N-575-684-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N575-684/2012

Teisminio proceso Nr. 4-62-3-00796-2010-0

Procesinio sprendimo kategorija 50.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutarties H. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Girstupio policijos nuovados (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena H. B. atžvilgiu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo buvo nutraukta, asmens veikoje nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad ATPK 188 straipsnio analizė nulemia išvadą, jog savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės, nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai yra vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Pabrėžė, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.

Esant civilinių teisių pažeidimams, jos gali būti nustatyta tvarka apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.137 str. 2-3 d., 1.138 str.). Atsižvelgiant į tai, nurodė, jog Institucijai gavus A. K. prašymą, komisariato vadovas, vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-348 patvirtinto Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno (apylinkės inspektoriaus) tarnybinės veiklos aprašo (toliau – ir Aprašas) 39 punktu, užrašė rezoliuciją „organizuoti administracinę teiseną pagal ATPK 187 ir 188 straipsnius“, kadangi nustatė, jog yra akivaizdžių administracinio teisės pažeidimo požymių, o Institucijos viršininkas užrašė rezoliuciją „pradedu ATP bylos teiseną pagal ATPK 188 straipsnį”, todėl Aprašo 39.1 punkto nuostatos nebuvo nepažeistos.

Atkreipė dėmesį, kad pagal Aprašo 43 punktą apylinkės inspektorius, gavęs pareiškimą su rezoliucija, nurodyta Aprašo 39.1 punkte, ir nustatęs visus administracinio teisės pažeidimo požymius, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir bylą perduoda nagrinėti kompetentingam pareigūnui (organui) (Aprašo 43.1 p.), o nenustatęs visų administracinio teisės pažeidimo požymių, surašo nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (jeigu ji nebuvo pradėta, priimamas nutarimas nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos) ir pateikia jį tvirtinti įgaliojimus turinčiam pareigūnui (jei apylinkės inspektorius neturi įgaliojimų priimti nutarimų).

Nutarimas surašomas laisva forma, bet laikantis ATPK 286 straipsnyje nurodytų reikalavimų. Nutarimo kopija išsiunčiama (įteikiama) nukentėjusiajam, išaiškinus apskundimo tvarką (Aprašo 43.2 p.). Nurodė, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas, nagrinėdamas A. K. prašyme nurodytus 2010 m. birželio 17 d., 2010 m. rugpjūčio 5 d. ir 2010 m. rugpjūčio 12 d. H. B. veiksmus dėl kėsinimosi nuversti ir sunaikinti atminimo kryžių, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, bei surinkęs šiame prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, nustatė, jog 0,06 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2005 m. sausio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg.

Nr. 566, pagrindu, nuosavybės teise priklauso H. B.. Be to, Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartimi buvo paliktas galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-00740-528/2009 pagal ieškovo H. B. ieškinį atsakovei D. O. K. dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, kurioje ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, stovintį kryžių.

Pažymėjo, kad CK 6.395 straipsnio 1 dalis numato, jog parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas, tačiau nagrinėjamu atveju kryžiaus nuosavybės teisės perėjimo klausimas neaptartas, todėl laikytina, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esantį kryžių perėjo žemės sklypo pirkėjui, kadangi ieškovas, įsigydamas žemės sklypą, apie jame stovintį kryžių žinojo ir jis prie pirkimo-pardavimo sutarties esančiame žemės sklypo plane yra pažymėtas.

Taip pat pabrėžė, kad Institucijos pareigūnas nustatė, jog atminimo kryžius, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra Kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas ir nepatenka į kultūros paveldo objektų teritorijas ar apsaugos pozonius bei yra nesudėtingas inžinerinis statinys, kuriam neprivalomas statinio projektas ir nereikalingas statybos leidimas (statybai ar griovimui), toks statinys nepripažįstamas tinkamu naudoti ir neregistruojamas Nekilnojamojo turto registre, o Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-83-331/2011 pagal pareiškėjų O.

K., D. B., N. B., L. Z. (teisių perėmėjas A. Z.), P. K. ir A. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui H. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios H. B. nugriauti ir pašalinti atminimo kryžių, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad H. B. veiksmai griaunant kryžių nebuvo savavališki ir buvo atliekami laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d.

įsakymu Nr. 184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002, galiojusio iki 2010 m. spalio 1 d., 12.3 p.), o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadarė esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams, todėl Institucijos nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta pagrįstai ir teisėtai.

II. Apeliaciniu skundu A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato Girstupio policijos nuovados 2010 m. rugsėjo 10 d. nutarimą bei grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad teismas netinkamai aiškino ATPK 188 straipsnį, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį. Teigia, jog pagrindinis ATPK 188 straipsnyje įtvirtinto pažeidimo (savavaldžiavimo) požymis yra tai, kad vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, tačiau teismas šio požymio nevertino ir dėl jo nepasisakė. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla, kurioje vienas iš reikalavimų uždrausti H. B. nugriauti ar pašalinti atminimo kryžių, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Taip pat atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių fotolentelių matyti, kad H. B. 2010 m. rugpjūčio 12 d. iškasė griovius aplink minėtą kryžių, t. y. sprendžiant ginčą dėl kryžiaus nugriovimo, asmuo ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas jį nugriauti bei suniokoti aplinką.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra objektyvi ir teisėta, priimta tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 188 straipsnyje įtvirtinta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 Lt iki 200 Lt ir baudą pareigūnams – nuo 200 Lt iki 500 Lt.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad vienas iš būtinų požymių atsakomybei pagal ATPK 188 straipsnį kilti yra tai, jog asmuo savo teisę vykdo pažeisdamas įstatymų nustatytą tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-2708/2010). Nesant šio požymio, asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį. Taigi nagrinėjamu atveju analizuotina, ar H. B., imdamasis veiksmų atminimo kryžiaus, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nugriovimui ir pašalinimui, laikėsi įstatymų nustatytos tvarkos.

Pabrėžtina, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame stovi minėtas atminimo kryžius, nuosavybės teise priklauso H. B.. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2005 m. sausio 24 d. pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (b. l. 68-69). Be to, iš byloje esančio Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritorinio padalinio 2010 m. rugpjūčio 19 d. rašto Nr. 2K-1570 dėl kryžiaus, esančio sklype (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 27), matyti, kad minėtas kryžius nėra Kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas ir nepatenka į kultūros paveldo objektų teritorijas ar apsaugos pozinius.

Atitinkamai Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. sausio 10 d. rašte dėl pastatyto kryžiaus (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 67), nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. D1-420 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07.2002 1 priedo 2 lentelę į nesudėtingų inžinerinių statinių I grupę patenka ir kryžius iki 5 m aukščio, o to paties įsakymo 12.3 punktas numato, jog I grupės nesudėtingiems statiniams neprivalomas statinio projektas ir nereikalingas statybos leidimas (statybai ar griovimui), toks statinys nepripažįstamas tinkamu naudoti ir neregistruojamas Nekilnojamojo turto registre.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 2 d. nutartimi (b. l. 24-26) palikto galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-00740-528/2009 pagal ieškovo H. B. ieškinį atsakovei D. O. K. dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, kurioje ieškovas ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ieškovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, stovintį kryžių, ir pažymėjo, kad CK 6.395 straipsnio 1 dalis numato, jog parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas, tačiau nagrinėjamu atveju kryžiaus nuosavybės teisės perėjimo klausimas neaptartas, todėl laikytina, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esantį kryžių perėjo žemės sklypo pirkėjui – H.

B., kadangi ieškovas, įsigydamas žemės sklypą, apie jame stovintį kryžių žinojo ir kryžius yra pažymėtas prie pirkimo-pardavimo sutarties esančiame žemės sklypo plane. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimo (b. l. 95-102) turinio ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-83-331/2011 pagal pareiškėjų O. K., D. B., N. B., L. Z. (teisių perėmėjas A. Z.), P. K. ir A.

K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Kauno miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui H. B. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nebuvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios H. B. nugriauti ir pašalinti atminimo kryžių, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjų O. K., D. B., N. B., L. Z. (teisių perėmėjas A. Z.), P. K. ir A. K. skundą tenkino tik iš dalies ir panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyriaus 2007 m. spalio 22 d. leidimą Nr. 36-6-634 kirsti, genėti ar pertvarkyti saugotinus želdinius, augančius ne miško žemėje bei jo sudėtyje esančią Želdinių persodinimo, kirtimo, atsodinimo schemą ((duomenys neskelbtini), Kaunas) (b. l. 95-102), tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. nutartimi minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimas buvo pakeistas ir administracinė byla ta apimtimi, kuria buvo patenkintas reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos skyriaus 2007 m. spalio 22 d. leidimą Nr. 36-6-634, nutraukta (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Taigi, remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju H. B. veiksmai griaunant kryžių buvo atliekami laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl jo veikoje nėra ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties. Tai įvertinus, konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena H. B. atžvilgiu dėl ATPK 188 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, asmens veikoje nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, buvo nutraukta pagrįstai ir teisėtai (ATPK 250 str. 1 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius