AS-146-371-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS146-371/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01389-2011-8

Procesinio sprendimo kategorija 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. S. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (9.8) I-3418; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. (4.4) 3-19357; 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išnagrinėti iš esmės 2011 m. balandžio 19 d. gautus skundą, reg. Nr. GP-602, ir pareiškimus, reg. Nr. GP-603, Nr. GP-604, Nr. GP-605, 2011 m. balandžio 22 d. gautą skundą, reg. Nr. GP-630, 2011 m. gegužės 5 d. gautą skundą – pareiškimą, reg. Nr. GP-708, ir priimti dėl jų konkrečius sprendimus; 4) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priimti konkrečius sprendimus dėl dviejų pareiškimų, įteiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 2011 m. kovo 3 d., dviejų pareiškimų, įteiktų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 2011 m. kovo 9 d., bei pateikti tikslią, teisingą informaciją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo K. S. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas 2012 m. balandžio 16 d. pateikė teismui pastabas dėl 2012 m. kovo 8 d. teismo posėdžio protokolo, prašydamas atnaujinti terminą pastaboms dėl protokolo pateikti ir nurodydamas, jog nuo 2012 m. kovo 20 d. iki 2012 m. balandžio 11 d. sirgo, taigi paskutinė diena pastaboms dėl protokolo pateikti buvo 2012 m. balandžio 14 d., t. y. nedarbo diena, todėl pastabas pateikė 2012 m. balandžio 16 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi (b. l. 81-82) pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą pateikti pastabas dėl 2012 m. kovo 8 d. teismo posėdžio protokolo netenkino ir nutarė grąžinti šias pastabas pareiškėjui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 83 straipsnio 5 dalimi, teismas nurodė, kad 2012 m. kovo 8 d. teismo posėdžio protokolas buvo pasirašytas 2012 m. kovo 20 d., todėl pareiškėjas pastabas dėl šio protokolo galėjo pateikti iki 2012 m. kovo 25 d. įskaitytinai. Pareiškėjas pastabas dėl protokolo pateikė 2012 m. balandžio 16 d., t. y. praleidęs terminą pastaboms pateikti, tačiau prašo šį terminą atnaujinti. Atsižvelgdamas į tai, kad ABTĮ nenumatyta termino pastaboms dėl teismo posėdžio protokolo pateikti atnaujinimo galimybė, teismas pažymėjo, jog taip pat nėra pagrindo manyti, kad toks terminas negalėtų būti atnaujinamas (ABTĮ 4 str. 6 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78 str. 1 d.).

Atsižvelgęs į pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis buvo nedarbingas nuo 2012 m. kovo 20 d. iki 2012 m. balandžio 11 d. įskaitytinai, teismas vertino, jog susipažinti su 2012 m. kovo 8 d. posėdžio protokolu, pasirašytu 2012 m. kovo 20 d., ir pareikšti dėl jo pastabas pareiškėjas galėjo 2012 m. balandžio 12 d., tačiau iš susipažinimo su bylos medžiaga kortelės įrašo matyti, kad pareiškėjas su teismo posėdžio protokolu susipažino tik 2012 m. balandžio 16 d., jokių objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių jam susipažinti su teismo posėdžio protokolu 2012 m. balandžio 12 ar 13 dienomis, nenurodė. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo atnaujinti pareiškėjui terminą pastaboms dėl teismo posėdžio protokolo pateikti.

III. Pareiškėjas K. S. atskiruoju skundu (b. l. 86-90) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui, kitos sudėties teisėjų kolegijai nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde akcentuoja:

1. Atsižvelgiant į tai, jog paskutinė nedarbingumo diena buvo 2012 m. balandžio 11 d., o pareiškėjas pastabas dėl teismo posėdžio protokolo pateikė 2012 m. balandžio 16 d., darytina išvada, kad jis ABTĮ 83 straipsnio 5 dalyje nurodyto 3 darbo dienų termino nepraleido.

2. ABTĮ 83 straipsnio 5 dalyje nenurodyta, kurią būtent dieną iš numatyto 3 darbo dienų termino turi būti pateiktos pastabos dėl teismo posėdžio protokolo.

3. Pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartis nepagrįsta teisės normomis, prieštarauja logikai, priimta šališkos teisėjų kolegijos, todėl turi būti panaikinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nutrauktinas.

ABTĮ 149 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. ABTĮ 83 straipsnyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1485 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.), reglamentuojančiame teismo posėdžio eigos fiksavimą ir pastabų dėl teismo posėdžio protokolo pateikimo bei nagrinėjimo tvarką, nėra nustatyta, kad dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos dėl pateiktų pastabų dėl protokolo, gali būti duodamas atskirasis skundas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išsprendžiamos šalių pastabos dėl teismo posėdžio protokolo, neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai ir jos atskiraisiais skundais neskundžiamos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS2-447/2007, 2011 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-147/2011, 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-350/2011). Pareiškėjas dėl pirmosios instancijos teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo, kuriuo byla išspręsta iš esmės, pateikė apeliacinį skundą, kurio priėmimo klausimas išspręstas 2012 m. birželio 13 d. nutartimi. Tai patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis neužkirto galimybės tolesnei bylos eigai.

Pirmosios instancijos teismas 2012 m. balandžio 19 d. nutartyje nepagrįstai nurodė, kad teismo nutartis, kurioje atitinkamai išspręsta dėl pateiktų pastabų dėl protokolo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu ir nepagrįstai priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą. Nustačius, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis atskiruoju skundu neskundžiama, apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą turi būti nutrauktas (ABTĮ 101 str. 1 p., 133 str., 148 str., 149 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

apeliacinį procesą pagal pareiškėjo K. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas