4a89a3f4-e656-4c5e-9552-e46de0959245 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-417-798/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02138-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 2.6.2.3 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ŽEMĖS ŪKIO PASKOLŲ GARANTIJŲ FONDUI dėl garantinės iÅ¡mokos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, D.

G.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos iÅ¡mokėti garantinę iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovei bei dėl to, kokia teisės aktų redakcija turi bÅ«ti vadovaujamasi sprendžiant, ar bankas įvykdė visas sÄ lygas garantinei iÅ¡mokai pagal atsakovės suteiktÄ garantijÄ gauti.

2. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Medicinos bankas kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės priteisti 51 703,38 Eur garantinę iÅ¡mokÄ , 730,93 Eur palÅ«kanų už pradelstÄ garantinio įsipareigojimo įvykdymo terminÄ , 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant palÅ«kanas nuo praÅ¡omos priteisti skolos nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais: 3.1. Atsakovė atsisakė išmokėti lėšas pagal sutartį, nes ieškovė nepateikė įrodymo, pagrindžiančio, kad išieškojimas pagal vekselį yra įvykdytas / išieškojimo negalimumo akto. Ieškovė su tokia atsakovės pozicija nesutiko, kadangi, ieškovės teigimu, reikia vadovautis UAB ŽEMĖS ŪKIO PASKOLŲ GARANTIJŲ FONDO veiklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d.

įsakymu Nr. 3D-330, redakcija, kuri galiojo tuo metu, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu įvykdyti garantinį įsipareigojimÄ . Pirmosios instancijos teismas su tokia ieÅ¡kovės pozicija nesutiko. Atsakovė, teikdama garantijÄ kredito įstaigai, sudarė kelis sandorius su konkrečia įstaiga. Pirmasis sandoris sudaromas su kredito įstaiga, kuriame apibrėžiamos garantijų teikimo sÄ lygos, garantinių įsipareigojimų vykdymo tvarka ir kitos sÄ lygos. Antrasis sandoris sudaromas iÅ¡duodant konkrečiÄ garantijÄ .

Sutartis dėl garantijų teikimo Nr. 3G-10/8 tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta 2010 m. spalio 7 d., o garantija Nr. 1G-348/2011 buvo sudaryta 2011 m. rugpjūčio 24 d. Taigi per laikotarpį tarp Å¡ių dviejų sutarčių sudarymo, teisės aktai, reglamentuojantys garantijų teikimo tvarkÄ , gali bÅ«ti pakeičiami, dėl to Sutartyje dėl garantijų teikimo yra nurodyta, kad 1 ir 2 straipsnyje teisės aktai nurodyti su vėlesniais pakeitimais ir papildymais. Å iuo atveju garantija buvo sudaryta 2011 m. rugpjūčio 24 d., tai rizika dėl Å¡ios garantijos suteikimo sÄ lygų ir reikalavimai dėl jos vykdymo buvo vertinami pagal 2011 m. rugpjūčio 24 d. galiojusiÄ Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2005 m. rugsėjo 26 d.

įsakymu Nr. 3D-453 patvirtintÄ UAB ŽEMĖS ŪKIO PASKOLŲ GARANTIJŲ FONDO veiklos nuostatų redakcijÄ , kuri numatė, kad kredito įstaiga turi teisę kreiptis į bendrovę dėl garantinio įsipareigojimo įvykdymo tik pasibaigus kredito grÄ Å¾inimo terminui ar kredito sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ ir tik po to, kai įstatymų nustatyta tvarka kredito įstaigai įkeistas turtas ir (ar) turtinės teisės realizuoti ir (ar) reikalavimai pagal kredito įstaigai iÅ¡duotus vekselius įvykdyti. 3.2.

Nuostatų punktas, kuriame yra įtvirtinta sÄ lyga, kurioje nurodoma, kokiais atvejais yra įvykdomas garantinis įsipareigojimas (15 punktas), yra laikytina imperatyvia teisės norma, todėl ieÅ¡kovės teiginys, kad turi bÅ«ti vadovaujamasi kita Nuostatų redakcija, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.157 straipsnio nuostatoms. Teismo vertinimu, atsakovė, priimdama sprendimÄ atsisakyti vykdyti garantijÄ ieÅ¡kovei nepateikus visų reikalaujamų dokumentų, vadovavosi tinkama nuostatų redakcija. 3.3.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovės specifikÄ . Nurodė, kad atsakovė yra ne privatus verslo subjektas, o specifinį statusÄ turinti įmonė, valstybės įsteigta garantijų smulkiam ir vidutiniam verslui suteikimo institucija. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 8 straipsnio 3 dalį atsakovės suteikiamos garantijos yra prilyginamos valstybės garantijoms, kas lemia bÅ«tinumÄ tiksliai ir griežtai vadovautis teisės aktų nuostatomis, kurios numato garantinio įsipareigojimo vykdymo tvarkÄ . 3.4.

Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieÅ¡kovės argumentais, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas iÅ¡ vekselio laiduotojo ir tai negali bÅ«ti prilyginama kredito gavėjui, taip pat, jog teisės aktai nenumato, kad kredito garantijos grÄ Å¾inimas privalo bÅ«ti užtikrinamas laidavimu. Kredito sutarties užtikrinimo priemones ieÅ¡kovė pasirinko pati ir jas nurodė teikdama paraiÅ¡kÄ atsakovei dėl garantijos (pati ieÅ¡kovė paraiÅ¡koje nurodė, kad vekselį laiduoja D. K. (dabartinė pavardė G.). Prievolės pasirinkti vienokias ar kitokias kredito sutarties užtikrinimo priemones ieÅ¡kovė neturėjo, tokiu bÅ«du pati ieÅ¡kovė prisiėmė rizikÄ dėl suteikto kredito tinkamo įvykdymo. 3.5.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, gavusi iÅ¡ antstolio informacijÄ apie iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ vekselio įvykdymÄ / neįvykdymÄ , ir pateikusi atsakovei duomenis taip, kaip to reikalauja teisės aktai, turi teisę reikalauti įvykdyti garantinį įsipareigojimÄ . Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad prieÅ¡ingas situacijos vertinimas, kai atsakovė iÅ¡mokėtų garantinę iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovei nesant informacijos apie įvykdytÄ vekselį (ar iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumÄ ), sÄ lygotų ieÅ¡kovės nepagrįstÄ praturtėjimÄ , kuomet ji turėtų galimybę įsiskolinimÄ pasidengti tiek iÅ¡ atsakovės, tiek iÅ¡ vekselio laiduotojo.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo, todėl ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 4. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB Medicinos bankas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-1517-560/2019 panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB Medicinos banko 2018 m. lapkričio 22 d. patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 4.1.

Bankas sutiko su pirmosios instancijos teismo ir fondo pozicija, kad Å¡iuo atveju fondo iÅ¡duota garantija yra paprastoji (sÄ lyginė). 4.2. Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas kokia nuostatų redakcija turi bÅ«ti vadovaujamasi sprendžiant ar bankas įvykdė visas sÄ lygas garantinei iÅ¡mokai pagal garantijÄ gauti. Banko nuomone, Å¡iuo atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi ta nuostatų redakcija, kuri galiojo fondui priimant 2018 m. liepos 31 d. sprendimÄ dėl garantinio įsipareigojimo vykdymo, t. y. turi bÅ«ti vadovaujamasi Nuostatų redakcija, kuri galiojo nuo 2017 m. gegužės 27 d. (patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2017 m. gegužės 25 d.

įsakymu Nr. 3D-361). Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pritarė atsakovės pozicijai, motyvuodamas tokiÄ iÅ¡vadÄ CK 6.157 straipsniu, numatančiu, kad imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sÄ lygoms. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.157 straipsnio 2 dalį. TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliantė padarė vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. e3K-3-158-690/2018, Nr. e3K-3-470-687/2018 ir Nr. e3K-3-82-378/2019, kuriose aiÅ¡kiai nurodoma, kad esant tęstiniam sutartinių santykių pobÅ«džiui, sutarties vykdymas turi atitikti imperatyviÄ sias teisės normas, galiojančias vykdant sutartį, o ne jÄ sudarant.

Å iuo atveju tarp Å¡alių yra susiformavę tęstiniai sutartiniai santykiai, kurie prasidėjo fondui iÅ¡davus garantijÄ ir tęsiasi iki garantijos įvykdymo ar jos pabaigos kitais pagrindais. IÅ¡moka pagal garantijÄ neabejotinai yra susijusi su sutartinių santykių vykdymu (tęsimu), todėl remiantis nurodyta teismų praktika ir teisės doktrina Å¡iuo atveju sprendžiant, ar įvykdytos visos sÄ lygos garantinei iÅ¡mokai gauti ir ar atsirado pareiga garantui iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ pagal garantijÄ , turi bÅ«ti vadovaujamasi tomis teisės normomis, kurios galioja priimant sprendimÄ dėl garantinio įsipareigojimo vykdymo, t. y. nuostatų redakcija, kuri galiojo nuo 2017 m. gegužės 27 d. 4.3.

Banko nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo vadovautis sprendime nurodyta teismų praktika: Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-717-330/2017 ir Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2498-467/2018, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-717-330/2017 priimta 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis yra pavienė, ja nesiremiama kitose bylose, ji prieštarauja aukščiau paminėta kasacinės, instancijos teismo praktikai, o Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2498-467/2018 dar nėra įsiteisėjęs. 4.4.

Bankas nesutinka su teismo ir fondo pozicija, kad nuostatų redakcijos, kurios galiojo nuo 2010 m. rugpjūčio 15 d. ir kurioms galiojant buvo iÅ¡duota 2011 m. rugpjūčio 24 d. garantija, pakeitimai, vertintini kaip imperatyviųjų teisės normų pasikeitimai ir jie garantijai netaikytini. Skirtumas tarp nurodytų nuo 2010 m. rugpjūčio 15 d. galiojančių Nuostatų ir 2017 m. gegužės 27 d. galiojančių Nuostatų nurodytų punktų redakcijų dėl reikalavimų pagal vekselius yra tik tas, kad pirminėje redakcijoje buvo numatyta, kad turi bÅ«ti „reikalavimai pagal kredito įstaigai iÅ¡duotus vekselius įvykdyti“, o vėlesnėje redakcijoje (pirmÄ kartÄ nuo 2012 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad „reikalavimai pagal kredito įstaigai iÅ¡duotus vekselius yra realizuoti“.

Banko nuomone, jokio skirtumo teisine prasme tarp žodžių junginių „reikalavimai pagal kredito įstaigai iÅ¡duotus vekselius įvykdyti“ ir „reikalavimai pagal kredito įstaigai iÅ¡duotus vekselius yra realizuoti“ nėra, nes juose žodis „įvykdyti“ buvo pakeistas žodžiu „realizuoti“. Å is pakeitimas yra gramatinis ir jis nesukelia jokių kitokių teisinių pasekmių. 4.5. Lyginant nuo 2010 m. rugpjūčio 15 d. galiojančių Nuostatų ir nuo 2017 m. gegužės 27 d. galiojančių Nuostatų redakcijas, pastebėta, kad nuo 2017 m. gegužės 27 d. galiojančių Nuostatų redakcija be jau minėto Å¡io skundo 3.1.4.1 punkte pakeitimo buvo papildyta nauju 24 punktu, kuris aiÅ¡kiai nustatė, kada kredito įstaiga įgyja reikalavimo teisę pagal fondo iÅ¡duotÄ garantijÄ tuo atveju, kai kredito įstaigos naudai yra iÅ¡duotas vekselis.

Teismas sprendime Å¡io nuo 2017 m. gegužės 27 d. galiojančių Nuostatų 24 punkto visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino, ar Å¡is pakeitimas yra imperatyvus ar ne, ar juo turi bÅ«ti vadovaujamasi Å¡iuo atveju ar ne. Banko nuomone, Å¡is Nuostatų pakeitimas nėra imperatyvus, yra grynai procesinio / procedÅ«rinio pobÅ«džio, nes nustato, kokie dokumentai turi bÅ«ti pateikiami, kad kredito įstaiga įgytų reikalavimo teisę į garantinę iÅ¡mokÄ tuo atveju, kai jos naudai yra iÅ¡duotas vekselis. Pažymėjo, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 15 d. galiojantys Nuostatai tokio dokumento, kuris pagrįstų, kad reikalavimai pagal vekselį įvykdyti, kaip iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumo akto apskritai nenumatė, todėl fondas visiÅ¡kai nepagrįstai jo reikalauja iÅ¡ banko. 4.6.

Apeliantės manymu, kad fondui pateikta antstolio pažyma rodo, jog reikalavimai pagal banko naudai iÅ¡duotÄ vekselį yra įvykdyti ir bankas įgyto teisę į garantinę iÅ¡mokÄ . Kitas alternatyvus fondo reikalavimas, kad bankas pateiktų duomenis apie reikalavimų pagal vekselį įvykdymÄ , yra nelogiÅ¡kas, prieÅ¡taraujantis garantijos esmei, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo, teisėtų lÅ«kesčių ir teisinio tikrumo principams, kadangi, jeigu reikalavimai pagal vekselį bÅ«tų įvykdyti, tai kredito gavėjo skola bankui bÅ«tų padengta ir garantija tiesiog pasibaigtų bei fondui nebeliktų pareigos mokėti garantinę iÅ¡mokÄ .

Be to, Å¡iandien D. G. (laiduotojui pagal vekselį) yra iÅ¡kelta fizinio asmens bankroto byla, kas irgi pagrindžia jo nemokumÄ . 4.7. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir tos aplinkybės, kad kreditavimo sutartis su fondo pritarimu buvo keista jau galiojant Nuostatų pakeitimams, kurie buvo įtraukti ir į nuo 2017 m. gegužės 27 d. galiojančiÄ Nuostatų redakcijÄ . Tuo bÅ«du, Å¡ioje byloje aktualus vekselis, su kuriuo susijęs Å¡is ginčas, buvo iÅ¡raÅ¡ytas ir laiduotas D.

G. 2014 m. rugsėjo 9 d. jau nuo 2012 m. sausio 1 d. galiojant Å¡ioje byloje aktualiems Nuostatų pakeitimas, kurie iÅ¡ esmės nepakeisti yra likę ir nuo 2017 m. gegužės 27 d. galiojančioje Nuostatų redakcijoje. Banko nuomone, fondo pritarimas kreditavimo sutarties pakeitimams vertintinas kaip garantijos pakeitimas plačiÄ ja prasme. Tuo bÅ«du, fondas, pritardamas kreditavimo sutarties pakeitimams, turėjo vadovautis nuo 2012 m. sausio 1 d. galiojančiais Nuostatais, kuriose padaryti pakeitimai yra likę ir nuo 2017 m. gegužės 27 d. galiojančiuose Nuostatuose. 4.8.

Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nepagrįstai nesutiko su banko pozicija, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ vekselio laiduotojo negali bÅ«ti prilyginamas iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ kredito gavėjo, taip pat, kad teisės aktai nenumato, jog kredito grÄ Å¾inimas gali bÅ«ti užtikrinamas laidavimu. Tai, kad bankas, be kitų užtikrinimo priemonių, pasirinko ir laidavimÄ ant kredito gavėjo iÅ¡duoto vekselio, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad Å¡iÄ priemonę bankas turi realizuoti iki kreipdamasis į fondÄ dėl garantinės iÅ¡mokos pagal garantijÄ .

Nuostatai aiÅ¡kiai ir konkrečiai nurodo užtikrinimo priemones, kuriomis be garantijos gali bÅ«ti užtikrinamas kredito grÄ Å¾inimas. Tiek garantijos iÅ¡davimo metu, tiek fondo sprendimo dėl garantinio įsipareigojimo vykdymo priėmimo metu, sprendžiant dėl garantijos sÄ lygų įvykdymo, vertinamos bÅ«tent iÅ¡ kredito gavėjo iÅ¡ieÅ¡kotos sumos, pagal kredito gavėjo iÅ¡duotus vekselius, bÅ«tent vekselio davėjas (o ne vekselio laiduotojas) neturi turėti realizuotino turto, kad kredito įstaiga įgytų reikalavimo teisę į garantinę iÅ¡mokÄ , fondas, įvykdęs garantinius įsipareigojimus, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę bÅ«tent į kredito gavėjÄ (o ne į laiduotojÄ ).

Pažymėjo, kad nei nutarimas, nei nuostatai, nei sutartis dėl garantijų teikimo nenumato galimybės Å¡alims susitarti dėl papildomų, juose neaptartų, užtikrinimo priemonių, tokių kaip laidavimo ir pan. Banko nuomone, tai, kad paraiÅ¡koje dėl garantijos suteikimo buvo nurodyti duomenys apie užtikrinimo priemonę – kredito gavėjo iÅ¡raÅ¡omÄ vekselį, kurį laiduoja D. K. (dabartinė pavardė G.), - jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad Å¡alys (bankas ir fondas) susitarė, kad ji privalo bÅ«ti realizuota iki bankui kreipiantis į fondÄ dėl garantinio įsipareigojimo įvykdymo.

Be to, bankas pasirinko Å¡iÄ užtikrinimo priemonę – D. G. laidavimÄ ant kredito gavėjo iÅ¡duoto vekselio, nes ja siekė užsitikrinti likusios skolos po garantinės iÅ¡mokos gavimo susigrÄ Å¾inimÄ (garantija garantavo tik 70 procentų negrÄ Å¾into kredito grÄ Å¾inimÄ ). 4.9. Å iuo atveju fondui reikalaujant, kad laiduotojas pagal vekselį įvykdytų reikalavimus, t. y. sumokėtų visÄ skolÄ , prieÅ¡tarauja garantijos esmei, nes jam jÄ sumokėjus garantija paprasčiausiai pasibaigs arba laiduotojas jÄ gali mokėti labai ilgÄ laikotarpį, jeigu mokės labai mažomis sumomis (laiduotojui mokant bankui po 1 Eur kas mėnesį fondas tikėtina spręs, kad reikalavimai pagal vekselį nėra įvykdyti).

Å iuo metu kredito gavėjas, kuris ir iÅ¡davė vekselį, kurį laidavo D. G., jau yra likviduotas dėl bankroto ir iÅ¡registruotas iÅ¡ Juridinių asmenų registro, todėl turi bÅ«ti laikoma, kad reikalavimai pagal kredito gavėjo iÅ¡duotÄ vekselį yra įvykdyti / realizuoti, o bankas įgijo teisę reikalauti sumokėti garantinę iÅ¡mokÄ pagal fondo iÅ¡duotÄ garantijÄ . Netgi vertinant D. G. mokumÄ (su kuo apeliantė nesutinka), iÅ¡ antstolio M. P. 2018 m. balandžio 25 d. pažymos matyti, kad jis jau daugiau kaip 6 mėnesius iki jos iÅ¡davimo neturi realizuotino turto, todėl ir tuo pagrindu bankas įgijo teisę į garantinę iÅ¡mokÄ .

5. Atsiliepime į ieÅ¡kovės UAB Medicinos banko apeliacinį skundÄ atsakovė UAB ŽEMĖS ŪKIO PASKOLŲ GARANTIJŲ FONDAS nurodė, kad: 5.1. Kredito gavėjui negrÄ Å¾inus kredito ar jo dalies, kredito įstaiga turi teisę kreiptis į bendrovę dėl garantinio įsipareigojimo įvykdymo tik pasibaigus kredito grÄ Å¾inimo terminui ar kredito sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ ir tik po to, kai įstatymų nustatyta tvarka kredito įstaigai įkeistas turtas ir (ar) turtinės teisės realizuoti ir (ar) reikalavimai pagal kredito įstaigai iÅ¡duotus vekselius įvykdyti.

Apeliantė įrodymų, kad įvykdė Å¡iuos reikalavimus, nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Ginčo dėl įrodymų nepateikimo byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad prieÅ¡ingas situacijos vertinimas, kai atsakovė iÅ¡mokėtų garantinę iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovei nesant informacijos apie įvykdytÄ vekselį (ar iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumÄ ) sÄ lygotų ieÅ¡kovės nepagrįstÄ praturtėjimÄ , kuomet ji turėtų galimybę įsiskolinimÄ pasidengti tiek iÅ¡ atsakovės, tiek iÅ¡ vekselio laiduotojo. 5.2.

Pažymėjo ir tai, kad garantijos gavėja, kreditavimo santykių profesionalė, sutiko su tokiomis atsakovės suteiktos garantijos sÄ lygomis ir įsipareigojo jų laikytis. Be to, apeliantė niekada neprašė į pasiraÅ¡omÄ sutartį įtraukti sÄ lygÄ , kad Nuostatų 15 punktas bÅ«tų netaikomas. Be to, neprašė pasiraÅ¡ytÄ sutartį pakeisti ir papildyti sÄ lygÄ , kad Nuostatų 15 punktas bÅ«tų netaikomas. Nagrinėjamu atveju apeliantė turėjo visas galimybes derėtis dėl garantijos sÄ lygų. 5.3.

Apeliantės argumentai dėl CK 6.157 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimo ir taikymo Å¡iai bylai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, kadangi apeliantė reikalauja Nuostatų apskritai netaikyti, o ne taikyti kitÄ Nuostatų redakcijÄ . 5.4. Apeliantė turėjo pareigÄ , prieÅ¡ kreipdamasi į atsakovę dėl garantinės iÅ¡mokos, realizuoti ir užtikrinimo priemonę laidavimÄ už kredito gavėjo iÅ¡duotÄ vekselį. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad viena iÅ¡ užtikrinimo priemonių buvo laidavimas už kredito gavėjo iÅ¡duotÄ vekselį, neva nereiÅ¡kia, kad Å¡iÄ priemonę bankas turėjo realizuoti iki kreipdamasis į atsakovę dėl garantinės iÅ¡mokos pagal garantijÄ .

Teismas pagrįstai nustatė, kad pati apeliantė prisiėmė pareigÄ realizuoti užtikrinimo priemonę pagal laidavimÄ . 5.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja garantijos esmei, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo, teisėtų lÅ«kesčių ir teisinio tikrumo principams bei nepažeidžia banko teisių. Apeliantė deklaratyviai nurodo, kad teismo sprendimas neva prieÅ¡tarauja garantijos esmei bei pažeidžia banko teises. Bankas yra verslo subjektas, laikytinas savo srities profesionalu, kuriam taikytini didesni atidumo, protingumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, todėl jam žinomi / turi bÅ«ti žinomi teisiniuose santykiuose taikomi elgesio standartai, jų nesilaikymo pasekmės ir su tuo susijusi galima jam pačiam tenkanti rizika. 5.6.

Apeliantė yra nesÄ Å¾ininga, nes siekia nepagrįstai praturėti. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad nėra jokios galimybės iÅ¡ laiduotojo iÅ¡siieÅ¡koti įsiskolinimo, tačiau, siÅ«lydama sudaryti taikos sutartį, siÅ«lo perleisti tik dalį reikalavimo į laiduotojÄ (tÄ , kuris yra užtikrintas garantu), o likusiÄ dalį nori pasilikti sau. 5.7. Atsakovė praÅ¡o atmesti 2019 m. rugpjūčio 9 d. ieÅ¡kovės UAB Medicinos banko apeliacinį skundÄ ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl garantinės išmokos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 8. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB Medicinos bankas ir UAB ,,Eurotiltas“ 2011 m. lapkričio 11 d. sudarė kredito sutartį Nr. LOAN_145912, kuri buvo keista 2011 m. spalio 11 d. papildomu susitarimu Nr. 1, 2012 m. balandžio 23 d. papildomu susitarimu Nr. 2, 2014 m. rugsėjo 9 d. papildomu susitarimu Nr. 3.

9. Tinkamas prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas: UAB ,,Eurotiltas“ iÅ¡raÅ¡ytu 2011 m. rugpjūčio 11 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, kurio suma 720 000 Lt, apmokėjimo terminas 5 dienos po pateikimo, vekselio pateikimo vizuoti terminas pratęstas iki 2017 m. sausio 3 d.; Å¡iaudų smulkinimo ir granulių gamybos įrengimų komplekto Å SGL įkeitimu pagal 2011 m. lapkričio 11 d. sutartinio įkeitimo lakÅ¡tÄ (įkeitimo identifikavimo kodas 02/2/2011/00/110927); betoninės konstrukcijos automobilių svarstyklių įkeitimu pagal 2011 m. gruodžio 7 d. sutartinio įkeitimo lakÅ¡tÄ (įkeitimo identifikavimo kodas 02/2/2011/00/12887); UAB ŽEMĖS ŪKIO PASKOLŲ GARANTIJŲ FONDO 2011 m. rugpjūčio 24 d. garantija.

10. UAB ,,Eurotiltas“ ir ieÅ¡kovė teikė atsakovei paraiÅ¡kÄ ,,Dėl garantijos suteikimo“, kurioje buvo nurodytos visos pagrindinės kredito sutarties, kurios užtikrinimui siekta gauti garantijÄ , sÄ lygos, t. y. kredito suma 720 000 Lt, kredito grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonės (pati garantija, Å¡iaudų smulkinimo ir granuliavimo įrangos bei automobilių svarstyklių įkeitimas, taip pat UAB ,,Eurotiltas“ paprastasis neprotestuotinas 720 000 Lt vekselis, kurį laiduoja D. K.). 2011 m. rugpjūčio 24 d. buvo iÅ¡duota garantija.

11. Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2383-638/2016 UAB ,,Eurotiltas“ iÅ¡kelta bankroto byla, o 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi buvo patvirtintas ieÅ¡kovės finansinis reikalavimas bankroto byloje. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 18 d. priėmė sprendimÄ dėl BUAB ,,Eurotiltas“ pabaigos.

12. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė J. Å . pagal UAB ,,Eurotiltas“ iÅ¡raÅ¡ytÄ 2014 m. rugsėjo 9 d. paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį iÅ¡davė 2016 m. lapkričio 30 d. vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. JÅ -13658.

13. UAB Medicinos bankas kreipėsi į UAB ŽEMĖS ŪKIO PASKOLŲ GARANTIJŲ FONDĄ su 2018 m. gegužės 16 d. praÅ¡ymu Nr. S/00/2018-1570 ,,Dėl garantijos iÅ¡mokos sumokėjimo“. UAB ŽEMĖS ŪKIO PASKOLŲ GARANTIJŲ FONDAS, iÅ¡nagrinėjęs minėtÄ banko praÅ¡ymÄ , 2018 m. liepos 31 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 5A-16/2018 nutarė nevykdyti garantinio įsipareigojimo ieÅ¡kovei pagal bendrovės 2011 m. rugpjūčio 24 d. suteiktÄ garantijÄ . Dėl nagrinėjamai situacijai taikytinos veiklos nuostatų redakcijos ir precedentų 14.

UAB ŽEMĖS ŪKIO PASKOLŲ GARANTIJŲ FONDO garantijų teikimas yra reglamentuojamas ne tik garantijų teikimo sutartimis, tačiau taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D330 patvirtintais UAB ŽEMĖS ŪKIO PASKOLŲ GARANTIJŲ FONDO veiklos nuostatais su vėlesniais pakeitimais (toliau – Nuostatai) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ su vėlesniais pakeitimais (toliau – Nutarimas) 15.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kadangi Å¡iuo atveju garantija buvo sudaryta 2011 m. rugpjūčio 24 d., tai rizika dėl Å¡ios garantijos suteikimo sÄ lygų ir reikalavimai dėl jos vykdymo buvo vertinami pagal 2011 m. rugpjūčio 24 d. galiojusiÄ Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 3D-453 patvirtintÄ UAB ŽEMĖS ŪKIO PASKOLŲ GARANTIJŲ FONDO nuostatų redakcijÄ .

16. Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apeliantė UAB Medicinos bankas nesutiko. Nurodė, kad banko nuomone, Å¡iuo atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi ta nuostatų redakcija, kuri galiojo fondui priimant 2018 m. liepos 31 d. sprendimÄ dėl garantinio įsipareigojimo vykdymo, t. y. turi bÅ«ti vadovaujamasi Nuostatų redakcija, kuri galiojo nuo 2017 m. gegužės 27 d. (patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2017 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 3D-361). Apeliantės nuomone, teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.157 straipsnio 2 dalį, numatančiÄ , kad imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sÄ lygoms. Å iuo atveju tarp Å¡alių yra susiformavę tęstiniai sutartiniai santykiai, kurie prasidėjo fondui iÅ¡davus garantijÄ ir tęsiasi iki garantijos įvykdymo ar jos pabaigos kitais pagrindais.

17. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog ginčo atveju turėtų būti taikoma atsakovės nuostatų redakcija, galiojusį ne garantijos išdavimo, o veiksmų atlikimo metu.

18. Pagal bendrÄ jį teisės principÄ lex benignior retro agit (teisės aktų galiojimas laike) teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų galiojimas atgal neleidžiamas, nebent teisės aktu bÅ«tų suÅ¡velninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebÅ«tų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams. Bendrasis teisės principas lex retro non agit reiÅ¡kia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam, jog būtų pateisinamas civilinės teisės normos galiojimas iki jos priėmimo susiklosčiusiems santykiams reguliuoti, būtinas šiuo klausimu įstatymo leidėjo aiškus ir nedviprasmiškas pozicijos pareiškimas; tai galima padaryti tik įstatymo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/1999). Teisėtai įgyta teisė pripažįstama ir nuo pažeidimų ginama jos atsiradimo metu galiojusių teisės normų pagrindu, o atliktų veiksmų atitiktis teisės aktuose įtvirtintam teisiniam reglamentavimui tikrinamas pagal jų atlikimo metu galiojusias teisės normas.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad garantijÄ sudarius 2011 m. rugpjūčio 24 d., jos sÄ lygos ginčo dalyje turėtų bÅ«ti vertinamos pagal 2011 m. rugpjūčio 24 d. galiojusiÄ Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3D330 patvirtintÄ UAB ŽEMĖS ŪKIO PASKOLŲ GARANTIJŲ FONDO veiklos nuostatų redakcijÄ .

20. Apeliantė taip pat nurodė, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo ir fondo pozicija, kad nuostatų redakcijos, kuri galiojo nuo 2010 m. rugpjūčio 15 d. ir kuriai galiojant buvo išduota 2011 m. rugpjūčio 24 d. garantija, pakeitimai, vertintini kaip imperatyviųjų teisės normų pasikeitimai ir jie garantijai netaikytini. Apeliantės teigimu, pakeitimai yra kosmetiniai ir jie nesukelia jokių kitokių teisinių pasekmių.

21. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka. CK normos, reglamentuojančios garantijos teisinius santykius, yra dispozityvios ir nenustato griežtai apibrėžtų garanto atsakomybės dėl prievolės įvykdymo sÄ lygų. Tai reiÅ¡kia, jog Å¡alys gali susitarti dėl kitų garanto teisės atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimus atsiradimo sÄ lygų. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ . Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai.

Tai reiÅ¡kia, kad sutarties Å¡alis įpareigoja ne vien sutarties sÄ lygos, bet ir įstatymų nuostatos. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad prievolė laikoma įvykdyta netinkamai, jei įvykdoma tik iÅ¡ dalies, jei praleidžiamas įvykdymo terminas, pažeidžiamos kitos sutartos jos vykdymo sÄ lygos, bendradarbiavimo pareiga, imperatyviosios teisės normos ar bendro pobÅ«džio pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-611/2018, 20 punktas).

Taigi Å¡alys greta vykdytinų sutarties sÄ lygų yra saistomos imperatyviųjų teisės normų.

22. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016 52 punktÄ ; 2017 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2017 31 punktÄ ; 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-701/2017 21 punktÄ ).

Imperatyvus teisės normų pobūdis reiškia, kad nors civilinių santykių dalyviai yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas sudarydami sandorius (sutartis), tačiau laisvė sudarinėti sandorius nėra absoliuti, sutartinė laisvė yra ribojama visų pirma imperatyviosiomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015).

23. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo ir atsakovės argumentams, kad Nuostatų sÄ lyga, reguliuojanti kreipimosi į atsakovę tvarkÄ , yra imperatyvi. Pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sÄ lygoms (CK 6.157 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad Å¡alys bÅ«tų suderinusios pasikeitusių imperatyvių normų taikymo galimybę iki teisinio reguliavimo pasikeitimo sudarytiems sandoriams. Taigi, nors imperatyvių teisės normų pasikeitimas nereikalauja keisti sutarties, sutartis turi bÅ«ti vykdoma atsižvelgiant į imperatyvias teisės normas.

24. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl nagrinėjamai situacijai taikytinų Nuostatų redakcijų, taip pat nurodė, kad apeliantės nuomone, teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 6.157 straipsnio 2 dalį, numatančiÄ , kad imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sÄ lygoms. TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliantė padarė vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. e3K-3-158-690/2018, e3K-3-470-687/2018 ir e3K-3-82-378/2019, kuriose aiÅ¡kiai nurodoma, kad esant tęstiniam sutartinių santykių pobÅ«džiui, sutarties vykdymas turi atitikti imperatyviÄ sias teisės normas, galiojančias vykdant sutartį, o ne jÄ sudarant. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-717-330/2017 ir Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2498-467/2018.

25. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai); sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panaÅ¡ios į jas.

26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne kartÄ minėta, kad precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.). Apeliantės pateiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų kitose bylose, ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi nesutampa, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje priėmęs sprendimÄ dėl Å¡alių ginčo nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

Dėl praÅ¡ymo iÅ¡mokėti garantinę iÅ¡mokÄ atmetimo pagrįstumo 27. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija yra vienaÅ¡alis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar jÄ Ä¯vykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sÄ lygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Teisės doktrinoje yra iÅ¡skiriamos dviejų rÅ«Å¡ių garantijos – nepriklausomos (garantijos pagal pirmÄ pareikalavimÄ , įskaitant banko garantijas) ir paprastosios (sÄ lyginės) garantijos.

Tokio skirstymo pagrindas – garanto prievolės priklausomumas nuo ja užtikrinamos prievolės. Nepriklausomoje garantijoje (garantija pagal pirmÄ pareikalavimÄ ) iÅ¡ jos kylantis garanto įsipareigojimas nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti garantija yra iÅ¡duota. Paprastosios (arba sÄ lyginės) garantijos atveju yra prieÅ¡ingai, nes užtikrinto sandorio neįvykdymas yra bÅ«tinoji iÅ¡ tokios garantijos kylančios garanto prievolės sÄ lyga. Å iuo atveju garantas kreditoriui atsako tik tada, jeigu skolininkas prievolės, už kuriÄ garantuojama, neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai, o garanto prievolė priklauso nuo pagrindinės prievolės sÄ lygų, jų neįvykdymo apimties ir kitų iÅ¡ pagrindinės prievolės turinio kylančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012).

28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Sutartis dėl garantijų teikimo Nr. 3G-10/8 tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta 2010 m. spalio 7 d., o garantija Nr. 1G-348/2011 buvo sudaryta 2011 m. rugpjūčio 24 d. Å iuo atveju tarp Å¡alių nekilo ginčas, kad buvo sudaryta paprastoji (sÄ lyginė) garantija.

29. Kaip minėta, garantija laikomas vienaÅ¡alis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma atsakyti kreditoriui, jeigu to kreditoriaus skolininkas prievolės neįvykdys ar jÄ Ä¯vykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sÄ lygomis. Garantija savo esme yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo garantas įsipareigoja sumokėti nurodytÄ pinigų sumÄ kreditoriui, jei jis savo reikalavimÄ garantui pareikÅ¡, laikydamasis visų garantijoje nustatytų reikalavimų. Kadangi garantija nustatyto įsipareigojimo įvykdymas sukelia tiesioginius turtinius padarinius garantui, tai jo pareiga mokėti garantijos sumÄ kyla tik tada, kai yra įvykdomos visos garantijoje nurodytos jos vykdymo sÄ lygos.

Griežtas garantijos sÄ lygų laikymasis užtikrina tinkamÄ garanto vienaÅ¡alių įsipareigojimų įgyvendinimÄ , kreditoriaus teisėtus lÅ«kesčius gauti garantijos sumÄ , civilinių teisinių santykių aiÅ¡kumÄ bei stabilumÄ , nes visiems jų dalyviams garantuojamas teisinis tikrumas, kad tik egzistuojant visoms nurodytoms aplinkybėms garantija atliks savo kaip prievolės užtikrinimo priemonės funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2012). 30. 2011 m. rugpjūčio 24 d. (garantijos iÅ¡davimo metu) galiojusių UAB ŽEMĖS ŪKIO PASKOLŲ GARANTIJŲ FONDO veiklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2003 m. rugpjūčio 11 d.

įsakymu Nr. 3D-330 (Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2010 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 3D-723 redakcija), 15 punkte yra numatyta, kad kredito gavėjui negrÄ Å¾inus kredito ar jo dalies, kredito įstaiga turi teisę kreiptis į Bendrovę dėl garantinio įsipareigojimo įvykdymo tik pasibaigus kredito grÄ Å¾inimo terminui ar kredito sutartį nutraukus prieÅ¡ terminÄ ir tik po to, kai įstatymų nustatyta tvarka kredito įstaigai įkeistas turtas ir (ar) turtinės teisės realizuoti ir (ar) reikalavimai pagal kredito įstaigai iÅ¡duotus vekselius įvykdyti.

31. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės reikalavimas dėl įvykdytų prievolių pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ vekselį pažeidžia garantijos esmę. Atsakovė nesutiko su tokia ieÅ¡kovės pozicija, kadangi ieÅ¡kovė kreipimosi į atsakovę dėl garantinės iÅ¡mokos metu, dokumento, pagrindžiančio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ vekselio laiduotojo negalimumo akto nepateikė. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovė, priimdama sprendimÄ atsisakyti vykdyti garantijÄ ieÅ¡kovei nepateikus visų reikalaujamų dokumentų, vadovavosi tinkama Nuostatų redakcija, kadangi juose yra aiÅ¡kiai suformuotos sÄ lygos, kurioms esant garantinis įsipareigojimas gali bÅ«ti vykdomas ir kada praÅ¡ymas dėl jo įvykdymo gali bÅ«ti pateikiamas.

32. Apeliantė nurodė, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 15 d. galiojanti Nuostatų redakcija numatė dvi užtikrinimo priemones: turto ir (ar) turtinių teisių įkeitimÄ ir vekselį. Taip pat nuostatuose yra akcentuojami bÅ«tent kredito gavėjo (ne)įvykdyti reikalavimai. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka, tačiau sprendžia, kad apeliantė per siaurai aiÅ¡kina kredito gavėjo, kaip skolininko, apeliantės atžvilgiu sÄ vokÄ .

33. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariÄ jÄ prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palÅ«kanų sumokėjimÄ , už nuostolių atlyginimÄ , už netesybų sumokėjimÄ ), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnis).

34. Taigi, iÅ¡analizavus nagrinėjamam klausimui aktualų teisinį reglamentavimÄ spręstina, kad trečiasis asmuo, laidavęs už kredito gavėjo UAB ,,Eurotiltas“ skolas ieÅ¡kovei, įsipareigojo besÄ lygiÅ¡kai, visu savo turtu solidariai atsakyti už kredito gavėjo įsipareigojimus ieÅ¡kovei pagal iÅ¡raÅ¡ytÄ vekselį. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nepagrįstas yra apeliantės argumentas, kad bÅ«tent vekselio davėjas (o ne vekselio laiduotojas) neturi turėti realizuotino turto, o fondas, įvykdęs garantinius įsipareigojimus, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę bÅ«tent į kredito gavėjÄ (o ne į laiduotojÄ ).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė pati pasirinko įstatymuose numatytas kredito sutarties užtikrinimo priemones, todėl nagrinėjamu atveju pati prisiėmė rizikÄ dėl suteikto kredito tinkamo įvykdymo bei įsipareigojo pirmiausia iÅ¡naudoti visas prisiimtas kredito sutarties užtikrinimo priemones ir tik po to kreiptis į atsakovę, pateikusi atitinkamus įrodymus dėl prievolių (ne)įvykdymo, dėl garantinės iÅ¡mokos gavimo.

35. Pažymėtina, kad garantijos, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«do, sÄ lyginį pobÅ«dį lemia ir jos subsidiarumas, kuris reiÅ¡kia galimybės priverstinai įgyvendinti garanto prievolės įvykdymÄ atsiradimÄ tik tuo atveju, jei pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio sÄ skaita galima įvykdyti prievolę. Analizuojant garanto subsidiariÄ jÄ atsakomybę už skolininko prievolės įvykdymÄ kreditoriui, esant pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų daugetui (pavyzdžiui, vienos prievolės įvykdymÄ užtikrinus hipoteka, įkeitimu ir garantija), garantas disponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia savo reikalavimus, kylančius iÅ¡ pagrindinės prievolės, patenkintų, nukreipdamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ konkretų įkeistÄ turtÄ , t. y. pasinaudotų daiktiniais prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dais.

Ir tik tokiu atveju, jei pardavus įkeistÄ turtÄ gautos sumos nepakaktų kreditoriaus reikalavimams patenkinti, jis galėtų reikalauti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ kito pagrindinio skolininko neįkeisto turto, o esant negalimam iÅ¡ieÅ¡kojimui iÅ¡ Å¡io turto – pareikÅ¡ti reikalavimÄ garantui dėl skolininko prievolės įvykdymo. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog prievolės užtikrinimo priemonė pagal laidavimÄ liko nerealizuota, o apeliantė patvirtino, jog užtikrinimo priemone nepasinaudojo.

Taigi, teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad susiklosčius situacijai, kai atsakovė iÅ¡mokėtų garantinę iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovei nesant informacijos apie įvykdytÄ vekselį (ar iÅ¡ieÅ¡kojimo negalimumÄ ) sÄ lygotų ieÅ¡kovės nepagrįstÄ praturtėjimÄ , kuomet ji turėtų galimybę įsiskolinimo padengimÄ gauti iÅ¡ atsakovo ir papildomai nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ vekselio laiduotojÄ .

36. Kreditorė (nagrinėjamu atveju apeliantė), norėdama gauti garantijoje nurodytos prievolės įvykdymÄ iÅ¡ garanto, visais atvejais privalo atlikti garantijoje nurodytus veiksmus – kreiptis į garantÄ raÅ¡tu, įrodyti pagal garantijÄ reikalaujamų aplinkybių egzistavimÄ arba nebuvimÄ , pateikti tai įrodančius dokumentus ir panaÅ¡iai. Vadovaujantis CK 6.92 straipsnio 4 dalimi, jeigu kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai neatitinka garantijos sÄ lygų arba pateikti pasibaigus garantijos terminui, tai garantas turi teisę atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimÄ .

37. Kaip jau ne kartÄ pažymėta teismų praktikoje, aplinkybė, kad atsakovės akcininkas yra valstybė, o jos veikla sureguliuota teisės aktais, savaime nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog apeliantė negalėjo derėtis su atsakove dėl garantijos sÄ lygų. Kadangi byloje nėra duomenų dėl to, kad apeliantė su atsakove derėjosi dėl garantijos sÄ lygų, laikytina, kad su atsakovės iÅ¡duota garantija ir jos sÄ lygomis apeliantė sutiko. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys sutiko dėl garantijų teikimo sutarties sÄ lygų ir įsipareigojo jų laikytis, suprasdamos, kad tik prisiimtų sutartinių įsipareigojimų laikymasis (vykdymas) sukuria atitinkamas teises bei pareigas, darytina iÅ¡vada, kad apeliantės argumentai dėl to, jog atsakovė visiÅ¡kai nepagrįstai iÅ¡ apeliantės reikalavo įrodyti sÄ lygas, kurioms esant ji įgijo teisę į garantinę iÅ¡mokÄ , yra atmestini.

38. Apeliantė taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo aplinkybės, kad 2017 m. gegužės 27 d. galiojančių Nuostatų redakcija buvo papildyta nauju 24 punktu, kuris aiÅ¡kiai nustatė, kada kredito įstaiga įgyja reikalavimo teisę pagal fondo iÅ¡duotÄ garantijÄ tuo atveju, kai kredito įstaigos naudai yra iÅ¡duotas vekselis. Teismas neįvertino ar Å¡is pakeitimas yra imperatyvus ar ne, ar juo turi bÅ«ti vadovaujamasi nagrinėjamu atveju, ar ne. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė, priimdama sprendimÄ dėl garantijos (ne)iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovei, pagrįstai vadovavosi veiklos nuostatų redakcija, kuri galiojo iÅ¡duodant garantijÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo aiÅ¡kinti nuo 2017 m. gegužės 27 d. galiojančių Nuostatų redakcijos.

39. Dėl nurodytų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantė neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 40. Atsakovė UAB ŽEMĖS ŪKIO PASKOLŲ GARANTIJŲ FONDO atsilipime į apeliacinį skundÄ prašė priteisti 700 Eur iÅ¡laidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginimÄ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ pateikimÄ . Pateikė patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus.

41. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d.

įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio (8.11 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikus nepakeistÄ , atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ apeliantės (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties 42. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys teisinės įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų iÅ¡samiau nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ apeliantės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko (juridinio asmens kodas 112027077) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ŽEMĖS ŪKIO PASKOLŲ GARANTIJŲ FONDAS (juridinio asmens kodas 124261860) naudai 700 Eur (septynis Å¡imtus eurų) atstovavimo iÅ¡laidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti. Teisėjai Antanas Rudzinskas Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė Aldona Tilindienė