėdžio. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė jokia aktualia praktika.

Pareiškėjai nesupranta, kokiu pagrindu jiems neleidžiama pasisakyti teismo posėdyje, kadangi atstovaujantis advokatas atstovauja ir teikia teisines paslaugas, kurios susijusios su teisiškai nepagrįstu sprendimu, o teismo posėdyje siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes ir pašalinti nepagrįstas atsakovo abejones, pareiškėjams būtina dalyvauti teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. nutarties, kuria teismas netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai siekė, kad būtų taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir būtų sustabdytas Migracijos departamento 2018 m. sausio 2 d. sprendimo Nr.(15/4-1)3I-2,3,4 (00002;00003;00004)17I-3,4,5 vykdymas bei daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 002537287, Nr. 002537315 ir Nr. 002537316 būtų įtrauktos į Užsieniečių registrą ir per Lietuvos nacionalinę vizų informacinę sistemą perduotos į Centrinę vizų informacinę sistemą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonė, be kita ko, gali būti ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, prašydami taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, iš esmės nurodė bendro pobūdžio teiginius dėl galimų atsirasti finansinių nuostolių atsisakius įleisti pareiškėjus į Lietuvą. Pažymėtina, jog pareiškėjai šių aplinkybių nedetalizavo, nenurodė konkrečių skaičiavimų, kaip pasireikš ir kokio dydžio bus nurodyta žala, nepateikė jokių jų nurodytą žalą patvirtinančių objektyvių įrodymų.

Pareiškėjai nepagrindė, kad jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus palankų pareiškėjams sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1428-484/2018, pareiškėjai turės galimybę patirtus finansinius nuostolius išsiieškoti iš valstybės, naudodamiesi žalos dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų atlyginimo institutu. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog pareiškėjai turi teisę nustatyta tvarka kreiptis dėl nacionalinės ar Šengeno vizos išdavimo, ir ją gavę atvykti į Lietuvos Respubliką (jei atitiks atvykimo sąlygas).

Be to, nors pareiškėjai teigia, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pažeidžiama jų teisė būti išklausytiems teismo posėdyje, pažymėtina, kad pareiškėjai yra sudarę teisinių paslaugų ir atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija. Taigi pareiškėjų interesams teismo posėdžių metu gali atstovauti jų advokatas.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nenustatyta tokių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog nepritaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą.

Dėl nurodytų motyvų pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų I. B. (I. B.), N. N. (N. N.) ir B. B. (B. B.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė