2022-06-08 Nr. AB-15634-3-62-3-00090-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-391-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00090-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo O. Z. (Z.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. Z. (Z.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. Z. (Z.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 13 d. buvo laikomas įvairiose kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti minimalus plotas. Pareiškėjo teigimu, jam turėjo būti užtikrintas ne mažesnis kaip 3,6 kv. m gyvenamosios patalpos plotas. Drausmės grupėje laikomi nuteistieji iš kamerų išleidžiami pasivaikščioti tik 1–2 val., todėl didžiąją laiko dalį praleidžia kamerose. Asmeniui tenkantį plotą mažino jose esantys baldai, sanitariniai įrenginiai. Dėl ploto trūkumo pareiškėjas negalėjo ramiai pailsėti, išsimiegoti, buvo priverstas sėdėti arba gulėti, faktiškai negalėjo judėti, t. y. jam tekęs gyvenamosios patalpos plotas buvo itin mažas.

3. Pareiškėjas teigė, kad nė vienoje kameroje, kurioje buvo kalinamas, prie lovų (gultų) nebuvo kopėtėlių, todėl buvo sunku ir nepatogu užlipti į lovos antrą aukštą ir nulipti žemyn. Pareiškėjas, norėdamas patekti į antrą lovos aukštą, turėdavo lipti ant kito nuteistojo patalynės ir dėl to kildavo konfliktai. Pareiškėjas tvirtino, kad Alytaus PN kamerų tipo patalpose nėra įrengta vėdinimo sistema, o per langus išvėdinti kameras nebuvo įmanoma, kadangi įrengti langai maži (turi būti 80 cm x 80 cm) ir su grotomis. Ant langų įrengtos grotos trukdė natūraliai šviesai ir orui patekti į patalpą. Pareiškėjas skundėsi, kad kamerose silpnas dirbtinis apšvietimas, dėl ko skaudėjo akis ir galvą. Dirbtinio apšvietimo lempos buvo be apsauginių gaubtų, pareiškėjas nuolat jautėsi nesaugus, nes Alytaus PN yra pasitaikę atvejų, kad lempos iškrenta ir sudūžta.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad žiemos metu tekdavo praustis šaltu vandeniu ir prie atviro lango, dėl to kildavo rizika susirgti. Pareiškėjo teigimu, Alytaus PN jo teises pažeidinėjo sąmoningai, pažeidimai buvo nuolatiniai, dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas neabejotinai patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, jautė įtampą ir nesaugumo jausmą.

5. Atsakovo atstovas Alytaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovo atstovas prašė taikyti ieškinio senatį pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos, patirtos iki 2018 m. sausio 13 d., atlyginimo priteisimo.

7. Atsakovo atstovas nurodė, kad tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo priskirtas drausmės grupei. Konkrečiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m iki 6,7 kv. m; teisės aktai nenumato, jog kameroje įrengto sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas nėra įskaičiuojamas į bendrą kameros plotą. Pareiškėjas 4 lokaliniame sektoriuje buvo laikomas užrakintas pagal Lietuvos Respublikos bausmių kodekso 70 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 731 punkte nustatytas sąlygas.

8. Dėl higienos reikalavimų laikymosi Alytaus PN paaiškino, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) Alytaus departamentas 2016 m. gruodžio 9 d. ir 2018 m. gruodžio 21 d. vykdė patikrinimus, kurie apėmė visas Alytaus PN patalpas, tarp jų – ir kamerų tipo patalpas, pažeidimų kamerų tipo patalpose nenustatė. Alytaus PN veikia kompiuterizuotas šilumos punktas, kuris nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas; bendrabučio tipo miegamieji ir uždarosios zonos kameros vėdinamos atidarius langus, langai ir šviestuvai tvarkingi, kadangi atsakingi pareigūnai nuolatos prižiūri tvarką ir švarą gyvenamosiose patalpose bei sanitariniuose mazguose.

9. Alytaus PN pažymėjo, kad ant visų gyvenamųjų patalpų langų iš lauko ir vidinės pusės įrengtos apsauginės grotos, tačiau tai netrukdo atidaryti langų ir išvėdinti gyvenamąją patalpą. Alytaus PN teigimu, pareiškėjo nurodyti patalpų langų išmatavimai yra taikomi tik naujai pastatytiems ar rekonstruojamiems statiniams, kuriuose yra įrengtos kamerų tipo patalpos. Uždarosios zonos pastatas, kuriame yra įrengtos kamerų tipo patalpos, Alytaus PN kapitaliai remontuotos 2010 metais.

10. Atsakovo atstovas taip pat pažymėjo, kad bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos turėjo būti aprūpinamos metalinėmis lovomis, tačiau teisės aktuose lovų aukštis nenustatytas ir neįtvirtintas reikalavimas įrengti kopėtėles į antrą lovos aukštą. Alytaus PN neturi duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į būrio viršininką ar pataisos namų administraciją dėl kopėtėlių sumontavimo prie jo naudojamos dviejų aukštų lovos.

11. Atsakovo atstovas nurodė, kad nuteistiesiems sudaryta galimybė praustis po šiltu dušu vieną kartą per savaitę pagal patvirtintus grafikus, pareiškėjas buvo kreipęsis į Alytaus PN dėl kai kurių jo netenkinusių kalinimo sąlygų, pareiškėjui buvo suteikta psichologo pagalba.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gegužės 14 d. sprendimu bylos dalį dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl minimalaus ploto normos pažeidimo ir kamerų vėdinimo neužtikrinimo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., atlyginimą nutraukė, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

13. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-293-423/2019 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus PN. Šioje byloje pareiškėjas prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, kilusiai nuo 2016 m. vasario 18 d. iki 2018 m. liepos 31 d., atlyginti. Buvo nustatyta, kad išnagrinėtoje byloje pareiškėjas skunde, be kita ko, nurodė, kad minėtu laikotarpiu jam nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, neįrengta patalpų vėdinimo sistema. Pažymėjęs, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. kovo 21 d., ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punktu, teismas darė išvadą, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl nagrinėjamos bylos dalį dėl skundo reikalavimų priteisti neturtinės žalos, kilusios dėl minimalaus ploto normos pažeidimo ir kamerų vėdinimo neužtikrinimo nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d., atlyginimo nutraukė.

14. Teismas pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos, kilusios iki 2018 m. sausio 13 d., atlyginimo priteisimo pareikšti pritaikė ieškinio senaties terminą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundą dėl jo netenkinančių kalinimo sąlygų išsiuntė 2021 m. sausio 14 d., pažymėjo, jog pareiškėjas dėl jo nurodytų kalinimo sąlygų jautė skunde išvardytus nepatogumus (trūko poilsio, negalėjo išsimiegoti ir pan.) ir dvasinius išgyvenimus, ir sprendė, kad pareiškėjas turėjo suvokti apie galimą teisių pažeidimą tuo metu, kai jie egzistavo. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą, o nagrinėdamas bylą teismas tokių aplinkybių irgi nenustatė.

15. Pritaikęs ieškinio senaties terminą, teismas vertino, ar pareiškėjas galėjo patirti neturtinę žalą kalėdamas Alytaus PN nuo 2018 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 13 d. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos neužtikrinimo, kopėtėlių prie lovų neįrengimo, nepakankamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, apsauginių lempų gaubtų nebuvimo, negalėjimo nusiprausti šiltu vandeniu; dėl patalpose neįrengtos vėdinimo sistemos, negalėjimo išvėdinti patalpas per langus – nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. sausio 13 d.

16. Vertindamas, ar pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. sausio 13 d. atitiko teisės aktų reikalavimus, teismas vadovavosi iki 2020 m. sausio 22 d galiojusių Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 ir 111.2 punktais, taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-31) 2.1 ir 2.2 punktais. Pagal minėtus teisės aktus pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, kamerų tipo patalpose – ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam asmeniui.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. sausio 13 d. gyveno kamerų tipo patalpose, taip pat bendrabučio tipo miegamuosiuose, analizavo šių patalpų plotus, juose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, taip pat nurodė, kad asmeniui tenkantį plotą skaičiuoja taip – gyvenamąjį plotą padalija iš miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teisė į teisės aktų nustatytą vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamųjų patalpų plotą bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose nebuvo pažeista. Teismas pažymėjo, jog baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus. Atsižvelgęs į tai, jog šiuo atveju minimalaus ploto normos pažeidimas nebuvo nustatytas, teismas nevertino pareiškėjo argumentų dėl baldų ir kitų įrenginių užimamo ploto gyvenamojoje patalpoje.

18. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus (nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. sausio 13 d.) dėl neįrengtos ventiliacijos sistemos, nesudarytos galimybės patalpas vėdinti per langus, teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punktą turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas pažymėjo, kad iš esmės analogiški reikalavimai buvo nustatyti vertintu laikotarpiu pataisos įstaigų įrengimą reguliuojančiuose teisės aktuose.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad Alytaus PN nurodė, jog kameros vėdinamos natūraliu būdu, įrengtos apsauginės grotos netrukdo išvėdinti gyvenamąsias patalpas, NVSC Alytaus departamento 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo akte Nr. (1-12 15.4.8) PA-9545 konstatuota, kad kamerų tipo patalpose langai atsidaro, pritaikyti vėdinimui, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde teiginių, kad kamerų langai būtų sulūžę ir dėl to jų nebūtų galima atidaryti, nenurodė. Byloje nebuvo nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas, negalėdamas išvėdinti patalpų, dėl oro trūkumo būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją ar NVSC. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareiškėjas turėjo galimybę pradaryti langą ir išvėdinti patalpas, o tai atitiko teisės aktų reikalavimus.

20. Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimus dėl nepakankamos natūralios patalpų apšvietos. Teismas vadovavosi vertintu laikotarpiu galiojusiomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir Įrengimo taisyklės), nuo 2020 m. gruodžio 22 d. pradėjusiomis galioti Kalėjimų departamento 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintomis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir 2020 m. Įrengimo taisyklės), pažymėjo, kad teisės aktuose nėra nustatytas gyvenamųjų patalpų natūralaus apšvietimo koeficientas. Įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus, kad kamerų langai yra tinkamo dydžio, kadangi patalpos rekonstruotos 2010 metais, aplinkybę, kad dėl natūralios šviesos trūkumo per įrengtus langus į kamerų tipo patalpas pareiškėjas į NVSC nesikreipė, teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad natūralios šviesos trūkumas galėjo pareiškėjui sukelti neturtinę žalą.

21. Įvertinęs atsakovo atstovo paaiškinimus, kad Alytaus PN vadovaujasi Higienos norma HN 134:2015 ir užtikrina 200 lx ir daugiau dirbtinę patalpų apšvietą, kad pareiškėjas į NVSC dėl higienos normų pažeidimo nesikreipė, joks patikrinimas pagal pareiškėjo reiškiamus nusiskundimus nebuvo atliktas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl nepakankamos dirbtinės apšvietos abstraktūs, nedetalizuoti, ir todėl juos atmetė. Teismas, remdamasis atsakovo atstovo paaiškinimais, pažymėjo, jog patalpose įrengti šviestuvai tvarkingi, atsakingi pareigūnai nuolatos prižiūri tvarką ir švarą gyvenamosiose patalpose.

22. Išanalizavęs į bylą pateikto Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021 m. vasario 4 d. medicininio pažymėjimo Nr. PPG-APH-13 (toliau – ir medicininis pažymėjimas) duomenis, teismas sprendė, kad jame nėra pateikta duomenų, jog pareiškėją konsultavę gydytojai būtų konstatavę, kad regėjimo pablogėjimą ir galvos skausmą sukėlė būtent nepakankamas patalpų apšvietimas.

23. Teismas nurodė, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 1.1 ir 10.1 punktuose nustatyta, kad bendrabučio tipo ir kamerų tipo gyvenamoji patalpa aprūpinama metaline lova (1 vnt. 1 asmeniui). Teismo vertinimu, teisės aktai nedraudžia kamerose įrengti dviaukštes lovas, o įrengus dviaukštes lovas, neįpareigoja pritaisyti kopėtėlių į lovos antrąjį aukštą. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl negalėjimo užlipti į lovos antrąjį aukštą, nurodęs konkrečius patirtus nepatogumus ir reikalavęs prie dviaukštės lovos pritaisyti kopėtėles. Teismo vertinimu, medicininio pažymėjimo duomenys taip pat nepatvirtino, jog pareiškėjas turėjo sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam buvo sunku užlipti į antrąjį gulto aukštą ar nulipti nuo jo. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pareiškėjo nusiskundimų dėl neįrengtų kopėtėlių nepripažino pagrįstais.

24. Dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad jis žiemos metu buvo priverstas praustis šaltu vandeniu ir dėl to rizikavo susirgti, teismas nurodė, kad pagal Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše; karštas vanduo turi būti tiekiamas, be kita ko, į dušo patalpas. Teismas darė išvadą, kad teisės aktai nereikalauja, jog nuteistiesiems į kamerų tipo patalpas ir į nuteistųjų būriuose įrengtas prausyklas turėtų būti tiekiamas karštas vanduo. Nurodęs, kad pareiškėjas nesiskundė, kad jam nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše po šiltu vandeniu, kas atitinka teisės aktų reikalavimus, teismas pareiškėjo nusiskundimus, kad jis kameroje priverstas praustis po šaltu vandeniu, atmetė.

25. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad byloje nebuvo nustatyti Alytaus PN ir (ar) jų pareigūnų neteisėti veiksmai (neveikimas). Teismas nurodė, kad nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veikų, valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, ir pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

III. 26. Pareiškėjas O. Z. (Z.) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą ir jam priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

27. Pareiškėjas teigia, kad Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą rekomendavo, kad vienam kalinčiam asmeniui tektų bent 4 kv. m patalpos ploto. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. sprendimu byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), kadangi šioje byloje, pareiškėjo teigimu, buvo sprendžiama dėl bendrabučio tipo patalpų, tačiau ne dėl kamerų. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skaičiuojant asmeniui turintį tekti plotą kameroje, sanitarinio mazgo užimamas plotas neturi būti įskaičiuotas į bendrą patalpos plotą.

28. Pareiškėjas išvardija laikotarpius ir gyvenamąsias patalpas, kuriose buvo kalinamas vertintu laikotarpiu, nurodo jų plotą ir asmenų skaičių, atkreipia dėmesį, kad kamerų tipo patalpose įrengtų sanitarinių mazgų plotas yra nuo 1,67 kv. m iki 1,7 kv. m, o būriuose sanitariniai mazgai užima nuo 2,75 kv. m iki 2,87 kv. m ploto. Todėl pareiškėjas mano, kad atėmus sanitarinio mazgo plotą iš patalpos ploto, ginčo laikotarpiu jam tikrai neteko 3,6 kv. m gyvenamojo ploto patalpoje, o tai – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimas.

29. Pareiškėjo teigimu, apskaičiuojant kalinamam asmeniui tekusį plotą, turi būti iš patalpos ploto atimamas sanitarinio mazgo plotas, ir tai išaiškinta administracinių teismų praktikoje. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis gyveno uždaro tipo patalpose, kurios buvo rakinamos ir tik iki 2 valandų per parą jis būdavo neužrakintas. Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į jo nurodytas aplinkybes, nors pažeidimas dėl nepakankamo ploto buvo akivaizdus, o rėmėsi tik Alytaus PN pateiktais duomenimis apie bendrą patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą.

30. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Alytaus PN teigimu, visa su kilusiu ginču susijusi medžiaga, atsakovo atstovo paaiškinimai buvo pateikti teismui, šią medžiagą teismas išnagrinėjo ir įvertino. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, taip pat nedetalizavo aplinkybių, patvirtinančių jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui O. Z. (Z.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, pagal CK 6.271 straipsnį dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN.

33. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymu taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, patirtą nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 13 d. (įskaitytinai), atmetė. Vadovaudamasis ABTĮ 103 straipsnio 2 punktu, pirmosios instancijos teismas bylos dalį dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad jam nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. nebuvo užtikrintas minimalus turintis tekti gyvenamasis plotas, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo ventiliacijos, nutraukė.

34. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos neturtinės žalos, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje surinktus įrodymus dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų vertintais laikotarpiais, pareiškėjo nusiskundimų nepripažino pagrįstais ir įrodytais, nenustatęs pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė.

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad jam nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. tekęs plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų ir šis pažeidimas buvo akivaizdus. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis buvo laikomas rakinamose kamerose, todėl jam turėjo tekti ne mažiau 3,6 kv. m ploto, apskaičiuoto tokia tvarka, kai į bendrą patalpos plotą neįskaitomas sanitarinio mazgo plotas.

36. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad vertintu laikotarpiu pareiškėjui Alytaus PN kamerose ir gyvenamuosiuose kambariuose tekęs plotas atitiko teisės aktų reikalavimus – pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m bendrabučio tipo miegamuosiuose, taip pat ne mažiau kaip 3,6 kv. m kamerų tipų patalpose. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad remiantis Alytaus PN pateiktais duomenimis apie konkrečių patalpų pobūdį, bendrą plotą, užimamą sanitarinio mazgo plotą, įrengtą miegamųjų vietų skaičių, apskaičiuotas pareiškėjui tekęs plotas padalijant bendrą gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus. Dėl pareiškėjui kamerų tipo patalpose tekusio gyvenamojo ploto skaičiavimo metodikos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis. Pareiškėjo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo iš gyvenamosios patalpos ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo plotą, nepagrįsti, nes neatitinka teisinio reguliavimo ir teismų suformuotos praktikos.

38. Dėl pareiškėjo argumentų, jog neturėjo būti įskaičiuotas plotas, kurį užėmė sanitarinis mazgas, pažymėtina, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96); 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)).

39. Šiuo aspektu pažymėtina, kad EŽTT savo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma galutinai ir visiems laikams nustatyti konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau turi būti laikomasi svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio tikėtiną pažeidimą. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, tačiau į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais.

40. Kadangi Konvencija jokių konkrečių kalinamiems asmenims gyvenamojo ploto normų nenustato, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusio gyvenamosios patalpos ploto, pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Vidaus tvarkos taisyklėse ir Įsakyme Nr. V-31 įtvirtinta minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamųjų patalpų ploto norma (bendrabučio tipo patalpos – 3,1 kv. m; kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m). Pažeidimo vertinimas pagal nacionalinę teisę ir atitinkamai ploto apskaičiavimo metodologija yra atliekama pagal nacionalinės teisės normas tiek, kiek jos neprieštarauja iš Konvencijos nuostatų aiškinimo kylančiam 3 kv. m ploto standartui.

41. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro kameros ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017; kt.). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017; kt.).

42. Akcentuotina, kad EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją pateiktais išaiškinimais dėl minimalaus ploto skaičiavimo remiamasi ir apskaičiuojant kalinamam asmeniui tekusį plotą kameroje.

43. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, tinkamai taikė Konvencijos ir nacionalinės teisės normas ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui laikotarpiais, kai jis buvo apgyvendintas bendrabučio tipo miegamuosiuose kambariuose, jam taip pat teko daugiau nei 3,6 kv. m patalpos ploto, nors nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta minimali riba – 3,1 kv. m.

44. Nepagrįstas pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad jam turi tekti ne mažiau kaip 4 kv. m gyvenamosios patalpos ploto. Pareiškėjas tvirtina, kad vadovaujasi Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą rekomendacija, tačiau nenurodo jokio teisės akto, taikytino nagrinėjamu atveju, kuriame nustatytas Lietuvos valstybei privalomas reikalavimas kalinamam asmeniui užtikrinti ne mažiau kaip 4 kv. m plotą gyvenamojoje patalpoje.

45. Dėl pareiškėjo argumentų, kad teismas vadovavosi tik Alytaus PN pateiktais duomenimis, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

46. Pareiškėjas skundėsi, be kita ko, kad jam tekęs gyvenamosios patalpos plotas skundžiamu laikotarpiu neatitiko teisės aktų reikalavimų. Vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį, atsakovo atstovas pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė duomenis apie patalpas, kuriose gyveno pareiškėjas, taip pat įrengtų miegamųjų vietų skaičių. Pareiškėjas, gavęs Alytaus PN atsiliepimą į skundą, šių duomenų neginčijo, savo apskaičiavimų dėl galbūt neatitinkančio patalpų ploto, gyvenusių asmenų skaičiaus teismui neteikė, neformulavo teismui prašymo išreikalauti trūkstamus įrodymus bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Atsižvelgiant į tai, ir pripažinus, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, susijusių patalpų plotu ir kartu gyvenusių asmenų skaičiumi, konstatuotina, kad Alytaus PN į bylą pateiktų duomenų pakako, jog būtų nustatytas pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas kalinimo laikotarpiu. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais duomenimis (įrodymais).

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas buvo atmestas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, ir detaliai išnagrinėtos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ar padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

48. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (ir turtinės, ir neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nagrinėjamu atveju nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą negali būti tenkinamas.

49. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. Z. (Z.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičus

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė