4a8dddb5-5339-4a01-aac6-61497fa3d4e5 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-7-348/2016;Teisminio proceso Nr.1-01-1-34830-2015-9;Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                          1.2.3.1.; 1.2.3.2.8.; 2.3.6.; 2.3.6.4.; 2.3.6.4.5. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 31 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų Albino Antanaičio ir Rimo Å virino, sekretoriaujant AuÅ¡rinei Kudžmienei, Urtei Zagurskytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Stelioniui, Andriui KiurÅ¡inui, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , teistas 2007-09-07 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal L BK 178 str. 2 d.

– laisvės apribojimu 10 mėnesių, teistumas iÅ¡nykęs, nedirbantis, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 8 p.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamosios bylos medžiagÄ , n u s t a t ė : P. B. tyčia nužudė V. Å ., o bÅ«tent – 2007 m. liepos 29 d., apie 19 val., ant prie daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), esančių laiptų, vieÅ¡oje vietoje, kilus konfliktui su V. Å ., sudavė rankoje laikytu stikliniu buteliu vienÄ smÅ«gį V.

Å . į virÅ¡ugalvį, tuo padarydamas virÅ¡ugalvio deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį muÅ¡tine žaizda su aplinkine kraujosruva minkÅ¡tuosiuose audiniuose linijiniu deÅ¡inio momenkaulio, smilkinkaulio kaktikaulio žvyno lūžiu, kraujo iÅ¡siliejimu į galvos smegenų deÅ¡inio pusrutulio audinį, į skilvelius ir po kietuoju smegenų dangalu, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suminkÅ¡tėjimu, dėl ko V. Å . (duomenys neskelbtini) mirė. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 129 str. 1 d.Kaltinamasis P. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2007 m. liepos 29 d., apie 19 val. su draugais stovėjo ant bendrabučio laiptų ir kalbėjosi.

Po kurio laiko prie jo priėjo rusų tautybės vyras, kuris grįžo iÅ¡ parduotuvės neÅ¡inas prekybiniu krepÅ¡eliu. V. Å . jo paklausė, kodėl prispjaudyta saulėgrÄ Å¾Å³, priekabiavo dėl netvarkos. Kadangi jis rusiÅ¡kai nesupranta, V. Å . pakartojo, ar jis supranta rusiÅ¡kai. Tada jis pasakė, kad supranta. Tuomet V. Å . paklausė, tai kodėl nekalba, ir iÅ¡ karto sudavė jam ranka į veidÄ . Tada A. S. griebė V. Å . už krÅ«tinės, paklausė, kÄ jis daro. Ir tuomet V. Å . neiÅ¡laikęs pusiausvyros krito aukÅ¡tielninkas, rankoje laikydamas krepšį su buteliais.

Jis mano, kad galbÅ«t pirma krepÅ¡ys su buteliais krito ir tokiu bÅ«du V. Å . susižalojo galvÄ . V. Å . krito kartu su A. S., nes šis sugriebė nukentėjusįjį už pečių ir atstÅ«mė nuo jo. Pats V. Å . krisdamas susižalojo galvÄ . Jis buteliu V. Å . į galvÄ nesudavė. Nematė, kad kas nors iÅ¡ jų kompanijos buteliu suduotų nukentėjusiajam per galvÄ . KÄ darė M. J., jis nematė, nes Å¡is stovėjo jam už nugaros. Po to su A. S. pabėgo.Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais ir raÅ¡ytine bylos medžiaga.Nukentėjusioji A.

Å . į teismo posėdį neatvyko, nes gyvena užsienyje. Teismas jos parodymus, duotus pirmiau teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, pagarsino BPK 276 str. tvarka.Nukentėjusioji A. Å . parodė, kad ji įvykio nematė, tačiau jai žinoma, kad įvykį stebėjo moteris vardu Virga. Å i liudytoja pasakojo mačiusi, kad ant laiptų buvo 3 vaikinai, kurie kalbėjo su V. Å .. IÅ¡ kaimynių pasakojimo jai žinoma, kad po to vienas iÅ¡ vaikinų sudavė rankoje laikytu buteliu V. Å . per galvÄ , o kitas jį stumtelėjo, po ko nukentėjusysis nukrito nuo laiptų.

Nukentėjusioji parodė, kad jos kaimynė Virga nenorėjo pasakoti visko, kÄ matė, nes jai grasinama, prašė jÄ palikti ramybėje (t. 1, b. l. 72, 73, 74, t. 3, b. l. 130–131).Liudytojai A. Å . ir N. L. gyvena užsienyje, į teismo posėdžius kviečiami nebuvo. Jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, byloje esantiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti BPK 276 str. 4 d. tvarka. Liudytojas A. Å . ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad N. L. jam pasakojo, jog moteris iÅ¡ prieÅ¡ais įvykio vietÄ esančio namo matė, kaip kažkokie asmenys sudavė buteliu broliui V.

Å . per galvÄ ir jį nustÅ«mė nuo laiptų (t. 1, b. l. 77, 78).Liudytojas N. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad buvo apsistojęs pas V. Å .. 2007-07-29 vakare kartu su V. Å . buvo Å¡io bute, esančiame (duomenys neskelbtini). V. Å . vienas išėjo į parduotuvę nupirkti alaus. Belaukdamas grįžtančio V. Å . jis užmigo, prižadino kaimynė I. L., kuri pasakė, kad V. Å . blogai. Išėjęs į laukÄ jis ant laiptų aikÅ¡telės pamatė krepšį, V. Å . gulėjo prie laiptų.

Nukentėjusysis buvo iÅ¡vežtas į medicinos įstaigÄ , tačiau naktį sugrįžo į namus. V. Å . jam sakė žinantis, kas tai padarė. Ryte jis rado V. Å . gulintį koridoriuje (t. 1, b. l. 81, 82, 83, 84).Liudytoja V. S. į teismo posėdį neatvyko, nes iÅ¡vykusi į užsienį. Jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui, pagarsinti BPK 276 str. 1 d. 1 p. tvarka.Liudytoja V. S. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ parodė, kad 2007-07-29, apie 19 val. ji atėjo į parduotuvę „V.“, esančiÄ Â (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo gale, nusipirkti saulėgrÄ Å¾Å³.

Paskui jÄ Ä¯ parduotuvę atėjo iÅ¡ matymo pažįstamas rusiukas, kurio nežino nei vardo, nei pavardės, tik žino, kad jis su kitu rusiuku nuomojasi butÄ to namo antrame aukÅ¡te, kur yra parduotuvė. Eidama į parduotuvę ir iÅ¡ jos, ji pamatė stovinčius ant laiptų tris vaikinus, iÅ¡ kurių vienas buvo jai pažįstamas pravarde S., jo vardas yra M., tačiau pavardės nežino, o kiti du vaikinai jai pažįstami tik iÅ¡ matymo – žinojo, kad stambesnio sudėjimo vaikinas gyvena Kauno g. 110 ar 111, antrasis – lieso kÅ«no sudėjimo ir aukÅ¡tesnis vaikinas, gyvena (duomenys neskelbtini), o jai pažįstamas M. gyvena jos name, tai yra (duomenys neskelbtini) trečiame aukÅ¡te, buto numerio nežino.

Ji parėjusi į namus priėjo prie lango pasižiÅ«rėti ir tuo metu pamatė, kaip iÅ¡ parduotuvės išėjo tas rusiukas, kuris nešėsi krepÅ¡elį „Blinda“ su alaus buteliais, ir tuo metu, kaip ji matė, Å¡is vaikinas lipo laiptais ir jis su vaikinais, stovėjusiais ant laiptų, kažkÄ Å¡nekėjo, tačiau kÄ , jai nesigirdėjo, nes jos langas buvo uždarytas. ŽiÅ«rėdama matė, kaip rusiukas davė lieso kÅ«no sudėjimo vaikinui butelį alaus, kurį jis pasiėmė, jie dar kažkÄ kalbėjo.

Tada tas lieso kÅ«no vaikinas su gautu iÅ¡ rusiuko buteliu alaus kirto jam iÅ¡ priekio į galvÄ vienÄ kartÄ , rusiukas nuo gauto smÅ«gio susvyravo, o tas lieso kÅ«no sudėjimo vaikinas iÅ¡ karto nulipęs laiptais žemyn nubėgo pro parduotuvę link bendrabučio galo. Sudavus vaikinui buteliu į galvÄ , butelis sudužo, tada tas stambesnio sudėjimo vaikinas svyruojantį rusiukÄ , kuris nuo svyravimo ant laiptų buvo apsisukęs veidu žemyn į laiptus, jis jį iÅ¡ nugaros pusės abiem rankomis stumtelėjo per liemenį ir rusiukas žemyn veidu krito ant laiptų ir krisdamas pačiuožė.

PastÅ«męs rusiukÄ , stambesnio sudėjimo vaikinas nubėgo paskui nubėgusį aukÅ¡tesnį, lieso sudėjimo vaikinÄ , o M. įėjo į laiptinę ir joje pabuvęs apie 1 minutę nulipo laiptais ir ramiai nuėjo į namus. Kadangi rusiukas nuo pastÅ«mimo jau iÅ¡vis nejudėjo, nesikėlė, tai ji tada iÅ¡ karto iÅ¡ savo telefono skambino į policijÄ telefonu 112 ir pasakė, kad prie (duomenys neskelbtini) „bachÅ«rai nustÅ«mė kitÄ â€žbachÅ«rÄ â€œ ir jis nesikelia. Dar sakė, kad kviestų greitÄ jÄ , tada pareigÅ«nas paklausė, koks jos tinklas, ji pasakė, kad „Tele2“, jai pasakė greitosios telefono numerį, tuomet ji paskambino į greitÄ jÄ pagalbÄ , ir pasakė, kÄ buvo mačiusi.

Jos klausė pavardės, ji atsakė, pasakė, kad pro langÄ matė, kad nukritusiam rusiukui bėga kraujas. Po to ji bėgo prie rusiuko pasižiÅ«rėti, ar yra pulsas. Jai atbėgus prie jo, iÅ¡ tos pačios laiptinės išėjo moteris, kuri laikė rankoje telefonÄ . Ji jai pasakė, kad yra iÅ¡kviesta greitoji ir policija. Dar iÅ¡ laiptinės atėjo vyriÅ¡kis, tuo metu atvyko policijos pareigÅ«nai ir jau jų prie rusiuko neleido prieiti, ji pulso negalėjo pasižiÅ«rėti, pulsÄ tikrino jau policijos pareigÅ«nai.

Rusiukas vis tiek nejudėjo, tik prieÅ¡ atvykstant greitajai sudejavo, tačiau kvėpavo sunkiai. Medikai sutvarstė rusiuko galvÄ . Ji matė, kad jam yra prakirsta, kiek prisimena, galvos deÅ¡inėje pusėje, nes iÅ¡ galvos stipriai bėgo kraujas, o kaip rusiukÄ atvertė, tai matė praskeltÄ ir antakį. Jo veidas buvo visas kruvinas. Greitoji tuoj pat rusiukÄ iÅ¡sivežė. Kitos dienos rytÄ sužinojo, kad rusiukas buvo iÅ¡leistas į namus, tačiau jis vėl buvo iÅ¡vežtas su greitÄ ja. PaaiÅ¡kino, kad vaikinai buvo apsiavę bridžais, kiek prisimena, M. buvo su juodos spalvos, lieso kÅ«no vaikinas buvo su sportiniais, o stambesnio kÅ«no sudėjimo vaikinas buvo su džinsiniais bridžais.

Tiksliai kuo kuris buvo apsivilkę, nepamena, bet žino, kad M. buvo su juodos spalvos bliuzonu, o kiti buvo su bliuzonais ar marškinėliais. Kadangi ji M. pažįsta gerai, tai jai jo nereikia atpažinti, o kitus vaikinus ji kaip M. draugus pažįsta, nes jie yra neišskiriami, per dienų dienas visi trys būna kartu, tai alų geria, tai kalbasi visi kartu. Ji juos gali atpažinti tik iš nuotraukų, o gyvai atpažinti atsisako, nes nenori, kad jos šeimai pakenktų ir tektų nuo jų kentėti (t. b. l. 100, 101, 126–127).Liudytoja R.

S. parodė, kad bÅ«dama namuose iÅ¡girdo lauke nuo laiptų pusės sklindantį dūžtančių butelių garsÄ . Mama I. L. nuėjo pažiÅ«rėti, kas įvyko. Greitai grįžo sutrikusi ir bandė skambinti į policijÄ . Jai pasakė, kad kaimynui V. Å . įvyko nelaimė – kažkas jį nustÅ«mė nuo laiptų.Liudytoja I. L. parodė, kad 2007-07-29 bÅ«dama namuose iÅ¡girdo garsÄ â€“ lyg duslų smÅ«gį, dūžtančių butelių garsÄ ir vaikų riksmÄ â€ždėde, už kÄ užmuÅ¡ei žmogų“.

PažiÅ«rėjusi pro langÄ pamatė nuo namo pagrindinių laiptų nukrentantį vyrÄ . IÅ¡ karto nuo laiptų link parko nubėgo P. B. ir A. S.. Vaikai pasakojo matę, kad V. Å . su Å¡iais dviem vaikinais tik pasisveikino.Liudytoja J. T. parodė. kad prieÅ¡ įvykį buvo išėjusi laukan, matė ant laiptų sėdinčius M. J., P. B., vaikinÄ vardu A.. Grįžusi į butÄ iÅ¡girdo iÅ¡ lauko sklindantį dūžtančių butelių garsÄ , pažiÅ«rėjusi per langÄ pamatė gulintį V.

Å . ir nubėgančius P. B. ir A.. M. J. įėjo į namo laiptinę.Liudytojas M. R. į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, nes iÅ¡vykęs į užsienį. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiant pirmiau teisme, buvo pagarsinti LR BPK 276 str. tvarka. Liudytojas M. R. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmiau teisme parodė, kad bÅ«damas lauke, apie 19 val. iÅ¡girdo pokÅ¡telėjimo garsÄ . Matė, kaip ant laiptų aikÅ¡telės buvęs A. S. kitam vyrui pakiÅ¡o kojÄ .

Šis griuvo nuo laiptų žemyn galva. Taip pat matė nuo laiptų nubėgančius A. S. ir P. B. (t. 1, 11–12, t. 3, b. l. 48–50 ).Liudytojas A. V. į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, nes yra neįgalus. Jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmiau teisme, buvo pagarsinti LR BPK 276 str. tvarka.Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu ir pirmiau teisme parodė, kad buvo stacionarizuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) vienoje palatoje su V. Š.. Nukentėjusysis pasakojo, kad grįžtant iš parduotuvės laiptinėje buvo kilęs konfliktas su keliais vaikinais, nes šie buvo prispjaudę.

Sakė, kad V. Å . sudavė vienam smÅ«gį, po to jam kažkuris vaikinas iÅ¡ nugaros pusės sudavė buteliu per galvÄ (t. 1, b. l. 166, 167, t. 3, b. l. 131–132). Liudytojas A. O. parodė, kad buvo stacionarizuotas (duomenys neskelbtini) ligoninėje. VienÄ dienÄ Ä¯ palatÄ buvo paguldytas rusakalbis vyriÅ¡kis, kuriam buvo sužalota galva. Jis sakė, kad namie gėrė, po to ėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. IÅ¡ parduotuvės eidamas namo savo namo laiptinėje sutiko vaikinus, kurie rÅ«kė, jis juos sudrausmino.

Rusas vienam vaikinui sudavė smÅ«gį, tuo metu kitas vaikinas iÅ¡ nugaros jam sudavė smÅ«gį. Daugiau rusas nieko nepasakojo, o jis ir neklausinėjo. KitÄ dienÄ iÅ¡ slaugytojų sužinojo, kad naktį rusas buvo sulaikytas priėmimo skyriuje, po to buvo iÅ¡vežtas į Kauno klinikas ir mirė.Liudytojas M. J. parodė, kad 2007-07-29 vakare kartu su P. B. ir A. S. stovėjo ant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lauko laiptų aikÅ¡telės. Priėjęs prie jų V. Å . parodė į prispjaudytÄ laiptinę ir paklausė P. B., kas tai padarė.

Nesulaukęs atsakymo, V. Å . paklausė, ar jie supranta rusiÅ¡kai. P. B. atsakė, kad truputį supranta. Tuomet V. Å . garsiai pakartojo tÄ patį klausimÄ . P. B. atsakius, kad supranta, V. Å . sudavė ranka smÅ«gį P. B. į veidÄ . Tada jis suėmė V. Å . iÅ¡ nugaros už pečių ir traukė nuo P. B.. V. Å . besisukdamas rankoje laikytu krepÅ¡iu netyčia pataikė jam į veidÄ . Liudytojas kartu su V. Å . nugriuvo nuo laiptų, tuo metu sudužo krepÅ¡yje buvę stikliniai buteliai. Jis V. Å . smÅ«gių nesudavė.

Nuteistasis A. S. parodė, kad po įvykio praėjo daug laiko, todėl jis nepamena parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir anksčiau teisme. Teismas, vadovaudamasis LR BPK 276 str. tvarka, pagarsino nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuteistasis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad 2007 m. liepos 29 d. vakare su M. J. ir P. B. stovėjo ant daugiabučio namo laiptų. Matė, kaip pro juos praėjo rusas, kuris nuomojosi kambarį daugiabutyje.

Maždaug už valandos tas rusas nuėjo į parduotuvę. To vyro pavardę jis sužinojo ikiteisminio tyrimo metu – tai V. Å .. Gal po penkių minučių V. Å . grįžo neÅ¡inas krepÅ¡iu alaus butelių. Jis stovėjo ant laiptų kampe, virÅ¡uje prie turėklų. P. B. jam stovėjo iÅ¡ deÅ¡inės, o M. J. stovėjo prieÅ¡ais jį. V. Å . užlipęs laiptais priėjo prie P. B. ir rusiÅ¡kai kažkÄ jam pasakė. Jis rusiÅ¡kai nesupranta. P. B. irgi nesuprato. Tada V. Å . lietuviÅ¡kai su akcentu P. paklausė, ar jis supranta rusiÅ¡kai.

P. pasakė, kad truputį supranta. Tada V. Å . paklausė „što“, P. atsakė, kad jo, truputį. Tada V. Å . kaire ranka kirto P. į veidÄ , nes deÅ¡inėje laikė krepšį su alaus buteliais. P. atsitrenkė į turėklÄ , tada jis rusÄ pastÅ«mė nuo P. link M. J.. Tada M. J. ranka kirto V. Å . vienÄ kartÄ Ä¯ veido deÅ¡inę pusę. Nuo smÅ«gio rusas nukrito ant laiptų kartu su krepÅ¡iu, kuriame buvo buteliai. Kaip tiksliai krito rusas, jis nematė, nes nežiÅ«rėjo. Jie su P. B. nubėgo laiptais, o M.

J. įbėgo į daugiabutį. Gal po 2 minučių paskambino M. ir paklausė, kur jie yra. Jis atsakė, kad prie upės. M. pasakė, kad iÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba. Po to M. atėjo prie upės ir jie visi trys nuėjo link Profesinio rengimo centro, o po to į miestÄ (t. 2, b. l. 80–81). Ä®tariamojo papildomos apklausos metu A. S. parodė, kad teisingi parodymai yra duoti akistatos metu, o dėl parodymų apklausiant įtariamuoju parodė, kad jis matė M. pakeltÄ rankÄ ir pagalvojo, kad jis galėjo kirsti rusui, tačiau viskÄ apgalvojęs konkrečių M. veiksmų ruso atžvilgiu nematė (t. 2, b. l. 82).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. S. parodė, kad jis nematė, kas sudavė V. Å . buteliu. Jis neigė, kad M. J. ranka kirto V. Å . į veidÄ , aiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apkalbėjęs M. J.. Teisme jis aiÅ¡kino, kad nematė, kas sumušė V. Å .. Jis V. Å . tik pastÅ«mė, nes Å¡is ranka kirto P. B. į veidÄ (t. 3, b. l. 128–130). Ä®tariamojo M. J. parodymų patikrinimo protokole užfiksuota, kad M. J. įvykio vietoje parodė ir patikslino aplinkybes, apie kurias davė parodymus (t. 2, b. l. 55–60 ).

Specialisto išvadoje Nr. G959/07(09) užfiksuota, kad M. J. konstatuota odos nubrozdinimas kairio skruosto srityje (t. 2, b. l. 44).Įtariamojo A. S. parodymų patikrinimo protokole užfiksuota, kad A. S. įvykio vietoje parodė ir patikslino aplinkybes, apie kurias davė parodymus (t. 2, b. l. 95–100).Specialisto išvadoje Nr. G969/07(09) užfiksuota, kad P. B. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota (t. 2, b. l. 124).Įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuota informacija apie tai, kad įvykio vieta yra teritorija prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)5, prie rytinėje pusėje esančių betoninių laiptų.

Šiame name yra liudytojai I. L. priklausantis butas Nr. 220 Netoli įvykio vietos yra kitas daugiabutis gyvenamasis namas, kurio Nr. 109. Šiame name yra liudytojai V. S. priklausantis butas Nr. 106 ir liudytojai J. T. priklausantis butas Nr. 306 (t. 1, b. l. 7–10, 11–17).VšĮ (duomenys neskelbtini) rašte ir prieduose užfiksuota, kad V. Š. Traumatologijos skyriuje gydėsi nuo 2007-07-29 iki 2007-07-30. 4 val. V. Š. iš gydymo įstaigos pasišalino. 2007-07-30 12.55 val. V. Š. vėl pristatytas į VšĮ (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 25–27).Specialisto išvadoje Nr. MI219/07(02) užfiksuota, kad V.

Š. mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma:

1) linijinis dešinės pusės kaukolės skliauto lūžis;

2) kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio;

3) dešinio galvos smegenų pusrutulio sumušimas;

4) kraujo iÅ¡siliejimas į deÅ¡inį galvos smegenų pusrutulį. Tai komplikavosi smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir subtotaliu suminkÅ¡tėjimu. Sužalojimai padaryti dviem ar daugiau poveikių į galvÄ â€“ po vienÄ ar daugiau į kaktos ir deÅ¡inio momens sritis (t. 1, b. l. 34–38).Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 68/09(01)-R592/09 užfiksuota, kad V. Å . galvoje yra 2 trauminių poveikių žymės:

1) viršugalvio dešinėje pusėje (muštinė 7 cm ilgio žaizda su aplinkine kraujosruva minkštuose audiniuose iki 2,5 cm storio, dešinės pusės linijinis horizontalios eigos kaukolės skliauto lūžis, einantis momenkauliu, smilkinkaulio žvynu ir užsibaigiantis kaktikaulio žvyne, kraujo išsiliejimas į galvos smegenų dešinio pusrutulio audinį, į skilvelius ir nežymiai po kietuoju smegenų dangalu);

2) kaktos kairėje pusėje (2,5 x 1,5 cm odos nubrozdinimas). Mirtį sukėlusį sužalojimÄ lėmė trauminis poveikis į virÅ¡ugalvio deÅ¡inę pusę. Dinaminio pobÅ«džio trauminis poveikis į kaktos sritį priežastinio ryÅ¡io su mirtimi neturi. Labiausiai tikėtina, kad virÅ¡ugalvio deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imÄ patyrė nuo smÅ«gio buteliu. Å io sužalojimo padarymo galimybė griÅ«nant nuo laiptų ar ant grindų atmetama. Kitas sužalojimas (odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje) galėjo gautis griÅ«nant kniÅ«bsčiam nuo laiptų ir kakta slystamai kontaktuojant su, pvz., laipto briauna.

Mirtis tiesiogiai susijusi su virÅ¡ugalvio deÅ¡ines pusės sumuÅ¡imu (t. 1, b. l. 48–55). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas protokole užfiksuota, kad liudytoja V. S. atpažino vaikinÄ , nuotraukoje pažymėtÄ Nr. 4, tai tas vaikinas, kurį ji vadina storu, tai yra vidutinio kÅ«no sudėjimo, kuris 2007 m. liepos 29 d. vakare stÅ«mė nuo laiptų, esančių Kauno g. 115, Marijampolės m., vaikinÄ rusÄ , kuris nukrito ant laiptų ir nesikėlė. Šį vaikinÄ atpažino iÅ¡ jo veido bruožų, jo bendros iÅ¡vaizdos, kÅ«no sudėjimo.

Nuotraukoje Nr. 4 pavaizduotas A. S. (t. 1, b. l.108–109). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole nurodyta, kad nuotraukoje Nr. 2 pavaizduotas asmuo liudytojai V. S. matytas. Jį matydavo kartu su kitais asmenimis, kuriuos atpažino. Ar jis buvo ant laiptų įvykio metu, tiksliai pasakyti negali, nes trečiÄ jį asmenį, kurį apklausos metu apibÅ«dino kaip liesÄ vaikinÄ , matė trumpai ir iÅ¡ Å¡ono. Be to, galimumÄ atpažinti neigiamai įtakoja ir po įvykio praėjęs ilgas laikas. Å is asmuo įvykio metu galėjo bÅ«ti ant laiptų, tačiau dėl minėtų priežasčių to kategoriÅ¡kai teigti negali.

Asmenį atpažįsta iš bendrų bruožų. Nuotraukoje Nr. 2 pavaizduotas P. B. (t. 1, b. l. 128–129 ). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokole nurodyta, kad liudytoja V. S. nuotraukoje Nr. 3 atpažįsta asmenį, kurio vardas M., jį vadina S.. Įvykio metu jis buvo ant laiptų kartu su kitais dviem asmenimis. Jį atpažįsta pagal veido bruožus, kuriuos gerai įsidėmėjo, nes šį asmenį iki įvykio yra daug kartų mačiusi, jį šiek tiek pažįsta. Nuotraukoje Nr. 3 pavaizduotas M.

J. (t. 1, b. l. 132–133). Motyvai Surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma rodo, kad kaltinamasis P. B. tyčia nužudė V. Å .. Nors kaltinamasis neigia padarę jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , tačiau subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, bet taip pat ir byloje surinkta bei teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėta bylos medžiaga, tai yra objektyviaisiais bylos duomenimis.

Pažymima ir tai, kad kaltinamasis suinteresuotas palankia bylos baigtimi ir yra laisvas nuo teisinės atsakomybės duodamas bet kokius parodymus (2007-12-01 AT Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , taikymo teismų praktikoje apžvalga). Taigi įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytų duomenų visuma nustatytus faktus ir iÅ¡vadas, palyginęs Å¡iuos iÅ¡ skirtingų Å¡altinių gautus duomenis tarpusavyje, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamojo pozicija nepatvirtinta surinktais ir teisme iÅ¡tirtais duomenimis, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 4 d., atmetama.

Teismas P. B. pozicijÄ dėl inkriminuoto nusikaltimo vertina kaip gynybos bÅ«dÄ ir siekį bet kokiu bÅ«du ir priemonėmis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.Bylos medžiaga nustatyta, kad konfliktas tarp nukentėjusiojo V. Å . ir P. B. bei A. S. ir M. J. įvyko ant daugiabučio namo laiptų, P. B., A. S. ir M. J. stovint ant laiptų. Pro juos ėjo V. Å ., kuris juos užkalbino, padarydamas pastabÄ dėl priterÅ¡tos laiptinės, po to paklausė, ar supranta rusiÅ¡kai, pats bandė kalbėti lietuviÅ¡kai ir susierzinęs ranka trenkė P. B. per veidÄ .

P. B. užstojo M. J., kuris kirto V. Å . ranka per veidÄ . A. S. V. Å . pastÅ«mė. Nuo smÅ«gio V. Å . nukrito ant laiptų.Teismas, nustatydamas P. B. kaltę, vadovaujasi liudytojos V. S. parodymais, kuriais netikėti nėra pagrindo. Liudytojos V. S. parodymais nustatyta, kad ji pro langÄ matė, kaip grįžęs iÅ¡ parduotuvės V. Å . užlipo lauko laiptais ir kalbėjo su ant laiptų stovėjusiais trimis vaikinais. V. Å . vienam iÅ¡ vaikinų padavė butelį alaus. Vaikinas Å¡iuo buteliu sudavė smÅ«gį V.

Å . į galvÄ . Butelis sudužo, V. Å . susvyravo, o vaikinas iÅ¡ karto nulipo laiptais ir nubėgo. Tuomet A. S. svyruojantį V. Å . rankomis stumtelėjo per liemenį, nukentėjusysis nukrito nuo laiptų ir pačiuožė. M. J. jokių smurtinio pobÅ«džio veiksmų neatliko. IÅ¡ to seka, kad buteliu per galvÄ A. Å . sudavė P. B.. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu liudytoja V. S. atpažino vaikinÄ , nuotraukoje pažymėtÄ Nr. 4 – tai A. S., jis 2007 m. liepos 29 d. vakare nuo laiptų stÅ«mė V.

Å ., kuris nukrito ant laiptų ir nesikėlė. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu liudytoja V. S. atpažino P. B. kaip jai matytÄ asmenį, kuris galimai buvo ant laiptų kartu su kitais vaikinais. Taip pat liudytoja atpažino ir M. J., kuris taip pat buvo ant laiptų kartu su kitais vaikinais. Tai, kad V. Å . buvo nužudytas sudavus per galvÄ buteliu, patvirtina ir dvi specialistų iÅ¡vados. Pirminėje specialisto iÅ¡vadoje užfiksuota, kad V. Å . mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma:

1) linijinis dešinės pusės kaukolės skliauto lūžis;

2) kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio pusrutulio;

3) dešinio galvos smegenų pusrutulio sumušimas;

4) kraujo iÅ¡siliejimas į deÅ¡inį galvos smegenų pusrutulį. Tai komplikavosi smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir subtotaliu suminkÅ¡tėjimu. Sužalojimai padaryti dviem ar daugiau poveikių į galvÄ â€“ po vienÄ ar daugiau į kaktos ir deÅ¡inio momens sritis. Atlikus papildomÄ komisijinį V. Å . lavono tyrimÄ nustatyta, kad mirtį sukėlusį sužalojimÄ lėmė trauminis poveikis į virÅ¡ugalvio deÅ¡inę pusę. Dinaminio pobÅ«džio trauminis poveikis į kaktos sritį priežastinio ryÅ¡io su mirtimi neturi.

Labiausiai tikėtina, kad virÅ¡ugalvio deÅ¡inės pusės sumuÅ¡imÄ patyrė nuo smÅ«gio buteliu. Å io sužalojimo padarymo galimybė griÅ«nant nuo laiptų ar ant grindų atmetama. Kitas sužalojimas (odos nubrozdinimas kaktos kairėje pusėje) galėjo gautis griÅ«nant kniÅ«bsčiam nuo laiptų ir kakta slystamai kontaktuojant su, pvz., laipto briauna. Mirtis tiesiogiai susijusi su virÅ¡ugalvio deÅ¡ines pusės sumuÅ¡imu. Taigi tarp kaltinamojo P. B. suduoto smÅ«gio buteliu per galvÄ ir V. Å . mirties yra priežastinis ryÅ¡ys.Nukentėjusiosios A.

Å . parodymais nustatyta, kad jai žinoma, jog įvykį stebėjo moteris vardu Virga. Å i liudytoja pasakojo mačiusi, kad ant laiptų buvo 3 vaikinai, kurie kalbėjo su V. Å .. IÅ¡ kaimynių pasakojimo jai žinoma, kad po to vienas iÅ¡ vaikinų sudavė rankoje laikytu buteliu V. Å . per galvÄ , o kitas jį stumtelėjo, po ko nukentėjusysis nukrito nuo laiptų. Nukentėjusioji parodė, kad jos kaimynė Virga nenorėjo pasakoti visko, kÄ matė, nes jai grasinama. Liudytojų A. V. ir A. O. parodymais nustatyta, kad V.

Å . ligoninės palatoje jiems pasakojo, kaip buvo sužalotas iÅ¡ nugaros buteliu sudavus per galvÄ . Taigi teismui pakanka duomenų, patvirtinančių, kad V. Å . buvo nužudytas sudavus buteliu jam per galvÄ .Teismas kritiÅ¡kai vertina A. S. ir M. J. parodymus, kadangi jie nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡tarauja objektyviai bylos medžiagai. A. S. dėl Å¡io įvykio nuteistas pagal BK 284 str. 1 d. Tiek A. S., tiek M. J. yra kaltinamojo draugai, teisme nebuvo nuoseklÅ«s, įvykio aplinkybes aiÅ¡kino skirtingai, sau naudinga linkme, daug aplinkybių neprisiminė, jų parodymai buvo pagarsinti, aiÅ¡kino, kad ne viskas teisingai užraÅ¡yta.

Jų parodymai sutapo tik su kitų nustatytų faktų ta dalimi, kur parodė, kad V. Å . pirmas sudavė ranka smÅ«gį P. B. į veidÄ . Kita jų parodymų dalimi teismas nesivadovauja.Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. (dėl chuliganiÅ¡kų paskatų), kai jis padaromas dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡prieÅ¡inti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį.

ChuliganiÅ¡kos paskatos yra nužudymÄ kvalifikuojanti aplinkybė, apibÅ«dinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvÄ . Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimÄ padaryti nusikaltimÄ . Motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos paprastai pasireiÅ¡kia neiÅ¡provokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį. Å ioms paskatoms bÅ«dingas veikos bepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas.

Sprendžiant, ar nužudymas padarytas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, labai svarbu nustatyti, kas – nukentėjusysis ar kaltininkas, buvo konflikto iniciatorius. Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad P. B. nebuvo konflikto iniciatorius ir po to sekusių jo veiksmų priežastis buvo konfliktas ir pyktis dėl nukentėjusiojo pasakytų priekaiÅ¡tų dėl netvarkos ir dėl to, kad nemoka rusų kalbos, po ko sekė visiems matant nukentėjusiojo suduotas smÅ«gis ranka P. B.

į veidÄ . Liudytojų A. V. ir A. O. parodymais nustatyta, kad A. Å . jiems pasakojo, kad priekaiÅ¡tavo vaikinams dėl netvarkos, pats sudavė ranka vienam vaikinui per veidÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtino P. B., M. J. ir A. S.. Taigi objektyviai nustatyta, kad konflikto iniciatorius buvo A. Å ., kuris buvo neblaivus. Vidinė paskata P. B. nusikalsti buvo pyktis. Tais atvejais, kai kaltininko vieÅ¡ojoje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio santykių, kvalifikuojantis požymis – chuliganiÅ¡kos paskatos neinkriminuojamos.

Ä®vertinus kaltinamojo P. B. elgesio motyvus, nulėmusius jo pasiryžimÄ padaryti nusikaltimÄ , daroma iÅ¡vada, jog A. Å . jis nužudė ne iÅ¡ chuliganiÅ¡kų, bet iÅ¡ asmeninių paskatų. Todėl, nenustačius P. B. veikoje nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 8 p., sudėties požymio – chuliganiÅ¡kos paskatos – P. B. veika perkvalifikuojama į BK 129 str. 1 d. P. B. kaltė pasireiÅ¡kė netiesioginės tyčios forma. Ä®vertinant kaltinamojo P. B. B. L. padarytus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, suduotÄ smÅ«gį į galvÄ , panaudotÄ Ä¯rankį – butelį, sužalojimų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ , daroma iÅ¡vada, kad P. B. suprato, jog savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę, ir nors A.

Å . mirties nesiekė, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.                           Dėl civilinio ieÅ¡kinio Civilinė ieÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 7921,4 Lt (2294 Eur) gydymo iÅ¡laidų priteisimo. Civilinė ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad V. Å ., 2007-07-29 po sužalojimo buvo atvežtas į VieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kur dėl nustatyto lokalaus smegenų sužalojimo buvo gydytas Traumatologijos bei Reanimacijos – intensyvios terapijos skyriuose iki 2007-07-30, už kÄ Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Ligonių kasa) sumokėjo iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo toliau- PSDF) lėšų ligoninei 3328,60 Lt (trys tÅ«kstančiai trys Å¡imtai dvideÅ¡imt aÅ¡tuoni litai 60 ct).Tolimesniam gydymui 2007-07-30 V.

Å . buvo nukreiptas į vieÅ¡Ä jÄ Ä¯staigÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“, kur buvo operuotas ir gydytas Neurochirurginės reanimacijos skyriuje, tačiau (duomenys neskelbtini) mirė. Ligonių kasa už V. Å . gydymo klinikoms sumokėjo iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų 4592,80 Lt (keturi tÅ«kstančiai penki Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt du litai 80 et).IÅ¡ viso už V. Å . gydymÄ Ligonių kasa sumokėjo gydymo įstaigoms iÅ¡ PSDF biudžeto lėšų 7921,40 Lt (septyni tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai dvideÅ¡imt vienas litas 40 et).Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padaryta 7921,40 Lt (septyni tÅ«kstančiai devyni Å¡imtai dvideÅ¡imt vienas litas 40 ct) dydžio žala, kuri turi bÅ«ti atlyginta kalto asmens.

Civilinis ieÅ¡kinys pagrįstas byloje esančiais dokumentais ir turi bÅ«ti priteistas iÅ¡ kalto asmens.Policijos departamentas prie LR VRM praÅ¡o priteisti bendrÄ iÅ¡laidų sumÄ â€“ 1661,52 Eur, kuriÄ sudaro ekstradicijos iÅ¡laidos, susijusios su kaltinamojo P. B. pargabenimu į Lietuvos RespublikÄ . Tai patvirtina byloje esantys dokumentai (t. 4, b. l. 186–193). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, P. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir asmens tapatybės kortelės paėmimas.

Jis kardomÄ sias priemones pažeidė, neatvyko į teismo posėdžius, dėl ko paskirtos kardomosios priemonės buvo pakeistos į suėmimÄ , paskelbta jo paieÅ¡ka, iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis. Jis ilgÄ laikÄ buvo ieÅ¡komas. IÅ¡ to iÅ¡eina, kad ekstradicijos iÅ¡laidos susidarė dėl kaltinamojo kaltės, todėl iÅ¡ jo turi bÅ«ti priteistos. Laikinas nuosavybės teisų apribojimas netaikytas.                           Dėl gynėjo iÅ¡laidų priteisimo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymÄ , kurioje nurodė, kad P. B. antrinę teisinę pagalbÄ teikė tarnybos koordinatoriaus parinkta advokatė Ingrida Maldeikienė, o antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos sudaro 283,71 Eur.

Vadovaujantis LR BPK 51 str. 1 d. 7 p., gynėjo dalyvavimas bÅ«tinas nagrinėjant bylÄ , kai kaltinamasis yra suimtas. Todėl nurodytos iÅ¡laidos yra laikomos procesinėmis iÅ¡laidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.Vertinant Å¡ių nuostatų taikymo galimybes, nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktÄ gynėjÄ arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbÄ nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai.

Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamÄ teisinę pagalbÄ . SistemiÅ¡kai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, daroma iÅ¡vada, kad teisingumo interesai reikalauja bÅ«tino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra iÅ¡vardinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybÄ , taip pat teisė turėti advokatÄ , yra absoliuti, ji negali bÅ«ti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sÄ lygomis.

IÅ¡ konstitucinės teisės į gynybÄ , taip pat ir teisės turėti advokatÄ , kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti Å¡ias teises bÅ«tų reali. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, daroma iÅ¡vada, kad valstybės iÅ¡laidos, turėtos teikiant antrinę teisinę pagalbÄ , pripažįstamos proceso iÅ¡laidomis, tačiau LR BPK 51 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas. Å i nuostata reiÅ¡kia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybÄ , privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimÄ .

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (baudžiamoji byla Nr. 1A-219-453/2015).Kadangi nagrinėjamu atveju P. B. gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ jo nepriteisiamos.                           Bausmės skyrimas BK 41 str. numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Vadovaujantis BK 54 str. 1 d. nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.:

į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , nusikalstamų veikų motyvus, stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.P. B. padarė labai sunkų, smurtinį, tyčinį nusikaltimÄ . Pasekmės sunkios ir neatstatomos. Nedirbo. Baustas administracine tvarka. Žalos neatlygino. 2008-04-21 iÅ¡duotoje charakteristikoje charakterizuojamas teigiamai. Psichiatro įskaitoje neregistruotas.Lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatyta.Atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, į kaltinamojo asmenybę ir visas bylos aplinkybes, į nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, kad jis buvo konflikto iniciatorius, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajam turi bÅ«ti paskirta laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei jos vidurkis.Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297–308 str.,                                        n u s p r e n d ė :

P. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 129 str. 1 d., ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10 (deÅ¡imčiai) metų.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ palikti tÄ pačiÄ .Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2007 m. liepos 30 d. iki 2007 m. rugpjūčio 1 d. , nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 11 d., nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2010 m. kovo 21 d., 2015 m. spalio 18 d. iki 2016 m. gegužės 31 d.Priteisti iÅ¡ P. B. 2294 Eur žalÄ civilinei ieÅ¡kovei Kauno teritorinei ligonių kasai.Priteisti iÅ¡ P. B. 1661,52 Eur ekstradicijos iÅ¡laidas Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ apeliacine tvarka.

Kolegijos pirmininkė                                                            Svetlana Jurgaitienė Teisėjai                                                                                Albinas Antanaitis                                                                  Rimas Švirinas