4a93be9a-e7f5-4750-99ea-306f8ddabde9 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                          Civilinė byla Nr. 2A-756/2014                          Proceso Nr. 2-55-3-03497-2009-9                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:                           30.2; 32.1 (S)                           LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 5 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Donato Šerno ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir ieškovės V. B. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-721-656/2013 pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl servituto nustatymo ir išlaidų bei nuostolių priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „City Service“.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. B. ieÅ¡kiniu prašė nustatyti servitutÄ , suteikiantį ieÅ¡kovei, kuri yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, teisę naudotis, t. y. įeiti ir vaikščioti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis – koridoriais, pažymėtais indeksu 10-7 (plotas 1,78 kv.

m) ir 10-1 (plotas 3,70 kv.

m) bei įrengti juose laiptus; priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 103 609 Lt iÅ¡laidų bendrųjų konstrukcijų remontui, 29 828 Lt nuostolių atlyginimÄ . BylÄ pirmÄ kartÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismui atmetus ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 103 609 Lt iÅ¡laidų bendrųjų konstrukcijų remontui, ieÅ¡kovė teismo sprendimo Å¡ios dalies apeliacine tvarka neskundė ir palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus dėl servituto nustatymo ir 29 828 Lt nuostolių atlyginimo.IeÅ¡kovė nurodė, kad pastatas - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), turi du atskirus patekimus į juose esančius du butus, iÅ¡ kurių vienas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 32,84 kv. m, nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei, o kitas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini), bendras plotas 32,77 kv. m, nuosavybės teise priklauso atsakovui.

Taip pat ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos - neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bendras plotas 16,04 kv. m, kuri yra virÅ¡ atsakovui priklausančio buto, o ieÅ¡kovės butas yra cokoliniame aukÅ¡te. IeÅ¡kovė nurodė, kad palėpės (pastogės) 506/1000 dalis ji 2005-12-29 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos. Bendro naudojimo patalpų pastate nėra. Patekti į pastogę galima tik pro atsakovo buto patalpÄ - koridorių, plane pažymėtÄ 10-7, kurio lubose yra anga į pastogės patalpas.

Atsakovui priklausantis butas 2007 m. sausio mėn. buvo pripažintas netinkamu gyventi, jame niekas negyvena. IeÅ¡kovė iki 2009 m. kovo mėn. neturėjo galimybių per šį butÄ patekti į savo patalpas pastogėje, nes VÅ¡Ä® „Vilniaus butai“ (dabar SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“) buvo užantspaudavusi atsakovo buto laukines duris ir nesutiko suteikti raktų nuo Å¡ių durų. 2008-12-17 Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokoliniu sprendimu ieÅ¡kovei buvo leista naudotis koridoriumi 10-7, kad bÅ«tų galima patekti į pastogės patalpas, tačiau norint patekti į pastogę, reikia įrengti laiptus, nes Å¡iuo metu ieÅ¡kovė į pastogę gali patekti tik kopėčiomis pro lubose esančiÄ angÄ , koridoriuje 10-7, kurio plotas 1.78 kv. m.

Norint įrengti laiptus, ieÅ¡kovė turi turėti galimybę naudotis ir greta esančiu koridoriumi 10-1, kurio plotas 3,70 kv. m. Juridinis faktas, kad leidžiama naudotis ginčo patalpomis, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolinis sprendimas negali bÅ«ti prilygintas daiktinei teisei, nes neaiÅ¡ki Å¡io leidimo naudotis apimtis bei tai, ar jis galiotų naujam atsakovo buto savininkui. Atsakovas, parduodamas pastogės patalpas, turėjo numatyti, kokiu keliu savininkas turės į jÄ patekti.

IeÅ¡kovė, įgyvendindama savo nuosavybės teisę, prašė nustatyti servitutÄ , vadovaudamasi CK 4.37 str., 4.98 str. 4.111 str., 4.112 str. CK 4.126 str., nes ieÅ¡kovei servituto nustatymas yra vienintelis bÅ«das paÅ¡alinti objektyvias kliÅ«tis naudotis daiktu, nes kito įėjimo kitoje vietoje, į pastogės patalpas neįmanoma įrengti. 2006-07-10 eksperto V. E. suraÅ¡ytu Statinio dalies bÅ«klės aktu buvo nustatyta, kad statiniui (duomenys neskelbtini) bÅ«tina atlikti kapitalinį remontÄ . 2009-03-23 nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos specialisto J.

M. parengtame defektiniame akte orientacinei būtinų remonto darbų bendrai kainai nustatyti buvo aprašyta būtinų atlikti darbų orientacinė kaina, taip pat nustatyta, kad priestatas (1A3p) turi avarinės būklės požymių pagal STR 1.12.01:2004. 2009-05-05 inžinierius konstruktorius J. Š., atlikęs Pagrindinių konstrukcijų žvalgomuosius tyrimus, nustatė pagrindinių konstrukcijų defektus. Ieškovės teigimu, tiek Statinio dalies būklės akte, tiek Pagrindinių konstrukcijų žvalgomuosiuose tyrimuose nustatyti gyvenamojo namo trūkumai yra susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

IeÅ¡kovės buto sienomis lyjant teka vanduo, dėl drėgmės pelija sienos, dėl atsakovo neveikimo ieÅ¡kovės butas tapo netinkamu gyventi, jį bÅ«tina remontuoti, o tokių remonto darbų vertė (kuri priteistina ieÅ¡kovei kaip nuostoliai) pagal UAB „Elvora“ lokalinę sÄ matÄ sudaro 29 828 Lt (CK 4.76 str.).IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovo užsakymu atlikta (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita netiksli, nes neatsižvelgta į buto nusidėvėjimÄ . Atsakovo iniciatyva atliktos ekspertizės aktas, kurį surašė ekspertė M.

M.-O., neatitinka formaliųjų ekspertizės akto reikalavimų. Ekspertė nagrinėjo tik vienÄ ieÅ¡kovės praÅ¡omo nustatyti servituto galimybę – laiptų (laiptinės) įrengimÄ prie vakarinės pastato sienos. PasiÅ«lymas nepagrįstas, nes iÅ¡laidos bÅ«tų neproporcingai didelės, kaimyninio sklypo savininkai nesutiks su Å¡ia statyba. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, jog servitutas gali bÅ«ti nustatomas teismo tvarka tik jei nekilnojamojo turto savininkai patys nesusitaria dėl servituto nustatymo (CK 4.126 str.).

Å iuo atveju patekimo į ieÅ¡kovei priklausančias patalpas klausimas buvo tinkamai iÅ¡spręstas atsakovo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų patalpų bei pastatų komisijos        2008-12-17 posėdžio protokoliniu sprendimu Nr. 200-49, kuriame nutarta neprieÅ¡tarauti, kad ieÅ¡kovė patektų į jai nuosavybės teise priklausančiÄ patalpÄ , naudotųsi laiptais ir atsakovui priklausančiu koridoriumi (pažymėtu ind. 10-7). Å i ieÅ¡kovės teisė buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovei buvo žinomas minėto protokolo turinys ir ieÅ¡kovė jo neginčijo, atsakovas manė, kad Å¡alys susitarė dėl ieÅ¡kovės teisės naudotis atsakovui priklausančiomis patalpomis. Atsakovas nurodė, kad kita bÅ«tina sÄ lyga norint nustatyti servitutÄ teismo tvarka yra aplinkybė, jog nenustačius servituto nebÅ«tų įmanoma normaliomis sÄ naudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str.) Atsakovas niekada neprieÅ¡taravo ir nedraudė ieÅ¡kovei naudotis atsakovui priklausančiomis patalpomis.

Teismui nustačius servitutÄ , turėtų bÅ«ti nustatytas ir teisingas atlyginimas, nes servituto, kaip daiktinės teisės nustatymas atsakovo butui pažeistų buto patalpų vientisumÄ , nes patalpa, kurioje nustatomas servitutas, skiria gyvenamÄ sias patalpas nuo kitų patalpų – sanitarinių mazgų ir virtuvės. IeÅ¡kovės pateiktas remonto darbų Ä®kainojimo aktas nustato orientacinę atliktinų darbų kainÄ , todėl jis negali bÅ«ti laikomas leistinu įrodymu, patvirtinančiu ieÅ¡kovės patirtas iÅ¡laidas ar aplinkybes, kurios sudarytų prielaidas teigti, jog ieÅ¡kovė ateityje imsis veiksmų, bÅ«tinų namo bendro objekto remonto darbams atlikti (CK 4.76 ir 4.83 str.).

IeÅ¡kovė nepagrindė ir neįrodė realiai patirtų nuostolių atsiradimo fakto. IeÅ¡kovės ir atsakovo nesiejo prievoliniai santykiai, todėl CK 6.61 str. 1 d. netaikytina. Atsakovas nurodė, kad žala nėra preziumuojama, todėl CPK 178 str. suponuoja ieÅ¡kovei pareigÄ pagrįsti žalos atsiradimo - patirtų nuostolių (turėtų iÅ¡laidų) dėl neatlikto namo pagrindinių konstrukcijų remonto – faktÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kovė bute (duomenys neskelbtini), nuolat negyvena ir sveikatos sutrikimai ieÅ¡kovei galėjo atsirasti ne dėl ieÅ¡kinyje nurodytų priežasčių.

Pagal CK 4.76 str. nuostatas yra atlyginamos tik bendrasavininko turėtos iÅ¡laidos iÅ¡laikant namo bendro naudojimo objektus, o asmeninę nuosavybę (Å¡iuo atveju – butÄ ) savininkas privalo prižiÅ«rėti ir iÅ¡laikyti savo sÄ skaita ir Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažintinos bÅ«tinomis namo iÅ¡laikymui ir iÅ¡saugojimui. IeÅ¡kovės nurodomos iÅ¡laidos turi bÅ«ti realios, o ne tikėtinos. IeÅ¡kovės pateikta buto remonto sÄ mata neįrodo, kad sÄ matose numatytos iÅ¡laidos yra ar bus realiai patirtos.

Trečiasis asmuo AB „City Service“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, jog neprieÅ¡tarauja, jog ieÅ¡kinys dalyse dėl servituto nustatymo bei remonto iÅ¡laidų priteisimo bÅ«tų patenkintas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Nustatė servitutÄ , suteikiant ieÅ¡kovei V. B., buto (duomenys neskelbtini), savininkei, teisę naudotis, t. y. įeiti ir vaikščioti atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiomis patalpomis – koridoriais, esančiais bute (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , pažymėtais indeksu 10-7 (plotas 1,78 kv.

m) ir 10-1 (plotas 3,70 kv.

m) bei įrengti juose laiptus į pastogę. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės V. B. atsakovui Vilniaus m. savivaldybei 21 200 Lt nuostolių atlyginimÄ . Priteisė ieÅ¡kovei V. B. iÅ¡ atsakovo Vilniaus m. savivaldybės 29 828 Lt nuostolių atlyginimÄ . Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo nustatyti servitutÄ . Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas pateikė ekspertės M. M. – O. projektinius pasiÅ«lymus, kuriais patekti į pastogės patalpas pasiÅ«lytas alternatyvus įėjimas – įrengti uždarÄ laiptinę, iÅ¡ kurios patenkama į pusrÅ«sio ir pastogės patalpas, o ieÅ¡kovė nesutiko su ekspertės iÅ¡vadomis, nurodydama, kad projektas nepatikrintas jokioje įstatymais numatytoje derinimo institucijoje, projektuotoja nėra atestuota kaip projekto vadovė, projektas neatitinka ekspertizės reikalavimų, kitų teisės aktų reikalavimų, ieÅ¡kovės pateiktame AB „Lietuvos dujos“ 2013-05-03 raÅ¡te nurodyta, kad ant ginčo pastato sienos esantis dujotiekis gali bÅ«ti perkeltas vartotojo lėšomis ant iÅ¡orinės naujo statinio sienos, dujotiekį uždengti plokÅ¡tėmis ar apmÅ«ryti draudžiama, be to, vakarinėje pastato dalyje pastato ribos ir žemės sklypo riba sutampa, o kaimyniniame žemės sklype esančių patalpų savininkai nesutinka, kad bÅ«tų statoma laiptinė pietinėje ar vakarinėje statinio pusėje, konstatavo, kad atsakovas neįrodė alternatyvios įėjimÄ Ä¯ pastogės patalpas galimybės. IeÅ¡kovės siÅ«lomÄ pateikimo į pastogę alternatyvÄ teismas pripažino pagrįsta.

Teismas nurodė, kad laiptų įrengimas yra bÅ«tinas ieÅ¡kovės nuosavybės teisei į pastogę įgyvendinti, t. y. tiek šį turtÄ naudoti, tiek jį prižiÅ«rėti, remontuoti ir įgyvendinti kitas su nuosavybės teise susijusias teises ir pareigas. Laiptų įrengimas atsakovui priklausančiose patalpose nepažeis atsakovo teisių daugiau nei bÅ«tų pažeista ieÅ¡kovės teisė turėti tinkamÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ jai priklausančiÄ pastogę. Taip pat pažymėjo, kad patekimas į ieÅ¡kovei priklausančiÄ pastogę kopėčiomis per lubose esančiÄ angÄ , negali bÅ«ti laikomas tinkama ir realia galimybe patekti į Å¡ias patalpas.

Dėl servituto atlygintinumo. Ä®vertinęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes, sprendžiant dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydžio, teismas konstatavo, kad situacija nulėmusi ginÄÄ susiklostė dėl abiejų Å¡alių veiksmų, nes atsakovas pastogės patalpas formavo kaip atskirÄ nekilnojamojo turto vienetÄ ir pateikė jį privatizavimui, tačiau nenumatė patekimo galimybės, o ieÅ¡kovė pirkdama pastogės patalpas negalėjo nesuvokti, kad ateityje kils įėjimo įrengimo klausimas.

Nustačius servitutÄ patalpose 10-7 ir 10-1, Å¡ios patalpos faktiÅ¡kai virsta bendro naudojimo patalpomis. Atsižvelgiant į tai, kad tarnaujančio daikto (buto) plotas sumažėja 5,48 kv.m. (32,77 kv.m. – 27,29 kv.m.), teismas sprendė, kad teisingas atlyginimas butų visa patalpų 10-1 ir 10-7 plotui proporcinga kaina 21 200 Lt (5,48 kv.m. x 3866 Lt/kv.m.).Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti iÅ¡ atsakovės 29 828 Lt nuostolių atlyginimÄ . Teismas konstatavo, kad toks reikalavimas yra pagrįstas, tokiÄ iÅ¡vadÄ padarydamas atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pateiktÄ naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ atestuoto specialisto J.

M. 2013-07-22 paaiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , kuriame argumentuotai nurodė, kad apdailos nuardymo ir naujos apdailos darbai yra bÅ«tini atstatyti butÄ ; į sÄ matÄ Ä¯traukti bendrųjų konstrukcijų hidroizoliacijos įrengimo darbai, kurie bÅ«tini paÅ¡alinant drėgmės padarytas progresuojančias deformacijas siekiant sustabdyti tolimesnį drėgmės patekimÄ Ä¯ gyvenamÄ sias patalpas; darbus buvo bÅ«tina atlikti dėl didelės drėgmės ir tinko erozijos bei didelio kiekio lietaus/sniego patenkančio per stogo bendro naudojimo konstrukcijas.

Atsakovas Å¡ių aplinkybių nepaneigė. IeÅ¡kovės pateikta lokalinė sÄ mata, nors ir neatitinka teismo ekspertizės įrodomosios galios, tačiau yra sudaryta kvalifikuotų specialistų, todėl abejoti jos patikimumu nėra pagrindo, ji nepaneigta kitais įrodymais. Nors ieÅ¡kovė neįrodė, kad lokalinėje sÄ matoje nurodyti darbai faktiÅ¡kai atlikti ir ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai patyrė iÅ¡laidas, teismas sprendė, kad Å¡is įrodymas yra pakankamas pagrindas konstatuoti nuostolių faktÄ ir sumÄ (CK 4.129 str., 6.246 str. 3 d., 6.249 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė praÅ¡o skundžiamÄ Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymÄ , nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovei nuostolius. Dėl įrodymų vertinimo.

Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir aplinkybes bei neproporcingai suvaržė atsakovo teises, nustatydamas servitutÄ suteikiant teisę naudotis atsakovui priklausančiomis patalpomis – koridoriais ir įrengti juose laiptus. Teikiami tik projektiniai pasiÅ«lymai, kurie nėra derinami su jokiomis institucijomis. Specialistas, turintis reikiamų specialių žinių, įvertino galimas alternatyvas dėl ieÅ¡kovės galimybių patekti į jai priklausančiÄ nuosavybės teise palėpę ir nustatė, kad laiptų įrengimas iÅ¡orinėje pastato dalyje yra galimas ir tai yra vienintelis alternatyvus bÅ«das.

IeÅ¡kovei neatlikus visų bÅ«tinų veiksmų, reikalingų įrengti laiptus objekte, kuris yra kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje, ir teismui sprendimu nustačius servitutÄ , tai tik neproporcingai ir nepagrįstai suvaržo atsakovui priklausantį turtÄ . Tik parengus statinio projektÄ ir jį tinkamai suderinus, galima spręsti, ar iÅ¡ viso ginčo patalpose įmanomi tokie statybos darbai. Taigi, apelianto manymu, teismo sprendimas priimtas formaliai įvertinus ieÅ¡kovės pateiktus projektinius pasiÅ«lymus, toks teismo pasirinktas bÅ«das nepagrįstai pažeidžia nuosavybės teises, suardo atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vientisumÄ .Dėl netinkamai pritaikytų materialinės teisės normų, reglamentuojančių servituto nustatymÄ .

Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė CK 4.37 straipsnio 1 dalį ir apribojo atsakovo nuosavybės teisę, taip pat pažeidė CK 4.111 straipsnio 1 dalies ir 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, neiÅ¡analizavęs aplinkybės, kad ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama nustatyti servitutÄ atsakovui priklausančiose patalpose, iÅ¡imtinai siekia didesnio patogumo, o ne tinkamo savo nuosavybės teisės įgyvendinimo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad tik nustačius servitutÄ bÅ«tų veiksmingai paÅ¡alintos kliÅ«tys ieÅ¡kovei kaip savininkei naudotis nuosavybe, tai atitiktų savininkų interesų pusiausvyrÄ , t. y. nepažeis atsakovo teisių daugiau nei bÅ«tų pažeista ieÅ¡kovės teisė, nesudarius jai visiÅ¡kai jokios galimybės turėti įėjimÄ Ä¯ savo nuosavybę.

Å iuo atveju servituto nustatymas neatitinka savininkų interesų pusiausvyros ir nėra objektyviai bÅ«tinas. Teismas formaliai vertino atsakovo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008-12-17 posėdžio protokolinį sprendimÄ ir jį laikė teisinio netikrumo tarp Å¡alių iÅ¡raiÅ¡ka. Å iuo sprendimu jau nuo 2008-12-17 ieÅ¡kovei buvo leista naudotis atsakovui priklausančių patalpų koridoriumi (indeksas 10-7), kad patektų į jai priklausančios pastogės patalpas.

Taigi ieÅ¡kovei buvo sudarytos sÄ lygos naudotis jai priklausančiomis patalpomis net ir nenustačius servituto, t. y. nenustačius servituto yra įmanoma normaliomis sÄ naudomis daiktÄ naudoti pagal paskirtį. Tokiu bÅ«du nėra vienos iÅ¡ sÄ lygų, numatytų CK 4.126 straipsnyje, leidžiančių nustatyti servitutÄ . Be to, servituto nustatymas nėra objektyviai bÅ«tinas dėl nurodytų priežasčių. Dėl 29 828 Lt nuostolių atlyginimo. Apeliantas nesutinka su teismo priteistais nuostoliais iÅ¡ jo ieÅ¡kovei nurodydamas, kad, vadovaujantis CK 4.76 straipsnio nuostatomis, kuriomis remdamasi ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, yra atlyginamos tik bendrasavininko turėtos iÅ¡laidos iÅ¡laikant namo bendro naudojimo objektus, o asmeninę nuosavybę (Å¡iuo atveju – butÄ ) savininkas privalo prižiÅ«rėti ir iÅ¡laikyti savo sÄ skaita ir Å¡ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažintos bÅ«tinomis namui iÅ¡laikyti ir iÅ¡saugoti.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų realiai nepatyrė. Vien į bylÄ pateiktas namo bendrųjų konstrukcijų remonto įkainojimo aktas ir ieÅ¡kovės buto remonto sÄ mata neįrodo, kad sÄ matose numatytos iÅ¡laidos yra arba bus realiai patirtos. BylÄ nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas 2012-07-26 nutartyje konstatavo, kad UAB „Elvyra“ parengta lokalinė sÄ mata nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis ieÅ¡kovės buto vertės sumažėjimÄ bÅ«tent dėl bendrųjų konstrukcijų trÅ«kumų.

Taigi teismas, priteisdamas ieÅ¡kovei nurodyto dydžio nuostolius, leido jai nepagrįstai praturtėti. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė V. B. praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ pakeisti, sumažinant iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistÄ 21 200 Lt kompensacijÄ iki 10 595,58 Lt. Nurodo, kad teismo iÅ¡vada, jog nustačius servitutÄ patalpose 10-7 ir 10-1, Å¡ios patalpos faktiÅ¡kai virsta bendro naudojimo patalpomis, ir teisingas atlyginimas bÅ«tų visa Å¡ių patalpų plotui proporcinga kaina, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais ar racionaliais argumentais.

Atsakovas neįrodinėjo jokių aplinkybių, susijusių su nuostolių atsiradimu dėl servituto nustatymo, nenurodė, nei kokie, kokio pobÅ«džio ir kokios apimties suvaržymai jam atsirastų nustačius servitutÄ , kaip turėtų bÅ«ti apskaičiuojama kompensacija už patiriamus suvaržymus. Byloje esančioje UAB APUS Turtas 2013-06-05 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje turto vertintojai įvertino, kad atsakovo turimo buto vertė dėl nustatomo servituto sumažėtų 3 421,59 Lt, kadangi servitutas bus nustatytas patalpai 10-7, kurios plotas 1,78 kv. m, Å¡ia patalpa naudotis galės tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas lygiomis dalimis, todėl atsakovo butas sumažėtų 0,89 kv. m.

Kadangi praÅ¡oma nustatyti servitutÄ ir patalpai 10-1, kurios plotas 3,70 kv. m, todėl iÅ¡ viso atsakovo butas sumažėtų 2,74 kv. m, t. y. jo plotas bÅ«tų 30,03 kv. m, o vertė sumažėtų 10 595,58 Lt, todėl Å¡i suma priteistina atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės. Pažymi, kad ieÅ¡kovė 2005-12-29 pirkimo – pardavimo sutartimi į savivaldybei priklausančiÄ palėpės dalį iÅ¡ atsakovo nupirko 506/1000 dalis neįrengtos pastogės (8,02 kv.

m) už 18 000 Lt, o už galimybę įrengti laiptus ir naudotis 2,74 kv. m atsakovui priklausančios patalpos dalimi ieÅ¡kovė turėtų sumokėti 21 200 Lt, todėl akivaizdu, kad teismo nustatyta kompensacija yra neproporcinga, pažeidžianti pagrindinius civilinės teisės principus. Taip pat nurodo, kad pastato (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo patalpos, fizinis nusidėvėjimas siekia 75 proc., o jo bÅ«klė sparčiai blogėja dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nesutikimo remontuoti pasato bendrÄ sias konstrukcijas, taigi ir dėl Å¡ios priežasties teismo priteista kompensacija reikÅ¡tų ne teisingÄ nuostolių atlyginimÄ , o nepagrįstÄ praturtėjimÄ ieÅ¡kovės sÄ skaita.

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atmesti jo apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o jos apeliacinį skundÄ atmesti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad pastatas - gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), turi du atskirus patekimus į juose esančius du butus, iÅ¡ kurių vienas butas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 32,84 kv. m, nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovei V.

B., o kitas butas (duomenys neskelbtini), bendras plotas 32,77 kv. m, nuosavybės teise priklauso atsakovui (t. 1, b. l. 12–13, 16–17). Ieškovei nuosavybės teise taip pat priklauso negyvenamosios patalpos - neįrengta pastogė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , bendras plotas 16,04 kv. m (t. 1, b. l. 14–15, t. 3, 47–48).Byloje kilo ginčas dėl ieškovės kaip palėpės patalpų savininkės nuosavybės teisių įgyvendinimo, siekiant patekti į jai priklausančias patalpas, taip pat servituto atlygintinumo bei reikalavimo atlyginti nuostolius, susijusius su statinio bendrųjų konstrukcijų remontu, pagrįstumu.

IeÅ¡kovė kaip savo nuosavybės teisių įgyvendinimo bÅ«dÄ Ä¯vardijo servituto nustatymÄ per atsakovui priklausančio buto koridorius, o atsakovas pasiÅ«lė alternatyvų bÅ«dÄ â€“ įrengti laiptus namo iÅ¡orėje.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nustatė servitutÄ , t. y. suteikė teisę ieÅ¡kovei naudotis (įeiti ir vaikščioti) atsakovui priklausančiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), - koridoriais, pažymėtais indeksais 10-7 (1,78 kv. m ploto) ir 10-1 (3,70 kv. m ploto), ir įrengti juose laiptus, motyvuodamas tuo, kad atsakovas neįrodė alternatyvios įėjimo į pastogės patalpas galimybės, o ieÅ¡kovės pasiÅ«lytÄ patekimo į pastogę alternatyvÄ laikė pagrįsta.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 4.126 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias servituto nustatymÄ teismo sprendimu, yra pažymėjęs, kad servitutas priverstinai gali bÅ«ti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai bÅ«tinas, t. y. bylÄ dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar Å¡ios teisės yra susijusios su naudojimusi vieÅ¡pataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sÄ naudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v.

UAB „Autonivera, bylos Nr. 3K-3-82/2007, 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji BerniÅ«nai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto bÅ«tinumas turi bÅ«ti objektyvus, įrodytas ir vienintelis bÅ«das iÅ¡spręsti daikto savininko interesų įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-469/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪK „Naujieji BerniÅ«nai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė (CK 4.111straipsnis), todėl, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, turi bÅ«ti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebÅ«tų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebÅ«tų sprendžiamos kito asmens teisių sÄ skaita(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

B. v. S. Å ., bylos Nr. 3K-3-469/2008).Svarbu pažymėti, kad nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ ir svarstant Å¡alių pateiktus nuosavybės teisės įgyvendinimo variantus dėl patekimo į ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančias palėpės patalpas, ne kartÄ buvo pažymėta, kad tiek laiptų įrengimas per atsakovui priklausančias patalpas, tiek laiptų įrengimas kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype bÅ«tų susijęs su kitų asmenų (atsakovo arba kito sklypo savininko) teisėmis.

Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas atsakovo siÅ«lomÄ variantÄ vertino kaip negalimÄ , tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, su tokia teismo pozicija negali sutikti. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka pirmÄ kartÄ (Lietuvos apeliacinis teismo civilinėje byloje Nr. 2A-395/2012 2012 m. liepos 26 d. priimtoje nutartyje) pasisakė, kad vien ieÅ¡kovės nurodyta aplinkybė, jog gretimas žemės sklypas priklauso kitam savininkui, nepaneigia laiptų įrengimo per vakarinį fasadÄ galimybės, o ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų apie tai, kokia gretimo sklypo savininko pozicija ir ar jai nepavyktų derybų bÅ«du pasiekti susitarimo dėl laiptų įrengimo per vakarinį fasadÄ , o teismas nepasiÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti papildomus jos reikalavimo pagrįstumÄ patvirtinančius įrodymus.

Nagrinėdamas bylÄ pakartotinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo nurodymais, pasiÅ«lė Å¡alims pateikti papildomus alternatyvų buvimÄ (nebuvimÄ ) patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas į bylÄ pateiktus ieÅ¡kovės įrodymus, o bÅ«tent – KultÅ«ros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio atliktÄ projektinių pasiÅ«lymų vertinimÄ , kuriame nurodyta, kad projektas (atsakovo užsakymu atliktas ekspertės M. M. – O. atliktas ekspertizės aktas, kurį sudaro projektiniai pasiÅ«lymai, nepatikrintas jokioje įstatymais numatytoje derinimo institucijoje, projektuotoja nėra atestuota kaip projekto vadovė pagal Nekilnojamojo kultÅ«ros paveldo apsaugos įstatymÄ , projektas neatitinka ekspertizės reikalavimų, nes paaiÅ¡kinamasis raÅ¡tas negali bÅ«ti laikomas ekspertize kaip neatitinkantis Paveldo tvarkytos reglamento vertino kaip paneigiančius atsakovo siÅ«lomÄ alternatyvÄ .

Tačiau teisėjų kolegija su tokiomis teismo iÅ¡vadomis nesutinka ir, pritardama atsakovo apeliacinio skundo argumentams, pažymi, kad projektiniai pasiÅ«lymai, Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte apibrėžiami kaip eskizinis projektas, kurio tikslas – iÅ¡reikÅ¡ti projektuojamo statinio architektÅ«ros ir kitų pagrindinių sprendinių idėjÄ ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali bÅ«ti naudojamas projektavimo sÄ lygoms parengti, nėra derinami institucijose, o yra pagrindas atlikti tolesnes projektavimo procedÅ«ras.

Be to, pažymėtina, kad minėtos institucijos atlikti projektinių pasiÅ«lymų vertinimai, argumentai dėl ekspertės kompetencijos nepaneigia atsakovo siÅ«lomos alternatyvos buvimo. Tuo labiau, kad į bylÄ yra pateiktas KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos 2010-11-16 raÅ¡tas (t. 2, b. l. 29), patvirtinantis, kad laiptus patekti į ieÅ¡kovei priklausančiÄ palėpę bÅ«tų galima projektuoti tik per vakarinį fasadÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jau pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka buvo pažymėta, kad vien servituto nustatymas dar nesudaro teisinio pagrindo pradėti laiptų įrengimo darbus, kadangi tai yra tik teisinis pagrindas naudoti svetimÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ (CK 4.111 str.), o tokia teisė yra bÅ«tina siekiant pradėti vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras, skirtas statybÄ (rekonstrukcijÄ ) leidžiančius dokumentus iÅ¡duodančių vieÅ¡ojo administravimo subjektų kompetencijai.

Todėl bet kuriuo - tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo siÅ«lomu atveju turi bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas dėl servituto bÅ«tinumo arba alternatyvaus nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«do, o tik tada sprendžiama, ar konkretus pasiÅ«lymas yra teisiÅ¡kai ir techniÅ¡kai įgyvendinamas. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, perduodamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, nustatė, jog bylÄ nagrinėjant pakartotinai ieÅ¡kovei bÅ«tų pasiÅ«lyta pateikti papildomus jos reikalavimo pagrįstumÄ patvirtinančius įrodymus, o bÅ«tent, susijusius su galimybės įrengti laiptus per vakarinį fasadÄ nebuvimu.

IeÅ¡kovė, siekdama įrodyti servituto bÅ«tinumÄ , pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymÄ â€“ 2013-07-17 praÅ¡ymÄ raÅ¡tu pritarti palėpės projektui įrengiant laiptinę pietinėje ar vakarinėje statinio pusėje su keturių asmenų paraÅ¡ais bei iÅ¡reikÅ¡tu nesutikimu (t. 3, b. l.

22) ir teismas, įvertinęs šį įrodymÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė alternatyvios įėjimo į pastogės patalpas galimybės. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo anksčiau suformuotus nurodymus, Å¡is klausimas, susijęs su galimybe įrengti alternatyvų įėjimÄ , nebuvo visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtas. IeÅ¡kovės į bylÄ pateiktas įrodymas, pasak jos, patvirtinantis kaimyniniame žemės sklype esančių patalpų savininkų nesutikimÄ , nėra pakankamai informatyvus, kadangi iÅ¡ Å¡io dokumento nėra galimybės objektyviai nustatyti, kokiam bÅ«tent palėpės projektui įrengiant laiptinę pietinėje ar vakarinėje statinio pusėje jame pasirašę asmenys nepritarė, taip pat į bylÄ nėra pateikta duomenų, kokias konkrečiai Å¡ių asmenų teises pažeistų servituto nustatymas, kadangi nėra aiÅ¡ku, kas yra Å¡ie asmenys, ar jiems priklauso patalpos, nurodytos minėtame dokumente, ar jie yra gretimo žemės sklypo savininkai.

Papildomai pažymėtina, kad taip ir liko neatskleista gretimo žemės sklypo savininko pozicija dėl laiptinės įrengimo per vakarinį pastato fasadÄ pasinaudojant jam priklausančio žemės sklypo dalimi. Todėl vertinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ kaip priimtÄ visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus bylos aplinkybes teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo. Pažymėtina, kad alternatyvios galimybės buvimas ar nebuvimas teismo turi bÅ«ti įvertintas ypatingai atidžiai, kadangi servituto nustatymas per atsakovui priklausančio gyvenamosios paskirties buto patalpas pripažintinas galimu tik esant tokioms svarbioms priežastims kaip alternatyvos nebuvimas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vertinti vieno ar kito servituto nustatymo variantÄ per „normalių sÄ naudų“ prizmę galima tik Å¡alims pateikus tai patvirtinančius įrodymus, Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad atskiro laiptinės priestato statyba vertintina „protingų sÄ naudų“ aspektu atsižvelgiant į vidutinę rinkos vertę, iÅ¡ esmės neanalizavo Å¡ių aplinkybių ir nepadarė konkrečių jas pagrindžiančių iÅ¡vadų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, esant neatskleistoms nurodytoms bylai reikÅ¡mingoms aplinkybėms, susijusioms su gretimo žemės sklypo savininko pozicija dėl alternatyvaus laiptų įrengimo bÅ«do per jam priklausantį žemės sklypÄ , byla turi bÅ«ti grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo, siekiant užtikrinti, kad bÅ«tų iÅ¡tirtos visos reikÅ¡mingos aplinkybės, susijusios su ieÅ¡kovės nuosavybės teisės įgyvendinimu kuo mažiau pažeidžiant tarnaujančio daikto savininko teises, atsižvelgiant į servitutu nustatomus apribojimus (turinį), esant reikalui svarstomas klausimas dėl Å¡io asmens įtraukimo į bylÄ trečiuoju asmeniu, kadangi, priklausomai nuo bylos baigties, priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir teisėtiems interesams.

Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo taip pat turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta, pagal kokį konkretų planÄ ar projektinę dokumentacijÄ ketinama nustatyti servitutÄ , siekiant kuo tiksliau apibrėžti tarnaujančio daikto savininko teisių ribojimo apimtį (servituto turinį), nes Å¡iuo metu, nors ir pateikta į bylÄ daug planinės medžiagos, tačiau ji yra prieÅ¡taringa, pavyzdžiui, ieÅ¡kovė turi du įėjimus į jai priklausantį butÄ , esantį cokoliniame aukÅ¡te (t. 1, b. l.

88) ir nėra pakankamai aiÅ¡ku, ar iÅ¡ savo buto įrengiamais laiptais ji nori per atsakovo buto koridorius patekti į palėpę, ar per atsakovo įėjimÄ Ä¯ butÄ patekti į ginčo koridorius ir juose įrengti laiptus į palėpę. Tai, kad Å¡ios aplinkybės nėra iki galo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos, patvirtina ir atsakovo apeliacinio skundo argumentas, grindžiamas ekspertės M. M.-O. paaiÅ¡kinimais, duotais teismo posėdžio metu, kad įrengiant laiptus per apeliantui priklausantį butÄ bÅ«tų susilpninta pastato konstruktyvinė bÅ«klė ir pastato stabilumas, kadangi rengiant laiptus iÅ¡ pusrÅ«sio į pastogės patalpas bÅ«tų iÅ¡pjaunami sijų galai (perdangos) (t. 3, b. l. 64).

Taip pat matyti, kad ieÅ¡kovė įsigijo palėpės patalpas iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, jau patalpų įsigijimo metu Å¡alims buvo žinoma, kad patekti į palėpės patalpas galima tik per atsakovui priklausantį butÄ , kadangi, kaip ir nurodė pati ieÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose, pastate, kuriame yra ginčo patalpos, yra atskiri įėjimai tiek į ieÅ¡kovei priklausantį butÄ , esantį cokoliniame aukÅ¡te, tiek į atsakovui priklausantį butÄ , esantį antrame aukÅ¡te.

Tačiau į patalpas, esančias palėpėje, atskiro įėjimo nėra. Spręsdamas reikalavimo dėl servituto nustatymo pagrįstumÄ , teismas taip pat turėtų ex officio įvertinti tokio sandorio sudarymo sÄ lygas, iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar sudarytas sandoris neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms dėl nekilnojamojo turto pardavimo konkrečiu bÅ«du ir sÄ lygomis. Papildomai pažymėtina, kad nesutiktina su apeliantu Vilniaus miesto savivaldybe, kad teismas formaliai vertino atsakovo Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos 2008-12-17 posėdžio protokolinį sprendimÄ Nr. 200-49, be to, kaip teisinio netikrumo iÅ¡raiÅ¡kÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad jau pirmÄ kartÄ apeliacine tvarka nagrinėjant nurodytÄ bylÄ buvo pažymėta, kad atsakovo vienaÅ¡alis leidimas patekti ieÅ¡kovei į savo patalpas per atsakovo koridorių nesukuria teisinio tikrumo, kadangi atsižvelgiant į tai, kad ruoÅ¡iamas atsakovui priklausančio turto privatizavimas arba kitoks nuosavybės teisės perleidimas, toks leidimas nesaistytų naujo savininko. Dėl nurodyto teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl nurodyto argumento, kadangi įstatymas nesuteikė teisės revizuoti tokios nutarties.

Visgi nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo, teismas turėtų atsižvelgti į iÅ¡duoto leidimo iÅ¡vieÅ¡inimo faktÄ ir priklausomai nuo priimto procesinio rezultato, iÅ¡spręsti ir Å¡io leidimo galiojimo sÄ lygas. Dėl servituto atlygintinumo Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad servituto atlygintinumo klausimas spręstinas tik tuo atveju, kai yra nustatomas servituto bÅ«tinumas, Å¡iuo atveju – per atsakovui priklausančio buto koridorius, šį klausimÄ taip pat grÄ Å¾ina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo kaip iÅ¡vestinį iÅ¡ pagrindinio reikalavimo.

Dėl 29 828 Lt nuostolių atlyginimo Apeliantas Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka su teismo ieÅ¡kovei priteistais nuostoliais, padarytais jai nuosavybės teise priklausančiam turtui, teisėjų kolegija su tokiu argumentu iÅ¡ dalies sutinka, kadangi teismas, nagrinėdamas reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, tinkamai nesiaiÅ¡kino visų civilinės atsakomybės sÄ lygų (CK 6.246–6.249 str.), nevertino, kad Å¡alių kaltės laipsnis dėl vienam iÅ¡ bendraturčių padarytos žalos yra proporcingas jų daliai bendrojoje nuosavybėje, todėl Å¡io reikalavimo pagrįstumo klausimas perduotinas nagrinėti iÅ¡ naujo kartu su kitais Å¡ioje byloje pareikÅ¡tais reikalavimais.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesÄ , pažeidimo ir nesant galimybės iÅ¡taisyti Å¡iuos pažeidimus apeliacinės instancijos teisme, byla grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo Perduodant bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo (CPK 93 str.).

             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. TeisėjaiDanguolė Martinavičienė Donatas Å ernas Vigintas ViÅ¡inskis