4a6e85f1-4295-427d-a4cd-894e00b59558 · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-590-618/2017Proceso Nr. 2-06-3-14164-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.3.; 1.3.2.11.; 1.3.3.3.; 1.3.3.4.; 1.3.3.5.; 1.3.5.1.; 1.3.5.3.2.; 1.3.5.3.3.; 1.3.5.9.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.2.6.1.; 3.2.6.4.(S)KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 21 d.Klaipėda Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Agnei Jakulytei, dalyvaujant ieškovui A. P. (A. P.), jo atstovams advokatui Sauliui Putriui, I. P. (I. P.), atsakovės UAB „Baltic Star LT“ atstovui A.

M. (A. M.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. P. (A. P.) ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Baltic Star LT“ dėl darbo užmokesčio priteisimo ir kt., nustatė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-09-19 sprendimÄ Nr. DGKS-4178, priteisti iÅ¡ atsakovo 3240,00 Eur neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, 135,00 Eur priemokÄ už komandiruotes bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad tarp Å¡alių 2016-04-04 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 2016-135, pagal kuriÄ jis priimtas dirbti UAB „Baltic Star LT“ suvirintoju. Darbo sutartį su juo sudarė įmonės direktorius A. M., su kuriuo buvo susitarta, kad darbo sutartyje bus numatyta minimali mėnesinė alga, t.y. 350,00 Eur per mėnesį, tačiau faktiÅ¡kai įmonė už darbÄ mokės po 10,00 Eur už valandÄ â€žÄ¯ rankas“. Å alys taip pat susitarė, jog jam bus mokamas ne mažesnis nei 90,00 Eur priedas prie atlyginimo komandiruočių metu.

IeÅ¡kovas nurodė, kad tokiÄ darbo sutartį jis buvo priverstas pasiraÅ¡yti, kadangi tokiomis sÄ lygomis buvo įdarbinami visi įmonės darbuotojai. Be to, jis žinojo, jog atsakovas tinkamai atsiskaitė su kovo mėnesį dirbusiais brigados nariais, todėl jam nekilo abejonių, kad atsakovas tinkamai vykdys Å¡alių susitarimÄ . 2016-04-04 jis pradėjo dirbti „Rigas Kugubevetava“ laivų remonto įmonėje, kur iÅ¡dirbo iÅ¡ viso 374 darbo valandas, t.y. laikotarpiu nuo 2016-04-04 iki 2016-04-30 – 228 val., laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-05-20 – 146 val.

Per Å¡i laikotarpį atsakovas pervedė jam 200,00 Eur avanso bei sumokėjo 300,00 Eur darbo užmokesčio. Tokiu bÅ«du atsakovas jam liko skolingas 3740,00 Eur darbo užmokesčio bei 135,00 Eur priemokos už komandiruotes. IeÅ¡kovas nurodė, jog matydamas, kad su juo vengiama atsiskaityti, jis 2016 metų gegužės mėnesio pradžioje įspėjo atsakovo direktorių, jog ketina nutraukti darbo sutartį, tačiau pastarasis paprašė dar keletÄ savaičių padirbti ir garantavo, jog su juo bus atsiskaityta.

UAB „Baltic Star LT“ jis iÅ¡dirbo iki 2016-05-20, tačiau atsakovui neiÅ¡mokėjus sutarto dydžio darbo užmokesčio, kartu su D. O. grįžo į KlaipėdÄ ir į RygÄ daugiau nebevažiavo. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovai ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad jo pažįstamas P. F. pasiÅ«lė jam darbÄ UAB „Baltic Star LT“. 2016-04-03 jis susitiko su atsakovo vadovu A. M. (A. M.) ir pasirašė darbo sutartį, pagal kuriÄ jis priimtas dirbti UAB „Baltic Star LT“ suvirintoju.

Nors darbo sutartyje numatyta, kad jo darbo užmokestis sudaro 350,00 Eur per mėnesį bei atitinkamai mokami dienpinigiai bei priemoka komandiruočių metu, tačiau faktiÅ¡kai buvo sutarta, kad jam bus mokama 10,00 Eur už valandÄ â€žÄ¯ rankas“. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovui nemokant darbo užmokesčio jis nusprendė iÅ¡eiti iÅ¡ darbo, tačiau darbo sutartis tarp Å¡alių nenutraukta, kadangi jis darbo sutartį norėjo nutraukti, kai su juo bus atsiskaityta. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2016-05-30 jis dirba UAB „Advantec Lietuva“ ir laiko jo darbo santykiai su atsakovu UAB „Baltic Star LT“ nutrÅ«ko 2016-05-29.Atsakovas atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodo, kad sutinka su Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-09-19 sprendimu Nr. DGKS-4178 (b. l. 97).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, jog sutinka su darbo ginčų komisijos sprendimu, o su kita ieÅ¡kinio dalimi nesutinka ir praÅ¡o jÄ atmesti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas sudarydamas darbo sutartį su ja susipažino ir sutiko su joje numatytu darbo užmokesčiu. IeÅ¡kovas dirbo brigadoje suvirintoju, darbas faktiÅ¡kai buvo atliekamas Rygoje. Atsakovo atstovas nurodė, kad ieÅ¡kovo darbo laikas buvo apskaičiuotas jo parengtame darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje ir darbuotojai iÅ¡ esmės dirbdavo po 8 val. per dienÄ .

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies Dėl darbo sutarties nutraukimoLietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnyje numatyta, kad darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , mokėti darbuotojui sulygtÄ darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sÄ lygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir Å¡alių susitarimu (DK 93 straipsnis).

Darbo sutarties Å¡alių sulygtos sÄ lygos, apibrėžiančios Å¡alių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnio 1 dalis). Darbo sutartis pasibaigia Å¡alių susitarimu arba kai viena Å¡alis savo valia nutraukia darbo sutartį. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, nes jos kyla iÅ¡ materialiųjų teisinių santykių, kurių subjektų galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis ir pareigomis yra ribotos.

Å alių padėtis darbo ginče nelygiavertė – darbdavys socialiniu ir ekonominiu aspektu yra nepalyginamai stipresnė Å¡alis, o ginčo baigtis dažniausiai susijusi su darbuotojo ir (ar) jo Å¡eimos pragyvenimo Å¡altiniu, todėl sukelia socialinę įtampÄ , tai turi įtakos visuomenės interesams. Atsižvelgiant į tai, tam tikrų darbo bylų nagrinėjimo ypatumų, tarp jų – teismo pareigos bÅ«ti aktyviam, įtvirtinimu siekta užtikrinti bÅ«tent tos darbo ginčo Å¡alies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiÅ«riu Å¡iuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačiÄ apsaugÄ .

Teismas darbo bylose privalo bÅ«ti aktyvus siekdamas apsaugoti, visų pirma, privatų darbuotojo, kartu – vieÅ¡Ä jį interesÄ . IÅ¡ darbo santykių kylančiose bylose subjektai, neturėdami galimybės laisvai disponuoti savo materialiosiomis teisėmis, negali to daryti ir civiliniame procese. Dėl to darbo ginčai įstatymų leidėjo iÅ¡skiriami iÅ¡ kitų civilinių ginčų, jų nagrinėjimui nustatant tam tikras iÅ¡imtis. Darbo bylos – viena iÅ¡ nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų:

įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje D. D. v. UAB „Versupis“, bylos Nr. 3K-3-113/2005; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. UAB „Teniso pasaulis“, bylos Nr. 3K-3-384/2011). Tai reiÅ¡kia, kad tokios kategorijos bylÄ nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ (CPK 414 straipsnio 1 dalis); savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrÄ jį atsakovÄ , jeigu nustato, kad darbuotojo ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tam asmeniui (CPK 414 straipsnio 2 dalis); byloje pagal darbuotojo ieÅ¡kinį, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. patenkinti daugiau reikalavimų negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis); darbuotojui pareiÅ¡kus vienÄ iÅ¡ įstatymuose nustatytų alternatyvių reikalavimų, nustatęs, jog tenkinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ nėra pagrindo, savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymų nustatytÄ alternatyvų darbuotojo teisių ar teisėtų interesų gynimo bÅ«dÄ (CPK 418 straipsnis) ir pan.

Tarp Å¡alių kilo ginčas dėl darbo užmokesčio ir kitų iÅ¡mokų priteisimo, tačiau byloje esančiais duomenimis ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad Å¡alių darbo santykiai yra nutrÅ«kę, nei viena iÅ¡ ginčo Å¡alių nepageidauja tęsti darbo santykių, ieÅ¡kovas dirba kitoje įmonėje, tačiau faktiÅ¡kai darbo sutartis su juo iki Å¡iol nėra nutraukta. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti klausimÄ dėl Å¡alių sudarytos darbo sutarties nutraukimo.Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pateikė teismui praÅ¡ymÄ nutraukti darbo sutartį DK 128 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

DK 124 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis baigiasi jÄ nutraukus Å¡io Kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Darbo sutarties nutraukimÄ gali inicijuoti tiek darbdavys, tiek darbuotojas. Darbuotojas Å¡iÄ savo teisę gali įgyvendinti, kreipdamasis į darbdavį dėl darbo sutarties nutraukimo Å¡alių susitarimu (DK 125 straipsnis), nutraukdamas darbo sutartį savo pareiÅ¡kimu (DK 127 straipsnis) arba dėl nepriklausančių nuo darbuotojo aplinkybių (DK 128 straipsnis). Darbuotojas, siekdamas nutraukti darbo sutartį, privalo apie tokį savo ketinimÄ Ä¯spėti kitÄ Å¡alį – darbdavį.

Nutraukiant darbo sutartį DK 127 ir 128 straipsniuose nurodytais pagrindais lemiamÄ vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvizuota iÅ¡raiÅ¡kos forma yra darbuotojo pareiÅ¡kimas. Darbuotojo teisė nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu yra absoliuti, jei ji įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų įspėjimo terminų. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog lemiamÄ reikÅ¡mę DK 127 straipsnio 1 dalies taikymui turi darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį, atleidimas iÅ¡ darbo Å¡iuo pagrindu gali bÅ«ti pripažįstamas neteisėtu tik tuo atveju, jeigu įrodomas neleistinas darbdavio poveikis darbuotojui, paskatinęs pastarÄ jį paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ atleisti iÅ¡ darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje E. A.

Å . v. VÅ¡Ä® „Šou lyga“, bylos Nr. 3K-3-493/2005). Kokia buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iÅ¡ darbuotojo valios pareiÅ¡kimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei prieÅ¡ingas darbdavio kiÅ¡imasis į darbuotojo valios formavimÄ si (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje A.

R. v. UAB „Selteka“ bylos Nr. 3K-3-174/2013). Nutraukiant darbo sutartį DK 128 straipsnio pagrindu turi egzistuoti tam tikros nuo darbuotojo nepriklausančios aplinkybės, inter alia darbuotojui daugiau kaip du mėnesius iÅ¡ eilės turi bÅ«ti nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Tačiau net ir egzistuojant DK 128 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms darbuotojas gali pasirinkti, kokiu pagrindu jis pageidauja nutraukti darbo sutartį, ir šį savo pasirinkimÄ praneÅ¡ti darbdaviui pareiÅ¡kime dėl atleidimo.

DK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotÄ darbo sutartį, taip pat terminuotÄ darbo sutartį, sudarytÄ ilgesniam kaip Å¡eÅ¡ių mėnesių laikui, <…> jeigu jam daugiau kaip du mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ normÄ , yra pasisakęs, kad ji reiÅ¡kia, jog darbuotojui darbo užmokestis turi bÅ«ti mokamas reguliariai, nes yra atlyginimas už darbÄ (DK 186 straipsnio 1 dalis).

Jis turi bÅ«ti mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu yra darbuotojo raÅ¡tiÅ¡kas praÅ¡ymas, ne rečiau kaip kartÄ per mėnesį (DK 201 straipsnio 1 dalis). Jeigu darbdavys du mėnesius iÅ¡ eilės nemoka darbo užmokesčio, Å¡i aplinkybė yra juridinis pagrindas, nustatantis darbuotojui teisę nutraukti darbo sutartį remiantis DK 128 straipsnio 1 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje V.

M. v. AB „NarÅ«nas“, bylos Nr. 3K-313/2004). DK 128 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma suteikia teisę darbuotojui nutraukti darbo sutartį, jei darbo sutarties galiojimo metu yra ne mažesnis kaip dviejų mėnesių laikotarpis, kuriuo darbdavys nevykdo savo pareigos mokėti darbo užmokestį (visÄ ar iÅ¡ dalies), t. y. DK 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas reiÅ¡kia laikotarpį, už kurį buvo nesumokėtas darbo užmokestis, o ne pavėlavimo mokėti trukmę. Pagal Å¡iÄ normÄ darbdavio įsiskolinimas darbuotojui kaip pagrindas reikalauti nutraukti darbo sutartį atsiranda, kai už du mėnesius iÅ¡ eilės darbuotojui darbo užmokestis nemokamas arba mokamas ne viso dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje T.

B. v. AB „Dvarčionių keramika“, bylos Nr. 3K-3-532/2013).Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp Å¡alių 2016-04-01 sudaryta darbo sutartis Nr. 2016-135, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas A. P. (A. P.) priimtas dirbti UAB „Baltic Star LT“ suvirintojo pareigose (b. l. 6). Sutarties 3 punkte numatyta, kad „atlyginimas mokamas du kartus per mėnesį – 10 d.d. ir 25 d.d. <...> esant darbuotojo praÅ¡ymui dėl atlyginimo iÅ¡mokėjimo 1 kartÄ per mėnesį, mokėti mėnesio 10 d.“. UAB „Baltioc Star LT“ direktoriaus 2016-04-01 įsakyme dėl priėmimo į darbÄ PR Nr. 2016-05 numatyta, kad ieÅ¡kovas priimamas į darbÄ nuo 2016-04-04, pilnam etatui, mokamas 350,00 Eur mėnesinis atlyginimas, atlyginimas mokamas vienÄ kartÄ per mėnesį darbuotojo praÅ¡ymu (b. l. 98).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad laikotarpiu nuo 2016-04-04 iki 2016-05-20 dirbo UAB „Baltic Star LT“. Matydamas, jog atsakovas vengia su juo atsiskaityti, jis 2016 metų gegužės mėnesio pradžioje įspėjo atsakovo direktorių, jog ketina nutraukti darbo sutartį, tačiau pastarasis paprašė dar keletÄ savaičių padirbti ir garantavo, jog su juo bus atsiskaityta. UAB „Baltic Star LT“ jis iÅ¡dirbo iki 2016-05-20, tačiau atsakovui neiÅ¡mokėjus sutarto dydžio darbo užmokesčio, jis 2015-05-20 grįžo į KlaipėdÄ ir UAB „Baltic Star LT“ faktiÅ¡kai daugiau nebedirbo.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad įmonės finansinė padėtis yra sunki, todėl ieÅ¡kovui nėra iÅ¡mokėtas jam priklausantis darbo užmokestis. Taigi Å¡iuo atveju tarp Å¡alių nėra ginčo, jog ieÅ¡kovui nesumokėtas darbo užmokestis už darbÄ UAB „Baltic Star LT“ laikotarpiu nuo 2016-04-04 iki 2016-05-20. Vis dėlto teismas pažymi, jog laikotarpis, už kurį ieÅ¡kovui nebuvo sumokėtas darbo užmokestis, nesudaro dviejų mėnesių, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas nutraukti darbo sutartį DK 128 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymas.

Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrÄ aplinkybę, jis privalo jÄ patvirtinti faktiniais duomenimis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

IÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir kartu įrodymų visetÄ . Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje R.

Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Ä®rodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G.

Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002) Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje R.

J. G. v. G. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-48/2005). Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ reikalauja, kad prieÅ¡taravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, bÅ«tų paÅ¡alinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl vienų ar kitų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje D.

V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).Ä®vertinus bylos duomenis bei ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieÅ¡kovas jau 2016 metų gegužės mėnesio pradžioje svarstė galimybę nutraukti darbo santykius su atsakovu.

Be to, buvo gavęs darbo pasiÅ«lymÄ Klaipėdos mieste. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodo, kad apie tai jis buvo įspėjęs atsakovės direktorių, tačiau pastarajam praÅ¡ant liko dirbti UAB „Baltic Star LT“. Nuo 2016-05-20 ieÅ¡kovas į darbÄ UAB „Baltic Star LT“ neatvyko. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad darbo sutarties su atsakovu jis nenutraukė, kadangi jÄ norėjo nutraukti tik atsakovui su juo atsiskaičius. VSDFV duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas nuo 2016-05-30 dirba UAB „Advantec Lietuva“.

Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta teismas vertina, jog yra labiau tikėtina, kad nuo 2016-05-20 ieÅ¡kovas į darbÄ UAB „Baltic Star LT“ neatvyko, kadangi su juo buvo neatsiskaityta už atliktÄ darbÄ bei manė, jog ir toliau dirbant su juo nebus tinkamai atsiskaitoma. Tačiau manytina, kad dėl darbo santykių nutraukimo ieÅ¡kovas galiausiai apsisprendė 2016-05-29, t.y. nusprendęs nuo 2016-05-30 įsidarbinti kitoje įmonėje, o praÅ¡ymo dėl darbo sutarties nutraukimo atsakovui nepateikė dėl nepakankamo teisės normų, reglamentuojančių darbo teisinius santykius, iÅ¡manymo.

Nenutraukdamas darbo santykių su atsakovu UAB „Baltic Star LT“ tuo metu, kai jau buvo įsidarbinęs UAB „Advantec Lietuva“, ieÅ¡kovas siekė užtikrinti, kad atsakovas su juo atsiskaitytų už faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ , t.y. ieÅ¡kovas klaidingai manė, kad darbo sutartis su atsakovu UAB „Baltic Star LT“ gali bÅ«ti nutraukta tik pastarajam atsiskaičius su juo. Teismas taip pat pažymi, jog nors ieÅ¡kovas nepranešė atsakovui, kad nuo 2016-05-20 įmonėje nebedirbs bei nepateikė atsakovui praÅ¡ymo dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas taip pat netinkamai vykdė savo pareigÄ bendradarbiauti su ieÅ¡kovu, t.y. nuo 2016-05-20 ieÅ¡kovui neatvykstant į darbÄ atsakovas į ieÅ¡kovÄ nesikreipė, neprašė atvykti į darbÄ ar pateikti paaiÅ¡kinimo, bei iki Å¡iol nesiėmė priemonių darbo sutarčiai nutraukti.

Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovui jo teisės ir pareigos, susijusios su darbo sutarties nutraukimu, nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos ir kreipiantis į darbo ginčų komisijÄ . Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kovas savo veiksmais, t.y. 2016-05-30 įsidarbindamas UAB „Advantec Lietuva“, iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ nutraukti darbo santykius su atsakovu, 2016-04-01 darbo sutartis Nr. 2016-135, sudaryta tarp ieÅ¡kovo A. P. (A. P.) ir atsakovo UAB „Baltic Star LT“, nutrauktina nuo 2016-05-29 DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, dienpinigių priteisimo IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 3240,00 Eur neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, 135,00 Eur priemokÄ už komandiruotes už laikotarpį nuo 2016-04-04 iki 2016-05-20. Nurodo, kad sudarydamos darbo sutartį Å¡alys susitarė, kad joje bus numatyta minimali mėnesinė alga, t.y. 350,00 Eur per mėnesį, tačiau faktiÅ¡kai įmonė už darbÄ mokės po 10,00 Eur už valandÄ â€žÄ¯ rankas“.

Remiantis DK 95 straipsnio nuostatomis, darbo sutarties sÄ lygas galima suskirstyti į tris grupes:

1) bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos (darbuotojo darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktÅ«rinis padalinys ir kt.) ir darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos), atskiroms darbo sutarčių rÅ«Å¡ims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali bÅ«ti nustatomos ir kitos bÅ«tinosios sÄ lygos, kurias Å¡alys sulygsta sudarydamos tokiÄ darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobÅ«džio ir kt.);

2) darbo apmokėjimo sÄ lygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.);

3) papildomos darbo sutarties sÄ lygos (sÄ lygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (iÅ¡bandymas, profesijų jungimas ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad visos Å¡alių sulygtos darbo sutarties sÄ lygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties Å¡alims ir gali bÅ«ti keičiamos įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje L.

B. v. VÅ¡Ä® Lietuvos aklųjų biblioteka, Nr. 3K-3-274/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-210/2009; 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. ir kt. v. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-125/2010). Pagal DK 99 straipsnio 3 dalį už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys, Å¡alims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi bÅ«ti nurodomos darbo sutartyje taip, jog bÅ«tų aiÅ¡kios abiem Å¡alims ir atitiktų suderintÄ jų valiÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje A.

P. v. AB Klaipėdos jÅ«rų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008). Darbdaviui neįvykdžius DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“, bylos Nr. 3K-3-318/2008).Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių, todėl, aiÅ¡kinant darbo sutartyje iÅ¡reikÅ¡tÄ Å¡alių valiÄ , įvertinus darbo sutarties specifikÄ ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės Å¡akų normų taikymÄ pagal analogijÄ , atsižvelgtina į CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje A.

L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr. 3K-3-235/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Flakt“, bylos Nr. 3K-3-86/2013). Sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

AiÅ¡kinant sutartį bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v.

UAB „Daivera“, bylos Nr.3K-3-288/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011). Darbo teisės normų taikymas nereiÅ¡kia iÅ¡imtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sÄ skaita negali bÅ«ti paneigiami kito subjekto interesai, o turi bÅ«ti siekiama protingos ir sÄ Å¾iningos Å¡ių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje A.

L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr.3K-3-235/2010). AiÅ¡kinant sutartį bÅ«tina atsižvelgti į kiekvienos sutarties ypatumus ir Å¡alių teisinių santykių specifikÄ , vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentem taisykle, reiÅ¡kiančia, kad neaiÅ¡kios, dviprasmiÅ¡kos sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos jas pasiÅ«liusios ar parengusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VÄ® Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija v.

UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2010 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo group“, bylos Nr. 3K-3-157/2010).Vertindamas ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumÄ , teismas pažymi, kad, visų pirma, 2016-04-01 Å¡alių sudarytos darbo sutarties 3 punkte numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 350,00 Eur pagrindinį darbo užmokestį ir ne mažesnę kaip 90,00 Eur priemokÄ prie atlyginimo komandiruotės metu. RaÅ¡ytinių duomenų, patvirtinančių, jog Å¡alys susitarė dėl didesnio darbo užmokesčio byloje nėra.

Antra, teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. D. paaiÅ¡kino, kad nuo 2016 metų kovo mėnesio iki 2016 metų balandžio mėnesio vidurio dirbo UAB „Baltic Star LT“. Jis su atsakovu susitarė, jog jam bus mokamas 10,00 Eur darbo užmokestis už valandÄ â€žÄ¯ rankas“, kuris jam ir buvo faktiÅ¡kai iÅ¡mokėtas. Atsakovas su juo yra beveik pilnai atsiskaitęs, liko neiÅ¡mokėta tik 100,00 Eur dydžio darbo užmokesčio dalis. Vis dėlto, teismas pažymi, kad tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog ir Å¡iuo atveju atsakovas su ieÅ¡kovu susitarė dėl 10,00 Eur dydžio valandinio atlyginimo atskaičius mokesčius.

Be to, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių liudytojo nurodytas aplinkybes apie jam faktiÅ¡kai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį ir jo sandarÄ , t.y. pagrindinę darbo užmokesčio dalį, priemokas, dienpinigius, už 2016 metų kovo mėnesį. IÅ¡ byloje pateikto 2016 metų balandžio mėnesio darbo užmokesčio žiniaraščio matyti, jog S. D., kaip ir ieÅ¡kovui, buvo skaičiuojamas 350,00 Eur pagrindinis darbo užmokestis per mėnesį ir 108,00 Eur priemoka prie atlyginimo komandiruotės metu, iÅ¡ viso 458,00 Eur darbo užmokestis per mėnesį (b. l. 54).

Pažymėtina ir tai, jog liudytojas nurodė, kad darbo sutartį su atsakovu jis sudarė 2016 metų kovo mėnesį, tuo tarpu ieÅ¡kovas darbo sutartį su atsakovu sudarė 2016-04-01, o dirbti pradėjo 2016-04-04, todėl vien ta aplinkybė, jog atsakovas su S. D. sudarė susitarimÄ dėl tam tikrų darbo sÄ lygų, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog analogiÅ¡kas susitarimas buvo sudarytas ir su ieÅ¡kovu. Ketvirta, teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas buvo supažindintas su darbo sutartimi ir jos sÄ lygomis, todėl darytina iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas darbo sutarties sÄ lygas suprato, jos jam buvo žinomos.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad suvirintoju jis dirba seniai ir tai nėra jo pirmoji darbo sutartis, todėl, manytina, kad ieÅ¡kovas turėjo ir galėjo suprasti darbo sutarties sudarymo pasekmes, o nesutikdamas su atsakovo pasiÅ«lytomis darbo sÄ lygomis ieÅ¡kovas galėjo atsisakyti sudaryti darbo sutartį. Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta teismas konstatuoja, jog Å¡alys darbo sutartimi susitarė, kad ieÅ¡kovui bus mokamas 350,00 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per mėnesį bei ne mažesnė kaip 90,00 Eur priemoka prie atlyginimo komandiruotės metu.Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių taip pat kilo ginčas dėl darbo laiko apskaitos.

IeÅ¡kovas nurodo, kad jis dirbo po 10 val. per dienÄ bei dirbdavo Å¡eÅ¡tadieniais, todėl laikotarpiu nuo 2016-04-04 iki 2016-04-30 iÅ¡dirbo 228 val., laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-05-20 – 146 val. Atsakovas su ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis nesutinka pažymėdamas, kad brigados darbuotojai dirbo po 8 val. per dienÄ . Atsakovo pateiktų 2016 metų balandžio mėnesio ir 2016 metų gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis nustatyta, kad 2016 metų balandžio mėnesį ieÅ¡kovas dirbo 160 val. per mėnesį, t.y. 20 darbo dienų po 8 val., o 2016 metų gegužės mėnesį - 120 val. per mėnesį, t.y. 15 darbo dienų po 8 val. (b. l. 58-63).

IeÅ¡kovo pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenimis nustatyta, kad 2016 metų balandžio mėnesį ieÅ¡kovas dirbo 170 val. per mėnesį, t.y. 17 dienų po 10 val., o 2016 metų gegužės mėnesį – 146 val. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas ir jo atstovai paaiÅ¡kino, kad pateiktÄ darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tį sudarė P. Ž., kuris UAB „Baltic Star LT“ dirbto meistru ir buvo atsakingas už brigados darbo organizavimÄ , priežiÅ«rÄ ir darbo laiko apskaitÄ Rygoje.

IeÅ¡kovas taip pat paaiÅ¡kino, kad jo darbo laikotarpiu atsakovo atstovas A. M. (A. M.) į RygÄ buvo atvykęs tik keletÄ kartų ir brigados darbo vietoje nuolatos jo nebÅ«davo. Å ias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas S. D., kuris taip pat nurodė, kad brigada dirbdavo apie 10 val. per dienÄ , tekdavo dirbti ir savaitgaliais. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad yra labiau tikėtina, jog už atsakovo darbuotojų, dirbusių Rygoje, darbo laiko apskaitos vedimÄ buvo atsakingas P. Ž..

Pirmiausia, jis buvo atsakingas už brigados darbo organizavimÄ , todėl labiau tikėtina, kad bÅ«tent jam buvo pavesta vesti ir darbo laiko apskaitÄ . Tiek ieÅ¡kovas, tiek liudytoju apklaustas S. D. paaiÅ¡kino, jog atsakovo vadovas A. M. (A. M.) į brigados darbo vietÄ buvo atvykęs tik keletÄ kartų. Tai reiÅ¡kia, jog vadovui kas dienÄ nesant brigados darbo vietoje, jis negalėjo tinkamai vesti kasdienės darbo laiko apskaitos. Teismas taip pat pažymi, jog nors atsakovo atstovas nurodė, kad jis kas dienÄ bÅ«davo brigados darbo vietoje, tačiau esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra aiÅ¡ku, kodėl buvo pasamdytas atskiras darbuotojas, t.y.

P. Ž., kuris turėjo užtikrinti brigados darbo organizavimÄ , kai Å¡iÄ funkcijÄ bÅ«damas kartu su brigada galėjo atlikti pats įmonės vadovas. Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikto 2016 metų gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, jog 2016-05-20 ieÅ¡kovas dirbo 4 val. Å ias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ieÅ¡kovas. Tačiau atsakovo pateiktame 2016 metų gegužės mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje pažymėta, jog ieÅ¡kovas 2016-05-20 dirbo 8 val.

Tai reiÅ¡kia, jog esant atsakovo atstovo nurodytoms aplinkybėms, t.y. kad jis kas dienÄ stebėdavo brigados darbÄ , jis bÅ«tų žinojęs, kad 2016-05-20 ieÅ¡kovas iÅ¡ tiesų dirbo tik 4 val. ir Å¡ie duomenys atsispindėtų darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tyje. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, apskaičiuojant ieÅ¡kovui mokėtinÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2016-04-04 iki 2016-05-20 teismas vadovaujasi ieÅ¡kovo byloje pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais.Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parÄ , savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įmonės, įstaigos, organizacijos darbo tvarkos taisykles.

Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Kodekso 19 straipsnis) arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Darbuotojams nustatoma penkių darbo dienų savaitė su dviem poilsio dienomis (DK 147 straipsnio 1, 2 dalys). DK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę. Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.

Maksimalus darbo laikas, įskaitant virÅ¡valandžius, per septynias dienas neturi virÅ¡yti keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių valandų (DK 144 straipsnio 2, 3 dalys). Ä®monėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant bÅ«tinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę (Kodekso 19 straipsnis) ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitÄ . Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi virÅ¡yti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus (DK 149 straipsnio 1 dalis). 2016-04-01 Å¡alių sudarytos darbo sutarties 5 punkte nurodyta, kad „nustatyta 5 darbo dienos per savaitę, o darbo dienos trukmė nustatoma pagal vidaus darbo tvarkos taisykles“.

UAB „Baltic Star LT“ darbo tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 26 punkte numatyta, kad nustatoma penkių darbo dienų savaitė. Darbuotojams, įvardintiems atskirame darbdavio įsakyme, taikoma suminė darbo laiko apskaita. Darbo dienos trukmė aÅ¡tuonios valandos (Taisyklių 27 punktas) (b. l. 155-164). UAB „Baltic Star LT“ direktoriaus A. M. 2016-04-01 įsakymu ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2016-04-04 iki 2016-04-30 komandiruotas į RygÄ , LatvijÄ . Ä®sakyme numatyta, kad visi darbininkai, bÅ«dami komandiruotėje, dirbs pagal 5 dienų darbo savaitės grafikÄ (b. l. 39).

Duomenų apie tai, kad bÅ«tų priimtas įsakymas, numatantis kitokį nei 5 dienų darbo savaitės grafikÄ ar suminę darbo laiko apskaitÄ , byloje nėra. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2016-04-04 iki 2016-04-30 UAB „Baltic Star LT“ turėjo dirbti 5 darbo dienas per savaitę po 8 val.IeÅ¡kovo pateikto 2016 metų balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio duomenimis nustatyta, kad 2016 metų balandžio mėnesį ieÅ¡kovas dirbo 170 val.

Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog Å¡iame žiniaraÅ¡tyje nėra užpildyti darbo laiko apskaitos duomenys už laikotarpį nuo 2016-04-23 iki 2016-04-30, tačiau tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovo atstovas patvirtino, kad paskutinę 2016 metų balandžio mėnesio savaitę ieÅ¡kovas dirbo įmonėje. Taigi, nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, jog yra labiau tikėtina, kad ieÅ¡kovas 2016 metų balandžio mėnesį iÅ¡ viso dirbo 228 val., iÅ¡ kurių 40 val. virÅ¡valandžių bei 28 val. savaitgaliais. 2016 metų gegužės mėnesį ieÅ¡kovas iÅ¡ viso dirbo 146 val., iÅ¡ kurių 24 val. virÅ¡valandžių ir 22 val. savaitgaliais.Pagal 2016-04-01 darbo sutarties 3 punktÄ atsakovas įsipareigojo mokėti ieÅ¡kovui 350,00 Eur darbo užmokestį bei ne mažesnę kaip 90,00 Eur priemokÄ prie atlyginimo komandiruotės metu.

Pagal DK 186 straipsnio 2 dalį darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu bÅ«du tiesiogiai darbdavio iÅ¡mokamus darbuotojui už jo atliktÄ darbÄ . Už virÅ¡valandinį darbÄ ir darbÄ naktį mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje. Už darbÄ poilsio arba Å¡venčių dienÄ , jeigu jis nenumatytas pagal grafikÄ , mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto Darbo kodekso 186 straipsnio 2 dalyje (DK 193 straipsnis, 194 straipsnio 4 dalis).

Iš 2016 metų balandžio mėnesio ir 2016 metų gegužės mėnesio darbo užmokesčių žiniaraščių matyti, kad ieškovui buvo skaičiuojamas pareiginis atlyginimas 350,00 Eur, o atlyginimas komandiruotėje 458,00 Eur (atitinkamai 2016 metų balandžio mėnesio valandos darbo užmokestis - 2,73 Eur, 2016 metų gegužės mėnesio valandos darbo užmokestis – 2,60 Eur). Tai reiškia, kad atsakovui buvo skaičiuojama 108,00 Eur priemoka prie atlyginimo komandiruotės metu. Atsižvelgus į tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad už 2016 metų balandžio mėnesį ieškovui turėjo būti mokamas 752,87 Eur darbo užmokestis (458,00 Eur/21 d. d. x 20 d. d. (160 val.) + 2,73 Eur x 40 val. x 1,5 + 2,73 Eur x 28 val. x 2).

Už 2016 metų gegužės mėnesį ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti mokamas 468,23 Eur darbo užmokestis (458,00 Eur/22 d. d. x 12,5 d. d. (100 val.) + 2,60 Eur x 24 val. x 1,5 + 2,60 Eur x 22 val. x 2).Jei dėl darbo santykių pabaigos darbuotojui negali bÅ«ti suteikiamos kasmetinės atostogos arba jei darbuotojas jų nepageidauja, jam iÅ¡mokama piniginė kompensacija. Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas iÅ¡mokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminÄ . Kompensacijos dydis nustatomas pagal nepanaudotų kasmetinių atostogų, tenkančių tam darbo laikotarpiui, darbo dienų skaičių.

Jeigu darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija iÅ¡mokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas, bet ne daugiau kaip už trejų darbo metų nepanaudotas kasmetines atostogas, jei darbuotojas faktiÅ¡kai galėjo jomis pasinaudoti ir kolektyvinėje sutartyje nenustatyta kitaip (DK 177 straipsnis). Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkÄ nustato Vyriausybė (DK 176 straipsnio 1 dalis).

Pagal atsakovo 2016-12-01 pažymÄ ieÅ¡kovui priklauso kompensacija už 3 darbo dienas atostogų (4 kalendorines dienas). Pagal Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtinto Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 7.2 punkto nuostatas vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestį dalijant iÅ¡ faktiÅ¡kai dirbtų per tÄ laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir Å¡venčių dienas).

Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius <...>, vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas iÅ¡ darbo užmokesčio, apskaičiuoto už faktiÅ¡kai įmonėje dirbtÄ laikÄ , vadovaujantis ApraÅ¡o 7.2 ir 7.3 papunkčių nuostatomis (ApraÅ¡o 7.4. punktas). Ä® darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma pagrindinis darbo užmokestis už atliktÄ darbÄ , apskaičiuotas pagal įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas: valandinius (dieninius) tarifinius atlygius, mėnesines, pareigines algas, tarnybinius atlyginimus ir vienetinius įkainius, premijos (mėnesio, ketvirčio, už 6, 9 mėnesių ar vienų metų darbo rezultatus, vienkartinės, iÅ¡ jų ir premijos iÅ¡ pelno) pagal įmonės darbo apmokėjimo ir skatinimo sistemÄ , darbuotojams skatinti skirtos vienkartinės piniginės iÅ¡mokos, pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas, mokamas valstybės tarnautojams (ApraÅ¡o 4.1., 4.5. punktai).

Ä® darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma: iÅ¡eitinė iÅ¡moka, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, nedarbo draudimo iÅ¡moka, kitos (tarp jų ir materialinės) paÅ¡alpos neatsižvelgiant į iÅ¡mokų Å¡altinį; dienpinigiai ir kitos iÅ¡mokos, susijusios su komandiruotės iÅ¡laidomis, kompensuojamosios iÅ¡mokos, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sÄ lygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobÅ«džio (ApraÅ¡o 6.2., 6.5. punktai). Taigi, ieÅ¡kovo vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro 31,31 Eur ((752,87 Eur + 468,23))/39), todėl ieÅ¡kovui priteistina 93,93 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas (31,31 Eur x 3 d.d.).

DK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, garantuojama, kad per visÄ komandiruotės laikÄ paliekama darbo vieta (pareigos) ir darbo užmokestis. Be to, jiems mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios iÅ¡laidos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 5 punkte numatyta, kad darbdaviai iÅ¡laidas, susijusias su tarnybine komandiruote, darbuotojams atlygina pagal Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr.

99. Minėto nutarimu patvirtintų Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklių antrame skyriuje, reglamentuojančiame komandiruotes į užsienį, 3 punkte, be kita ko, numatyta, kad iÅ¡ pajamų negali bÅ«ti atskaitomos dienpinigių iÅ¡laidos, virÅ¡ijančios sumÄ , kuri bÅ«tų apskaičiuota už faktiÅ¡kai iÅ¡bÅ«tÄ užsienyje laikÄ , taikant finansų ministro nustatytas dienpinigių vykstantiesiems į užsienio komandiruotes normas. Remiantis ginčo metu galiojusia Lietuvos Respublikos finansų ministro 1996 m. lapkričio 21 d.

įsakymo Nr. 116 „Dėl dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos normų vykstantiems į užsienio komandiruotes redakcija dienpinigių norma vykstantiems į užsienio komandiruotes į RygÄ (103 p.) sudarė 44,00 Eur. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-03 nutarimo Nr. 1365 „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ 6.1 punkte numatyta, kad dienpinigiai, mažesni už Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklėse nustatyto dydžio dienpinigius, gali bÅ«ti mokami, jeigu tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokia sutartis nesudaryta, – darbo sutartyje, tačiau ne mažiau kaip 50 procentų dienpinigių sumos, apskaičiuotos pagal Komandiruočių sÄ naudų atskaitymo iÅ¡ pajamų taisyklių 3 ir 9 punktų nuostatas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-04-01 darbo sutarties 7 punkte Å¡alys numatė, jog ieÅ¡kovui bus mokama ne mažiau kaip 50 proc. dienpinigių, priklausančių pagal LRV nutarimÄ 2003 m. sausio 29 d. Nr. 116. Atsakovo UAB „Baltic Star LT“ direktoriaus A. M. 2016-04-01 įsakymu ieÅ¡kovas laikotarpiu nuo 2016-04-04 iki 2016-04-30 komandiruotas į RygÄ , LatvijÄ . Minėtame įsakyme numatyta, kad visiems iÅ¡vykstantiems į komandiruotę už kiekvienÄ komandiruotės dienÄ mokami dienpinigiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad faktiÅ¡kai ieÅ¡kovas komandiruotėje buvo nuo 2016-04-04 iki 2016-05-20, t.y. 47 dienas.

Iš atsakovo pateikto dienpinigių apskaičiavimo matyti, kad ieškovui buvo skaičiuojama 22,00 Eur dydžio dienpinigių norma, tačiau ji buvo paskaičiuota tik už ieškovo išdirbtas darbo dienas, t.y. 20 dienų 2016 metų balandžio mėnesį ir 15 dienų 2016 metų gegužės mėnesį (b. l. 106). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad atsakovo nustatyta dienpinigių norma atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus, į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl dienpinigių normos dydžio, ieškovui turėjo būti sumokėta 1034,00 Eur dienpinigių (22,00 Eur x 47 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016-04-14 mokėjimo pavedimu atsakovas pervedė ieškovui 100,00 Eur, 2016-04-21 mokėjimo pavedimu – 100,00 Eur (b. l. 16). Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad atsakovas jam mokėjimo pavedimu pervedė iš viso 200,00 Eur, taip pat kelis kartus davė piniginių lėšų grynaisiais, kurios buvo laikytinos dienpinigiais. Šias aplinkybes patvirtino atsakovo atstovas, nurodydamas, kad darbuotojams išmokant pinigines lėšas grynaisiais, pastarieji turėjo pasirašyti, kad jas gavo.

Mokėjimų žiniaraščių duomenimis nustatyta, kad 2016-04-22 atsakovas sumokėjo ieškovui 100,00 Eur, 2016-05-09 – 100,00 Eur ir 2016-05-09 – 100,00 Eur (b. l. 44, 46-47). Taigi, atsakovas ieškovui sumokėjo iš viso 500,00 Eur dienpinigių, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 534,00 Eur dienpinigių (1034,00 Eur – 500,00 Eur).Esant išdėstytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius rašytinius duomenis, šalių ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-09-19 sprendimas Nr. DGKS-4178 naikintinas, nustatytina, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta nuo 2016-05-29 DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (darbuotojo pareiškimu), ieškovui iš atsakovo priteistina 1221,10 Eur (neatskaičius mokesčių) neišmokėtas darbo užmokestis, 93,93 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacija už nepanaudotas atostogas, 534,00 Eur (neatskaičius mokesčių) dienpinigiai.

Kita ieÅ¡kinio dalis atmestina.Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas patyrė 570,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Patenkinus 52 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 296,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.IÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 52,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieÅ¡kovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).Teisme 2017-02-03 gautas atsakovo praÅ¡ymas prijungti prie bylos papildomus dokumentus.

Atsižvelgiant į tai, kad minėtas praÅ¡ymas pateiktas teismui baigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir atidėjus teismo sprendimo priėmimÄ ir paskelbimÄ , praÅ¡ymÄ su papildomais dokumentais atsisakytina priimti (CPK 181, 183 straipsniai).Pagal 2014-09-23 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymÄ Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3,00 Eur.

Nustatyta, kad byloje patirta 6,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl patenkinus 52 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų iÅ¡ atsakovo į valstybės biudžetÄ priteistina 3,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-09-19 sprendimÄ Nr. DGKS-4178.Nustatyti, jog ieÅ¡kovas A.

P. (A. P.) yra atleistas iÅ¡ darbo UAB „Baltic Star LT“ nuo 2016-05-29 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (darbuotojo pareiÅ¡kimu).Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Baltic Star LT“ 1221,10 Eur (neatskaičius mokesčių) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, 93,93 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, 534,00 Eur (neatskaičius mokesčių) dienpinigius ir 296,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovui A. P. (A. P.). KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Baltic Star LT“ 52,00 Eur žyminio mokesčio ir 3,33 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetÄ .Atsisakyti priimti atsakovo UAB „Baltic Star LT“ 2017-02-03 praÅ¡ymÄ dėl dokumentų prijungimo ir grÄ Å¾inti su priedais jį pateikusiam asmeniui.Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                          Larisa Šimanskienė