Legislator Case Law & Legislation
4a74c5cb-8493-4e2f-8559-69a55f34bbb2 AI generated

4a74c5cb-8493-4e2f-8559-69a55f34bbb2 · Kauno apygardos teismas

Case Number 4a74c5cb-8493-4e2f-8559-69a55f34bbb2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Žibo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės O. R. Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O. R. Å . ieÅ¡kinį atsakovams V. S., Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijai, Alytaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei ,,Å iaulių bankas“ Alytaus filialui, dėl sandorio ir potvarkių pripažinimo negaliojančiais,

Legislator headnote

AI generated

4a74c5cb-8493-4e2f-8559-69a55f34bbb2 · Kauno apygardos teismas: ir geodezijos tarnybÄ dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį tėvo M. J. nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2S-443-510/2010

Pirmosios instancijos teismo teisėja Asta Vailionienė

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

124.4; 122.4;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 30d.

Kaunas

           Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Arvydo

Žibo, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės O. R. Å . atskirÄ jį

skundÄ dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės O. R. Å . ieÅ¡kinį atsakovams V. S., Alytaus apskrities virÅ¡ininko administracijai, Alytaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui akcinei bendrovei ,,Å iaulių bankas“ Alytaus filialui, dėl sandorio ir potvarkių pripažinimo negaliojančiais,

           Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ ,

           n u s t a t ė:

           Ieškovė

O. R. Å . kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti nekilnojamojo turto

pirkimo–pardavimo sandorį ir su juo susijusius potvarkius negaliojančiais. Ieškovė nurodė, kad 1992 m. kovo 16 d. kreipėsi su prašymu į Alytaus m. žemėtvarkos

ir geodezijos tarnybÄ dėl nuosavybės teisių į iÅ¡likusį tėvo M. J. nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo.

2002 m. birželio mėnesį ieÅ¡kovė pamatė, kad norimame susigrÄ Å¾inti sklype yra vykdomos statybos, todėl kreipėsi į įvairias institucijas, kad statybų darbai

bÅ«tų sustabdyti, ir sužinojo, kad valstybė tÄ sklypÄ aukciono metu pardavė dar 1992 m. gruodžio 19 d., kai ieÅ¡kovės praÅ¡ymas

dėl nuosavybės teisių atkūrimo jau buvo paduotas. Ieškovė nurodė, kad aukcionas yra neteisėtas, o jo metu sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris turi būti panaikintas, nes pagal tuo metu galiojusius aukciono nuostatus (1992 m. lapkričio 5 d., Nr. 837) aukcionas buvo laikomas įvykusiu, jeigu pradinė kaina buvo padidinta bent 5 proc., o norintysis dalyvauti aukcione turi sumokėti 10 proc. pradinės sumos. Šios abi nuostatos įvykdytos nebuvo. Be to, aukcionas turi būti laikomas neįvykusiu ir dėl to, kad jame dalyvavo tik vienas asmuo – atsakovas V. S., nors dalyvauti turėtų bent du asmenys.

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2004 m. spalio 25 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės 86,80 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei ir 500 Lt

V. S.. Teismas nusprendė, kad atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , nebuvo teisinio pagrindo pripažinti, jog pirkimo–pardavimo sandoris ir aukcionas bei Alytaus miesto mero ir valdybos potvarkiai priimti pažeidžiant įstatymo reikalavimus.

IeÅ¡kovė 2005 m. rugsėjo 8 d. pateikė Lazdijų rajono apylinkės teismui praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesÄ dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 25 d. už akių priimto sprendimo. Vėliau praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo buvo tikslinamas ir papildomas.Â

IeÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo Lazdijų rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 13 d. nutartimi patenkino iÅ¡ dalies. Teismas atnaujino procesÄ civilinėje byloje tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismo sprendime galėjo bÅ«ti padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiÅ«rėtas apeliacine tvarka. Teismas atmetė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ likusioje dalyje. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu teisme buvo gautas galiojant 1964 m. Civilinio proceso kodeksui, kuriame nebuvo numatytas sprendimo priėmimo už akių institutas. Ä®vertinus tai, kad teismas priėmė sprendimÄ už akių, kai 1964 m. CPK tokio instituto nebuvo, tai, kad teismo priimtame procesiniame sprendime nėra 1964 m. CPK 222 straipsnio 4 dalies numatytos motyvuojamosios dalies, nepateikti teisiniai argumentai dėl ieÅ¡kinyje nurodytų materialinės teisės normų taikymo pagrįstumo ir teisėtumo, negalima pripažinti pareiÅ¡kėjos nurodomų materialinės teisės normų taikymo klaidų esant nepagrįstomis.

           Lazdijų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 3 d. nutartimi ieÅ¡kovės O. R. Å . praÅ¡ymÄ dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 25 d. sprendimo atmetė. Teismas priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 1500 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ir valstybei – 225,30 Lt. Teismas nutartyje nurodė, kad pagal tuo metu galiojusį įstatymÄ nuosavybės teisė į žemę, esančiÄ miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose, atstatoma suteikiant neatlygintinai toje pačioje gyvenamojoje vietoje Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatyta tvarka žemės sklypÄ individualiai statybai, nes tokia žemė priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei. Vadinasi, ieÅ¡kovė net 1992 m. gruodžio 19 d., pateikusi visus bÅ«tinus giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, kurių ji nebuvo pateikusi, nebÅ«tų galėjusi atgauti žemės sklypo natÅ«ra. Be to, nė vienas ieÅ¡kovės pateiktas dokumentas nepatvirtina, kad žemės sklypas yra jos tėvo turtas. Tokio juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nenustatė ir teismas. Teismas pažymėjo, kad sugretinus ieÅ¡kovės tėvo turėto žemės sklypo ribas su aukcione parduoto žemės sklypo schema, matyti, kad pačios ieÅ¡kovės nurodoma vieta nesutampa su atsakovo aukcione įsigyto žemės sklypo buvimo vieta. Aukcionas, remiantis Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai aukciono nuostatų 13 punktu buvo pripažįstamas teisėtu dalyvaujant bent vienam asmeniui, o už žemės sklypÄ atsakovas taip pat sumokėjo, kaip nustatyta Nutarimo 22 punkte.

           IeÅ¡kovė O. R. Å . atskiruoju skundu prašė panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kovė nurodė, kad Alytaus miesto tuometinė valdyba pažeidė privatizavimo aukcionų nuostatus, neteisėtai pardavė jos tėvo turtÄ ir apsunkino jos galimybę paveldėti tÄ turtÄ . Byloje esantys dokumentai įrodo, kaip Alytaus miesto tuometinė valdyba žemės grÄ Å¾inimo klausimų tinkamai nesprendė, dėl ko visas ieÅ¡kovės turtas yra nacionalizuotas. FaktiÅ¡kas atsakovo V.

S. žemės sklypo plotas yra 32 arai, o ne 25 arai, o pagal 1992 m. balandžio 3 d. nutarimÄ suteikiamas neatlygintinai, parduodamas ar iÅ¡nuomojamas žemės sklypas Alytuje turi bÅ«ti ne didesnis kaip 0,2 ha. Pažeidus įstatymÄ ir suteikus didesnį žemės sklypo plotÄ atsakovui, Lietuvos Respublikai padaryta 246 219,84 talonų žala. Dokumentais įrodyta, kad buvo neteisingai nurodyta sklypo kaina, todėl aukcionÄ turėjo skelbti iÅ¡ naujo antrÄ kartÄ . IeÅ¡kovė nurodė ir tai, kad atsakovas nesumokėjo 10 147,5 talonų, todėl atsakovo įgaliotas asmuo dalyvauti aukcione neturėjo teisės.

Atsakovas Alytaus miesto savivaldybė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodė, kad Vyriausybės nutarimo Nr. 89 3.1 punkte nustatytas draudimas parduoti žemę yra skirtas tik valstybės žemės sklypams, kurie suteikiami neatlygintinai privatinėn nuosavybėn. IÅ¡ bylai pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas įmokėjo reikiamÄ sumÄ talonų bei registracijos mokestį, todėl įvykdė ir nepažeidė reikalavimų. Aukcionas buvo pripažįstamas teisėtu, jeigu jame dalyvauja bent vienas asmuo ir Å¡iuo atveju žemes sklypas parduodas už pradinę kainÄ . LikusiÄ sumÄ talonais atsakovas sumokėjo per 15 dienų, kaip nustatyta nutarimo Nr. 89 22 punkte. Be to, Ūkio ministerijos valstybės sekretorius atsakyme į ieÅ¡kovės paklausimÄ nurodė, kad sklypo kaina paskaičiuota teisingai, ir klaidų nenustatyta, todėl naikinti Alytaus miesto mero ir valdybos potvarkių bei žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį nėra teisinio pagrindo.

Atsakovas Alytaus apskrities

virÅ¡ininko administracija atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009

m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ ir ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsakovas nurodė, kad nutarimo Nr. 89 3.1. punkte numatytas draudimas nustatytas tik valstybinės žemės sklypams, kurie privatinėn nuosavybėn suteikiami neatlygintinai. Atsakovas V. S. aukciono dalyvio reikalavimus atitiko, į nurodytÄ Å¾emėtvarkos tarnybos sÄ skaitÄ pervedė 50 rublių registracijos mokestį bei pradinį įnaÅ¡Ä (5%) nuo pradinės žemės sklypo kainos. Vadovaujantis tuo metu galiojusio nutarimo nuostatomis, aukcionas gali vykti, kai nustatyta tvarka užsiregistravo ar atvyko dalyvauti bent vienas asmuo ir žemės sklypas parduodamas už pradinę kainÄ .

           Atskirasis skundas atmestinas.

           Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992 m. kovo 16 d. ieÅ¡kovė O. R. Å . pateikė Alytaus miesto valdybai praÅ¡ymÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į ieÅ¡kovės tėvo M. J. iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ , buvusį Komjaunimo a. 8 ir Dariaus ir Girėno g., Alytaus m. (esantį Rotušės a. 2, Alytaus m.) natÅ«ra (t.1, b.l. 20). 1992 m. gruodžio 19 d. aukciono metu 25 a žemės sklypas, esantis Rotušės a. 2., Alytaus m., buvo parduotas atsakovui V. S. už didžiausiÄ pasiÅ«lytÄ kainÄ - 512

950 talonų (t.1, b.l. 21, 116).

           Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Alytaus miesto valdybos žemėtvarkos tarnybos organizuoto 1992 m. gruodžio 19 d.

aukciono teisėtumo, kurio metu pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovui V. S. buvo perleisto nuosavybės teisės į 25 a žemės sklypÄ ,

esantį Rotušės a. 2, Alytaus m., tai yra, ieÅ¡kovės manymu, į tÄ patį žemės sklypÄ , į kurį ji norėjo atkurti nuosavybės teises.

           IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje ginčija 1992 m. gruodžio 19 d. vykusio aukciono teisėtumÄ , nurodydama, kad Å¡io aukciono metu turėjo bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 837 dėl valstybinio turto privatizavimo aukcionų organizavimo tobulinimo. Teisėjų kolegija su Å¡iuo ieÅ¡kovės argumentu nesutinka ir pažymi, kad, nesant pačiame Vyriausybės nutarime nurodytos kitos dokumento įsigaliojimo datos, Å¡is nutarimas įsigaliojo tik 1992 m. gruodžio 20 d. paskelbus jį Valstybės Žiniose. Å iÄ aplinkybę nurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje. Kadangi ginčijamo žemės sklypo aukcionas vyko 1992 m. gruodžio 19 d., Å¡io aukciono tvarkÄ ir sÄ lygas reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 dėl žemės sklypų ne žemės Å«kio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos.

           Bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus miesto laikraÅ¡tyje „Ramovė“ buvo paskelbti 1992 m. IV ketvirčio žemės sklypų pardavimo ir nuomos aukcionai (t.8, b.l. 41). Å io informacinio praneÅ¡imo 7 punkte nurodyta, kad už 309 000 rub. parduodamas 25 a žemės sklypas, esantis Rotušės a. 2, Alytaus m., kurio paskirtis – pelno siekiančioms įmonėms statyti. Vėliau paskelbta kaina buvo patikslinta pritaikius indeksavimo koeficientÄ nurodant 512 950 talonų. Remiantis Nutarimo Nr. 89 3.8 punktu, kaina turėjo bÅ«ti apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 473 patvirtintÄ Perkamos žemės, miÅ¡ko ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodikÄ ir indeksuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Å iÄ aplinkybę taip pat patvirtina Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos 2003 m. lapkričio 5 d. pažyma, kurioje iÅ¡samiai nurodoma, kokiu teisės aktų ir metodikos pagrindu nustatytas bazinis 1 ha žemės sklypo kainos Alytaus mieste normatyvas ir kaip apskaičiuota 512 958 rub. 0,25 ha žemės sklypo ploto kaina (t.4, b.l. 11).

           Ginčo teisiniam santykiui taikomo Nutarimo Nr. 89 13 punkte nustatyta, kad aukcionui įvykti pakanka nustatyta tvarka užsiregistravusio ar atvykusio dalyvauti bent vieno asmens. Aukciono žemės sklypui pirkti komercinei-Å«kinei veiklai dalyviais galėjo bÅ«ti veiksnÅ«s Lietuvos Respublikos piliečiai, sukakę 18 metų, turintys Å¡iÄ pilietybę patvirtinantį dokumentÄ ir nuolat gyvenantys Lietuvoje (Nutarimo Nr. 89 6.1 ir

6.3 punktai). Aukciono dalyvis iš anksto privalėjo sumokėti 50 rub. registracijos mokestį ir 5 proc. žemės sklypo pradinės kainos (Nutarimo Nr. 89

7 punktas). Atsakovas V. S. sumokėjo 50 rub. registracijos mokestį ir 25 650 talonų (512 950 x 0,05) pradinį įnaÅ¡Ä . Taigi, aukciono dalyvio registracijos pažymėjimas Nr. 1, pažyma atsiskaityti už aukcione

perkamÄ Å¾emės sklypÄ ir mokėjimų praneÅ¡imai patvirtina, kad atsakovas V. S. atitiko ir įvykdė Å¡io Nutarimo Nr. 89 aukščiau

nurodytus reikalavimus (priedas Nr. 1, l. 9-10, 14).

           Aukciono metu turėjo bÅ«ti pildomas žemės sklypo aukciono protokolas (Nutarimo Nr. 89 18 punktas). Kaip matyti iÅ¡ 1992 m. gruodžio 19 d. žemės sklypo aukciono protokolo Nr. 19 (t.1, b.l. 21), didžiausiÄ 512 950 talonų kainÄ , kuri taip pat atitiko ir pradinę kainÄ , už

žemės sklypÄ , esantį Rotušės a. 2, Alytaus m., pasiÅ«lė atsakovas V. S.. PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovė, atsakovas likusiÄ Å¾emės

sklypo kainos dalį, tai yra 487 300 talonų (512 950 - 25 650) sumokėjo 1992 m. gruodžio 30 d. (priedas Nr. 1, l. 14). 1993 m. sausio 21 d. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (t.1, b.l. 116). Vėliau 1993 m. balandžio 26 d. aktu buvo atliktas Alytaus miesto savivaldybės žemėtvarkos tarnybos organizuoto 1992 m. gruodžio 12 d. aukciono dėl žemės sklypo, esančio Rotušės a. 2, Alytaus m., teisėtumo patikrinimas. Šiame akte nenurodyti duomenys apie aukciono metu padarytus teisės pažeidimus (t.1, b.l. 25).

           Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad faktiškas atsakovo žemės sklypo plotas yra 32 arai, o ne 25 arai, o Alytaus mieste parduodamas žemės sklypas galėjo būti ne didesnis kaip 0,2 ha. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2002 m. rugsėjo 16 d. išrašo (t.1, b.l. 54-55) matyti, kad bendras žemės sklypo, esančio Rotušės a. 2, Alytaus m., plotas sudaro 0,25 ha. Šie duomenys nėra nuginčyti. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo žemės sklypo plotas yra 0,32 ha.

           Taip pat teisėjų kolegija nesutinka, su ieškovės argumentu, kad Alytaus mieste galėjo būti parduodamas ne didesnis kaip 0,2 ha žemės sklypas. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo skundžiamoje nutartyje, toks žemės sklypų plotų ribojimas nustatytas, kai valstybinės žemės sklypai suteikiami

asmenims privatinėn nuosavybėn neatlygintinai individualiai statybai (Nutarimo Nr. 89 3.1 punktas). Nagrinėjamu atveju žemės

sklypas, esantis Rotušės a. 2, Alytaus m., buvo perleistas atsakovui V. S. atlygintinai pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, šio

žemės sklypo paskirtis – komercinė. Taigi, šis ginčo sklypas nepatenka į Nutarimo Nr. 89 3.1 punkte nustatyto ribojimo taikymo apimtį.

           Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad civilinėje byloje, kurioje ieÅ¡kovė prašė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ , jog iki nacionalizavimo jos tėvas M. J. valdė 538 kv.m gyvenamojo namo ir 30 arų žemės sklypÄ , buvusį Turgaus a. 12 / Ugniagesių g. 12 (dabar Rotušės a. 2), Alytaus m., Kauno apygardos teismas 2004 m. rugsėjo

22 d. nutartimi nustatė, jog ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad tėvas M. J. nuosavybės teise valdė 30 a žemės sklypÄ dabartiniame

Alytaus miesto centre (t.3, b.l. 59-62).

           Be to, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ (Vyriausybės Žinios, 1991, Nr. 21-545; Lietuvos Aidas, 1991, Nr. 140) (1992 m. vasario 11 d. ir 1992 m. gegužės 20 d. redakcijos) 5 straipsnyje numatyta, kad nuosavybės teisė į žemė, esančiÄ miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose, atstatoma suteikiant neatlygintinai toje pačioje gyvenamojoje vietovėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio ir nustatyta tvarka žemės sklypÄ individualiai statybai, nes miestams, miesto tipo gyvenvietėms ir miesteliams priklausanti žemė priskiriama valstybės reikmėms iÅ¡perkamai žemei (12 straipsnis). Remdamasi Å¡iomis įstatymo nuostatomis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė net jeigu iki 1992 m. gruodžio 19 d. bÅ«tų pateikusi visus bÅ«tinus giminystės ryšį ir nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, nebÅ«tų galėjusi atgauti žemės sklypo natÅ«ra.

           Vadovaudamasi aukščiau iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti ieÅ¡kovės atskirÄ jį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 25 d. sprendimo panaikinimo (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

IeÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta žodinį nagrinėjimÄ bÅ«tinu. Tai reiÅ¡kia, kad skirti atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka yra šį skundÄ nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo prerogatyva. Skirti žodinį atskirojo skundo nagrinėjimÄ ar ne (įskaitant ir bylas, kuriose yra atnaujintas procesas), yra skundÄ nagrinėjančio apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2007). Kolegija nelaiko, kad yra bÅ«tina nagrinėti atskirÄ jį skundÄ Å¾odinio proceso tvarka.

           Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336-337 straipsniais,

           n u t a r i a:

           AtskirÄ jį skundÄ atmesti.

           Lazdijų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

           Kolegijos pirmininkas                                                             Ramūnas

Mitkus

           Kolegijos teisėjai                                                                     Evaldas

Burzdikas

                                                                               Â

                                                                                Arvydas

Žibas

                                                                               Â