2018-09-25 Nr. AB-16434-3-61-3-03540-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-685-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03540-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.1.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal L. K. ir V. K. (V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjai) apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno II teritoriniam skyriui, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų bei akto panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. liepos 2 d. pateikė teismui skundus, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2013 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. SS-699 (toliau – ir Sprendimas Nr. SS-699); 2) panaikinti Tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus 2015 m. sausio 28 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-47 (toliau – ir Aktas Nr. DL-47); 3) panaikinti Tarnybos 2015 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. SS-780 (toliau – ir Sprendimas Nr. SS-780); 4) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. S-173 (toliau – ir Sprendimas Nr. S-173); 5) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 6 788 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijami sprendimai turi būti panaikinti, nes atsakovas, prieš juos priimdamas, nevertino daugelio aplinkybių, kurios turėjo įtakos sprendimų priėmimo teisėtumui. Tardymo izoliatoriuose ir laisvės atėmimo vietose pareiškėjui nebuvo suteiktas kvalifikuotas gydymas. Be to, gydymo įstaigos atsakovui teikė melagingus duomenis, o atsakovas nepagrįstai jais tikėjo, todėl neteisingai nustatė pareiškėjo nedarbingumo procentą. Akivaizdu, kad pareiškėjui senstant ir būnant laisvės atėmimo vietose, jo sveikata objektyviai negalėjo gerėti. Byloje nėra pareiškėjo savarankiškai užpildyto klausimyno, kuris turi įtakos netektam darbingumui nustatyti. Byloje esantis klausimynas buvo užpildytas ne pareiškėjo ir jame neteisingai pritaikytas koeficientas (turi būti 1,1, o ne 1), taip pat padaryta klaidų vertinime. Priimdamas sprendimus atsakovas neįvertino (duomenys neskelbtini) sukeltų pasekmių. Be to, pareiškėjui nuo 2012 m. spalio 13 d. mokama nevisa netekto darbingumo pensija, o 2014 metais ji iš viso nebuvo mokama. Negauta netekto darbingumo pensija yra turtinė žala, kurios atlyginimas turi būti priteistas iš atsakovo Lietuvos valstybės.

3. Tarnyba atsiliepimuose į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba atsiliepimą grindė argumentais:

4.1. Tarnyba nėra gydymo įstaiga, todėl negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytų diagnozių ar spręsti kitokių, tiesiogiai su gydymo procesu susijusių klausimų. Tarnybai, kaip viešojo administravimo įstaigai, yra suteikta kompetencija nustatyti asmens neįgalumo ir darbingumo lygį, priimti sprendimus dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, jų priežasčių, atsiradimo laiko, termino, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, bendro pirminio neįgaliųjų specialiųjų poreikių nustatymo ir kt.

4.2. Darbingumo lygis yra vertinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintu Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašu (toliau – ir Kriterijų aprašas), jo 1 bei 2 priedais, taip pat Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas). Pagal Kriterijų aprašo 3 punktą, asmens darbingumo lygis nustatomas įvertinus įvairius kriterijus. Medicininis kriterijus (t. y. bazinis darbingumas), vadovaujantis Kriterijų aprašo 4 punktu, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus.

Pareiškėjo darbingumo lygiui iš esmės turi įtakos dviejų ligų sukelti padariniai, t. y. (duomenys neskelbtini). Dėl (duomenys neskelbtini) pakitimų buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.2.2 punktu, todėl buvo įvertintas 60 proc. bazinio darbingumo verte, kuris naudojamas dėl (duomenys neskelbtini). Darbingumo lygio procentai priklauso nuo funkcinio nepakankamumo klasės ir rentgenologinės stadijos. Šiuo atveju buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), kuomet asmuo gali apsitarnauti ir atlikti įprastą profesinę veiklą, bet ribota aktyvi fizinė veikla, ir (duomenys neskelbtini).

Dėl (duomenys neskelbtini) buvo vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo VI dalies 41.7.2 punktu, jis buvo įvertintas 80 proc. bazinio darbingumo verte, esant (duomenys neskelbtini). Remiantis Kriterijų aprašo 6.1 punktu, dėl pastarosios diagnozės nustatytas bazinis darbingumo lygis buvo prilygintas koeficientui 0,9. Vadovaujantis nurodytu punktu, jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo (nurodytas aukščiau) gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9.

Todėl pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatytas 54 proc. dydžio bazinis darbingumo lygis (60 proc. × 0,9). Kriterijų aprašo 11 punktas reglamentuoja, kad apskaičiuojant asmens darbingumo lygį, bazinio darbingumo procentai dauginami iš asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti koeficiento. Nagrinėjamu atveju užpildyto Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno balų suma buvo 26 balai. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 10.3 punktu, klausimyno balų suma buvo prilyginta koeficientui 1 (kai balų suma nuo 19 iki 37), todėl buvo taikytas koeficientas 1 ir (suapvalinus) nustatytas 55 proc. dydžio darbingumo lygis (darbingumo lygis = 54 × 1).

4.3. Pareiškėjo skundo dalis dėl Tarnybos Sprendimo Nr. SS-699 panaikinimo paliktina nenagrinėta, nes pareiškėjas nesilaikė šiai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir yra praleistas jo apskundimo terminas.

4.4. Tarnyba laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, tinkamai vadovavosi materialiosios teisės normomis, teisingai nustatė pareiškėjo darbingumo lygį, nėra pagrindo teigti, jog Tarnybos veiksmai yra neteisėti, todėl neatsirado ir pareiga atlyginti žalą. Be to, pareiškėjas į Tarnybą 2014 metais dėl darbingumo lygio nustatymo nesikreipė.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos 2013 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. SS-699 paliko nenagrinėtą, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja specialieji teisės aktai: Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas (toliau – ir NSIĮ), Kriterijų aprašas su priedais ir Tvarkos aprašas.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas, be kita ko, ginčijo Tarnybos Sprendimą Nr. SS-699, priimtą Tarnybai išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Tarnybos Vilniaus I teritorinio skyriaus 2013 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. DL-225, kuriuo pareiškėjui buvo nustatytas 55 proc. dydžio darbingumo lygis, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo Tvarkos aprašo 41 punkte nustatyta privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, t. y. dėl Sprendimo Nr. SS-699 Komisija nėra priėmusi sprendimo, kuris pagal Tvarkos aprašo 42 punktą galėtų būti skundžiamas teismui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjas nepasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, tačiau ja dar galima pasinaudoti, todėl pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos Sprendimą Nr. SS-699 paliko nenagrinėtą.

8. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas atliktas remiantis pagrindine diagnoze pagal TLK-10-AM kodą (duomenys neskelbtini) ir gretutinėmis diagnozėmis pagal TLK-10-AM kodus: (duomenys neskelbtini). Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10-AM kodus (duomenys neskelbtini), vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo VI skyriaus 41.7.2 punktu ir nustatytas 80 proc. bazinis darbingumas; vertinant bazinį darbingumo lygį dėl diagnozių pagal TLK-10-AM kodus (duomenys neskelbtini), vadovautasi Kriterijų aprašo 1 priedo XIII skyriaus 76.2.2 punktu ir nustatytas 60 proc. bazinis darbingumas. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 5 bei 6 punktų reglamentavimu, jei organizmo kitų funkcinių sutrikimų atveju bazinio darbingumo procentai yra 70–80, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9. Atsižvelgiant į tai, kad vienas funkcinis sutrikimas buvo įvertintas 80 proc. bazinio darbingumo verte, todėl 60 proc. padauginus iš 0,9, pareiškėjui nustatytas 54 proc. bazinis darbingumas.

9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vertinant kriterijus teisės taikymo požiūriu, jie gali būti paneigti ar jais gali būti suabejota tik tais atvejais, jei byloje būtų pateiktos kitos specialistų išvados, paneigiančios nustatytas diagnozes. Teismas neturi teisės spręsti dėl konkrečių Kriterijų aprašo 1 priedo „Bazinio darbingumo procentai“ pozicijų taikymo bei tam tikrų procentinių reikšmių parinkimo teisingumo, teismui tokia kompetencija nesuteikta. Pareiškėjas teismui papildomų medicininių dokumentų, kurių nebūtų ištyrusi Tarnyba ir Komisija, nepateikė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog Tarnybai gydymo įstaigų teikiami dokumentai būtų suklastoti. Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, jog vertinant pareiškėjo darbingumą, priešingai nei teigia pareiškėjas, buvo įvertinti pareiškėjui diagnozuoti (duomenys neskelbtini). Be to, Tarnyba 2015 metais pareiškėjo darbingumo lygį vertino atsižvelgusi į kartu su siuntimu pateiktus naujus medicininius dokumentus, o pareiškėjo darbingumo lygio kitimą vertino atsižvelgusi į pareiškėjo sveikatos būklę vertinimo laikotarpiu bei objektyvią jo būklę. Pareiškėjas nepateikė teismui kitų medicininių duomenų, paneigiančių atliktų medicininių dokumentų tyrimą ir nustatytą darbingumo lygį. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad Tarnyba ir Komisija sprendime išsamiai pagal suteiktą kompetenciją atliko medicininių kriterijų nustatymą ir patvirtino pareiškėjui 54 proc. bazinio darbingumo lygį. Darbingumo lygis buvo nustatytas vadovaujantis Kriterijų aprašo 3 punktu, įvertinus medicininius kriterijus pagal pateiktus medicininius dokumentus. Tarnyba neįgaliota nustatyti diagnozių ar skirti gydymą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kokių konkrečių pateiktų medicininių dokumentų, jo manymu, Tarnyba nevertino ar netinkamai įvertino. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su nustatytu darbingumo lygiu, negali paneigti atlikto tyrimo išsamumo ir pagrįstumo. Procedūros, nustatytos Kriterijų apraše, buvo laikomasi, visi pateikti medicininiai dokumentai tinkamai ištirti ir įvertinti.

10. Dėl veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijų vertinimo pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš Kriterijų aprašo matyti, jog asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijaus vertinimas atliekamas remiantis Kriterijų aprašo 2 priede numatytu klausimynu, kurį užpildo Tarnybos vertintojas pagal asmens pateikiamus atsakymus. Užpildytą klausimyną pasirašo Tarnybos vertintojas ir asmuo, kurio darbingumas vertinamas. Byloje pateiktas pareiškėjo veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimynas yra užpildytas 2015 m. sausio 19 d., pasirašytas jį užpildžiusios darbuotojos ir pareiškėjo.

Klausimyno rezultatas – 27 balai, kuris pagal Kriterijų aprašą prilyginamas koeficientui 1 (galimas intervalas šiam koeficientui gauti – 19–37 balų). Tarnybos Kauno II teritorinis skyrius 2015 m. sausio 9 d. raštu Nr. R-120 informavo pareiškėją, kad 2015 m. sausio 19 d., apie 9 val., atvyks skyriaus vertintojai apžiūrai adresu: (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėjas dalyvavo pildant klausimyną, o užpildytą klausimyną pasirašė asmeniškai. Klausimyno pildymas yra būtina procedūra, vertinant asmens darbingumą, todėl pareiškėjas, kreipęsis dėl darbingumo lygio nustatymo, turėjo pareigą objektyviai atsakyti į klausimyne pateiktus klausimus.

Pareiškėjas teigdamas, kad klausimynas buvo užpildytas netinkamai, nedetalizavo, į kurį klausimą ar klausimus jis atsakė netinkamai ar darbuotojas padarė klaidą įrašydamas atsakymą, taip pat nedetalizavo, koks netinkamai užpildytas klausimas ar klausimai turėjo įtakos neteisingam jo asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijaus vertinimui. Atsakant į klausimyno klausimus surinktų balų intervalas, skiriantis priskiriamus koeficientus, yra pakankamai platus: 73–76 balai prilyginami koeficientui 0,7; 38–72 balai – koeficientui 0,8; 19–37 balai – koeficientui 1; 4–18 balų – koeficientui 1,1; 0–3 balai – koeficientui 1,2.

Pareiškėjas, skųsdamas Tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus Aktą Nr. DL-47, Tarnybai nenurodė argumentų dėl netinkamai užpildyto klausimyno, šiuos argumentus išdėstė tik skunde Komisijai. Pareiškėjo darbingumo lygis buvo pakartotinai vertintas Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriuje, atliekant pakartotinį vertinimą, buvo remtasi klausimyno duomenimis, kurio rezultatai (27 balai) pagal Kriterijų aprašą prilygintini koeficientui 1. Tvarkos aprašo 381 punktas nenustato pareigos Tarnybai, atliekant pakartotinį darbingumo lygio vertinimą pagal asmens skundą, kviesti asmenį dalyvauti pakartotinai vertinant jo darbingumo lygį.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2015 m. vasario 11 d. skunde nenurodė jokių argumentų dėl netinkamai užpildyto klausimyno, Tarnyba neturėjo pagrindo klausimyne pateiktais duomenimis abejoti ir pripažinti, kad pareiškėjo dalyvavimas, atliekant pakartotinį jo darbingumo vertinimą, yra būtinas.

11. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Tarnyba, atlikdama pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, teisingai pritaikė teisės normas. Ginčijami sprendimai atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl nėra pagrindo juos naikinti.

12. Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti 6 788 Eur turtinės žalos atlyginimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šį reikalavimą pareiškėjas grindžia aplinkybe, jog nuo 2012 m. spalio 13 d. jam buvo mokama nevisa netekto darbingumo pensija, o 2014 metų ji iš viso nebuvo mokama. Teismui nustačius pagrindą palikti pareiškėjo skundo dalį dėl Tarnybos Sprendimo Nr. SS-699 nenagrinėtą, nėra pagrindo konstatuoti Tarnybos neteisėtų veiksmų nustatant pareiškėjo darbingumą laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 13 d. iki 2014 m. sausio 10 d., nes tik įvertinus ginčijamo sprendimo teisėtumą, gali būti išspręstas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuris tiesiogiai kildinamas iš ginčijamo administracinio akto teisėtumo. Remdamasis administracinės bylos duomenimis teismas taip pat nustatė, kad 2014 metais pareiškėjas dėl darbingumo lygio nustatymo į Tarnybą nebuvo kreipęsis (kreipėsi tik 2015 m. sausio 2 d. prašymu, kai prašė nustatyti jo darbingumo lygį atgaline data nuo 2014 m. sausio 1 d.; ginčo dėl šių aplinkybių nėra), todėl akivaizdu, jog nesant nustatyto pareiškėjo darbingumo lygio, netekto darbingumo pašalpa jam ir neturėjo būti mokama. Vertindamas šioje byloje ginčijamus administracinius aktus, kuriais nustatytas pareiškėjo darbingumas, teismas nenustatė minėtų administracinių aktų panaikinimo pagrindų, t. y. Tarnybos neteisėtų veiksmų, todėl nebeliko būtinybės papildomai pasisakyti apie turtinės žalos buvimo faktą bei priežastinį ryšį tarp neteistų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos.

13. Kitus pareiškėjo ir proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laikė pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui), todėl detaliau jų neanalizavo.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundo reikalavimus (panaikinti Tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus Aktą Nr. DL-47, Tarnybos Sprendimą Nr. SS-780 ir Komisijos Sprendimą Nr. S-173 bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 6 788 Eur turtinės žalos atlyginimą) tenkinti.

15. Pareiškėjas apeliaciniame skunde sutinka su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos Sprendimą Nr. SS-699 palikta nenagrinėta, jos neginčija, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria likusi jo skundo dalis atmesta kaip nepagrįsta. Pažymi, jog Tarnyba elgėsi nekompetentingai, pažeidė Tvarkos aprašo 81 punktą ir Kriterijų aprašo 13 punktą, kadangi prieš priimdama sprendimus nevertinto daugelio aplinkybių, kurios turėjo įtakos sprendimų priėmimo teisėtumui. Tardymo izoliatoriuose ir laisvės atėmimo vietose pareiškėjui nebuvo suteiktas kvalifikuotas gydymas, be to, gydymo įstaigos atsakovui teikė melagingus duomenis, o atsakovas nepagrįstai jais tikėjo, todėl neteisingai nustatė nedarbingumo lygį. Byloje nėra pareiškėjo savarankiškai užpildyto klausimyno, kuris daro įtaką netektam darbingumui nustatyti. Klausimynas, kuris yra byloje, užpildytas ne pareiškėjo, jame neteisingai pritaikytas koeficientas, taip pat padaryta klaidų vertinime. Priimdamas sprendimus atsakovas neįvertino (duomenys neskelbtini) sukeltų pasekmių. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nurodytas aplinkybes, atsisakė priimti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Netinkamai nustatytas darbingumo lygis atėmė iš pareiškėjo galimybę gauti tinkamą gydymą ir vaistus, taip pat negauta įstatymu nustatyta netekto darbingumo pensija. Dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė psichologinį ir fizinį smurtą, didelių nepatogumų, prarado tinkamą gydymą, labai pablogėjo jo sveikata, dėl psichikos sutrikimų buvo skirtas priverstinis gydymas, pareiškėjas išseko psichologiškai, atsirado fobijų ir baimių, buvo pažemintas jo orumas, patirtas dvasinis sukrėtimas.

16. Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjas skunde remiasi iš esmės tais pačiais argumentais ir įrodymais, naujų įrodymų nepateikia, naujų reikalavimų nekelia, todėl nėra tikslinga kartoti nesutikimo su skundu motyvų, išsamiai išdėstytų atsiliepimuose į pareiškėjo pirmosios instancijos teismui teiktą skundą bei teismo posėdyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad sutiko su Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo reikalavimas dėl Tarnybos Sprendimo Nr. SS-699 panaikinimo paliktas nenagrinėtu, ir jos neskundė. Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus Akto Nr. DL-47, Tarnybos Sprendimo Nr. SS-780 ir Komisijos Sprendimo Nr. S-173 panaikinimo bei 6 788 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tikrins tik šios Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

20. Taigi nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus Akto Nr. DL-47, kuriuo pareiškėjui iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, taip pat Tarnybos Sprendimo Nr. SS-780 ir Komisijos Sprendimo Nr. S-173, kuriais buvo patvirtintas minėtas pareiškėjui nustatytas darbingumo lygis, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjas su šiais sprendimais nesutiko, savo nesutikimą grindė argumentais, kad jo darbingumo lygis nustatytas pažeidžiant teisės aktų nuostatas (Tvarkos aprašo 81 punktą ir Kriterijų aprašo 13 punktą), nebuvo įvertintos aplinkybės, kad pareiškėjui nebuvo teikiamas kvalifikuotas gydymas, taip pat kad gydymo įstaigos Tarnybai teikė neteisingus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę, o Tarnyba neatsižvelgė į stuburo bei sąnarių ligų pareiškėjui sukeltas pasekmes bei padarė klaidų vertinime, be to, byloje nėra pareiškėjo savarankiškai užpildyto klausimyno. Dėl šių priežasčių pareiškėjas vėliau negavo tinkamo gydymo, patyrė turtinę (negavo visos jam priklausiusios pašalpos) žalą, dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas jo orumas.

21. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

22. Kadangi apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, proceso dalyviai apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo pagrindą, suformuluotą ir išnagrinėtą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, esą dėl neteisėtų Tarnybos veiksmų (dėl skundžiamais administraciniais aktais netinkamai nustatyto darbingumo lygio) pareiškėjas patyrė didelių nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, pareiškėjas išseko psichologiškai, atsirado fobijų ir baimių, buvo pažemintas jo orumas, t. y. kad pareiškėjas patyrė ir neturtinę žalą, skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodytos ir šis klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų naujų su neturtinės žalos patyrimu susijusių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui, tikrindama pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nevertina.

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą iš esmės, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai patikrino viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą (ABTĮ 3 str.) ir teisingai sprendė dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą nepagrįstumo toje sprendimo dalyje, kuri buvo apskųsta apeliacine tvarka. Nagrinėjamu atveju viešojo administravimo subjektas nustatė administracinio sprendimo priėmimui būtinas faktines aplinkybes, nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, kuriais remiantis šios aplinkybės nustatytos, viešojo administravimo subjektas tinkamai įvertino. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos įvertino ir patikrino viešojo administravimo subjekto pareigą surinkti pakankamai įrodymų ir teisingai nustatyti faktines aplinkybes, būtinas administracinio sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl viešojo administravimo subjekto nustatytų faktinių aplinkybių ir taikytų materialiosios teisės normų, atsakė į esminius pareiškėjo skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą pritaria pirmos instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

24. Kaip minėta, pareiškėjas teigia, kad Tarnyba elgėsi nekompetentingai ir nagrinėdama pareiškėjo prašymą dėl darbingumo lygio nustatymo pažeidė Tvarkos aprašo 81 punkto bei Kriterijų aprašo 13 punkto (2014 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. A1-531/V-1146 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 8 d.) nuostatas. Kriterijų aprašo 13 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, kai į Tarnybą siunčiamo asmens sveikatos būklė neatitinka šiame Kriterijų apraše nurodytų kriterijų ir (ar) nepanaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės, Tarnyba priima sprendimą nevertinti asmens darbingumo lygio, vadovaudamasi siuntime į Tarnybą pateiktais duomenimis ir informacija.

Tvarkos aprašo 8 punkte įtvirtinta, kad asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) medicininės reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia Tarnybai elektroniniu būdu šiuos dokumentus: asmens prašymą dėl siuntimo į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti; užpildytą siuntimą į Tarnybą (1 priedas); medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. 003/a), Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. 025/a) (priklausomai nuo asmens organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio pateikiami dokumentai: informuojantys apie Bartelio indeksą, funkcinio nepriklausomumo testą, skausmo įvertinimo skalę, raumenų būklės vertinimą, judėjimo funkcijos sutrikimo laipsnį, esant judėjimo funkcijos sutrikimams; informuojantys apie asmens intelekto koeficientą (IQ), atliktą Mini mental testą, psichologinį asmenybės tyrimą, patvirtinantys silpnaprotystės laipsnį, elgesio, emocijų, valios ir kitus sutrikimus, esant psichikos ligoms ir sutrikimams; informuojantys apie specialius kontrolinius tyrimus, patvirtinančius regos ir (ar) klausos sutrikimų laipsnį, esant regos ir klausos sutrikimams; kalbos tyrimo testas, esant kalbos funkcijos sutrikimui);

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išduotą rekomendaciją siųsti į Tarnybą, jei siunčiamas asmuo yra vidaus tarnybos sistemos pareigūnas (8.1–8.5 p.). Tvarkos aprašo 81 punkte nustatyta, kad gydantis gydytojas 8 punkte nurodytų dokumentų nerengia, jeigu asmens sveikatos būklė neatitinka šiuo įsakymu patvirtintų Bazinio darbingumo lygio nustatymo kriterijų, nebaigtas asmens gydymas, nenustatyta aiški diagnozė arba neišnaudotos visos medicininės reabilitacijos priemonės.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik citavo minėtas teisės normas, tačiau nedetalizavo, kaip jos yra susijusios su nagrinėjama byla. Pareiškėjas taip pat nepaaiškino, kaip jo atžvilgiu turėjo būti taikomos aptariamos teisės normos, t. y. ar jo darbingumo lygis Tarnyboje apskritai neturėjo būti vertinamas, nes jo būklė neatitinka Kriterijų apraše įtvirtintų kriterijų (jei taip, tai kokių konkrečiai kriterijų), ar pareiškėjo gydymas dar nėra baigtas, nes nebuvo panaudotos visos būtinos medicininės reabilitacijos ir gydymo priemonės (jei taip, tai kokios konkrečiai priemonės ir dėl kokių būklių), ar pareiškėjui nenustatyta aiški diagnozė ir (ar) kt. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjo darbingumo lygis Tarnyboje nuolat buvo vertinamas nuo 2005 metų. Šią aplinkybę patvirtina ir Tarnybos 2018 m. liepos 4 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog esminę įtaką pareiškėjo darbingumo lygiui darė (duomenys neskelbtini), kurių nulemti pareiškėjo sveikatos sutrikimai yra nuolatinio pobūdžio, todėl Kriterijų aprašo 13 punkto nuostatos pareiškėjui nebuvo taikytos. Pažymėtina, kad ir skundžiamame Tarnybos Kauno II teritorinio skyriaus Akte Nr. DL-47 nurodyta, jog pareiškėjo darbingumas buvo sutrikęs jau daug metų, pasveikimo nebesitikima, todėl darbingumo lygio terminas buvo nustatytas iki senatvės pensijos amžiaus. Įvertinus skundžiamų Tarnybos Sprendimo Nr. SS-780 ir Komisijos Sprendimo Nr. S-173 turinį, matyti, kad juos priimant Kriterijų aprašo 13 punkto bei Tvarkos aprašo 81 punkto nuostatomis taip pat nebuvo remiamasi ir byloje nėra pateikta duomenų, kad šiomis nuostatomis turėjo būti remiamasi priimant skundžiamą administracinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad Kriterijų aprašo 13 punkto bei Tvarkos aprašo 81 punkto nuostatos buvo taikomos netinkamai, atmestini kaip nepagrįsti.

26. Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo teikiamas kvalifikuotas gydymas, jo pareiškėjas negavo ir vėliau, nes Tarnyba neatsižvelgė į aplinkybę, jog gydymo įstaigos jai teikė neteisingus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę, Tarnyba neįvertino (duomenys neskelbtini) pareiškėjui sukeltų pasekmių, padarė klaidų vertinime, be to, byloje nebuvo pareiškėjo savarankiškai užpildyto klausimyno. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-471 redakcija, galiojusi nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.) nuostatomis, darbingumo lygis – asmens pajėgumas įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus (2 str. 3 d.). Darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės (20 str. 4 d.). Darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. Nustatant darbingumo lygį turi teisę dalyvauti asmuo, kurio darbingumo lygis vertinamas, ir (ar) jo atstovas pagal įstatymą. Darbingumo lygį nustatanti institucija gali nuspręsti pakviesti asmenį ir (ar) jo atstovą pagal įstatymą dalyvauti nustatant darbingumo lygį (20 str. 6 d.).

27. Darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką detaliau reglamentuoja Tvarkos aprašas, kuriame (2014 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. A1-531/V-1146 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 8 d.) įtvirtinta, jog asmuo arba jo atstovas kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigos jį gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti (7 p.). Asmenį gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad, taikant gydymą ir (ar) medicininės reabilitacijos priemones, išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, parengia ir įteikia asmeniui ar pateikia Tarnybai elektroniniu būdu medicininius dokumentus (žr. šios nutarties 24 pastraipą) (8 p.). Tarnybos teritoriniai skyriai per 3 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos: esant reikalui, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl galimybės susipažinti su asmens ambulatorinėje kortelėje (forma 025/a) esančia medicinine informacija ir (ar) dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo, jeigu gauti medicininiai ar kiti dokumentai yra neišsamūs ar jų nepakanka (13.1 p.); sprendžia dėl asmens apžiūros poreikio, jos vietos, laiko ir apie tai informuoja asmenį (13.2 p.). Asmens darbingumo lygio vertinimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, turinčioms reikšmės darbingumo lygiui, Tarnybos teritorinis skyrius turi teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurios gydytojas išdavė siuntimą, dėl papildomų medicininių dokumentų (informacijos) pateikimo, į kitas įstaigas ar institucijas dėl papildomų dokumentų (informacijos) pateikimo (131 p.). Už pateiktų asmens medicininių duomenų teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas (45 p.).

28. Kriterijų apraše (2014 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. A1-531/V-1146 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. liepos 8 d.) nustatyta, kad sprendimą dėl asmens darbingumo lygio Tarnyba priima įvertinusi medicininius kriterijus, t. y. asmens bazinį darbingumą, ir asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus (3.1, 3.2 p.). Bazinis darbingumas vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę: į visas jo darbingumui įtaką darančias ligas, traumas, patologines būkles ir su tuo susijusius organizmo funkcijų sutrikimus (4 p.). Bazinis darbingumas vertinamas procentais nuo 0 iki 100. Gauti bazinio darbingumo procentai negali būti mažesni už 0 ir didesni už 100 (7 p.). Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijai vertinamai balais nuo 0 iki 4, atsižvelgiant į asmens gebėjimą dalyvauti kasdieniame gyvenime, dirbti, panaudoti turimą profesinę kvalifikaciją ar įgyti naują bei būti savarankiškam (8 p.). Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti vertinami užpildžius Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyną (9 p.).

29. Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad siuntimą į Tarnybą dėl darbingumo lygio, t. y. asmens pajėgumo įgyvendinti anksčiau įgytą profesinę kompetenciją ar įgyti naują profesinę kompetenciją arba atlikti mažesnės profesinės kompetencijos reikalaujančius darbus, nustatymo asmeniui įteikia jį gydantis gydytojas, kuris nustato galutinę diagnozę bei kartu su siuntimu išduoda nustatytą diagnozę patvirtinančius medicininius dokumentus (tyrimų išrašus, Gydymo stacionare ligos istoriją, Asmens sveikatos istoriją ir (ar) atskirus asmens organizmo funkcijų sutrikimus patvirtinančius medicininius dokumentus), už kurių teisingumą atsako pats gydantis gydytojas. Tarnyba, gavusi minėtus dokumentus bei įvertinusi jų turinį (juose objektyviai apibūdintą darbingumo lygio nustatymo metu esančią asmens sveikatos būklę), taip pat tai, ar šiuose dokumentuose pateiktų duomenų pakanka asmens sveikatos būklei patvirtinti, remdamasi jai pateiktuose dokumentuose nurodytomis diagnozėmis (jų sukeliamais funkciniais sutrikimais), įvertinusi asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti kriterijus pagal užpildytą klausimyną, priima sprendimą dėl vertinamo asmens darbingumo lygio.

30. Taigi asmens darbingumo lygio vertinimas Tarnyboje nėra susijęs su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu tokiam asmeniui. Pažymėtina, kad Tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, vertinantis išimtinai asmens profesinių sugebėjimų pritaikymo ir (ar) įgijimo galimybes, todėl jos sprendimai dėl konkretaus darbingumo lygio procentinės vertės nustatymo neturi (ir negali turėti) įtakos tokiam asmeniui teikiamoms sveiktos priežiūros paslaugoms bei jų turiniui. Tokių paslaugų teikimą sąlygoja asmens sveikatos būklė kreipimosi į sveikatos priežiūros įstaigą metu, o ne Tarnybos priimti sprendimai dėl asmens darbingumo lygio. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad dėl Tarnybos veiksmų jam nebuvo suteiktas tinkamas gydymas, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip 2015 m. spalio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1225-143/2015 pareiškėjui jau yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ginčai dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir dėl to patirtos žalos atlyginimo su tokias paslaugas netinkamai suteikusiomis įstaigomis yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

31. Vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad gydymo įstaigos Tarnybai pateikė neteisingus duomenis apie pareiškėjo sveikatos būklę, o Tarnyba neįvertino (duomenys neskelbtini) pareiškėjui sukeltų pasekmių ir padarė klaidų vertinime, teisėjų kolegija pažymi, kad šie pareiškėjo teiginiai yra itin abstraktaus pobūdžio – pareiškėjas nedetalizavo, kurie iš Tarnybai pateiktų dokumentų ir dėl kokių pareiškėjo sveikatos būklių, tariamai buvo melagingi, nenurodė, kokia diagnozė, pareiškėjo manymu, juose turėjo būti nurodyta bei kuo jis grindė savo abejones dėl medicininiuose dokumentuose pateiktų išvadų; nepaaiškino, kokių konkrečių klaidų vertinime padarė Tarnyba, ar šie pažeidimai yra procedūrinio pobūdžio, ar susiję su kurių nors pareiškėjo diagnozių sukeltų organizmo funkcinių sutrikimų vertinimu pagal Kriterijų aprašą; nepagrindė, kokias konkrečiai (duomenys neskelbtini) pareiškėjui sukeltas pasekmes turėjo įvertinti Tarnyba.

Pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kad Tarnyba kurias nors jai pateiktuose medicininiuose dokumentuose nurodytas diagnozes bei jų sukeliamus funkcinius organizmo sutrikimus turėjo vertinti kitaip, nei tai padaryta Akte Nr. DL-47 bei Sprendime Nr. SS-780. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, vertinant pareiškėjo darbingumą, buvo įvertintos pareiškėjui diagnozuotos (duomenys neskelbtini), Tarnyba 2015 metais pareiškėjo darbingumo lygį vertino atsižvelgusi į kartu su siuntimu pateiktus naujus medicininius dokumentus, o pareiškėjo darbingumo lygio kitimą vertino atsižvelgusi į objektyvią pareiškėjo sveikatos būklę vertinimo laikotarpiu, kuri ir nulėmė pareiškėjui nustatyto darbingumo lygio procentinę išraišką.

Pareiškėjas nepateikė teismui kitų medicininių duomenų, paneigiančių medicininių dokumentų išvadas apie darbingumo lygio vertinimo metu objektyviai buvusią jo sveikatos būklę ir nustatytą darbingumo lygį. Dėl pareiškėjo akcentuoto pirmosios instancijos teismo posėdyje jo pateikto 2015 m. rugsėjo 9 d. išrašo iš medicininių dokumentų pažymėtina, kad jame užfiksuoti pareiškėjo apžiūros duomenys praėjus daugiau nei pusei metų po darbingumo lygio vertinimo Tarnyboje. Kita vertus, iš šio medicininių dokumentų išrašo matyti, kad juo yra dar kartą patvirtinta anksčiau minėta bei Tarnybos jau įvertinta (duomenys neskelbtini) diagnozė.

Akcentuotina, kad paprastai įrodymai turėtų būti teikiami viešojo administravimo subjektui, kuris priima administracinį sprendimą, arba išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, kuri nagrinėja skundą dėl administracinio sprendimo. Įrodinėjimas administraciniame teisme, kuris vertina administracinio sprendimo teisėtumą, tačiau negali priimti administracinio sprendimo, yra pagalbinio pobūdžio ir yra reikšmingas tiek, kiek naujų įrodymų pateikimas leidžia spręsti klausimą dėl administracinio sprendimo teisėtumo.

32. Dėl pareiškėjo argumentų, kad administracinėje byloje nėra jo savarankiškai užpildyto Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimyno, pažymėtina, kad Kriterijų apraše nėra reikalavimo, kad šį klausimyną asmuo pildytų savarankiškai. Asmens veikla ir gebėjimas dalyvauti yra vertinami užpildžius klausimyną, į kurio klausimus atsako vertinamas asmuo arba jo atstovas (Kriterijų aprašo 2 priedas). Nagrinėjamu atveju byloje yra pateiktas 2015 m. sausio 9 d. užpildytas Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas, kurį pasirašė vertinimą atlikęs Tarnybos darbuotojas ir pareiškėjas. Pareiškėjo parašas klausimyne sutampa su jo parašu kituose byloje pateiktuose dokumentuose. Pirmosios instancijos teismui teiktuose skunduose ir paaiškinimuose pareiškėjas pripažino, jog Tarnybos specialistai buvo pas jį atvykę, todėl jo argumentai, esą jokio klausimyno jis nepasirašė, vertintini kritiškai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog aplinkybės, kaip šis byloje pateiktas užpildytas Asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti klausimynas pažeidė pareiškėjo teises, jis plačiau nepakomentavo, t. y. ar pareiškėjas neteisingai suprato kuriuos nors klausimus ir pateikė ne tuos atsakymus, ar kurie nors atsakymai buvo pažymėti neteisingai ir pan.

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad Tarnybos Kauno II teritorinis skyrius bei Tarnyba, priimdami sprendimus dėl pareiškėjo darbingumo lygio, atsižvelgė ir įvertino visus jai pateiktus pareiškėjo sveikatos būklę (funkcinius organizmo sutrikimus) patvirtinančius medicininius dokumentus bei nepažeidė teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių darbingumo lygio nustatymo procedūras. Taigi Komisija neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Aktą Nr. DL-47 bei Sprendimą Nr. SS-780. Nenustačius jokių neteisėtų Tarnybos ir (ar) jos teritorinio skyriaus veiksmų vertinant pareiškėjo darbingumo lygį, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas dėl tokių veiksmų būtų patyręs jo nurodytą turtinę žalą, t. y. nėra pagrindinės viešosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiradimo sąlygos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

L. K. ir V. K. (V. K., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjai) apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan