2024-06-11 Nr. BB-3177-1-01-0-00417-2021-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2232/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00417-2021

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo G. M. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 4 d. nutarties priėmimo, klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis ir jo gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio dalį dėl G. M. nuteisimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 4 d. nutarties dalį bei baudžiamąją bylą G. M. nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad G. M. veika be pagrindo kvalifikuota kaip nusikalstama, nors jokio nusikaltimo jis nepadarė, o teismai, pripažindami jį kaltu ir nuteisdami, netinkamai aiškino BK Bendrosios dalies normas, šalinančias baudžiamąją atsakomybę (BK 30 straipsnio 1 dalis). G. M. veiksmai, kuriuos teismai pripažino nusikalstamais, buvo nulemti tarnybinio būtinumo situacijos bei neišėjo iš leistinų veikimo ribų, apibrėžtų Lietuvos Respublikos pataisos pareigūnų veiklos įstatymo normose. G. M. veiksmų teisėtumas buvo patikrintas, atliekant tarnybinį patikrinimą ir surašant Tarnybinio patikrinimo išvadą. Ši išvada skundžiama ar panaikinta tinkama procesine forma nebuvo, todėl jos ignoravimas teismuose pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių ir 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimus, be pagrindo eliminuojant šios išvados faktinę ir teisinę reikšmę. Teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 228 straipsnio 1 dalį, didelės žalos, kaip privalomojo nusikalstamos veikos pagal BK 228 straipsnio 1 dalį požymį ir netinkamai surašė nuosprendį ir nutartį. Teismai privalėjo skirti didesnį dėmesį specialiųjų teisės normų pažeidimams ir nustatyti pažeidimų įtaką BK 228 straipsnio 1 dalies požymiams, taip pat susieti tokių pažeidimų (jeigu jau jie būtų nustatyti, o ne preziumuoti) priežastinį ryšį su BK 228 straipsnio 1 dalies požymiais (visų pirma, didelės žalos požymio aspektu). Apeliacinės instancijos teisme BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas susijęs su netinkamu specialiųjų žinių taikymu ir vertinimu baudžiamajame procese. Netinkamai išspręstas civilinio ieškinio dalies tenkinimo klausimas, nes teisėti veiksmai negalėjo užtraukti ir civilinės atsakomybės; bet kuriuo atveju už pareigūnų veiksmus atsako atitinkamos valstybės institucijos (konkrečiu atveju - Lietuvos kalėjimų tarnyba).

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, atsisakyta priimti nuteistojo G. M. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio kasacinį skundą, nes jis neatitiko BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų.

Pagal BPK 372 straipsnio 6 dalį, jeigu kasacinį skundą atsisakoma priimti šio straipsnio 4 dalies 3, 4 punktuose nurodytais pagrindais, kasatorius, ištaisęs kasacinio skundo trūkumus, turi teisę iš naujo paduoti kasacinį skundą, nepažeisdamas BPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Susipažinusi su iš naujo paduotu nuteistojo G. M. ir jo gynėjo advokato V. Sirvydžio kasaciniu skundu teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad jame iš esmės keliami tie patys klausimai ir analogiški argumentai kaip ir pirmą kartą paduotame kasaciniame skunde, kurį, kaip minėta, atsisakyta priimti. Antrą kartą teikiamame skunde nauji teisiniai argumentai, iš kurių būtų galima spręsti apie kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindų buvimą, nepateikti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo G. M. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Danutė Jočienė

Artūras Pažarskis