P-261-126-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P261-126/2012

Procesinio sprendimo kategorijos: 80.3; 80.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. A. prašymą atnaujinti procesą O. A. administracinio teisės pažeidimo byloje (Palangos miesto apylinkės teismo byla Nr. A2.11.-91-558/2010).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2010 m. kovo 11 d. O. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 3) už tai, kad jis 2010 m. kovo 11 d., apie 21 val. 40 min., Palangoje, Kretingos g., ties 7 namu, vairavo automobilį Renault 11, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones, taip pat vairavo neprisisegęs saugos diržo, neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais veiksmais O. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 202 ir 238 punktų reikalavimus.

Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. kovo 25 d. nutarimu (b. l. 14-15) pripažino, kad O. A. įvykdė administracinius teisės pažeidimus ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalimi, 128 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 1 dalimi, jam skyrė subendrintą 2 000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad O. A. vairavo automobilį, nors 2009 m. gruodžio 19 d. jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat nebuvo prisisegęs saugos diržų ir nepateikė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo. Teismas atsižvelgė į tai, kad O. A. buvo ne kartą administracine tvarka baustas už KET pažeidimus ir nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, todėl skyrė sankcijose už padarytus pažeidimus numatytų baudų vidurkius ir pagal ATPK 33 straipsnio 2 dalies taisykles nustatė jam galutinę subendrintą nuobaudą.

II. O. A. (toliau – ir pareiškėjas) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11.-91-558/2010 (b. l. 35-36).

Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismas, nustatydamas, jog O. A. teisė vairuoti automobilį buvo atimta 2009 m. gruodžio 19 d., padarė klaidą. Pažymėjo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas O. A. prašymą dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, administracinėje byloje Nr. A2.13.-188-904/2012 konstatavo, jog 2009 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimu paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – įsigaliojo nuo 2011 m. lapkričio 11 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus O. A. apeliacinį skundą, vairuotojo pažymėjimas buvo sulaikytas tik 2011 m. gruodžio 9 d.

O. A. procesą atnaujinti prašo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktuose nurodytais pagrindais. Nurodo, kad apie tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jam atimta tik 2011 m. lapkričio 11 d., sužinojo tik gavęs 2012 m. kovo 7 d. teismo nutarimą, todėl jam paaiškėjo nauja esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo žinoma bylos Nr. A2.11.-91-588/2010 nagrinėjimo metu. Pažymi, kad aplinkybė, jog teisės vairuoti O. A. neteko tik 2011 m. lapkričio 11 d., konstatuota įsiteisėjusiu teismo nutarimu, yra akivaizdus įrodymas, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, turėjęs įtakos priimant neteisėtą nutarimą O. A. atžvilgiu, nes jo veiksmuose nebuvo nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. jis nepadarė šio administracinio teisės pažeidimo, todėl negalėjo būti nubaustas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Procesą atnaujinti atsisakytina.

Proceso atnaujinimas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių). Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Pareiškėjas nurodo, kad, jo nuomone, terminas prašymui dėl proceso šioje byloje atnaujinimo turi būti skaičiuojamas nuo 2012 m. kovo 7 d., kai gavo Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimą, kuriame nurodyta, jog teisės vairuoti O. A. neteko tik 2011 m. lapkričio 11 d. Tačiau šiame teismo nutarime nebuvo nurodytos naujos aplinkybės, o tik išaiškintos teisės normos dėl specialiosios teisės atėmimo terminų skaičiavimo. Tai, kad apeliacinio skundo padavimas ir jo priėmimas nustatytu laiku sustabdo nutarimo (nutarties) skirti administracinę nuobaudą vykdymą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo, yra nurodyta ATPK 3027 straipsnyje. Įstatymai yra visiems prieinami, todėl yra sudarytos sąlygos juos žinoti kiekvienam. Dėl to negalima teigti, jog pareiškėjas apie tai, kad jis yra laikomas netekusiu teisės vairuoti tik nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo, negalėjo sužinoti iš galiojančių, viešai skelbiamų įstatymų. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytos aplinkybės pareiškėjui turėjo būti žinomos jau priimant Palangos miesto apylinkės teismo nutarimą ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nutarime pareiškėjui apie tai nebuvo pateikta jokios naujos informacijos. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo nurodytu termino prašymui dėl proceso atnaujinimo skaičiavimu.

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą jo administracinio teisės pažeidimo byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte (naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) ir 10 punkte (jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį) numatytų aplinkybių pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. P15-60/2006, P6-169/2007, P556-68/2008, P858-43/2010), jog esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios objektyvios aplinkybės, kurioms paaiškėjus ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Be to, tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Be to, vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, būtina išsiaiškinti, ar pateiktas įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Tuo atveju, kai asmuo, prašydamas atnaujinti procesą, remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu proceso atnaujinimo pagrindu, apie, jo nuomone, padarytą materialinės teisės normų pažeidimą suinteresuotas asmuo turi sužinoti byloje priimto baigiamojo teismo procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo dieną, nes tuo metu tokiam asmeniui jau būna žinoma visa atitinkamos bylos medžiaga ir teismų padarytos galutinės išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. P442-147/2011).

Taigi, objektyvi galimybė sužinoti apie pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių atsiradimą sietina su diena, kada O. A. gavo Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarimą. Todėl būtent nuo šios datos turi būti skaičiuojamas ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nurodytas 3 mėnesių terminas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo prašymą gavo tik 2012 m. kovo 26 d., todėl buvo akivaizdžiai praleistas šis terminas.

Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso byloje atnaujinimo, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminą (ABTĮ 156 str. 2 d.), tačiau ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, nes ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje numatytas vienerių metų terminas yra naikinamasis ir jis teismo negali būti atnaujintas.

Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas ir negali būti atnaujintas (ABTĮ 156 str. 1 ir 2 d.), vien šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas teismui atsisakyti atnaujinti procesą (ABTĮ 159 str. 1 d.). Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti nagrinėjamas iš esmės tik tuo atveju, jei jis pateiktas nepraleidus įstatymu nustatyto termino arba teismas šį terminą, esant pagrindui, atnaujina. Nagrinėjamu atveju nėra nė vienos iš šių sąlygų. Todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nagrinėti ir nenagrinėja iš esmės pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 ir 10 punktuose numatytais pagrindais pagrįstumo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

O. A. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą O. A. administracinio teisės pažeidimo byloje (Palangos miesto apylinkės teismo byla Nr. A2.11.-91-558/2010).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Stasys Gagys Romanas Klišauskas