2023-10-25 Nr. AB-18774-3-64-3-01983-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-577-1047/2023

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01983-2023-4

Procesinio sprendimo kategorija 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas nušalinti Raseinių rajono policijos komisariatą, paskirti įvykį ištirti kitam policijos komisariatui.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. gegužės 22 d. įforminant autoįvykį buvo suklastotos eismo įvykio aplinkybės. Buvo įvertintos ne visos įvykio aplinkybės, ekspertizės išvadoje yra daug neaiškumų. Nurodė, kad nesupranta, kodėl komisariato veiklos skyriaus viršininkė nenagrinėjo pareiškėjo pareiškimo.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Teismas, įvertinęs pateikto skundo turinį, sprendė, jog pareiškėjo keliamas ginčas iš esmės yra susijęs su netinkamai atliktu administracinio nusižengimo tyrimu, t. y. šiuo atveju ginčas susijęs su veikla administracinių nusižengimų srityje.

Pareiškėjas pateikė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2023 m. liepos 31 d. raštą Nr. 40-S-8361 „Dėl gauto pareiškimo“, kuriame pareiškėjui nurodyta, jog 2023 m. gegužės 3 d. administracinio nusižengimo byloje buvo priimta įsiteisėjusi Šiaulių apygardos teismo nutartis, kuria Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarties dalis dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimo buvo palikta galioti. Pareiškėjui paaiškinta, kada Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatyta tvarka galima atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Aplinkybė, kad rašte nurodyta jo apskundimo tvarka administraciniam teismui pagal ABTĮ, taip pat skundžiamo akto forma (raštas, ne nutarimas), nepaneigia kilusio ginčo pobūdžio, atitinkamai nepakeičia bylos rūšinio teismingumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1729-756/2021).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatą patikrinti padarytas klaidas bei atlikti tyrimą iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad 2021 m. gegužės 22 d. įforminant autoįvykį buvo suklastotos eismo įvykio aplinkybės. 2022 m. spalio 5 d. buvo pažeistos pareiškėjo teisės teikti įrodymus. Skunde nurodyta tyrėja ekspertams perdavė klaidingus duomenis apie kelio važiuojamosios dalies plotį. Skyriaus viršininkė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įrodymų klastojimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriuos nustatęs administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš jų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas.

Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis ginčas – asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas arba vienas kitam nepavaldžių viešojo administravimo subjektų konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-624/2017, 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-70-520/2022).

Viešojo administravimo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje – tai teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas.

Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesą reglamentuoja ANK. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (atitinkamai įvertinant ir šį nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusių asmenų įgaliojimus bei veiksmus) nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-573-575/2019); taip pat kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas ne tik administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo, bet ir jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-884/2008, 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su administracinio teisės pažeidimo byloje (ne)nustatytomis aplinkybėmis, jų vertinimu, iš esmės mano, kad tyrimo veiksmus atlikę pareigūnai buvo šališki, skunde prašė nušalinti Raseinių rajono policijos komisariatą, paskirti įvykį ištirti kitam policijos komisariatui, atskirajame skunde prašė įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatą patikrinti padarytas klaidas bei atlikti tyrimą iš naujo. Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi ir 151 straipsniu atskirajame skunde negalima kelti atskirų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje AS492-242/2014). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo dalyką ir pagrindą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjo skundo reikalavimai susiję su siekiu inicijuoti ginčą dėl administracinio nusižengimo bylos teisenos, o ne viešojo administravimo srityje. Pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės nėra susijusios su viešojo administravimo sritimi, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai nenagrinėtini administracinio teismo. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė jokių teisinių argumentų, sudarančių pagrindą kitaip vertinti jo skundo esmę, nesilaikyti aptarto reglamentavimo, nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos.

Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ įtvirtintas proceso teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Arūnas Sutkevičius