2021-04-28 Nr. AB-9209-3-62-3-01443-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-294-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01443-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. R. (M. R.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 30 000 Eur neturtinei žalai ir 39 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 19 d. buvo kalinamas netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose. Teigė, kad nebuvo įrengta atskira patalpa rūkymui, todėl kiti nuteistieji rūkė gyvenamosiose patalpose. Dėl to pareiškėjas patirdavo dusulio priepuolius. Dirbtinis apšvietimas buvo per silpnas, todėl pareiškėjui sutriko regėjimas. Elektros instaliacija netvarkinga, nesilaikoma priešgaisrinės saugos taisyklių, per lubas bėgdavo vanduo, sienos aptrupėję, apipeliję. Į dušą pareiškėjas buvo leidžiamas tik kartą per savaitę, su daugybe kitų nuteistųjų, todėl nespėdavo nusiprausti. Virtuvėlėje nebuvo šaldytuvo, viryklės, keptuvių, puodų. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią diskomfortu, papildomais nepatogumais, dvasiniais išgyvenimais, pažeminimu, sveikatos pablogėjimu.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpoje, todėl turėjo judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus ribose nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistiesiems yra išduodamos valymo priemonės, todėl jie patys atsakingi už tvarkingos ir švarios aplinkos palaikymą. Rūkymo vietos įrengtos lokalinių sektorių kiemuose, patalpose rūkyti draudžiama. Be to, pareiškėjas pats yra pirkęs tabako gaminių, todėl laikytina, kad yra rūkantis. Elektros instaliacija tvarkinga, priešgaisrinės saugos reikalavimų yra laikomasi. Pareiškėjo būrio virtuvėlėje įrengta viryklė ir šaldytuvas, prausykloje – 6 dušo sieteliai. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti, nėra jokių duomenų apie realiai jam kilusią neturtinę žalą.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 19 d. buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno 6 būrio 5 ir 2 patalpose.

7. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad kiti nuteistieji rūkė gyvenamosiose patalpose, todėl jis turėjo kvėpuoti tabako dūmais, vadovavosi Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 19 straipsnio 4 dalimi. Teismas nurodė, kad, nors atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog pataisos namų kiemuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikė. Tuo metu pareiškėjo pateiktame Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus (toliau – ir NVSC) 2018 m. spalio 29 d. rašte Nr. (2-22 4.80) 2-47123, po atlikto patikrinimo pagal pareiškėjo skundą, konstatuota, kad pareiškėjo gyvenamojo pastato viduje, koridoriaus gale, nuteistieji yra įsirengę rūkymo vietą.

Ši vieta nėra izoliuota nuo bendro naudojimo patalpų, todėl yra tikimybė tabako dūmams patekti į gyvenamąsias patalpas. Minėtas patikrinimas buvo atliktas 2018 m. spalio 24 d., ne ginčo laikotarpiu, tačiau pakankamai jam artimu metu, todėl teismo vertintas kaip įrodymas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad jo gyvenamosiose patalpose buvo rūkoma, tačiau pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašant imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo ir pan.

Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas dėl rūkymo gyvenamosiose patalpose yra kreipęsis į pataisos namų administraciją, tačiau atsakovo atstovas pateikė duomenis, iš kurių matyti, jog pareiškėjas yra pirkęs tabako gaminių. Iš to galima spręsti, kad pareiškėjas pats propagavo tabako gaminių vartojimą. Be to, nėra duomenų, kad dėl buvimo su rūkančiais asmenimis jam būtų kilusios kokios nors psichologinės ar fizinės pasekmės. Nors pareiškėjas teigia, kad dėl tabako dūmų patirdavo dusulio priepuolius, byloje nėra duomenų, jog dėl to būtų kreipęsis į medikus.

Kadangi pareiškėjo argumentus, jog jis yra nerūkantis asmuo, paneigia bylos medžiaga, o jokių kitų įrodymų apie jam kilusią neturtinę žalą pareiškėjas nepateikė, teismas vertino, jog pareiškėjui neturtinė žala nekilo, todėl šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pataisos namų administracija nesilaiko priešgaisrinės saugos taisyklių, teismas pabrėžė, kad, reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepakanka deklaratyviai išvardyti galbūt neteisėtas veikas, turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pareiškėjas nepaaiškino, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis jam buvo kilęs realus gaisro pavojus ar kitos neigiamos pasekmės dėl, jo teigimu, priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo. Byloje nėra jokių šias skundo aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjo argumentai iš esmės yra hipotetiniai samprotavimai ir nesudaro pagrindo neturtinės žalos atsiradimo bei atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktame NVSC 2018 m. spalio 29 d. rašte Nr. (2-22 4.80) 2-47123 užfiksuota, jog virtuvėlėje rozetės netvarkingos, o prausykloje techniškai netvarkingas vandens šildytuvas, matyti atviri elektros laidai. Įvertinęs pateiktus duomenis bei tai, kad atsakovo atstovas šios skundo aplinkybės nepaneigė, teismas pripažino, kad Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjui teisės į techniškai tvarkingą ir saugią aplinką. Teismas įvertinęs, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjui realiai kilusį pavojų dėl netvarkingos elektros instaliacijos, pareiškėjo argumentus dėl jam kilusios neturtinės žalos laikė hipotetiniais ir nepakankamais neturtinės žalos atlyginimui pinigais.

10. Teismo teigimu, nors pareiškėjo pateiktame NVSC 2018 m. spalio 29 d. rašte Nr. (2-22 4.80) 2-47123 konstatuota, kad jo gyvenamojoje patalpoje dirbtinis apšvietimas neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų (apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx), pareiškėjo argumentas, jog dėl to jam sutriko regėjimas, nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Teismas vertino, kad pareiškėjo pateiktas receptas akiniams nelaikytinas pakankamu nustatyti priežastiniam ryšiui tarp minėto atsakovo atstovo neteisėto veiksmo ir pareiškėjo regėjimo susilpnėjimo. Iš šio dokumento negalima daryti vienareikšmės išvados, kad regėjimas pareiškėjui sutriko būtent dėl per silpno dirbtinio apšvietimo, o ne dėl kitų aplinkybių (pvz. gretutinių ligų, amžiaus ar kt.). Teismas atkreipė dėmesį ir į aplinkybę, kad pareiškėjo ginčijamas laikotarpis yra nuo gegužės iki spalio mėnesio, taigi, iš esmės šiltasis ir šviesusis metų laikas, kuomet į gyvenamąsias patalpas patenka pakankamai natūralios saulės šviesos. Be to, vadovaujantis bendruoju protingumo principu, teismo vertinimu, dėl tokios nežymios aplinkybės, kaip per silpnas dieninis apšvietimas, pareiškėjo regėjimas negalėjo pablogėti tokiu mastu ir per tokį trumpą laiką (4 mėnesiai). Atsižvelgdamas į tai, teismas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė, ir nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimo pinigais priteisimui nėra pakankamo pagrindo.

11. Dėl pareiškėjo argumentų, kad per lubas bėgdavo vanduo, sienos buvo aptrupėję, apipeliję, teismas nurodė, kad šios aplinkybės buvo nustatytos NVSC atlikto patikrinimo metu, tačiau NVSC 2018 m. spalio 29 d. rašte Nr. (2-22 4.80) 2-47123 pažymėjo, jog būtent nuteistieji, pagal grafiką turėję tvarkyti gyvenamąsias patalpas, netinkamai atliko savo pareigas ir nesutvarkė minėtų nešvarumų ant gyvenamosios patalpos lubų. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 37 punktą ir Pravieniškių PN direktoriaus patvirtintą Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašą, pagrindinį patalpų valymą atlieka patys jose gyvenantys nuteistieji. Tam jiems išduodamos valymo priemonės, ką patvirtina į bylą pateiktas valymo priemonių išdavimo registracijos žurnalas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus bei konstatavo, kad tvarkingos ir švarios aplinkos palaikymas priklausė nuo paties pareiškėjo valios, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus. Papildomai pažymėjo, kad pataisos namai negali būti atsakingi už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas ar patys neprižiūri savo gyvenamosios aplinkos, juolab, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas buvo aprūpintas valymo priemonėmis.

12. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad virtuvėje nebuvo šaldytuvo, viryklės, puodų, keptuvių, vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 2 punktu ir konstatavo, kad pareiškėjo argumentai dėl viryklės trūkumo yra nepagrįsti, kadangi teisės aktuose nėra numatyta imperatyvi taisyklė pataisos namų virtuvėlėse ją įrengti. Atsakovo atstovas taip pat patvirtino, kad šaldytuvas buvo įrengtas, o iš pareiškėjui pateikto atsakymo matyti, kad pataisos namų administracija įsigijo ir naują šaldytuvą. Be to, Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nustatyta, kad virtuvėlė apskritai gali būti įrengiama tik esant techninėms galimybėms (5.11 p.). Įvertinęs šias nuostatas, teismas padarė išvadą, kad pataisos namams nėra nustatyta imperatyvi pareiga įrengti virtuvėles ir aprūpinti jas šaldytuvais bei viryklėmis. Virtuvėlės ir inventorius jose įrengiamas tik esant poreikiui ir techninėms galimybėms. Teismas papildomai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl virtuvėlėse trūkstamo inventoriaus nėra pagrįsti imperatyviomis teisės aktų nuostatomis, be to, pareiškėjas buvo maitinamas nemokamai pataisos namų valgykloje (šios aplinkybės skunde neneigia, be to, yra skundęsis pataisos namų administracijai dėl maitinimo kokybės), kas patvirtina, jog maitinimas pareiškėjui buvo tiekiamas), taigi teismas vertino, kad nėra pagrindo pripažinti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus ir neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjui.

13. Kadangi byloje nėra duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nusiskundimus dėl per mažo dušo sietelių kiekio prausykloje, teismas šią aplinkybę vertino pareiškėjo naudai ir pripažino, kad dušo sietelių kiekis galbūt neatitiko Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 13.1 punkto reikalavimo (vienas dušo sietelis vienam besiprausiančiam asmeniui). Vis dėlto, byloje nenustatyta ir pareiškėjas neteigia, kad jam apskritai nebuvo leidžiama pasinaudoti dušu, taip pat nėra duomenų apie pareiškėjui dėl šios aplinkybės kilusias realias neigiamas pasekmes.

14. Teismas, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygų analizę, padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotų higienos ir buities sąlygų (saugios gyvenamosios aplinkos, tinkamo apšvietimo, reikiamo dušo sietelių kiekio). Teismas pažymėjo, kad, vertinant higienos normų pažeidimų įtaką (reikšmę) neturtinės žalos atlyginimo būdui ir dydžiui, nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, teismų praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas. Šiame kontekste teismas pabrėžė, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto. Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, į tai, kad pažeidimai buvo mažareikšmiai, trumpalaikiai ir nesukėlė jokių ilgiau trukusių pasekmių, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog dėl tokių neteisėtų veiksmų sutriko pareiškėjo psichinė ar fizinė sveikata, konstatavo, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN-AK pareigūnų minėtų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.

III. 15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą.

16. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino turimus duomenis, jog jis propagavo rūkymą, nes yra pirkęs tabako gaminius. Teismas neįvertino aplinkybės, kad nuteistieji Pravieniškių PN-AK nuo 2016 m. į lauką išleidžiami (paprastai grupei priskirti nuteistieji) tik 3 val. į dieną, o visą kitą laiką praleidžia bendrabučio tipo pastate, todėl pastato viduje turi būti įrengta rūkykla. Pareiškėjas ne vieną kartą raštu ir žodžiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK. Teismas nurodo, kad jis niekur nesikreipė dėl dusulio priepuolio, tačiau žodinis kreipimasis yra toks pats kreipimasis, kaip ir raštiškas. Pareiškėjas 2016 m. susirgo tuberkulioze, todėl neužterštas dūmais oras jo sveikatai yra labai svarbus.

17. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neišreikalavo iš Kaišiadorių Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išvados apie padarytą patikrinimą. Pareiškėjas daug kartų per dieną naudojasi prausykla, todėl dėl netvarkingos elektros instaliacijos jį daug kartų krėtė elektra ir grėsė pavojus gyvybei.

18. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad NVSC patikrinimas buvo atliktas vidurdienį, kai į gyvenamąsias patalpas patenka maksimaliai dienos šviesa. Vakare dirbtinis apšvietimas mažesnis. Teismo išvada, kad į gyvenamąsias patalpas patenka pakankamai natūralios šviesos, yra klaidinga. Teismo vertinimas, kad jam regėjimas negalėjo sutrikti dėl prasto apšvietimo, yra klaidingas. Atliekant privalomą sveikatos patikrinimą 2018 m. gegužės mėnesį Alytaus pataisos namuose, regėjimas buvo geras, o grįžus atgal iš Pravieniškių PN-AK į Alytaus pataisos namus 2018 m. spalio mėnesį regėjimas jau buvo blogas.

19. Pareiškėjo teigimu, pelėsis ir krentantis tinkas atsirado ne dėl to, kad nuteistieji netvarkė gyvenamąsias patalpas, o dėl to, kad šios patalpos buvo užlietos vandeniu.

20. Pareiškėjas teigia, kad teismas neįvertino tai, kad Pravieniškių PN-AK parduotuvėje jis gali įsigyti maisto produktus, kurie reikalauja terminio apdorojimo. Neturėdami kaitlentės ir šaldytuvo, negalėjo pirkti produktų, kurie reikalauja būti laikomi ne aukštesnėje nei 10 ℃.

21. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas yra visiškai nemotyvuotas, abstraktus, nepagrįstas jokiais argumentais, nenurodyti jokie skundo motyvai, kuriais remiantis pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas arba panaikintas. Atsakovas mano, jog teismas tinkamai įvertino minėtą aplinkybę, jog pareiškėjas yra rūkantis, kadangi nuteistieji perka prekes savo asmeniniam naudojimui, o ne kitiems nuteistiesiems. BVK 110 straipsnio 2 dalyje yra nurodoma, jog nuteistiesiems yra draudžiama: perleisti savo turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigos administracijai; teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigos administracijai; reikalauti bet kokios paslaugos iš kito nuteistojo ar suimtojo ar teikti jas, naudoti fizinį ar psichinį smurtą prieš kitus asmenis. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjas pirko cigaretes sau ir yra rūkantis. Atsakovas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Atsakovas mano, jog vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka, samprotavimai nepagrįsti jokiais objektyviais ar subjektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei, kad siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Byloje nenustatyta atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryšio. Nesant būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, apelianto reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Teismas tinkamai padarė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 19 d., atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų laikymo sąlygų ir patirtos turtinės ir neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjui teisės aktais reglamentuotų higienos ir buities sąlygų (saugios gyvenamosios aplinkos, tinkamo apšvietimo, reikiamo dušo sietelių kiekio), o kitus pareiškėjo skundo teiginius atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2018 m. spalio 19 d., o reikalavimą dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

25. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl rūkymo pastato viduje, dėl netvarkingos elektros instaliacijos, pelėsio ir krentančio tinko. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad regėjimas jam sutriko dėl prasto apšvietimo, be to, neturėdamas kaitlentės ir šaldytuvo, negalėjo pirkti produktų, kurie reikalauja būti laikomi ne aukštesnėje nei 10 ℃.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo nurodytų pažeidimų, juos išanalizavo detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjo laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygos buvo netinkamos tuo aspektu, kad nebuvo užtikrintos pareiškėjui teisės aktuose numatytos higienos ir buities sąlygos (saugi gyvenamoji aplinka, tinkamas apšvietimas, reikiamas dušo sietelių kiekis).

28. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl rūkymo, jog neužterštas dūmais oras jo sveikatai yra labai svarbus, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad jo gyvenamosiose patalpose buvo rūkoma, jog pareiškėjas dėl rūkymo gyvenamosiose patalpose yra kreipęsis į pataisos namų administraciją, tačiau atsakovo atstovas pateikė duomenis, jog pareiškėjas yra pirkęs tabako gaminių, dėl to pareiškėjas pats propagavo tabako gaminių vartojimą. Be to, nėra duomenų, kad dėl patirto dusulio būtų kreipęsis į medikus. Kadangi pareiškėjo argumentus, jog jis yra nerūkantis asmuo, paneigia bylos medžiaga, o jokių kitų įrodymų apie jam kilusią neturtinę žalą pareiškėjas nepateikė, teismas vertino, jog pareiškėjui neturtinė žala nekilo, todėl šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo teisės į sveikatai saugią aplinką užtikrinimo (teisės kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru), iš esmės konstatavęs atsakovo neteisėtus veiksmus, tačiau paneigęs pareiškėjo teiginius dėl jo patirtos žalos. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų teisingumo ir pagrįstumo.

29. Vertinant pareiškėjo argumentus, kad regėjimas jam sutriko dėl prasto apšvietimo, pastebėtina, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog jo nurodytas regos pablogėjimas ginčo laikotarpiu buvo nulemtas būtent netinkamų bausmės atlikimo sąlygų.

30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4585-968/2020). Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime, arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

31. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu kalėdamas Pravieniškių PN-AK pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų higienos ir buities sąlygų (saugios gyvenamosios aplinkos, tinkamo apšvietimo, reikiamo dušo sietelių kiekio) neužtikrinimo patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Pareiškėjas ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, jog būtent dėl padaryto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios kokios nors ilgalaikės neigiamos pasekmės. Byloje nėra jokio pagrindo spręsti, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.

32. Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.

33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. R. (M. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė