Legislator Case Law & Legislation
4a7cf57d-ebdb-47a4-9007-3578cefdf1ed AI generated

4a7cf57d-ebdb-47a4-9007-3578cefdf1ed · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 4a7cf57d-ebdb-47a4-9007-3578cefdf1ed
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Legislator headnote

AI generated

4a7cf57d-ebdb-47a4-9007-3578cefdf1ed · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Ji apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ . Å is nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Keywords

AI generated
traumatic hand injury offences against life and limb serious illnesses human rights violations substantial deterioration in health psychological trauma
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamosios bylos Nr. 1-1899-908/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21845-2019-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS T E I S M O B A U D Ž I A M A S I S Ä® S A K Y M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje P. L., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį – vadovaujantis BK 641 straipsniu, 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 8 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – nurodyto automobilio konfiskavimas; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : P. L., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: 2019 m. gegužės 25 d., apie 14.25 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jis bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (kai nustatytas 2.26 promilės girtumo laipsnis), tyčia panaudodamas fizinį smurtÄ artimoje aplinkoje žodinio konflikto su savo sutuoktine I.

G. metu sudavė vienÄ smÅ«gį ranka pastarajai per veidÄ , taip jai sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Ä®tariamasis P. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad narkologo ir psichiatro įskaitose jis neregistruotas, anksčiau teistas. Apie aÅ¡tuonerius metus jis gyvena kartu su savo sutuoktine I. G. jam priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena jų dukra D.

L.. 2019 m. gegužės 25 d. dienos metu jis kartu su savo sutuoktine buvo bute, jis vienas virtuvėje vartojo alkoholį, iÅ¡gėrė 250 g brendžio. Apie 14.00 val. į virtuvę atėjo sutuoktinė, kur dėl Å¡eimyninių aplinkybių tarp jo ir sutuoktinės kilo žodinis ginčas, kurio metu sutuoktinė pliaukÅ¡telėjo jam vienÄ kartÄ per veidÄ (fizinio skausmo nesukėlė), dėl to jis nesusitvardė ir vienÄ kartÄ delnu sudavė sutuoktinei per veidÄ . Po ko sutuoktinė pradėjo kviesti policijos pareigÅ«nus.

Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir uždarė į areštinę. Įvykio metu vaikas buvo savo kambaryje, konflikto nematė. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, norėtų sutuoktinės atsiprašyti (b. l. 30). Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. gegužės 25 d. 14.31 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas I. G. pranešimas, kad jos neblaivus vyras mušasi, namuose yra mažametis vaikas, greitoji medicinos pagalba nereikalinga, laukia (b. l. 6).

IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio A. G. 2019 m. gegužės 25 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiÅ¡kėja I. G., pageidaujanti pareikÅ¡ti apie įvykį, parodė, kad 2019 m. gegužės 25 d., apie 14.25 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras P. L. delnu trenkė jai į kairės pusės veido dalį, t. y. žandÄ , smÅ«gio metu ji pajuto fizinį skausmÄ .

PasiÅ«lius papasakoti visa, kas nukentėjusiajai I. G. gali bÅ«ti žinoma apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti, ji parodė, kad 2019 m. gegužės 25 d., apie 12.00 val., ji su savo vaiku D. L. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose buvo vyras P. L., kuris miegojo lovoje. Ji pradėjo tvarkytis namuose, plauti drabužius ir paguldė dukrÄ miegoti. Dukra pabudo apie 13.30 val., o vyras atsikėlė apie 14.00 val. Vyras atsikėlė neblaivus, kadangi jis vakar buvo stipriai pavartojęs alkoholio.

Vyras linguodamas nuėjo iki tualeto. Tuo metu dukra pasisveikino, tačiau vyras į jÄ nekreipė dėmesio. Tada ji pasakė vyrui „dukra su tavimi sveikinasi, pasisveikink su ja“. Vyras atsisukęs į dukrÄ pasisveikino. Po kurio laiko dukra valgė jogurtÄ ir iÅ¡sipurvino rankas. Vyras pastebėjo ir norėjo dukrai nulaižyti rankas, tačiau ji pasakė, kad tų rankų nelaižytų. Tuomet ji pajuto smÅ«gį į veido kairės pusės žandÄ . SmÅ«gio metu ji patyrė fizinį skausmÄ .

Atsistojus vyrui pasakė, kad iÅ¡kvies policijÄ , o vyras tiesiog nusijuokė. Paskambinus policijai ji iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. Pažymėta, kad pareiÅ¡kėjai I. G. padaryta moralinė, fizinė žala. Atlikus įvykio vietos apžiÅ«rÄ nustatyta, kad užėjus į butÄ , einant tiesiai prieinama virtuvė, kurioje aplinka tvarkinga, viduryje stovi valgomasis stalas, prie kurio vyko konfliktas, bendra tvarka nepažeista (b. l. 7-10, 11-12). IÅ¡ I. G. 2019 m. gegužės 25 d. pareiÅ¡kimo matyti, kad 2019 m. gegužės 25 d., apie 14.25 val., neblaivus vyras rankos delnu sudavė jai į veido kairę pusę.

Dėl to ji patyrė lengvÄ fizinį skausmÄ . VisÄ tai matė jų vaikas D. L. (b. l. 13). IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio A. G. 2019 m. gegužės 25 d. tarnybinio praneÅ¡imo dėl įvykio tarnybos metu matyti, kad 2019 m. gegužės 25 d., apie 14.35 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu R. P. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus bÅ«dėtojo jie gavo praneÅ¡imÄ dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini).

Atvykus minėtu adresu smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino, apie 15.10 val. sulaikytas P. L., kuris apie 16.15 val. pristatytas į Vilniaus miesto 2-Ä jį policijos komisariatÄ (b. l. 19). IÅ¡ alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. gegužės 25 d. 15.57 val. P. L. nustatytas 2.26 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 36). P. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Å ia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Ji apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ . Å is nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariu yra, be kita ko, jo sutuoktinis. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, jog kaltinamojo P. L. kaltė 2019 m. gegužės 25 d., apie 14.25 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«nant apsvaigusiu nuo alkoholio (kai nustatytas 2.26 promilės girtumo laipsnis), tyčia panaudojus fizinį smurtÄ artimoje aplinkoje, žodinio konflikto su savo sutuoktine I. G. metu sudavus vienÄ smÅ«gį ranka pastarajai per veidÄ , taip jai sukėlus fizinį skausmÄ , t. y. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiÅ¡kai įrodyta.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningÄ visumÄ . Kaltinamasis P. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad įvykio metu vienÄ kartÄ delnu sudavė I. G. per veidÄ (b. l. 30). Pateikta P. L. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Antai apklausiama nukentėjusioji I. G. parodė, kad P. L. delnu trenkė jai į veido kairės pusės žandÄ , dėl to ji patyrė fizinį skausmÄ .

Tokie I. G. parodymai užfiksuoti netrukus po įvykio suraÅ¡ytame pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokole (b. l. 7-10, 11-12), taip pat atsispindi jos pareiÅ¡kime (b. l.

13) ir bendrai praneÅ¡ime Bendrajam pagalbos centrui (b. l. 6). Apie pasitvirtinusį smurtÄ artimoje aplinkoje taip pat pažymėta į įvykio vietÄ atvykusio vyriausiojo patrulio A. G. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 19). Å iuo atveju muÅ¡imo lokalizacija (turint omenyje, kad galva yra gyvybiÅ¡kai svarbi kÅ«no dalis) ir bÅ«das, taip pat nukentėjusiosios kaltinamajam iÅ¡ karto žodžiu iÅ¡reikÅ¡tas ketinimas dėl to kreiptis policijos pagalbos nepalieka abejonių tuo, kad P. L. delnu suduotas smÅ«gis I. G.

į žandÄ jai sukėlė fizinį skausmÄ . Akivaizdu ir tai, kad P. L. suvokė smurtaujÄ s sutuoktinės I. G. – Å¡eimos nario atžvilgiu, numatė, kad dėl delnu suduoto smÅ«gio į žandÄ ji patirs fizinį skausmÄ ir norėjo taip veikti, todėl nusikalstamÄ veikÄ padarė tiesiogine tyčia. Pažymėtina ir tai, kad apklausiami kaltinamasis P. L. ir nukentėjusioji I. G. pripažino įvykio metu tarp jų kilusį žodinį konfliktÄ . Nors kaltinamasis P. L. savo smurtinį elgesį papildomai aiÅ¡kino nesusitvardymu dėl I.

G. pliaukÅ¡telėjimo vienÄ kartÄ jam per veidÄ , tačiau taip pat pripažino dėl to nepatyręs fizinio skausmo, todėl situacija neatitinka bÅ«tinosios ginties sÄ lygų dėl pavojingo kėsinimosi nebuvimo. Pagaliau, kaltinamojo P. L. apsvaigimÄ nuo alkoholio objektyviai pagrindžia alkotesterio kvito rodmenys, iÅ¡ kurių matyti, kad neužilgo po įvykio jam buvo nustatytas 2.26 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 36). Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo P. L. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėjÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. L. pareiÅ¡kė, jog sutinka su tuo, kad procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siÅ«loma bausme, kuriÄ prašė mažinti (b. l. 44). Dėl P. L. skirtinų bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės Teismas, skirdamas bausmę P. L., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ ir nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ â€“ P. L. padarė vienÄ baigtÄ nesunkų nusikaltimÄ Å¾mogaus sveikatai, sudavęs vienÄ smÅ«gį ranka sutuoktinei per veidÄ jai sukėlė fizinį skausmÄ , smurtas pasireiÅ¡kė artimoje aplinkoje, namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, visumoje padaryto nusikaltimo pavojingumas atitinka rūšinį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniÅ¡kai, žodinio konflikto metu pasirinkus netinkamÄ elgesio variantÄ , kuriam įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, nusikalstama veika nukentėjusiajai sukelta moralinė, fizinė žala, civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas.

Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių teismas taip pat atsižvelgia į P. L. asmenybę apibÅ«dinančius duomenis – vidutinio amžiaus, vedęs, augina mažametę dukrÄ (b. l. 37, 41), dirbantis (b. l. 40), baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu (2017 m. vasario 17 d. ir 2014 m. vasario 2 d. pažeidimai), paskirtas baudas sumokėjo, administracinio poveikio priemonę įvykdė, turi vienÄ galiojančiÄ nuobaudÄ (b. l. 39), teistas už nusikalstamos veikos transporto eismo saugumui padarymÄ (b. l. 38, 42-43), objektyvių duomenų apie priklausomybės ligų ir psichiatrinį gydymÄ valstybinis kaltintojas nesurinko.

Visa tai neleidžia įžvelgti P. L. polinkio elgtis prieÅ¡ingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms (iÅ¡skyrus praeityje transporto srityje), neatspindi besiformuojančių jo antivisuomeninių nuostatų ir sudaro pagrindÄ nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ daugiau vertinti kaip konfliktinėje situacijoje jo pasirinktÄ netinkamÄ elgesio variantÄ , kuriam įtakos turėjo apsvaigimas nuo alkoholio, kartu, P. L. visiÅ¡kas kaltės pripažinimas, duoti iÅ¡samÅ«s parodymai ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis leidžia manyti, kad jis padarė teisingas iÅ¡vadas dėl savo netinkamo elgesio ir teikia vilčių, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

P. L. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). P. L. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat tai, kad veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apibendrinant aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti P. L. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusiÄ , tačiau jÄ ribojančiÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas nežymiai virÅ¡ijantis vidurkį, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant vartoti alkoholį, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu (BK 48 straipsnio 1, 2 dalys, 6 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Teismo vertinimu, pagal P. L. ir jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančias aplinkybes bÅ«tent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per Å¡velni, todėl P. L. praÅ¡ymas jÄ mažinti atmestinas. P. L. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiÅ¡kai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaitytinas P. L. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 25 d. 15.10 val. (b. l.

24) iki 2019 m. gegužės 26 d. 12.29 val. (b. l. 25) iÅ¡bÅ«tas laikas, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. P. L. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡eimos nariui, todėl, vadovaujantis BK 722 straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant (iÅ¡klausant visÄ Å¡ios programos kursÄ ) per devynis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Dėl P. L. paskirtos kardomosios priemonės ir byloje esančių daiktinių įrodymų P. L. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 31), paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Prie baudžiamosios bylos viršelio pridėtas vokas, kuriame yra kompaktinis diskas. Patikrinus kompaktinis diskas yra tuščias – jame nėra duomenų. Pastebėtina ir tai, kad vokas pavadintas „Vaizdo įrašas IT Nr. 01-12145-19“, nors aktualaus ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21845-19.

Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nenurodyti. Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kompaktinis diskas, esantis voke prie baudžiamosios bylos viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

P. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirti vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant vartoti alkoholį, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, P. L. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę deÅ¡imties mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant vartoti alkoholį, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti P. L. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. gegužės 25 d., 15.10 val., iki 2019 m. gegužės 26 d., 12.29 val., iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, P. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimÄ Ä¯vykdant (iÅ¡klausant visÄ Å¡ios programos kursÄ ) per devynis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

P. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kompaktinį diskÄ , esantį voke prie baudžiamosios bylos virÅ¡elio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį. IÅ¡aiÅ¡kinti P. L., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. IÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja Eglė Gruodienė