4a91d2d3-252d-47ec-993d-8f12bec5e3ab · Varėnos rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                                   Civilinė byla Nr. 2-165-445/2012                       Teisminio proceso Nr. 2-51-3-01059-2011-0                                                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija                                                                                                                                              35.1.,35.2.,35.3.5.,35.5.40.1.,42.1.,42.8.,42.9.,63.1. (S) VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS GALUTINIS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 25 d.Varėna    Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant ieškovui K.

G., atsakovui V. M., jo atstovei advokatei Gintarei Kolesnikovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo K. G. ieÅ¡kinį atsakovui V. M. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo , ir                                                           n u s t a t ė :IeÅ¡kovas K. G., pateikęs ieÅ¡kinį dokumentinio proceso tvarka, prašė priteisti iÅ¡ atsakovo V. M. 50 000 Lt skolos, 12 500 Lt palÅ«kanų, 5 proc. metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.              Nurodė, kad atsakovui V.

M. yra paskolinęs 50 000 litų. Tai patvirtina atsakovo ranka 2001-12-07 suraÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis, kuriuo minėtÄ sumÄ atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti iki 2002-07-01. Tam, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nuostolių ryÅ¡ium su lito nuvertėjimu, paskolos raÅ¡telyje buvo įraÅ¡yta sÄ lyga, kad grÄ Å¾inama pinigų suma litais pagal tos dienos oficialų lito ir JAV dolerio santykį turi atitikti 12 500 (dvylika tÅ«kstančių penkis Å¡imtus) JAV dolerių. IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Lietuvos banko tinklapio apie lito ir užsienio valiutų santykius 2001 m. gruodžio 7 dienÄ patvirtina, kad lito ir JAV dolerio santykis tÄ dienÄ buvo 4, todėl 12 500 JAV dolerių sudaro 50 000 litų.

Atsakovas V. M. savo įsipareigojimo grÄ Å¾inti skolÄ ilgÄ laikÄ nevykdo, skola iki Å¡iol negrÄ Å¾inta. Kadangi paskolinta atsakovui pinigų suma yra didelė, atsakovas dažnai keičia gyvenamÄ sias vietas ir tokiu bÅ«du vengia kontaktų, bendradarbiavimo ir kooperavimosi, yra priverstas kreiptis į teismÄ , nes atsakovo veiksmai akivaizdžiai patvirtina, jog pasiskolintų pinigų jis grÄ Å¾inti neketina. Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis atsakovas 2010-07-26 gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravo (duomenys neskelbtini).

LR CK 6.871 str. 1 dalyje numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė, jeigu paskolos suma virÅ¡ija du tÅ«kstančius litų. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog raÅ¡ytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasiraÅ¡ytas paskolos raÅ¡telis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimÄ paskolos gavėjui. Todėl galima konstatuoti, kad tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, kuri atitinka įstatymo nustatytus formos ir turinio reikalavimus.

LR CK 6.189 str. numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai. Kadangi atsakovas savo įsipareigojimo neįvykdė ir neketina įvykdyti, vienintelis bÅ«das apginti pažeistas teises - kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 50 000 Lt negrÄ Å¾intos paskolos priteisimo. LR CK 6.874 str. nustatyta, kad laiku negrÄ Å¾inus paskolos, skolininkas privalo sumokėti LR CK 210 str. nustatyto dydžio palÅ«kanas nuo sutartyje nustatytos paskolos sumos grÄ Å¾inimo dienos iki faktiÅ¡ko grÄ Å¾inimo dienos.

LR CK 6.210 str. 1 d. nustatyta, kad terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 % dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas. Å ioje byloje minėto dydžio palÅ«kanos atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo bei geros moralės principams. Kadangi, sutinkamai LR CK 1.125 str. 9 d., reikalavimams dėl palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, praÅ¡o priteisti aukščiau nurodytas palÅ«kanas už paskutinius penkerius metus iki Å¡io ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos.

Iki ieškinio padavimo dienos tai sudarys 25 % (5 metai x 5 %), todėl priteistinų įstatymo nustatytų palūkanų suma - 12 500 (dvylika tūkstančių penki šimtai) litų (50 000 Lt x 25 %). LR CK 6.37 str. pagrindu iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.              2012-01-03 buvo priimtas preliminarus teismo sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas pilnai.Atsakovas V.

M. pateikė prieÅ¡taravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo priėmimo, kuruo prašė : panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-01-03 preliminarų sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-165-445/2012 ir atmesti 2011-12-19 ieÅ¡kinį dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo;          priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai visas atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (žyminio mokesčio iÅ¡laidas už atskirÄ jį skundÄ dėl nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinimo, iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti ir visas kitas iÅ¡laidas), susijusias su Å¡ia civiline byla;          už piktnaudžiavimÄ procesinėms teisėmis (nepagrįsto ieÅ¡kinio nesÄ Å¾iningas pareiÅ¡kimas) skirti ieÅ¡kovui baudÄ - iki 20000 Lt (dvideÅ¡imt tÅ«kstančių litų).          Atsakovas nurodė, kad visus pinigus pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytÄ 2001-12-07 skolos raÅ¡telį yra sumokėjęs (grÄ Å¾inęs) ieÅ¡kovui.

Visi pinigai yra sumokėti (grÄ Å¾inti) 2002 m. birželio mėn., t.y. iki skolos raÅ¡telyje nurodyto termino pabaigos (iki 2002-07-01), UAB “A.” patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant ieÅ¡kovui, atsakovui ir atsakovo broliui D. M..IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytas 2001-12-07 skolos raÅ¡telis realiai buvo paskutinė atsakovo įmoka ieÅ¡kovui už parduodamas UAB “A.” akcijas, kuri, kaip nurodyta aukščiau, buvo sumokėta ieÅ¡kovui 2002 m. birželio mėn. Taigi, ieÅ¡kinyje nurodytos paskolos faktiÅ¡kai niekada nebuvo, jokių pinigų, nurodytų skolos raÅ¡telyje, ieÅ¡kovas atsakovui niekada neperdavė ir atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo niekada negavo, skolos raÅ¡teliu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui likusiÄ paskutinę dalį už UAB “A.” akcijas.

Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, atsakovas neturi jokios pareigos mokėti (grÄ Å¾inti) ieÅ¡kovui skolos raÅ¡telyje nurodytÄ pinigų sumÄ , kadangi visa Å¡i pinigų sumÄ ieÅ¡kovui jau yra sumokėta (grÄ Å¾inta). Tai atitinka Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.123 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad prievolė pasibaigia, kai ji yra tinkamai įvykdoma. IeÅ¡kovas, antrÄ kartÄ reikalaudamas iÅ¡ atsakovo sumokėti pinigų sumÄ pagal tÄ patį skolos raÅ¡telį, pagal kurį visa pinigų suma jau yra sumokėta ieÅ¡kovui, ir palÅ«kanas, elgiasi nesÄ Å¾iningai, pažeidžia pagrindinius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (neleistinumo piktnaudžiauti teise, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus, įtvirtintus LR CK 1.2 str. 1 d., 1.5 str.) ir siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sÄ skaita (LR CK 6.242 str.).

Kad visa skola pagal ieÅ¡kinyje minimÄ skolos raÅ¡telį yra sumokėta ieÅ¡kovui rodo ir konkliudentiniai paties ieÅ¡kovo veiksmai. Skolos raÅ¡telis yra pasiraÅ¡ytas 2001-12-07, nustatytas pinigų grÄ Å¾inimo terminas - 2002-07-01, t.y. pinigai pagal skolos raÅ¡telį turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui prieÅ¡ beveik 10 metų. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovas per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ nesikreipė į atsakovÄ nei žodžiu, nei raÅ¡tu, nepareiÅ¡kė atsakovui jokios pretenzijos ar reikalavimo grÄ Å¾inti menamÄ skolÄ , neskambino ir niekaip kitaip nebandė susisiekti su atsakovu.

IeÅ¡kinys yra pirmas ir vienintelis ieÅ¡kovo reikalavimas (dokumentas) atsakovui grÄ Å¾inti menamÄ skolÄ , kuri ieÅ¡kovui, kaip nurodyta, jau yra sumokėta. Todėl teigti, kad atsakovas “vengia kontaktų, bendradarbiavimo” (kaip yra nurodyta ieÅ¡kinyje), kuomet ieÅ¡kovas nei karto dėl menamos skolos grÄ Å¾inimo nesikreipė į atsakovÄ , ieÅ¡kovas neturi jokio teisėto pagrindo.                IeÅ¡kovas pirmiausia turėtų bandyti susisiekti su atsakovu, kadangi taip elgtųsi bet kuris protingas, atsakingas ir rÅ«pestingas asmuo.

IeÅ¡kovas to niekada nedarė. Å ie konkliudentiniai ieÅ¡kovo veiksmai įrodo, kad atsakovas ieÅ¡kovui nėra skolingas jokių pinigų pagal minimÄ skolos raÅ¡telį. Be to, pažymėtina, kad jau daugiau kaip 15 (penkiolika) metų nesikeičia atsakovo mobilaus telefono numeris, kuris ieÅ¡kovui jau buvo žinomas skolos raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo metu. IeÅ¡kovas atsakovo mobilaus telefono numerį žinojo, keletÄ kartų skambino atsakovui su statybomis susijusiais klausimais (UAB “A.” užsiiminėjo statybų verslu) po pinigų pagal skolos raÅ¡telį sumokėjimo, tačiau niekada nebuvo skambinta dėl menamos skolos grÄ Å¾inimo, kadangi, kaip minėta, visi pinigai ieÅ¡kovui pagal skolos raÅ¡telį yra sumokėti.

PrieÅ¡ingu atveju, be jokios abejonės, ieÅ¡kovas pirmiausia turėtų bandyti susisiekti su atsakovu telefonu, kuris ieÅ¡kovui visada buvo ir yra žinomas, kadangi taip elgtųsi bet kuris protingas, atsakingas ir rÅ«pestingas asmuo. IeÅ¡kovas to niekada nedarė. Å ie konkliudentiniai ieÅ¡kovo veiksmai įrodo, kad atsakovas ieÅ¡kovui nėra skolingas jokių pinigų pagal minimÄ skolos raÅ¡telį. IeÅ¡kovas skolos raÅ¡telio sudarymo metu dirbo UAB “A.”, kurios akcininkas ir vadovas, kaip buvo atsakovas.

IeÅ¡kovas po to, kai jam buvo sugrÄ Å¾inti visi pinigai pagal skolos raÅ¡telį, darbo santykius su UAB “A.” nutraukė. Tačiau atsakovas ir toliau vadovavo Å¡iai įmonei ir visada buvo jos akcininkas (Å¡iai dienai įmonė yra bankrutuojanti, tačiau iÅ¡ Juridinių asmenų registro dar nėra iÅ¡registruota). IeÅ¡kovas niekada per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ nuo 2002 m. vasaros, kada jam buvo grÄ Å¾inti visi pinigai pagal skolos raÅ¡telį, nesikreipė į UAB “A.”, kurios akcininkas ir vadovas visada buvo atsakovas.

Jeigu atsakovas bÅ«tų skolingas ieÅ¡kovui tokia didelę pinigų sumÄ , kaip kad nurodyta ieÅ¡kinyje, ieÅ¡kovas, be jokios abejonės, bÅ«tų kreipęsis į savo buvusiÄ darbovietę UAB “A.”, kad jos akcininkas ir vadovas, t.y. atsakovas, jam skolÄ grÄ Å¾intų, kadangi taip elgtųsi bet kuris protingas, atsakingas ir rÅ«pestingas asmuo. IeÅ¡kovas to niekada nedarė. Å ie konkliudentiniai ieÅ¡kovo veiksmai įrodo, kad atsakovas ieÅ¡kovui nėra skolingas jokių pinigų pagal minimÄ skolos raÅ¡telį.

Atsakovas, sumokėjęs ieÅ¡kovui visÄ pinigų sumÄ pagal minimÄ skolos raÅ¡telį, Å¡io skolos raÅ¡telio originalÄ pasiėmė sau (dėl Å¡ios priežasties niekur nebuvo raÅ¡tu užfiksuota, kad visi pinigai ieÅ¡kovui pagal skolos raÅ¡telį yra sumokėti). Todėl atsakovui yra visiÅ¡kai neaiÅ¡ku ir nesuprantama, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovas gavo ir teismui pateikė skolos raÅ¡telio originalÄ . Tuo metu, kai atsakovas sumokėjo pinigus pagal skolos raÅ¡telį ieÅ¡kovui ir atsakovas Å¡io skolos raÅ¡telio originalÄ pasiėmė sau, atsakovas gyveno su dabar jau buvusia sutuoktine D.

M. (duomenys neskelbtini). Visi dokumentai, tame tarpe ir pasiimtas iš ieškovo skolos raštelis, buvo saugomi atsakovo namuose minėtu adresu. Vėliau įvyko atsakovo ir jo buvusios sutuoktinės D. M. skyrybos, kurių pasekmės jaučiamos iki šiol, kadangi buvusi atsakovo sutuoktinė visais įmanomais būdais iki dabar stengiasi pakenkti atsakovui. Atsakovas mano, kad buvusi sutuoktinė skolos raštelį perdavė ieškovui ir ieškovas, remdamasis šiuo skolos rašteliu, pateikė teismui ieškinį dėl skolos ir palūkanų iš atsakovo priteisimo.

          IeÅ¡kovas K. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo prieÅ¡taravimus ir praÅ¡o jo pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį tenkinti pilnai.          Jis nurodo, kad 2000 m. įgijo iÅ¡ M. K. 33 procentus UAB ,,A.” akcijų. Atsakovas tuo metu buvo Å¡ios įmonės vadovas ir taip pat turėjo 33 procentus akcijų. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis (ieÅ¡kovas) nesumokėjo M. K. už įgytas akcijas, nes neturėjo pinigų. Už įgytas akcijas su M. K. atsiskaitė iÅ¡ karto, nes tuo metu pardavė namÄ su žemės sklypu Alytaus r.

Miklusėnų kaime ir apmokėjimui už akcijas pinigų turėjo. Ä®gijęs akcijas 2000 10 26 pradėjo dirbti UAB ,,A.”, darbo santykiai tęsėsi iki 2002 06 18. Tuo metu tarp jų pradėjo kilti nesutarimai dėl UAB ,,A.” veiklos, todėl jis pasiÅ«lė atsakovui nupirkti jo turimas akcijas. Susitarimas dėl akcijų pirkimo pardavimo įvyko 2001 m. vasarÄ , tiksliai datos neprisimena, jie su atsakovu susitarė, kad jis jam parduoda visas savo turimas akcijas už 48000 JAV dolerių, kas tuo metu atitiko 192000 litų sumÄ .

Kadangi atsakovas akcijų įsigijimui iÅ¡ karto pinigų neturėjo, susitarė, kad jis iÅ¡mokės už akcijas per metus laiko, buvo sudarytas mokėjimų grafikas. Ä®siskolinimo patvirtinimui atsakovas pasirašė skolos raÅ¡telį, kuriuo 50000 Lt skolÄ Ä¯sipareigojo sumokėti iki 2002 m. liepos 1 d. TeisiÅ¡kai vertinant, toks veiksmas atitiko CK 6.880 str. numatytÄ novacijÄ , t.y. skolos, kilusios iÅ¡ pirkimo pardavimo sutarties, pakeitimÄ paskolos prievole. Pakoreguotas mokėjimų už akcijas grafikas buvo įformintas naujai sudaryta 2001-12-07 akcijų pirkimo pardavimo sutartimi, kurios objektas liko tas pats - 72042 vnt UAB “A.” akcijų, tik sandorio suma buvo nurodyta ne 192000 Lt (arba 48000 USD), o 98872 Lt.

Å i suma gavosi iÅ¡ sutartos akcijų pirkimo pardavimo kainos 192000 Lt atėmus 50000 pagal paskolos raÅ¡telį bei realiai atsakovo iki 2001-12-07 jam sumokėtÄ už akcijas pinigų sumÄ . 2001-12-07 sudaryta akcijų pirkimo pardavimo sutartimi atsakovas prisiimtus įsipareigojimus įvykdė, t.y. iki 2002-09-01 sumokėjo jam už akcijas sutartyje nustatytÄ pinigų sumÄ . Skolos raÅ¡teliu patvirtintos skolos atsakovas raÅ¡telyje nustatytu terminu, t.y. iki 2002-07-01 nesumokėjo, nesumokėjo jos ir vėliau.

PrieÅ¡taravimuose atsakovas melagingai teigia, kad skolos raÅ¡telyje nurodyta suma buvo jo paskutinė įmoka už akcijas, kuriÄ jis sumokėjo jam Alytuje, UAB ,,A.” patalpose (duomenys neskelbtini). Visų pirma, tÄ pačiÄ dienÄ kaip ir skolos raÅ¡telis, t.y. 2001-12-07, buvo sudaryta akcijų pirkimo pardavimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo už akcijas pilnai apmokėti iki 2002-09-01. Todėl atsakovo aiÅ¡kinimas, kad skolos raÅ¡telis buvo paskutinė mokėjimo už akcijas suma, yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas.

Be to, 2002 m. vasarÄ visa UAB “A.” veikla buvo vykdoma Vilniuje, todėl įmonės patalpose Alytuje jis nebÅ«davo, o atsakovo brolis jokiuose jų su atsakovu tarpusavio atsiskaitymuose nėra dalyvavęs. PrieÅ¡taravimuose atsakovas teigia, jog po atsiskaitymo jis jam atidavė skolos raÅ¡telį, kuris buvo saugomas atsakovo namuose, ir po atsakovo skyrybų jo buvusi sutuoktinė perdavė skolos raÅ¡telį jam, kad pakenktų atsakovui. Atsakovas, bÅ«damas verslininkas ir apdairus žmogus, vargu ar bÅ«tų nesunaikinęs paskolos raÅ¡telio, jeigu bÅ«tų gražinęs jam skolÄ ir tame raÅ¡telyje nebÅ«tų buvę jo patvirtinimo apie skolos atgavimÄ .

Nori paaiÅ¡kinti dėl aplinkybių, kodėl tik dabar, praėjus beveik 10 metų, kreipiasi į teismÄ . Atsakovas tokį ilgÄ jo tylėjimÄ vertina kaip konkliudentinius veiksmus, neva patvirtinančius skolos grÄ Å¾inimÄ . IeÅ¡kininės senaties terminas yra 10 metų ir jis turi teisę kreiptis į teismÄ bet kuriuo laikotarpiu, jeigu senaties terminas nėra pasibaigęs. Persikeldamas iÅ¡ vieno buto į kitÄ , jis buvo užmetęs skolos raÅ¡telį ir atsakovui jo pasiteiravus apie skolos grÄ Å¾inimo terminÄ , jis neapdairiai iÅ¡sitarė jam, kad neranda raÅ¡telio.

Atsakovo reakcija į tai buvo vienareikÅ¡mė - kai turės raÅ¡telį, tada galės ir reikalauti skolos grÄ Å¾inimo. Todėl kurį laikÄ , kol nebuvo suradęs raÅ¡telio, iÅ¡ atsakovo skolos ir nereikalavo. Å iuo metu kreipiasi į teismÄ , nes nesitiki, kad jis gražintų skolÄ be teismo sprendimo.              IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikė ir prašė tenkinti ieÅ¡kinyje ir atsiliepime į atsakovo prieÅ¡taravimus nurodytais pagrindais ir motyvais.             Atsakovas ir jos atstovė ieÅ¡kinio nepripažino ir prašė atmesti prieÅ¡taravimuose į priimtÄ preliminarų teismo sprendimÄ pagrindais ir motyvais.                          Priimti galutinį sprendimÄ ir preliminarų sprendimÄ pakeisti              Dokumentiniame procese negalima pakeisti ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo, padidinti ieÅ¡kinio reikalavimus ( CPK 430 str. 4 d.).             Nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje atsakovas V.

M. pateikė praÅ¡ymÄ , kuriuo prašė paskirti skolos raÅ¡telio daktiloskopinį tyrimÄ , nurodant, kad liudytoja D. M. sutinka atlikti savo rankų, pirÅ¡tų pėdsakų paėmimÄ lyginamajam tyrimui, taip pat, kad Å¡alys atliekant daktiloskopinį tyrimÄ , gali bÅ«ti sugadintas. Å iuo pagrindu D. M. kviesti į bylÄ pakartotinai liudyti. Atsakovo ir jos atstovės pareikÅ¡tas praÅ¡ymas atmestinas Å¡iais motyvais ir pagrindais : -liudytoju laikomas ir Å¡aukiamas asmuo, kuriam gali bÅ«ti žinomos kokios nors aplinkybės , turinčios ryšį su byla ( CPK 189 str.1 d.).Liudytojo pareiga atvykti į teismÄ ir duoti teisingus parodymus ( CPK 191 str.1 d.).

Kadangi praÅ¡oma Å¡aukti D. M. ne dėl parodymų, o dėl lyginamųjų pavyzdžių paėmimo, tai toks asmuo negali bÅ«ti Å¡aukiamas liudytoju, nes tai prieÅ¡tarautų liudytojui suteiktoms teisėms ir pareigoms. D. M. byloje nėra įtraukta Å¡alimi ar trečiuoju asmeniu, taiga nėra teisinio pagrindo jÄ Å¡aukti liudytoja, kai turės atlikti ne liudytojos pareigas. Nėra D. M. sutikimo dėl sutikimo duoti lyginamuosius pavyzdžius;             -įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus , ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra ( CPK 177 str. 1 d.);

             -teismas negali iÅ¡duoti leidimÄ sugadinti pateiktÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ byloje, nes šį įrodymÄ yra pateikęs ieÅ¡kovas, o sugadinus tokį raÅ¡ytinį įrodymÄ ir kilus abejonėms dėl jo tikrumo, autentiÅ¡kumo ir pan. bÅ«tų prarasta galimybė objektyviai jį iÅ¡tirti ir vertinti, pažeistos ieÅ¡kovo procesinės teisės dėl įrodymų byloje pateikimo, jų tinkamumo naudoti įrodinėjant aplinkybes pagal ieÅ¡kinį ir t.t.;-iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo žinių, teismas skiria ekspertizę ( CPK 202 str.), o ne daiktų tyrimÄ specialisto iÅ¡vadai gauti.

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies             2012-01-03 preliminariu teismo sprendimu iÅ¡ atsakovo V. M. ieÅ¡kovui K. G. buvo priteista penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų 00 centų (50 000,00 Lt) skolos, dvylika tÅ«kstančių penkis Å¡imtus litų 00 centų (12 500,00 Lt) palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt litų 00 centų (1640,00 Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų ( b.l. 15-17).IeÅ¡kovas savo reikalavimus grindžia raÅ¡ytiniu įrodymu – paskolos lapeliu, kuriame nurodyta, kad atsakovas V.

M. skolingas K. G. 50000 litų ir Å¡iÄ sumÄ Ä¯sipareigoja sumokėti iki 2002-07-01.Skolininko ir skolintojo susitarimu grÄ Å¾inama pinigų suma litais pagal tos dienos Lietuvos banko oficialų lito ir JAV dolerio santykį turi atitikti 12500 JAV dolerių ( b.l.5). Taigi ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 50000 litų skolos grindžiamas raÅ¡ytiniu įrodymu - atsakovo 2001-12-07 paskolos raÅ¡teliu.              Paskolos sutartis sÄ voka nurodyta CK 6.870 str. 1 d., t.y. paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenumato kitaip.

Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento ( CK 6.870 str.2 d.). Tai, kad paskolos sutartis tarp Å¡alių buvo sudaryta, Å¡alys pripažįsta ir nurodo sutarties sudarymo aplinkybes – Å¡alys 2001-12-07 sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl UAB “A.” 72042 akcijų pardavimo, kurias ieÅ¡kovas parduoda, o atsakovas perka, kai akcijos minimali vertė 2 litai. Akcijos parduotos už 98872 litus, sumokant dalį sumos, likusius pinigus 98472 litus sumokant pardavėjui iki 2002-09-01 pagal sudarytÄ grafikÄ .

Sutartis yra Å¡alių pasiraÅ¡yta ( b.l. 62) .Paskolos gavėjas tampa jam perduodamų pinigų savininku nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento ( CK 6.870 str. 3 d.). Paskolos dalyko perdavimas nėra ginčijamas, nes Å¡alys pripažįsta, kad sudarant bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas iÅ¡ karto pilnai neatsiskaitė, nesumokėjo visos pinigų sumos už nupirktas akcijas, todėl buvo suraÅ¡ytas raÅ¡telis. Atsakovas akcijas įgijo už ieÅ¡kovo pinigus, įsipareigodamas skolÄ grÄ Å¾inti.

Paskolos raÅ¡telio tekste nurodytos aplinkybės : “ AÅ¡, V. M. ... skolingas K. G. ... 50000 litų. Å iÄ sumÄ Ä¯sipareigoju sumokėti iki 2002 metų liepos mėnesio 1 d.” Pagal Å¡ias sutarties sÄ vokas galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alis sieja paskolos santykiai ( CK 6.870 str.). Tuo labiau, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo įvykdyta, įskaičius, kad pinigai sumokėti, todėl atsakovas ir yra skolingas nesumokėtÄ pinigų sumÄ .Remiantis teismų praktika, teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti atitinkamÄ faktÄ buvus.

Paskolos sutarčiai sudaryti bÅ«tinas ne tik pinigų perdavimas, bet ir paskolos gavėjo įsipareigojimas juos grÄ Å¾inti, nes tai patvirtina paskolos sutarties sudarymo faktÄ , be to, aplinkybę, kad pinigai atsakovui buvo perduoti bÅ«tent kaip paskola. Sudaryta Å¡alių bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir pirkėjo įsipareigojimas mokėti pagal nustatytus terminus leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad paskolos teisiniai santykiai tarp Å¡alių atsirado 2001-12-07, t.y. paskolos raÅ¡telio suraÅ¡ymo momentu.Ginčas tarp Å¡alių yra kilęs ne dėl paskolos sutarties sudarymo, o dėl to, kad atsakovas, kaip paskolos gavėjas, grÄ Å¾ino paskolos davėjui, paskolos sumÄ .Vadovaujantis CPK 178 str. ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , t. y. paskolos sutarties sudarymo faktÄ , o atsakovui – atsikirtimus į ieÅ¡kinį, grindžiamus alternatyviomis aplinkybėmis, t. y. tuo, kad atsakovas ieÅ¡kovui pinigus grÄ Å¾ino.

Atsakovas pinigų perdavimo fakto neginčija.              IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovas negrÄ Å¾ino jam pinigų pagal paskolos sutartį. Taigi pagal įstatymÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ atsakovui tenka pareiga įrodyti savo atsikirtimų pagrįstumÄ , t. y. aplinkybę, kad pinigai ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti.Paprasta raÅ¡ytine forma turi bÅ«ti sudaromi fizinių asmenų sandoriai, kai sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip du tÅ«kstančiai litų paskolos sudarymo atveju ( CK 6.870 str. 1 d.).

Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rÅ«Å¡ies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. (dabartinė pavardė – P.) v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Taigi ir pagal įstatyme ( CK 1.73 str. 1 d. 1 p., CK 6.65 str.) nustatytÄ reglamentavimÄ , ir formuojamÄ teismų praktikÄ atsakovui tenka rizika įrodyti sandorio įvykdymÄ .

IeÅ¡kovas neigia paskolos sutarties įvykdymÄ , o atsakovas raÅ¡ytinių įrodymų dėl sutarties įvykdymo nepateikė, nors aiÅ¡kino, kad buvo suraÅ¡ytas raÅ¡tas apie sutarties įvykdymÄ , bet toks įrodymas byloje nėra pateiktas.              CK 1.93 str. 6 d. ir 6.875 str.2 d. suteikia bylÄ nagrinėjančiam teismui diskrecijÄ leisti ar neleisti privalomosios raÅ¡ytinės sandorio formos nesilaikiusioms ginčo Å¡alims remtis liudytojų parodymais, tačiau jos negali bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaip suteikiančios teismui absoliučiÄ sprendimo laisvę.

Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė raÅ¡ytinės formos dokumento, kuris patvirtintų paskolos sutarties įvykdymÄ . Tokiu atveju reikia motyvuotai spręsti dėl įrodymų leistinumo, t.y. nustatyti ar yra įstatymo pripažinti pagrindai leisti atsakovui remtis liudytojų parodymais. Abi Å¡alys prašė kviesti liudytojus, kad pagrįstų savo reikalavimus ir atsikirtimus į juos. Å alys nurodė, kad liudytojams žinomos aplinkybės dėl raÅ¡ytinių įrodymų sudarymo, dėl skolos davimo ir grÄ Å¾inimo aplinkybių.

Taigi leistinumo iÅ¡imtis, siekiant pilnai ir objektyviai iÅ¡tirti nagrinėjamas aplinkybes byloje, pilnai atskleidžiant bylos esmę ir tikintis, kad gal kuris iÅ¡ liudytojų pateiks raÅ¡ytinius įrodymus, susijusius su ginčo dalyku.CK 1.93 str.2 d. nurodyta, kad įstatymų reikalaujamos paprastos raÅ¡ytinės formos nesilaikymas atima iÅ¡ Å¡alių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktÄ Ä¯rodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

IeÅ¡kovas pateikė paprasta raÅ¡ytine forma sudarytÄ sandorį dėl paskolos.Atsakovas prieÅ¡taravimuose dėl priimto preliminaraus teismo sprendimo priėmimo nurodo, kad sumokėjęs visÄ pinigų sumÄ pagal nurodomÄ paskolos raÅ¡telį , Å¡ios skolos raÅ¡telio originalÄ pasiėmė sau ( dėl Å¡ios priežasties niekur nebuvo fiksuota, kad visi pinigai ieÅ¡kovui pagal skolos raÅ¡telį sumokėti). Atsakovui visiÅ¡kai neaiÅ¡ku ir nesuprantama, kokiu bÅ«du ieÅ¡kovas gavo ir teismui pateikė skolos raÅ¡telio originalÄ .

Atsakovas nurodė, kad šį skolos raÅ¡telio originalÄ pasiėmė sau, kai sumokėjo ieÅ¡kovui pinigus. Atsakovas mano, kad nutraukiant santuokÄ su D. M., ji perdavė raÅ¡telį ieÅ¡kovui, ir ieÅ¡kovas remdamasis Å¡iuo skolos raÅ¡teliu pateikė ieÅ¡kinį ( b.l.39-43).Teismo posėdyje atsakovas pripažino paskolos sutarties sudarymo faktÄ su ieÅ¡kovu. Tik atsakovas jau aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovui atidavus likusius pinigus pagal skolos raÅ¡telį ( buvo likę mokėti 50000 Lt), ieÅ¡kovas pasirašė raÅ¡telį, kad neturi pretenzijų ir jų nereikÅ¡.

ViskÄ susidėjo į vienÄ segtuvÄ ir laikė namuose. Po santuokos nutraukimo buvusi sutuoktinė grÄ Å¾ino dalį dokumentų. RaÅ¡telyje ieÅ¡kovas buvo parašęs, kad pilnai atsiskaityta ir jis pretenzijų neturi. Å io raÅ¡telio Å¡iuo metu neturi. Santuoka su buvusia sutuoktine buvo nutarukta bendru susitarimu. Paskolos raÅ¡telis yra jo raÅ¡ytas ir pasiraÅ¡ytas. Didžiausia atsakovo klaida, kad grÄ Å¾inant raÅ¡telis nėra pasiraÅ¡ytas ieÅ¡kovo ( b.l. 80-81).Liudytoja D. M. nurodė, kad apie paskolos raÅ¡telį nieko nežino.

Paskolos raÅ¡telio nebuvo suradusi ir niekam jo neperdavė. Apie atsakovo, kaip sutuoktinio skolas, ne viskÄ ji žinojo. IeÅ¡kovÄ pažįsta tik kaip buvusį kaimynÄ ir kaip dirbusį UAB “A.” direktoriumi, kur ji dirbo vyr.buhaltere. Liudytoja neneigia, gal ir matė šį raÅ¡telį, kai vyko sandoriai, bet neprisimena aplinkybių. IeÅ¡kovui neperdavė Å¡io raÅ¡telio ( b.l. 82).Liudytojas D. M. nurodė, kad ieÅ¡kovui buvo sumokėta 50000 litų už akcijas. Atsiskaičius atsakovas buvo atspausdinęs raÅ¡tÄ , o ieÅ¡kovas jį pasirašė.

Dėl paskolos žino, kad atsirado dėl akcijų pirkimo. RaÅ¡telis buvo pas ieÅ¡kovÄ , o atsiskaičius buvo perduotas atsakovui. Kaip jis vėl atsidÅ«rė pas ieÅ¡kovÄ , nežino aplinkybių.Daroma iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodė, kad pinigai ieÅ¡kovui grÄ Å¾inti, nes nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų. Dėl palÅ«kanų priteisimo CK 1.5 str. 1 d. numato, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus.

PalÅ«kanas pagal prievoles nustato įstatymai ar Å¡alių susitarimai ( CK 6.37 str.1 d.).Teismų praktikoje iÅ¡skiriamos dvejopo pobÅ«džio palÅ«kanos: atliekančios mokėjimo (užmokesčio už pinigų skolinimÄ si) funkcijÄ ir palÅ«kanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų atlyginimo) funkcijÄ .IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 12500 Lt palÅ«kanų ir 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, t.y. kompensavimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas.CK 6.205 str. nurodyta, kad sutarties neįvykdymu laikomas ir jos įvykdymo termino praleidimas.

Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius ( CK 6.260 str.2 d.) ir palÅ«kanos turi bÅ«ti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimÄ mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais ( CK 6.210, 6.261 str.).CK 6.874 str. 1 d. numato, kad kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grÄ Å¾inti skolÄ , jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.201 str. nustatytas palÅ«kanas.

Å ios palÅ«kanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo.Paskolos raÅ¡telyje nurodyta skolos grÄ Å¾inimo terminas iki 2002-07-01 ( b.l. 5). Taigi po Å¡io termino ieÅ¡kovas turėjo teisę reikalauti mokėti įstatymo nustatytas palÅ«kanas, nes jos nebuvo aptartos sudarytoje sutartyje. IeÅ¡kinio senaties terminas, nustatytas ieÅ¡kiniams dėl netesybų, turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2002-07-02, kai suėjo terminas prievolei įvykdyti ir ji nebuvo įvykdyta.

Sutrumpintas penkerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palÅ«kanų (CK 1.124 str. 9 d.).Vienai prievolės Å¡aliai neįgyvendinant savo teisės kreiptis į teismÄ su reikalavimu priteisti netesybas, prieÅ¡inga Å¡alis turi pagrindÄ manyti, kad asmuo atsisako tokios savo teisės įgyvendinimo. Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui, tačiau teismui nusprendus netaikyti senaties, vien dėl pagrįstų lÅ«kesčių paneigimo kita Å¡alis gali patirti nuostolių. CK 1.126 str.2 d. numato, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, jeigu ginčo Å¡alis to reikalauja.

Jeigu tai taikytų pats teismas, jis pažeistų teismo pareigÄ vykdyti teisingumÄ .Atsakovas ir jo atstovė nepraÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį, taigi teismas savo iniciatyva jos taikyti negali. IeÅ¡kinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu.Teismas kiekvienu atveju turi siekti Å¡ių teisinių vertybių pusiausvyros. IeÅ¡kovas reikalauja priteisti 12500 litų palÅ«kanų, nustatytų įstatymu. Atsakovas į tokį reikalavimÄ per ieÅ¡kinio senaties terminÄ nereaguoja, teigadamas, kad jis prievolę įvykdė tinkamai.

IeÅ¡kovo reikalavimas reikalauti priteisti palÅ«kanas bÅ«tų pagrįstas nuo 2002-07-02, o ne už paskutinius penkerius metus, kai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui. Atsakovas dėl palÅ«kanų nereaguoja per ieÅ¡kinio senaties termino taikymÄ . IeÅ¡kovas aplinkybes dėl palÅ«kanų grindžia tuo, kad negalėjo surasti paskolos raÅ¡telio, o atsakovas jam teigė, kad parodyk raÅ¡telį, tada jis spręs apie prievolės pagrįstumÄ , todėl kreipėsi tik suradęs raÅ¡telį 2011-12-21 ( b.l. 2).

Atsakovas teigia, kad skolÄ sumokėjęs ieÅ¡kovui pilnai ir ieÅ¡kinys pilnai nepagrįstas. Teismui pripažinus, kad piniginė prievolė neįvykdyta, neįvykdyta nustatytu terminu, sprendžiamas ir reikalavimas dėl palÅ«kanų priteisimo. Byloje susiklosčiusių materialinių teisinių santykių faktinė sudėtis lemia teisingumo vykdymÄ taip, kad teisingumo vykdymas vieÅ¡u interesu užtikrintų pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ , kartu nenusveriant pilnai intereso garantuoti teisinių santykių stabilumÄ , Å¡alims lygiomis dalimis, todėl priteistina pusė praÅ¡omų priteisti palÅ«kanų – 6250 litų.

CK 6.210 str. 1 d.), t.y. penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Tenkinant ieÅ¡kinį pilnai, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos pagal CPK 93 str. 1 d., 96 str. nuostatas.             IeÅ¡kovui priteistina iÅ¡ atsakovo 600 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ( b.l. 11), t.y. už procesinių dokumentų paruoÅ¡imÄ ir pateikimÄ , už atstovavimÄ teisme ir kelionės iÅ¡laidas į teismo posėdį.

IÅ¡laidų advokato teiktai pagalbai apmokėti dydis atitinka Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymÄ dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo ( CPK 98 str.1, 2 d.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.IeÅ¡kovui priteistina 838 litai sumokėto žyminio mokesčio ( CPK 93 str.1 d.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.IÅ¡ atsakovo priteistina į valstybės biudžetÄ iÅ¡laidos dėl procesinių dokumentų įteikimo – 40 litų (CPK 96 str.1 d.).Vadovaudamasis LR CPK 259 - 260, 263, 265, 270 str., 430 str. 6 d. 3 p. , teismas n u s p r e n d ė :Priimti galutinį sprendimÄ ir preliminarų sprendimÄ pakeisti.Tenkinti ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies.

              Priteisti iÅ¡ atsakovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), (gyv. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovui K. G., a.k. (duomenys neskelbtini), (gyv. (duomenys neskelbtini)) penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų (50 000,00 Lt) skolos, Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius du Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų (6250 Lt) palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos – 2012-01-03 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 600 litų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, 838 litus sumokėto žyminio mokesčio (bylinėjimosi iÅ¡laidų).              Priteisti valstybei (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iÅ¡ atsakovo V.

M. keturiasdeÅ¡imt litų iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismÄ .             Teisėjas                                                                                                                             Dalis Žilionis