4a8a2e85-bf9a-49b6-bd06-8caabc32a57b · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                            Administracinė byla Nr. I-371-162/2013                                                Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00018-2013-0                                Procesinio sprendimo kategorijos 35.2; 74(S)                                    KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 15 d.Klaipėda        Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos atstovei Daivai Å ačkuvienei, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovui Andriui Kačalinui, 2013 m. vasario 25 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos praÅ¡ymÄ atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo įgyvendinti Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas ir pakeisti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo T2-361 „Dėl mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintÄ Mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡Ä , įtvirtinant jame nuostatas apie tai, jog visos Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose reglamentuojamos važiavimo iÅ¡laidos yra kompensuojamos ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams.

       Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ , n u s t a t ė:                   pareiÅ¡kėja Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba (b.l. 5-7) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įgyvendinti Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas ir pakeisti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo T2-361 „Dėl mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintÄ Mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡Ä , įtvirtinant jame nuostatas apie tai, jog visos Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose reglamentuojamos važiavimo iÅ¡laidos yra kompensuojamos ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams.       Nurodo, jog vykdant Klaipėdos miesto savivaldybės administracinę priežiÅ«rÄ buvo nustatyta, kad savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-361 „Dėl mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintas Mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ir ApraÅ¡as) neatitinka Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų.

Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, savivaldybės, kurių teritorijoje yra Å¡vietimo ir vaikų globos įstaigos, savo nustatyta tvarka privalo kompensuoti visas važiavimo iÅ¡laidas ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams, tačiau į Å¡io ApraÅ¡o nuostatas nėra įtrauktos profesinio mokymo įstaigos. Tokiu bÅ«du profesinio mokymo įstaigų mokiniams ApraÅ¡o nustatyta tvarka nėra kompensuojamos važiavimo iÅ¡laidos į įstaigÄ ir atgal, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatos.       Nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai buvo pateiktas Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje 2012 m. gegužės 28 d. teikimas Nr. (5.1)-TR-112 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-361 „Dėl mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 1 punkto pakeitimo“, kurio įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2012 m. gruodžio 31 d.

       Pažymi, kad į savivaldybės mero 2012 m. gruodžio 13 d. potvarkiu Nr. M-40 sudarytÄ savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 20 d., 21 posėdžio darbotvarkę buvo įtrauktas ir sprendimo projekto „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-361 „Dėl mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo“ svarstymas, kuriam nebuvo pritarta. Savivaldybės taryba, nepritardama teikimo pagrindu parengtam sprendimo projektui, atsisakė vykdyti Vyriausybės atstovės teikimÄ .

       PareiÅ¡kėjos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos atstovė Daiva Å ačkuvienė praÅ¡o tenkinti praÅ¡ymÄ jame iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.        Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos atstovas Andrius Kačalinas praÅ¡o kreiptis į Konstitucinį TeismÄ ir sustabdyti bylos nagrinėjimÄ , o netenkinus Å¡io praÅ¡ymo, atmesti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu.       Atsakovė atsiliepime (b.l. 34-39) nurodo, jog ji neturi finansinių galimybių atlikti praÅ¡omus veiksmus, todėl įpareigojimas juos atlikti prieÅ¡tarautų konstituciniam teisinės valstybės principui.

Pažymi, jog atsakovės galimybės pasirinkti finansavimo Å¡altinius yra ribotos ir didžiÄ ja dalimi yra apspręstos Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu, kuriuo taip pat apribotos savivaldybių skolinimosi galimybės. Neužtikrinus pakankamo tam tikros funkcijos finansavimo, funkcijos priskyrimas ar perdavimas savivaldybei yra tik deklaratyvus, prieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir negali bÅ«ti priverstinai vykdomas, nes negalima įpareigoti atlikti to, ko neįmanoma atlikti.

Pagal KonstitucijÄ savivaldybės privalo vykdyti įstatymus, tame tarpe ir perduotas valstybės funkcijas, tačiau Å¡ių funkcijų negalėtų vykdyti, jeigu finansiÅ¡kai nebÅ«tų užtikrinamas jų vykdymas. Akcentuoja, jog remiantis Konstitucinio Teismo 2002 m. sausio 14 d. nutarimu, negalima priskirti savivaldos institucijoms tokių funkcijų, kurių Å¡ios nebÅ«tų pajėgios atlikti. Teigia, jog vertinant, ar atsakovė pajėgi atlikti pareiÅ¡kėjos praÅ¡yme nurodytus veiksmus, bÅ«tina įvertinti, ar savivaldybėms priskyrus savarankiÅ¡kÄ transporto kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo funkcijÄ , atsakovės biudžeto pajamų Å¡altinio (gyventojų pajamų mokesčio dalies) padidėjimas iki 2013 metų buvo proporcingas Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡laidų padidėjimui.

       Nurodo, kad lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo funkcijos priskyrimas savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms prieštarauja Konstitucijos 120 straipsniui, 121 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkto ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies reglamentavimas prieštarauja savivaldybių biudžetų savarankiškumo principui, kadangi atsakovė turi kompensuoti ne tik jos teritorijoje, bet ir kitose savivaldybėse gyvenančių mokinių kelionės išlaidas.

Tuo tarpu atsakovės biudžeto pajamos formuojamos iÅ¡skirtinai iÅ¡ atsakovės teritorijoje gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusių asmenų mokamo gyventojų pajamų mokesčio atskaitymų. Todėl mano, jog Konstitucijai prieÅ¡tarauja situacija, kuomet atsakovės biudžeto lėšos, gaunamos iÅ¡ vietos bendruomenės atstovų sumokėtų mokesčių atskaitymų, ginčijamo reglamentavimo pagrindu turi bÅ«ti naudojamos kitų savivaldybių gyventojų poreikiams (kelionių iÅ¡laidoms kompensuoti).        Teigia, jog savivaldybės funkcijos iÅ¡plėtimas už vietos savivaldos teritorijos ribų ir vietos bendruomenės atstovų pajamų mokesčių atskaitymų ženklios dalies panaudojimas kitų savivaldybių poreikiams, nesuteikiant kompensacijas mokančiai savivaldybei teisės reguliuoti kompensacijų už įvažiavimÄ klausimų, negali bÅ«ti laikomas savarankiÅ¡ka funkcija Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.       Pažymi, jog atsakovei pagal skiriamÄ gyventojų pajamų mokesčio atskaitymų dalį, Å¡i dalis yra mažiausia po Vilniaus miesto savivaldybei skiriamų atskaitymų dalies.

Todėl įvertinant tai, kad atsakovei (kartu Kaunu ir Vilniumi) tektų didžioji dalis kompensuotinų važiavimo iÅ¡laidų, viena mažiausių gyventojų pajamų mokesčio atskaitymų dalis lemia Konstitucijos 29 straipsniu draudžiamas diskriminacines sÄ lygas vykdant priskirtas savivaldos funkcijas, apriboja Konstitucijos 120 straipsnyje įtvirtintÄ savivaldybių savarankiÅ¡kumo principÄ , iÅ¡kraipo atsakovės Konstitucijos 121 straipsnyje laiduotÄ biudžetinį savarankiÅ¡kumÄ , tuo pažeidžiant pagrindinį konstitucinį teisinės valstybės principÄ .

Teigia, jog antikonstitucinis reglamentavimas (funkcijų nepakankamas finansavimas) yra pateisinama priežastis laikinam (iki bus skirtas finansavimas) funkcijos nevykdymui (daliniam funkcijos nevykdymui).      Taip pat nurodo, jog atsakovė nesutinka su pareiškėjo reikalavimu per 1 mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos įgyvendinti Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, kadangi yra saistoma Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo ir kitų strateginio planavimo ir biudžetinio planavimo procesus reglamentuojančių teisės aktų.

Preliminari pareiÅ¡kėjos reikalavimui įgyvendinti reikalinga suma yra apie 1,6 mln. litų, o tokios apimties asignavimų neįmanoma skirti neatlikus biudžeto pakeitimo proceso. Todėl įpareigojimas gali bÅ«ti nustatomas tik „iki artimiausio biudžeto tvirtinimo“.        Atsakovė 2013 m. vasario 18 d. pateikė praÅ¡ymÄ (b.l. 49-52) kreiptis į Konstitucinį TeismÄ iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad į savivaldybės biudžetÄ pervedama Å¡io įstatymo priedėlyje nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiÅ¡kumo principui, 120 straipsnyje įtvirtintam savivaldybių savarankiÅ¡kumo principui bei konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo, atsakingo valdymo principams. Teigia, jog atsakovė nekvestionuoja pačios lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo funkcijos priskyrimo, tačiau nesant Å¡ios funkcijos finansavimo Å¡altinio, ji negali bÅ«ti įvykdyta pilna apimtimi.

Mano, jog neiÅ¡tyrus, ar minėtos savivaldybės funkcijos vykdymui priskirtas pakankamas finansavimo Å¡altinis, įpareigojimas vykdyti funkcijÄ bÅ«tų tik deklaratyvus. Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto prieÅ¡taravimas Konstitucijai suponuotų atsakovės teisę reikalauti ir atitinkančiÄ Lietuvos valstybės pareigÄ neriboti atsakovei tenkančios gyventojų pajamų mokesčio dalies pervedimÄ Ä¯ atsakovės biudžetÄ , kad iÅ¡spręstų funkcijos finansavimo klausimÄ .

Pažymi tai, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir priedėlio nuostatų atitikimas Konstitucijai kelia abejonių, liudija aplinkybė, jog Konstitucinio Teismo pirmininko 2012 m. balandžio 17 d. potvarkiu Nr. 2B-18 yra priimtas nagrinėti Seimo narių grupės praÅ¡ymas, be to, Konstituciniame Teisme yra priimtas analogiÅ¡kas praÅ¡ymas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. kreipimÄ si administracinėje byloje Nr. I-2826-815/2012.

Teigia, jog Konstitucinio Teismo priimtuose praÅ¡ymuose yra keliamas klausimas dėl to paties įstatymo tų pačių nuostatų, kurių konstitucingumu abejoja atsakovė, atitikimo Konstitucijai.        Teisėjų kolegija konstatuoja       PareiÅ¡kėja Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įgyvendinti Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas ir pakeisti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo T2-361 „Dėl mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintÄ Mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡Ä , įtvirtinant jame nuostatas apie tai, jog visos Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose reglamentuojamos važiavimo iÅ¡laidos yra kompensuojamos ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams.       Taigi, byloje kilęs ginčas dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu T2-361 patvirtintos Mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡o (minėta – toliau ir ApraÅ¡as), į kurio nuostatas neįtrauktas profesinio mokymo įstaigų mokinių važiavimo iÅ¡laidų kompensavimas.       Faktinės bylos aplinkybės        Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-361 (b.l. 8) 1 punktu patvirtino Mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡Ä .

Minėtas sprendimas įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 1 d. Å iuo ApraÅ¡u (b.l. 9-12) buvo nustatytas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių Å¡vietimo ir vaikų globos įstaigų mokinių, gyvenančių kitų savivaldybių teritorijose, vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimas, taip pat nustatytas specialiųjų poreikių asmenų iki 21 metų, kurie gyvena savivaldybės teritorijoje, bet nepajėgia (negali savarankiÅ¡kai vaikščioti, dėl didelių sutrikimų yra nesaugÅ«s gatvėje) patys atvykti į Å¡vietimo įstaigÄ (iÅ¡skyrus profesines, aukÅ¡tÄ sias mokyklas), nemokamÄ atvežimÄ Ä¯ jÄ ir parvežimÄ Ä¯ namus (ApraÅ¡o 1 punktas).

Taip pat Å¡io ApraÅ¡o nuostatos taikomos ir kitoms mokykloms ir mokiniams (žr. ApraÅ¡o 4, 19 punktus), iÅ¡skyrus profesinio mokymo įstaigų mokiniams. Ä® ApraÅ¡o nuostatas neįtraukus profesinio mokymo įstaigų mokiniams važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo, 2012 m. gegužės 28 d. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai pateikė teikimÄ Nr. (5.1)-TR-112 (toliau – ir Teikimas), kuriame nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, savivaldybės, kurių teritorijoje yra Å¡vietimo ir vaikų globos įstaigos, savo nustatyta tvarka privalo kompensuoti visas važiavimo iÅ¡laidas ir profesinio mokymo įstaigų bei Å¡ių įstaigų bendrabučiuose gyvenantiems mokiniams, važiuojantiems į mokyklÄ ar įstaigÄ bei Å¡ių bendrabučiuose gyvenantiems mokiniams, važiuojantiems į mokyklÄ ar įstaigÄ mokinio pažymėjime nurodytu marÅ¡rutu.

Teikime pažymėta, kad savivaldybės tarybos ApraÅ¡as tokios galimybės profesinio mokymo įstaigų mokiniams nenustatė. Jame taip pat nurodyta, kad savivaldybės taryba, nenustatydama važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo profesinio mokymo įstaigų mokiniams, pažeidė Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas. Esant minėtoms aplinkybėms, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai pasiÅ«lė artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje (bet ne vėliau kaip per mėnesį) svarstyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-361 1 punktu patvirtinto Mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡o pakeitimo klausimÄ , nustatant važiavimo iÅ¡laidų kompensavimÄ ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams (b.l. 13-14). 2012 m. birželio 11 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ pratęsti įvykdymo terminÄ iki 2012 m. gruodžio 1 d. (b.l. 15). 2012 m. birželio 14 d. Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba pratęsė įvykdymo terminÄ iki 2012 m. gruodžio 1 d. (b.l. 16). 2012 m. lapkričio 14 d. Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai dar kartÄ pateikė praÅ¡ymÄ pratęsti įvykdymo terminÄ iki 2013 m. balandžio 1 d. (b.l. 17). 2012 m. lapkričio 20 d.

Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba įvykdymo terminÄ nustatė iki 2012 m. gruodžio 31 d. (b.l. 18).       Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2012 m. gruodžio 13 d. potvarkiu į darbotvarkę įtraukė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-361 „Dėl Mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo klausimÄ svarstymui (b.l. 19-20). Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2012 m. gruodžio 20 d. vykusiame posėdyje nepritarė savivaldybės administracijos pateiktam sprendimo projektui „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-361 „Dėl mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo (b.l. 25).       Dėl pareiÅ¡kėjos teisės kreiptis į teismÄ ir įgaliojimų įgyvendinimo tvarkos        Nagrinėjamoje byloje prieÅ¡ įvertinant Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos praÅ¡ymo pagrįstumÄ , pirmiausia bÅ«tina nustatyti, ar pareiÅ¡kėja, prieÅ¡ teikdama praÅ¡ymÄ teismui, laikėsi nustatytos įgaliojimų įgyvendinimo privalomos tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatyme, o atsakovė pareiÅ¡kėjos reikalavimo neįvykdė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-658/2004; 2011 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2610/2011).

       Pagal Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalį, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, prižiÅ«ri Vyriausybės skiriami atstovai. Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarkÄ nustato įstatymas (Konstitucijos 123 straipsnio 3 dalis). Ä®statymų leidėjas Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarkÄ sureglamentavo Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymu. Taigi, Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymu įgyvendinami Konstitucijos 123 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyto savivaldybių veiklos administracinės priežiÅ«ros instituto tikslai – suteikti Vyriausybei teisę per savo skiriamus atstovus prižiÅ«rėti savivaldybių veiklÄ , nustatyti savivaldybių administracinės priežiÅ«ros sritį, Å¡iÄ priežiÅ«rÄ atliekančių pareigÅ«nų įgaliojimus ir jų įgyvendinimo tvarkÄ (1 straipsnis).

Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, Vyriausybės atstovas:

1) tikrina, ar savivaldybės kolegialių ir nekolegialių administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams;

2) kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės sprendimų, šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauja, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės sprendimai įvykdyti;

3) neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 5 straispnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlo panaikinti arba pakeisti;

4) kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamÄ teisės aktÄ , atsisako įgyvendinti įstatymÄ ar vykdyti Vyriausybės sprendimÄ , kreipiasi į teismÄ . Taip pat Å¡io įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktÄ teikimÄ ar reikalavimÄ Vyriausybės atstovas praneÅ¡a merui (savivaldybės vadovui). Meras artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje privalo su Å¡ia informacija supažindinti savivaldybės tarybos narius.

Taigi, minėtų Vyriausybės atstovo įgaliojimų įgyvendinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 5 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nustatęs nurodytas aplinkybes, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pirmiausia pasiÅ«lo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimÄ . Jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimÄ , atsisako ginčijamÄ teisės aktÄ pakeisti ar panaikinti, Vyriausybės atstovas per 10 dienų nuo praneÅ¡imo apie atsisakymÄ patenkinti teikimÄ gavimo dienos šį aktÄ skundžia atitinkamos kompetencijos teismui (5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Minėtu įstatymu nustatytu teisiniu reguliavimu yra aiÅ¡kiai apibrėžta, kad savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolė įstatymų leidėjo yra priskiriama Vyriausybės atstovo kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012 ir kt.). Taip pat, pagal Å¡io įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ Vyriausybės atstovas turi teisę nustatyti kitÄ Vyriausybės atstovo nurodytų veiksmų įvykdymo terminÄ , jeigu gautas pagal kompetencijÄ savivaldybės administravimo subjekto motyvuotas praÅ¡ymas šį terminÄ pratęsti.         Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba kreipėsi į teismÄ dėl įpareigojimo atsakovę atlikti veiksmus, kuriuos buvo praÅ¡oma atlikti pareiÅ¡kėjos Teikime.

Kreipimasis į teismÄ bei nurodytas Teikimas grindžiami Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Kaip ir minėta, Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nustatęs, kad savivaldybės administravimo subjekto priimtas teisės aktas neatitinka įstatymų ar Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės atstovas motyvuotu teikimu pasiÅ«lo atitinkamam savivaldybės administravimo subjektui svarstyti teisės akto pakeitimo ar panaikinimo klausimÄ .

Vyriausybės atstovo teikimÄ kolegialus savivaldybės administravimo subjektas turi apsvarstyti artimiausiame posėdyje (bet ne vėliau kaip per 1 mėnesį), o kiti savivaldybės administravimo subjektai – per savaitę nuo teikimo gavimo dienos. Apie priimtÄ sprendimÄ Vyriausybės atstovui turi bÅ«ti praneÅ¡ta per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Per 10 dienų nuo praneÅ¡imo apie atsisakymÄ patenkinti teikimÄ gavimo dienos (jei savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimÄ , atsisako ginčijamÄ teisės aktÄ pakeisti ar panaikinti) šį aktÄ skundžia atitinkamos kompetencijos teismui (5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse yra pažymėjęs (2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 -761/2008 ir kt.), jog aiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , teisė kreiptis į teismÄ suponuojama (jai atsirasti yra bÅ«tina) tuo, kad 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas teikimas bÅ«tų motyvuotas, t. y. jame turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluotas savivaldybės administravimo subjekto priimto teisės akto neatitikimas įstatymams ar Vyriausybės sprendimams. PareiÅ¡kėjo teisei kreiptis į teismÄ taip pat reikÅ¡minga Å¡io punkto nuostata apie laikÄ , per kurį minėtas teikimas savivaldybės administravimo subjekto turi bÅ«ti apsvarstytas.       Kaip matyti iÅ¡ Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos Teikimo, jame aiÅ¡kiai suformuluota ir nurodyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-361 1 punktu patvirtintu Mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡u buvo pažeistos Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, nes savivaldybės taryba nenustatė važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo profesinio mokymo įstaigų mokiniams.

Be to, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba Teikime nedviprasmiÅ¡kai ir aiÅ¡kiai nurodė, kad turi bÅ«ti pakeistas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-361 1 punktu patvirtinto Mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡as, nustatant važiavimo iÅ¡laidų kompensavimÄ ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams; taip pat tiksliai nurodė reikalavimo įvykdymo terminÄ , t.y. artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje (bet ne vėliau kaip per mėnesį) svarstyti minėtu sprendimu patvirtinto 1 punkto pakeitimo klausimÄ .       Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, kad Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos Teikimas buvo motyvuotas, jame buvo aiÅ¡kiai suformuluotas savivaldybės administravimo subjekto priimto teisės akto neatitikimas Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatoms.       2012 m. birželio 11 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ Nr. (4.32.)-R2-2133 pratęsti Teikimo įvykdymo terminÄ iki 2012 m. gruodžio 1 d.. PareiÅ¡kėja, pasinaudodama Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte jai suteikta teise, 2012 m. birželio 14 d. šį terminÄ pratęsė iki 2012 m. gruodžio 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2012 m. lapkričio 14 d. dar kartÄ pateikė praÅ¡ymÄ Nr. (4.32.)-R2-3858 pratęsti teikimo įvykdymo terminÄ iki 2013 m. balandžio 1 d., tačiau 2012 m. lapkričio 20 d.

Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba teikimo įvykdymo terminÄ nustatė iki 2012 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2012 m. gruodžio 20 d. vykusiame posėdyje nepritarė savivaldybės administracijos pateiktam sprendimo projektui „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-361 „Dėl mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo. Remdamasi iÅ¡dėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba, prieÅ¡ kreipdamasi į teismÄ , įgyvendino įstatyme numatytas privalomas procedÅ«ras ir nepraleisdama 10 dienų termino (pareiÅ¡kėjai 2012 m. gruodžio 31 d. iÅ¡siųsta Klaipėdos miesto savivaldybės mero informacija apie atsisakymÄ Ä¯vykdyti TeikimÄ , praÅ¡ymas teisme gautas 2013 m. sausio 8 d.).

       Dėl ApraÅ¡o atitikimo Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo nuostatoms        Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, jog pareiÅ¡kėja, prieÅ¡ teikdama praÅ¡ymÄ teismui, laikėsi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatyme nustatytos įgaliojimų įgyvendinimo tvarkos, o atsakovė pareiÅ¡kėjos reikalavimo neįvykdė, todėl nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar Klaipėdos miesto savivaldybė privalėjo jos teritorijoje kompensuoti visas važiavimo iÅ¡laidas profesinio mokymo įstaigų mokiniams, ir ar savivaldybė, nekompensuodama Å¡ių iÅ¡laidų, neįgyvendino Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų.       Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardintos savivaldybių savarankiÅ¡kos (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) funkcijos.

Minėto straipsnio 1 dalies 33 punkte nustatyta viena iš savivaldybių funkcijų, tai – keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas, lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas. Lietuvos Respublikos transportų lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nustatyta, kad savivaldybės, kurių teritorijoje yra švietimo ir vaikų globos įstaigos, savo nustatyta tvarka kompensuoja visas važiavimo išlaidas:

1) kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų Å¡vietimo įstaigų mokiniams, Å¡ių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiuojantiems į mokyklÄ ar įstaigÄ iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu marÅ¡rutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais; neformaliojo vaikų Å¡vietimo įstaigų mokiniams Å¡i lengvata taikoma ir ne darbo dienomis;

2) vaikų globos įstaigose, vaikų socializacijos centruose, bendrojo lavinimo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų bendrabučiuose gyvenantiems mokiniams, važiuojantiems mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susiekimo laivais ir keltais.        Kaip matyti iš minėto teisinio reguliavimo, savivaldybėms yra priskirtas lengvatinių keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimas ir mokėjimas, o Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas savivaldybės teritorijoje kompensuoti visas važiavimo išlaidas ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams.

       IÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-361 patvirtinto ApraÅ¡o 4 punkto nuostatų matyti, jog ApraÅ¡as taikomas: 4.1. Klaipėdos miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokykloms (mokykloms-darželiams, „Gilijos“ pradinei, pagrindinėms, vidurinėms ir specialiosioms mokykloms, gimnazijoms, neformaliojo Å¡vietimo įstaigoms, Regos ugdymo centrui), vaikų globos įstaigoms; 4.2. bendrojo lavinimo mokykloms, kurių savininkas nėra Klaipėdos miesto savivaldybė; 4.2.1. bendrojo lavinimo mokykloms, kurių savininkas yra Lietuvos Respublikos Å¡vietimo ir mokslo ministerija; 4.2.2. bendrojo lavinimo mokykloms, turinčioms vieÅ¡osios įstaigos statusÄ , kurių savininkas yra fizinis ar juridinis asmuo (asmenys).

Aprašo 5 punkte nurodyta, kad Aprašo nuostatos netaikomos mokiniams (išskyrus specialiųjų poreikių asmenims iki 21 metų), gyvenantiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Aprašo 6 punkte reglamentuojama, kad mokiniai į vaikų globos įstaigas, bendrojo lavinimo, neformaliojo švietimo mokyklas (toliau – Mokyklas) ir atgal į namus gali būti pavežami mokykliniais, „geltonaisiais“ autobusais, reguliaraus susisiekimo tarpmiestiniais ir vietiniais autobusais, traukiniais, keltais, privačių vežėjų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) transportu.

Taigi, minėtame punkte apibrėžta „Mokyklos“ sÄ voka. ApraÅ¡o 19.1 – 19.4 punktai reglamentuoja savivaldybės kompensuojamų važiavimo iÅ¡laidų subjektų sÄ raÅ¡Ä , nurodant, kad savivaldybė kompensuoja visas važiavimo iÅ¡laidas: 19.1. kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems Mokyklų mokiniams, Å¡ių Mokyklų darbo dienomis važiuojantiems į MokyklÄ iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu marÅ¡rutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo keltais; neformaliojo vaikų Å¡vietimo įstaigų mokiniams Å¡i lengvata taikoma ir ne darbo dienomis; 19.2. vaikų globos įstaigose, Mokyklų bendrabučiuose gyvenantiems mokiniams, važiuojantiems mokinio pažymėjime nurodytu marÅ¡rutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, keleiviniais traukiniais, reguliaraus susisiekimo keltais; 19.3. vaikų globos namuose gyvenantiems mokiniams, važiuojantiems mokinio pažymėjime nurodytu marÅ¡rutu vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais; 19.4.

Mokyklose, kurių ugdomoji kalba yra rusų kalba, besimokantiems mokiniams, gyvenantiems kitų savivaldybių teritorijose, kuriose nėra mokyklų rusų ugdomÄ ja kalba.        Tad kaip matyti iÅ¡ ApraÅ¡o nuostatų, jose nėra įtrauktas važiavimo iÅ¡laidų kompensavimas profesinio mokymo įstaigų mokiniams. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė neginčija fakto, jog profesinio mokymo įstaigų mokiniams nėra numatyta važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarka, tačiau teigia, kad Å¡ios nuostatos įgyvendinimas yra neįmanomas ekonominiu atžvilgiu, kadangi kompensuoti važiavimo iÅ¡laidas profesinio mokymo įstaigų mokinimas trÅ«ksta reikiamų lėšų.

       IÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-361 „Dėl mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ pakeitimo projekto (b.l. 21-22) bei AiÅ¡kinamojo raÅ¡o (b.l. 23-24) matyti, kad atsakovė jį parengė atsižvelgusi į Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos TeikimÄ . Parengtame sprendimo projekte buvo numatyta, kad dabartiniu 2010 m. gruodžio 23 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-361 patvirtinto Mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡o nuostatos bÅ«tų taikomos ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams.

AiÅ¡kinamajame raÅ¡te nurodyta, kad patvirtinus sprendimo projektÄ , ApraÅ¡as atitiks Å¡iuo metu galiojančius teisės aktus, visoms įstaigoms (Å¡vietimo, globos ir profesinio mokymo) bus taikoma vienoda mokinių vežiojimo organizavimo ir iÅ¡laidų kompensavimo tvarka. Neigiamomis sprendimo priėmimo pasekmėmis nurodyta tai, kad jo įgyvendinimui reikalingos papildomos biudžeto lėšos. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te pažymėta, kad sprendimo įgyvendinimui iÅ¡ savivaldybės biudžeto papildomų asignavimų reikės apie 1934,7 tÅ«kst. litų.       Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 30 d. posėdžio protokolas (b.l. 53-54) patvirtina, kad minėto sprendimo projektui nepritarta argumentuojant, jog aptariamai funkcijai vykdyti savivaldybei nėra skirta lėšų.       Administracinio teismo kompetencija sprendžiant ginčus dėl teisės vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo srityje nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, pagal kuriÄ teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Tokiu bÅ«du administracinis teismas privalo patikrinti administravimo subjekto kompetencijÄ priimant atitinkamÄ aktÄ , akto teisėtumÄ , tai yra, ar ji priimant nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, ar priimtas aktas yra pagrįstas teisės normomis, o akto turinys atitinka teisės normų reikalavimus. Taip pat teismas privalo tikrinti ar administravimo įgaliojimai yra įgyvendinami siekiant tų tikslų, dėl kurių jie buvo suteikti atitinkamais įstatymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-225/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-794/2011).

       Remdamasi iÅ¡dėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, jog Lietuvos Respublikos transportų lengvatų įstatymo nuostatos dėl važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo yra galiojančios ir imperatyvaus pobÅ«džio, todėl atsakovės nurodytos aplinkybės (atsakovės finansinis nepajėgumas įvykdyti savivaldybėms priskirtÄ savarankiÅ¡kÄ transporto kompensacijų skaičiavimo ir mokėjimo funkcijÄ ) nesudaro pagrindo ignoruoti minėtÄ teisės normÄ , tokiu bÅ«du nevykdant teisėto pareiÅ¡kėjos reikalavimo.

Nagrinėjimu atveju teisėjų kolegija konstatavo, jog ApraÅ¡as, dėl kurio pakeitimo Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnyba atsakovei pateikė TeikimÄ , neatitinka Lietuvos Respublikos transportų lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatų ir teigti kitaip, t.y. įstatymo neįgyvendinimÄ pateisinti ar vertinti ekonominiu ar politiniu aspektu nėra teisinio pagrindo.       PareiÅ¡kėja praÅ¡o įpareigoti atsakovę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įgyvendinti Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas.

Atsakovė nesutinka ir teigia, jog ji yra saistoma Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo ir kitų strateginio planavimo ir biudžetinio planavimo procesus reglamentuojančių teisės aktų. Atsakovės argumentais, preliminari pareiškėjos reikalavimui įgyvendinti reikalinga suma yra apie 1,6 mln. litų ir tokios apimties asignavimų neįmanoma skirti neatlikus biudžeto pakeitimo proceso, numatant kitų išlaidų – biudžetinių įstaigų išlaikymui skirtų lėšų, darbo užmokesčio ir (ar) kitoms savivaldos funkcijoms skirtų asignavimų – mažinimo (perskirstymo).

Atsižvelgiant į atsakovės argumentus bei remiantis teisingumo ir protingumo principais nustatomas 6 mėnesių įstatymo įgyvendinimo terminas, kuris bus skaičiuojamas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.         Dėl praÅ¡ymo sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ Â Â Â Â Â Â Â Atsakovė praÅ¡o sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas tiek, kiek jame nustatyta, kad į savivaldybės biudžetÄ pervedama Å¡io įstatymo priedėlyje nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam konstituciniam asmenų lygiateisiÅ¡kumo principui, 120 straipsnyje įtvirtintam savivaldybių savarankiÅ¡kumo principui bei konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo, proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo, atsakingo valdymo principams, o Å¡ios bylos nagrinėjimÄ sustabdyti.

Pažymi, jog dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir priedėlio nuostatų konstitucingumo kreipėsi Seimo narių grupė (praÅ¡ymo Nr. 1B-7/2012), be to, Konstituciniame Teisme yra priimtas analogiÅ¡kas praÅ¡ymas (praÅ¡ymo Nr. 1B-23/2012) pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. kreipimÄ si administracinėje byloje Nr. I-2826-815/2012) dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir priedėlio konstitucingumo (b.l. 49-52).       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai yra pagrindo manyti, kad įstatymas ar kitas teisinis aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teisėjas sustabdo Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ praÅ¡ydamas spręsti, ar Å¡is įstatymas ar kitas teisinis aktas atitinka KonstitucijÄ .

Administracinių bylų teisenoje Å¡iÄ tvarkÄ detalizuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis, numatanti, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ .

Gavęs Konstitucinio Teismo nutarimÄ , teismas atnaujina bylos nagrinėjimÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog pagrindas konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su atitinkamu paklausimu gali bÅ«ti tik paties bylÄ nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-997/2009; 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-152/2009; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-3149/2012 ir kt.).

Taip pat prabrėžtina, jog pateiktas praÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ nesaisto teismo ir jis savarankiÅ¡kai vertina praÅ¡ymo pagrįstumÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2453/2012).        Atsakovė, praÅ¡ydama kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , nekelia abejonių dėl Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai, tačiau abejoję Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo nuostatų konstitucingumu.

Nagrinėjamoje byloje taikomi Å¡ie įstatymai – Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiÅ«ros įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymas, o Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas nėra taikomas. Teismui nesant abejonės dėl nagrinėjamoje byloje taikomų įstatymų nuostatų konstitucingumo, nėra pagrindo tenkinti atsakovės praÅ¡ymÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 1 d. nutartyje Nr. I-2826-815/2012, kuria kreiptasi į Konstitucinį TeismÄ , nurodyta, kad teismas neabejoja Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto atitiktimi Konstitucijai; pabrėžta ir tai, kad įstatymų leidėjas keleivių vežimo vietiniais marÅ¡rutais organizavimÄ , lengvatinio keleivių vežimo kompensacijų skaičiavimÄ ir mokėjimÄ Ä¯vardydamas savarankiÅ¡kÄ ja savivaldybės funkcija, turi konstitucinį pagrindÄ savivaldybę įpareigoti Å¡ioje srityje remti ypač jautrias visuomenės grupes, tačiau nepaneigdamas savarankiÅ¡kos funkcijos esmės. Taip pat Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad neabejojama ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 33 punkto konstitucingumu, jog pagal KonstitucijÄ Seimas turi diskrecijÄ nustatyti, kokios savivaldybių funkcijos yra savarankiÅ¡kos.

       Atsižvelgusi į taikytinÄ teisinį reguliavimÄ , nekyla pagrįstų abejonių dėl nagrinėjamoje byloje taikomų įstatymų konstitucingumo, todėl teisėjų kolegija, pasinaudodama jai suteikta diskrecijos teise, atsakovės praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ netenkina.        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u s p r e n d ž i a:        pareiÅ¡kėjos Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje tarnybos praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.       Įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įgyvendinti Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas ir pakeisti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-361 „Dėl mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintÄ Mokinių vežiojimo organizavimo ir važiavimo iÅ¡laidų kompensavimo tvarkos apraÅ¡Ä , įtvirtinant jame nuostatas apie tai, jog visos Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose reglamentuojamos važiavimo iÅ¡laidos yra kompensuojamos ir profesinio mokymo įstaigų mokiniams.

              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.     Teisėjos                                                       Dalia Gumuliauskienė                                                                                                            Laimutė Jokubauskaitė                                                                                               Eglė Kiaurakytė                                                                 Â