2021-09-08 Nr. AB-17888-3-61-3-01882-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-501-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01882-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. rugsėjo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. B. ir K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. B. ir K. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos Seimo, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Orange Style“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Medholidays“), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. B. ir K. B. (toliau – ir pareiškėjai) 2021 m. birželio 7 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė iš atsakovų solidariai priteisti kiekvienam po 326,5 Eur turtinės žalos ir po 5 000 Eur moralinės-piniginės kompensacijos bei 5 procentus metinių palūkanų nuo pretenzijos atsakovui įteikimo dienos (2021 m. vasario 17 d.) iki visiško jos įvykdymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2021 m. birželio 25 d. pašalinti skundo trūkumus. Teismas akcentavo, kad pareiškėjai skunde nurodo, kad nusipirko kelionės paslaugas iš UAB „Orange style“. Kelionės buvo atšauktos, todėl pareiškėjai kreipėsi į minėtą bendrovę dėl pinigų, sumokėtų už keliones, grąžinimo, tačiau jie grąžinti nebuvo. Iš pradžių pareiškėjai skunde teigia, kad atsakovai neįvykdė sutartinių prievolių, slapstosi, dėl skolos grąžinimo nebendradarbiauja, todėl toks elgesys pripažintinas nesąžiningu ir priteistina patirta turtinė bei moralinė žala. Skundą grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 189 straipsniu. Vėliau jau teigia, kad atsakovai solidariai veikdami prieš vartotojų teisėtus interesus, neužtikrino Direktyvos 90/314/EEB garantuojamų turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to jie patyrė turtinę žalą – tiesioginius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti, kadangi atsakovai prie bankroto privedė UAB „Orange style“. Taigi, lieka neaiškus skundo pagrindas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai siekia solidarios Lietuvos valstybės atstovų atsakomybės. CK įtvirtinta, kad atsakomybė yra solidarioji, jei visa arba konkreti žalos dalis yra priskirtina dviem ar daugiau asmenų, t. y. ne vien tuo atveju, kai nustatomas subjektyvus bendrininkavimas (bendri atsakovų veiksmai, sukėlę žalą), bet ir tada, kai bendru tikslu nesusiję kelių asmenų veiksmai sukelia žalą, t. y. objektyviojo bendrininkavimo atveju. Tai reiškia, kad asmenys laikomi padariusiais žalos bendrais veiksmais (CK 6.279 straipsnio 1 dalis) ir preziumuojama solidarioji skolininkų prievolė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) ir tais atvejais, kai bendra žala atsiranda dėl savarankiškų, nesuderintų atsakovų veiksmų, kurie sukėlė bendrą žalą (objektyviojo bendrininkavimo).

Teismas iš skundo turinio nustatė, kad neteisėtais Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veiksmais pareiškėjai laiko tai, kad jie nesiėmė veiksmų panaikinti Direktyvai prieštaraujančių nacionalinės teisės nuostatų. Be to, teigia, kad žalai atsirasti turėjo įtakos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas dėl karantino režimo įvedimo. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja jų skundus dėl sutartinių prievolių neįvykdymo ir žalos padarymo, tačiau procesas iki šiol dar nėra pasibaigęs, nors tyrimo atlikimo terminai pasibaigę. Nustatytos aplinkybės parodo, kad solidarios atsakomybės šioje byloje nėra.

Teismas sprendė, kad skundas turi būti tikslintinas, jame aiškiai nurodant jo faktinį pagrindą, t. y. nurodyti kiekvienos institucijos neteisėtus veiksmus, iš kurių kildinama turtinė ir neturtinė žala, taip pat formuluojant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nurodyti konkretų žalos dydį, kurį siekia pareiškėjai prisiteisti iš kiekvieno viešojo administravimo subjekto.

Šalindami skundo trūkumus, pareiškėjai 2021 m. birželio 25 d. pateikė skundą, kuriuo reiškia tapačius, kaip ir pirminiame skunde, reikalavimus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduotu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 1 d.)) ir išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjams pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Teismas nurodė, kad skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą. Skundo reikalavimai ir šiuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės privalo būti išdėstytos skunde.

Teismas, susipažinęs su skundu, gautu 2021 m. birželio 25 d., padarė išvadą, kad pareiškėjai nepašalino skundo trūkumų, nurodytų 2021 m. birželio 10 d. nutartyje. Iš skundo, gauto 2021 m. birželio 25 d., turinio taip pat nėra aišku, iš kokių konkrečių viešojo administravimo subjektų veiksmų pareiškėjai kildina solidarinę atsakomybę dėl neįvykusių kelionių ir dėl to negrąžintų pinigų. Pareiškėjų skundo, gauto 2021 m. birželio 25 d., turinys yra painus ir nesuprantamas. Pareiškėjai, apibūdindami galimai neteisėtus viešojo administravimo subjektų veiksmus, neindividualizuoja, kaip šie veiksmai bendrai turėjo įtakos būtent jiems padarytos žalos atsiradimą, nenurodo konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su skunde reiškiamais reikalavimais, o apsiriboja abstrakčių aplinkybių, susijusių su galimais vartotojų teisių pažeidimais, dėstymu. Lieka neaiškus skunde reiškiamų reikalavimų pagrindas.

Teismas skundo trūkumus laikė esminiais, kurių nepašalinus, nėra galimybės nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų ir išspręsti skundo priėmimo klausimo.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pranešti Jungtinių Tautų komitetui dėl žmonių kankinimo Lietuvos teismuose.

Pareiškėjai atskirajame skunde dėsto analogiškus motyvus, kurie buvo pateikti patikslintame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį pirmosios instancijos teismui pateikto patikslinto skundo motyvais.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012; 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-392-822/2019). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą, nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-392-822/2019)

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjos reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016; 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1942-502/2016). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad reikalavimai ir šiuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės privalo būti išdėstytos skunde.

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjų skundo pirmosios instancijos teismui turinį ir reikalavimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjams terminą nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardytų pareiškėjų skundo trūkumų (nėra aiškus skundo pagrindas, t. y., iš ko kildinama skunde prašoma priteisti žala: ar iš sutartinių teisinių santykių, ar iš skunde nurodytų viešojo administravimo subjektų veiksmų, susijusių su vartotojų teisių interesų galimai netinkamu gynimu; pareiškėjai siekia solidarios Lietuvos valstybės atstovų atsakomybės, tačiau skunde pateiktos aplinkybės parodo, kad solidarios atsakomybės nėra) buvo esminiai, susiję su administracinio ginčo pagrindo ir dalyko formulavimu, ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį skundą. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju svarbu konkrečiai nurodyti kiekvienos institucijos neteisėtus veiksmus, iš kurių kildinama turtinė ir neturtinė žala, o formuluojant reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nurodyti konkretų žalos dydį, kurį siekia pareiškėjai prisiteisti iš kiekvieno viešojo administravimo subjekto.

Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti aišku, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų pateiktų procesinių dokumentų, kuriais jie kreipėsi į administracinį teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo – skundo ir šalinant teismo nutartyje nustatytus trūkumus pateikto patikslinto skundo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjai neištaisė teismo nurodytų trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjų skundą pagrįstai laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirajame skunde pagal ABTĮ 134 straipsnio 2 dalį ir 151 straipsnį, be kita ko, turi būti nurodyti ginčijami klausimai, įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Pareiškėjų atskirojo skundo turinys, išskyrus reikalavimą panaikinti ginčijamą nutartį, yra analogiškas patikslinto skundo turiniui, jame nėra nurodomi konkretūs nesutikimo su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvai, teisinis pagrindas.

Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tiek pirminio skundo, tiek patikslinto skundo turinys surašytas neaiškiai. Pareiškėjams tinkamai nesuformulavus skundo dalyko ir pagrindo, teismas neturėjo galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Pareiškėjų skunduose minima daug aplinkybių, tiesiogiai nesusiejant jų su pareikštais reikalavimais.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjai per nustatytą terminą nepašalino ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jiems kelio, ištaisius skundo trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą ABTĮ nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. B. ir K. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė