2020-12-09 Nr. ANB-941-4-68-3-00026-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-56-495/2020

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00026-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5; 9.46

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Valstybės įmonės Registrų centro Juridinių asmenų registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausioji registratorė L. S. 2019 m. gruodžio 30 d. surašė D. K. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB „S“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovas (prezidentas), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, 24 straipsnio 1 dalį, 37 straipsnio 12 dalies 10 punktą, 58 straipsnio 3 dalį bei padarė ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant D. K. veikoje administracinio nusižengimo požymių.

3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas – D. K. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. liepos 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. atstovo advokato U. Pėdnyčios prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. D. K. tiesiogiai ir betarpiškai nedalyvavo administracinio nusižengimo teisenoje, jam atstovavo įgaliotas atstovas advokatas U. Pėdnyčia, kuris dalyvavo surašant administracinio nusižengimo protokolą ir jį pasirašė. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, D. K. taip pat atstovavo minėtas advokatas, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdžiuose nedalyvavo, apie procesinį sprendimą byloje D. K. informuotas per savo įgaliotą atstovą. Laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 29 d. iki birželio 15 d. D. K. buvo užsienyje, apie tai teismas buvo informuotas. D. K. ir jo įgaliotas atstovas elektroniniu paštu VĮ Registrų centro apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarimo negavo. Be to, D. K. apeliacinio skundo negalėjo gauti ir registruotu paštu, jeigu jis jam buvo siųstas, nes buvo likęs užsienyje. Jo įgaliotas atstovas advokatas U. Pėdnyčia taip pat negavo registruotos pašto siuntos su skundu ar pranešimu apie apeliacinį procesą, nors iki tol viso proceso metu procesiniai dokumentai D. K. buvo teikiami per advokatą.

5.2. Teismas 2020 m. birželio 5 d. elektroniniu paštu ir 2020 m. birželio 9 d. registruota pašto siunta, pagal D. K. atstovo prašymą, pateikė apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarimą su žyma „įsiteisėjęs“. Grįžęs į Lietuvos Respubliką 2020 metų birželio mėn. viduryje, D. K. pašto dėžutėje rado neregistruotą Vilniaus apygardos teismo siųstą laišką su apeliacinės instancijos teismo nutarimu, nors Vilniaus miesto apylinkės teismas jo advokatui dar 2020 m. birželio 9 d. pateikė nutarimą su žyma „įsiteisėjęs“, kuriuo D. K. administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Taigi D. K. ne tik nebuvo informuotas apie apeliacinį procesą, tokiu būdu pažeidžiant jo teisę į teismą, kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, bet ir buvo suklaidintas (tiek jis, tiek jo atstovas). Jis negalėjo pasinaudoti teise į gynybą ir būti išklausytas apeliaciniame procese, teikti atsiliepimo į apeliacinį skundą, prašyti žodinio proceso, jeigu ginčijama asmens kaltė (kaip šiuo atveju).

5.3. Teismas klaidingai įvertino D. K. veiksmus ir jo psichinį santykį su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu. Spręsdamas dėl D. K. kaltės, teismas privalėjo atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją, įvertinti, ar jis galėjo numatyti, kontroliuoti ar atlikti veiksmus, kad jos išvengtų. Iš bylos įrodymų ir teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad nuo 2019 m. kovo 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 10 d. UAB „S“ veiklos duomenys buvo nepasiekiami dėl informacinių technologijų (programinės įrangos) gedimo. Nei D. K., nei UAB „S“ finansinės atskaitomybės rinkinius Juridinių asmenų registrui teikti turėjęs įmonės finansų direktorius V.

S. 2019 m. birželio 1 d. negalėjo pateikti UAB „S“ 2018 metų finansinės atskaitomybės rinkinio, nes dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių šis duomenų rinkinys negalėjo būti sudarytas. Apeliacinės instancijos nutarime nėra nurodoma, kaip D. K. ar V. S. turėjo ir galėjo veikti susiklosčiusioje situacijoje. D. K. nėra aukštųjų technologijų specialistas, todėl pagal savo asmenines savybes ir profesines žinias jis negalėjo bei neturėjo numatyti, kad vykdant legalios programinės įrangos diegimą gali įvykti specifinių ir sudėtingų ilgalaikių gedimų.

Programinės įrangos atnaujinimą atliko aukštųjų technologijų specialistai, kurie taip pat nenumatė ir D. K. bei finansų direktoriaus neinformavo, kad gali įvykti kritinė programinės įrangos perkrova ir ilgą laiką nebus galima gauti UAB „S“ veiklos apskaitos duomenų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisingumo samprata suponuoja ne formalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas vykdė formalų, „paradinį“ teisingumą, t. y. formaliai įvertino administracinio nusižengimo sudėties požymius ir nustatė formalią kaltę, kuri logiškai nesisieja su nagrinėjama situacija.

Išvada, kad D. K. elgesys laikytinas nerūpestingumu, yra nepagrįsta. Teismų praktikoje išaiškinta, kad veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento, yra kazusas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-402/2013, 2K-512/2014, 2K-5-942/2015, 2K-7-1-693/2018 ir kt.). Nors UAB „S“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimas nustatytu laiku ir turi išorinių teisės pažeidimo požymių, tačiau neturi būtinojo administracinio nusižengimo sudėties elemento – kaltės.

5.4. V. S. 2020 m. sausio 23 d. teismo posėdyje paaiškino, kad kol nebuvo atkurta prieiga prie UAB „S“ duomenų, jis negalėjo sudaryti finansinių ataskaitų rinkinių, nes tokiu atveju būtų reikėję nurodyti žinomai melagingus duomenis. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nutarime, nagrinėjamoje situacijoje tiek D. K., tiek V. S. elgėsi apdairiai ir rūpestingai – neklastojo dokumentų ir tokių dokumentų neteikė Juridinių asmenų registrui. Toks neveikimas turėjo siekį išvengti realių neigiamų padarinių (finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimas laiku niekam nesukėlė neigiamų realių padarinių, o suklastoto dokumento, jų eilės (finansinių ataskaitų rinkinio) pateikimas sukeltų realius neigiamus padarinius), todėl turėtų būti kvalifikuotas kaip būtinojo reikalingumo situacija.

5.5. Iš bylos medžiagos matyti, kad VĮ Registrų centras inicijavo dvi atskiras administracinio nusižengimo teisenas (ir dėl UAB „D“ finansinių atasakaitų rinkinio nepateikimo), nors D. K. galėjo tik vienu ir tuo pačiu tęstiniu neveikimu pažeisti ANK 223 straipsnio 2 dalį, iki 2019 m. birželio 1 d. nepateikdamas finansinių ataskaitų. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. įsiteisėjusiu nutarimu jau nubaudė D. K. už laiku nepateiktus 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinius, o ANK 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką.

5.6. Be kita ko, kaip tvirtina D. K., ne jis yra atsakingas už UAB „S“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio parengimą ir pateikimą. Teisės aktuose nustatyta, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus gali teikti ne tik bendrovės vadovas, bet ir kiti asmenys, turintys įstatymų nustatytą teisinį pagrindą. Teisinis pagrindas V. S. parengti ir pateikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus grindžiamas darbo santykių ir jo pareigų pagrindu, 2017 m. birželio 20 d. įgaliojimo Nr. 527582 ir 2019 m. spalio 8 d. įgaliojimo Nr. 72400 pagrindu. V. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „S“ dirba daugiau negu penkerius metus ir per šį laiką D. K. niekada nerengė ir neteikė UAB „S“ finansinių ataskaitų rinkinio Juridinių asmenų registrui – ši funkcija yra V. S. UAB „S“ 2018 m. finansinės atskaitomybės rinkinį pateikė V. S. (duomenų teikėjas), o pagal Juridinių asmenų registro nuostatų 41.2 punktą būtent duomenų teikėjai atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą, jų pateikimą laiku. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad minėti įgaliojimai yra tik D. K. ir V. S. tarpusavio susitarimai – tai yra teisės aktų nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai veikti juridinio asmens vardu, sukuriantys ne tik teises, bet ir pareigas, už kurių pažeidimą, esant pagrindui, gali būti taikoma atsakomybė, nustatyta teisės norminiuose aktuose.

6. Laikinai einanti valstybės įmonės Registrų centro Teisės departamento Teisinio atstovavimo skyriaus vadovo pareigas Jurgita Cukanovienė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. lydraščio matyti, kad apeliacinio skundo nuorašas D. K. buvo išsiųstas jo oficialiai deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Tai reiškia, kad apeliacinis skundas D. K. buvo išsiųstas tinkamai. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo turi rūpintis, kad jį pasiektų jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu siunčiama korespondencija. Būdamas išvykęs ir žinodamas, kad yra kliūčių gauti siunčiamą korespondenciją, D. K. bylos eiga galėjo domėtis tiek elektroniniu paštu, tiek telefonu, tačiau to buvo imtasi, kaip teigiama prašyme atnaujinti procesą, tik 2020 metų birželio mėnesį, t. y. nuo 2020 m. vasario 12 d. (pirmosios instancijos teismo nutarimo priėmimo dienos) praėjus beveik keturiems mėnesiams, o tai negali būti laikoma protingu ir adekvačiu terminu. Be to, informacija apie bylos nagrinėjimą yra viešai skelbiama Vilniaus apygardos teismo svetainėje („LITEKO Vieša tvarkaraščių paieška“). Šiuo atveju prašymo dėl proceso atnaujinimo turinys nesudaro prielaidų spręsti, kad D. K. objektyviai negalėjo domėtis bylos eiga laikotarpiu nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo priėmimo iki apeliacinės instancijos teismo nutarimo priėmimo. Tai reiškia, kad jis pats savo veiksmais apribojo savo teises dalyvauti apeliaciniame procese.

6.2. Nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad ne D. K., o UAB „S“ finansų direktorius V. S. yra atsakingas už įmonės metinės finansinės atskaitomybės dokumentų parengimą ir pateikimą. Pareiškėjas tikslingai bando sudaryti klaidingą įspūdį, kad įgaliojimo pagrindu V. S. tapo duomenų ir dokumentų teikėju, nors duomenų ir dokumentų teikėjas buvo pats įmonės vadovas, t. y. D. K. Įgaliojimas patvirtina tik tai, kad duomenų ir dokumentų teikėjas – valdymo organas – veikia per atstovą, bet ne tai, kad įgaliotas asmuo tampa dokumentų ir duomenų teikėju su jam kylančiomis pareigomis ir atsakomybe. Tam tikrų teisės aktų juridinio asmens vadovui priskirtų funkcijų (pavyzdžiui, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas laiku registro tvarkytojui) perdavimas šio juridinio asmens buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui laikytinas įprastine verslo praktika, tačiau tokiu atveju negali būti perduodama ir teisinė atsakomybė už šių funkcijų neatlikimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. A8.-83-1035/2020). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įgaliojimą suteikusio D. K. ir įgalioto asmens V. S. tarpusavio santykiai, susiję su tinkamu ar netinkamu darbinių funkcijų atlikimu pagal įgaliojimą, neturi įtakos sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį klausimą. Trečiųjų asmenų pasitelkimas vadovo prievolėms atlikti nesudaro teisinių prielaidų neigti vadovui kylančią administracinę atsakomybę už įstatymais pavestos pareigos laiku pateikti juridinio asmens metinės finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui netinkamą vykdymą.

6.3. Teisės aktuose nenustatyta jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Atkreiptinas dėmesys, kad techniniai gedimai, taip pat programinės įrangos atnaujinimo metu atsirandančios klaidos, nulemiančios duomenų praradimą ar laikiną praradimą, nėra tokie neįprasti ar reti, kad objektyviai nebūtų galima įvertinti jų atsitikimo tikimybės ir imtis atitinkamų veiksmų, siekiant jų išvengti ar tinkamai apsaugoti duomenis. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą D. K. gebėjimo suvokti galimas rizikas suprimityvinimas, grindžiant tai specifinio išsilavinimo neturėjimu, yra vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės, o ne objektyvios priežastys, sudarančios teisiškai pagrįstas prielaidas kvestionuoti administracinio nusižengimo požymio – kaltės – buvimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi nustatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad D. K. neužtikrino, kad iki metinių finansinių ataskaitų patvirtinimo apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai būtų apsaugoti realiomis ir efektyviomis priemonėmis, kurios užtikrintų minėtų dokumentų saugumą ir nenutrūkstamą prieinamumą. Anksčiau nurodytos nuostatos kontekste sistemų atnaujinimo darbų laikas, kai dar nėra parengti ir patvirtinti metinės finansinės atskaitomybės dokumentai, taip pat negali būti vertinamas kaip pasirinktas rūpestingai ir racionaliai. Akcentuotina, kad būtent bendrovės vadovas, kuriam taikytini didesni atidumo, žinojimo, rūpestingumo standartai, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai.

6.4. Techniniai nesklandumai, susiję su kompiuterinės technikos gedimais, virusais, programinės įrangos sutrikimais, ar kitos panašios priežastys, dėl kurių dingsta ar laikinai tampa neprieinami duomenys, reikalingi metinės finansinės atskaitomybės dokumentams parengti, nėra laikomi administracinę atsakomybę šalinančiomis ar juridinio asmens vadovo kaltės nebuvimų patvirtinančiomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės vertintinos sprendžiant tik dėl administracinės nuobaudos individualizavimo, tačiau nešalina asmens administracinės atsakomybės ir nesudaro pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teisenų. Tai patvirtina ir teismų praktika sprendžiant klausimus dėl atsakomybės už ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų padarymą. Nagrinėjamu atveju nėra jokių ANK nustatytų pagrindų, leidžiančių spręsti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nėra visų administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, požymių. Asmens nesutikimas su priimtu nutarimu, subjektyvus teisės aktų ir aplinkybių vertinimas nesudaro objektyvaus ir pagrįsto pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą.

6.5. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teisės aktų nustatytų pareigų nevykdymą ir 2018 metų įmonės metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimą klaidinančiai siekiama pristatyti kaip teisinį gėrį, neigiamų padarinių ir nusikalstamos veikos atlikimo išvengimą, būtinąjį reikalingumą, tačiau teismų praktikoje pabrėžiama, kad vien aplinkybė, jog įmonė negali pateikti visų duomenų, neatleidžia jos nuo pareigos teikti finansines ataskaitas, t. y. pateikti tai, ką įmonė turi, o atitinkamus trūkumus ji gali nurodyti aiškinamajame rašte. Įmonės finansinė apskaita turi atitikti apskaitos standartus, tačiau, nesant galimybės to užtikrinti, vis tiek būtina pateikti finansines ataskaitas, atitinkamus nukrypimus paaiškinant aiškinamajame rašte. Taigi vien aplinkybė, kad įmonė negali pateikti tikslių duomenų, neatleidžia jos nuo pareigos teikti kuo tikslesnes finansines ataskaitas, atitinkamus trūkumus nurodant aiškinamajame rašte. Priešingas šių teisės normų aiškinimas užkirstų kelią registro tvarkytojui turėti aktualius duomenis bei tinkamai vykdyti savo pareigas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-699-561/2017). Akivaizdu, kad metinės finansinės atskaitomybės dokumentų rengimas, trūkumus aptariant ir išdėstant aiškinamajame rašte, jokiu būdu negali būti tapatinamas su BK 300 straipsnyje apibrėžiama nusikalstama veika, kadangi tokiu būdu nei būtų klastojamas tikras dokumentas, nei būtų pagamintas netikras dokumentas. Pareiškėjo teiginys, kad įmonės metinės finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo pateikti, siekiant nepadaryti nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnyje, ir išvengti neigiamų padarinių, vertintinas tik kaip subjektyvaus pobūdžio samprotavimas ir interpretacija, nesuderinama su BK 300 straipsnio esme ir paskirtimi, o ne kaip teisiškai motyvuotas prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pagrindas.

6.6. Pareiškėjas D. K. elgesį taip pat teisina būtinuoju reikalingumu, tačiau nagrinėjamu atveju nėra būtinajam reikalingumui keliamų sąlygų. UAB „S“ diegiant programinę įrangą susiklosčiusios aplinkybės ir 2018 metų įmonės metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimas laiku negali būti laikomi siekiu pašalinti gresiantį pavojų. Susiklosčiusi situacija nebuvo gresiantis pavojus, dokumentų nepateikimas yra netinkamo, nepakankamai rūpestingo ir atidaus pasirengimo atnaujinimo darbams pasekmė. Taip pat akcentuotina, kad teiginys, jog 2018 metų įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimas teisės aktų nustatyta tvarka niekam nesukėlė realių neigiamų padarinių, neturi jokios teisinės reikšmės ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymo kontekste, nes šio nusižengimo sudėtis yra formalioji ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas laiku registro tvarkytojui pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais.

6.7. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje D. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, nes būdamas UAB „D“ vadovas (direktorius) nepateikė 2018 metų įmonės metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Pabrėžtina, kad, apeliacinės instancijos teismui priimant skundžiamą nutarimą, buvo žinoma apie pirmiau nurodytą 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimą, ši aplinkybė buvo vertinama individualizuojant D. K. skirtiną administracinę nuobaudą. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė D. K. kilo kaip skirtingų juridinių asmenų vadovui, padarytos dvi veikos yra individualios ir viena su kita nesusijusios. Aplinkybė, kad dviejų metinės finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikusių juridinių asmenų vadovas yra tas pats asmuo, nereiškia, kad šiam asmeniui už tą pačią veiką antrą kartą skiriama administracinė nuobauda.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. K. atstovo advokato U. Pėdnyčios prašymas tenkintinas.

Dėl ANK 223 straipsnio 2 dalies taikymo

8. D. K. administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB „S“ vadovas, nustatytu laiku nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio.

9. Pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nesant D. K. veikoje administracinio nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismo nutartį pagal Institucijos apeliacinį skundą, nutarimą panaikino ir priėmė naują nutarimą – D. K. pripažino kaltu, padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą.

10. Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas klaidingai įvertino D. K. veiksmus ir jo psichinį santykį su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo argumentai yra pagrįsti.

11. ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už juridinio asmens finansinių ataskaitų nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme nustatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo laikoma nustatyta, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka nebuvo pateiktos finansinės ataskaitos, taip pat būtina nustatyti kaltę, t. y. kad asmuo šių veiksmų neatliko tyčia arba dėl neatsargumo.

12. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad D. K. kaltė pasireiškė nerūpestingumu. Pagal ANK 9 straipsnio 3 dalį administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė nustatoma individualiai, atsižvelgiant į asmens realias galimybes suvokti jam inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes ir išvengti neteisėto elgesio. Bendrovės vadovo kaltę už reikalavimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku pateikti bendrovės finansines ataskaitas nesilaikymą gali šalinti tai, kad jis neturi (neturėjo) realių, objektyviai patvirtintų galimybių įvykdyti šį reikalavimą.

13. Byloje nustatyta, kad UAB „S“ 2018 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d., tačiau nurodytu laiku nebuvo pateiktas. Už bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kaip teisingai nustatė apeliacinės instancijos teismas, atsakingas bendrovės vadovas D. K., veikiantis jos vardu, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, jis yra tinkamas administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, subjektas. Pažymėtina, kad įgaliojimą suteikusio D. K. ir įgalioto asmens V. S. tarpusavio santykiai, susiję su tinkamu ar netinkamu darbinių funkcijų atlikimu pagal įgaliojimą, neturi įtakos sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį klausimą. Kita vertus, pareiškėjas teisus, jog šios instancijos teismas nepagrįstai nustatė D. K. veiksmuose jam inkriminuoto adminsitracinio nusižengimo subjektyviuosius požymius (kaltę).

14. Byloje nustatyta, kad pagal UAB „S“ ir Latvijos Respublikos bendrovės „A“ sudarytą programinės įrangos diegimo sutartį 2019 m. kovo 2 d. UAB „S“ serveriuose pradėta diegti verslo valdymo sistema „AutoMaster“. Diegimo metu įvyko serverio gedimas, dėl jo bendrovės suvestiniai apskaitos registrai tapo laikinai nepasiekiami. UAB „S“ informacinių technologijų administratorius kreipėsi pagalbos į informacinių technologijų paslaugas bendrovei teikiančią UAB „V“, tačiau šiai bendrovei operatyviai pašalinti serverio gedimo nepavyko.

Prieiga prie duomenų buvo atkurta tik 2019 m. rugsėjo 10 d., pasinaudojus kitos informacinių technologijų paslaugas teikiančios bendrovės paslaugomis. Tuomet nedelsiant, 2019 m. spalio 1 d., buvo sudarytas UAB „S“ finansinių ataskaitų rinkinys, 2019 m. spalio 23 d. atliktas jo auditas, o 2019 m. spalio 25 d. finansinių ataskaitų rinkinys pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad D. K., kaip bendrovės vardovas, turėjo realią galimybę imtis kokių nors kitų konkrečių veiksmų, susijusių su operatyvesniu bendrovės serverio gedimo pašalinimu, ir kartu taip užtikrinti finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą laiku registro tvarkytojui.

Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog UAB „S“ 2018 metų metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo laiku pateiktas dėl objektyvių, nuo D. K. valios nepriklausančių priežasčių. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad D. K. šios pareigos neįvykdė dėl nerūpestingumo, nes nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti ANK nustatyti padariniai, nors pagal bylos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, yra nepagrįstas. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra deklaratyvi, iš jos turinio lieka neaišku, kokių konkrečių veiksmų D.

K., kaip bendrovės vadovas, privalėjo imtis, siekdamas pašalinti serverio gedimus ir nustatytu terminu pateikti privalomus finansinius dokumentus registro tvarkytojui. Kaip jau minėta, iš bylos medžiagos matyti, kad D. K. neturėjo jokios objektyvios galimybės numatyti, kad atnaujinant programinę įrangą gali įvykti kritinis UAB „S“ serverių gedimas, dėl kurio ne tik taps laikinai nepasiekiami bendrovės suvestiniai apskaitos registrai, bet ir nebus galimybės gedimą operatyviai pašalinti bei laiku pateikti bendrovės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui.

Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, padarė jas atitinkančias išvadas dėl kaltės nebuvimo D. K. veiksmuose ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, o apeliacinės instancijos teismas, padaręs bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, nepagrįstai nustatęs kaltę D. K. veiksmuose, pripažino jį padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, ir taip padarė esminį materialiosios teisės pažedimą, turėjusį įtakos neteisėto nutarimo priėmimui.

15. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nutarimas naikinamas dėl esminio materialiosios teisės pažeidimo ir paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo nutarimas be pakeitimų. Pripažinus teisėtu ir pagrįstu dėl D. K. priimtą pirmosios instancijos teismo nutarimą, kiti pareiškėjo prašymo argumentai (dėl procesinių pažeidimų) paliekami nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarimą be pakeitimų.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Pranas Kuconis

Daiva Pranytė-Zalieckienė