4a7db0d0-cac8-49f3-b7df-1d91d1de41db · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                                        Administracinė byla Nr. I-2246-189/2012                                                                                                        Proceso Nr. 3-61-3-00431-2012-6                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija 16.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 18 d.Vilnius              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka, sekretoriaujant Daliai Kalantienei,              raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

T. (R. T.) skundÄ atsakovui LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui – kalėjimui (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo.             Teisėjas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:              pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu (b. l. 1 - 4) ir patikslintu praÅ¡ymu (b. l. 11-13) kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K) už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. 3268,78 Lt.             PaaiÅ¡kino, jog dirba LukiÅ¡kių TI - K statutiniu valstybės tarnautoju.

Nurodė, jog darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl to, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. atsakovas apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ, Valstybės tarnybos įstatymas) 23 str. 2 d., kuriame yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai. Todėl minėtu laikotarpiu pareiškėjui už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. nebuvo išmokėta 3268,78 Lt.             Nurodė, jog 2009 m. gruodžio 11 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ , kuriame buvo pripažinta, kad „Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“, kuriame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai (kiekvienas žmogus turi teise gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ) ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

             Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad Konstituciniam teismui pripažinus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo IV skyrių prieÅ¡taraujančiu Konstitucijos 48 str. 1 d., pareiÅ¡kėjo pažeistos teisės turėtų bÅ«ti apgintos ir iÅ¡mokėta neteisėtai dėl 70 proc. ribojimo neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio priedų ir priemokų sumos dalis.             Pažymėjo, jog apie savo teises į teisingÄ apmokėjimÄ pažeidimÄ sužinojo nuo 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos, todėl mano, kad nuo Å¡ios dienos ir atsirado teisė dėl pažeistų teisių gynimo kreiptis į teismÄ .             Atsakovas LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimų (b. l. 17-18, 21-22) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Nurodė, jog Lukiškių TI – K apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius pareiškėjui pagrįstai taikė Įstatymo 23 str. 2 d. reikalavimus. Remdamasis VTĮ 23 str. 2 d., Konstitucijos 6 str. 1 d., 7 str., 102 str., 107 str. 2 d. pažymėjo, jog pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigūnams, tiek valstybės valdžios institucijoms. Teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai.

Todėl tuo remiantis nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas LukiÅ¡kių TI-K, skaičiuojant ir iÅ¡mokant darbo užmokestį pareiÅ¡kėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. LukiÅ¡kių TI-K, neiÅ¡mokėdama pareiÅ¡kėjų minimos darbo užmokesčio dalies vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl elgėsi pagrįstai ir teisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas su patikslintu skundu į teismÄ kreipėsi tik 2012-02-24 prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .             Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimo (b. l. 19-20) argumentais prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Nurodė, jog įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Todėl tol, kol nustatyta tvarka nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad VTĮ 23 str. 2 d. nuostata, jog pareigūnams mokamos priemokos negali viršyti 70 procentų pareiginės algos prieštarauja Konstitucijai, VTĮ 23 str. 2 d. nuostatos buvo teisėtos ir valstybės institucijos privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimus mokėdamos priedus ir priemokas valstybės pareigūnams.

Taip pat prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .             PareiÅ¡kėjas, atsakovo bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTÄ®, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTÄ® 80 str.).             Skundas atmestinas.             Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies (3268,78 Lt) neiÅ¡mokėjimo už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., kuri pareiÅ¡kėjui susidarė dėl minėtu laikotarpiu galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. numatytos priedų ir priemokų ribos.             Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d., yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä (toliau – tarnybos stažas);

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 25 str. 7 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 3 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.              2008-12-09 buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 6 straipsniu įstatymas (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija).

Å iuo įstatymu buvo pakeistas bei papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 str., kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.             Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str. 1 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 str. 5 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos. Taigi, tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiÅ¡kai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis.              Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.             Konstitucinio teismo nutarime taip pat konstatuota, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai.

Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ maksimaliÄ mokėtinÄ ribÄ , pažeistos Konstitucijos nuostatos.

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija (2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1735/2010) konstatavo, jog vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo. Kolegija taip pat pabrėžė, kad pažeista teisė teismo turi bÅ«ti ginama, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t.y. bÅ«tų vykdomi Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali bÅ«ti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.             Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.             Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija (2010 birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010) konstatavo, jog ginčuose dėl darbo užmokesčio (teisingo atlyginimo už darbÄ ) priteisimo „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir prieÅ¡ingai – ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atlikti apmokėjimai už atliktÄ darbÄ yra laikomi „įvykdytu sprendimu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Todėl dėl Å¡ios priežasties Konstitucijai prieÅ¡taravęs aktas negali bÅ«ti taikomas tik į ateitį (Konstitucinio teismo įstatymo 72 str. 4 d.), o taip pat nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad įstatymo nuostatos yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjo iÅ¡reikÅ¡tas reikalavimas dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo yra pagrįstas.             Valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino, per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl nagrinėjamu atveju teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimas ir reikalavimo patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su reikalavimu dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinu 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminu (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 27 str. 2 d.)).

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). Todėl atitinkamais atvejais Å¡is terminas apibrėžia laiko tarpÄ , per kurį asmuo gali teismine tvarka apginti savo teises, be kita ko, kylančias iÅ¡ Konstitucijos. Nagrinėjamu atveju DK 27 straipsnio 2 dalies nustatytas bendrasis 3 metų senaties terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos.             Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas reikalavimus, susijusius su neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio (jo dalies) priteisimu yra konstatavęs, kad laikotarpis, už kurį neiÅ¡mokėtos sumos yra priteistinos, turi bÅ«ti nustatomas vadovaujantis Darbo kodekso 298 straipsniu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A882‑790/2009; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑859/2009).

Vadovaujantis Å¡ia įstatymo nuostata, darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Trejų metų terminas skaičiuotinas nuo pareiÅ¡kėjo skundo padavimo teismui dienos.             Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktos darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės už 2007-2008 metus (b. l. 6, 26) apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., pareiÅ¡kėjui viso buvo neiÅ¡mokėta 3268,78 Lt, dydžio darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė dėl 70 procentų pareiginės algos priedų ir priemokų ribojimo.             PareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu kreipėsi 2012 m. vasario 13 d. (patikslino skundÄ 2012 m. vasario 28 d.), todėl pritaikius Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjas neturi teisės į darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. Todėl pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo skundas atmetamas.             PareiÅ¡kėjas pateikė praÅ¡ymÄ (b. l. 28-31) atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Nurodydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ : 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009, 2009-11-19 nutartis administracinėje byloje A-756-969-09, pažymėjo, jog atnaujinant ieÅ¡kinio senaties terminÄ svarbu pažymėti, kad jo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms ir aktualiu laikotarpiu Å¡is reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, jog neprieÅ¡tarautų Konstitucijos nuostatoms, ir kurios pagrindu analogiÅ¡kose bylose dėl teisėjų darbo užmokesčio priteisimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atnaujino ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taip pat tai, kad buvo suklaidintas Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sÄ jungos pirmininko, kuriam žodžiu pavedė ginti jo pažeistas teises teisme.             Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikytas darbo užmokesčio ribojimas buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms ir bylai aktualiu laikotarpiu Å¡is reglamentavimas nebuvo keičiamas taip, jog neprieÅ¡tarautų Konstitucijos nuostatoms negali bÅ«ti pagrindu atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Tokios pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (nutartys administracinėse bylose Nr. A-575-1839/2011, Nr. A-62-577/2011). Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo paminėtose nutartyse (Nr. A-822-1037/2009, A-756-969-09) iÅ¡dėstytais iÅ¡aiÅ¡kinimais vadovautis negalima, nes Å¡ios nutartys buvo priimtos sprendžiant klausimÄ dėl teisėjams neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Savo ruožtu teisėjas yra teisminės valdžios dalis, Lietuvos Respublikos vardu vykdantis teisingumÄ (Konstitucijos 5 str. 1 d., 109 str. 1 d.).

Vykdydami teisingumÄ teisėjai yra nepriklausomi (Konstitucijos 109 str. 2 d.), inter alia nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigÅ«nų bei kitų asmenų (Teismų įstatymo 3 str. 3 d.). Konstitucijoje įtvirtinta specifinė teismo funkcija, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas lemia ir ypatingÄ teisėjo, kaip teisminės valdžios dalies, teisinį statusÄ . Teisėjas pagal jo atliekamas pareigas negali bÅ«ti priskirtas prie valstybės tarnautojų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimai).

Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 5 d. 2 p. nustatyta, kad Å¡is įstatymas netaikytinas teisėjams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1735/2010).             PareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodytos priežastys nesuteikia pagrindo ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimui. Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas 2009-12-11, tačiau pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi tik 2012-02-13, t. y. po dviejų metų nuo nutarimo paskelbimo o argumentas, kad pareiÅ¡kėjas buvo suklaidintas Lietuvos pataisos įstaigų profesinės sÄ jungos pirmininko yra subjektyvaus pobÅ«džio ir nelaikytinas priežastimi galinčia pateisinti ieÅ¡kinio senaties termino praleidimÄ .             Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 str. 5 d., 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str. n u s p r e n d ė:

             pareiÅ¡kėjo R. T. (R. T.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                                  Bronius JanuÅ¡ka