2020-10-28 Nr. AB-20167-3-61-3-03107-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2020-10-28 Nr. AB-20167-3-61-3-03107-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. S-2251-(2.5) „Dėl Jūsų pranešimo“ priimtą sprendimą, ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-697-442/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03107-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. spalio 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. S-2251-(2.5) „Dėl Jūsų pranešimo“ priimtą sprendimą, ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo J. K. 2020 m. rugsėjo 21 d. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į VTEK su pranešimu, kuriame prašė pripažinti, jog Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierė M. V. pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas ir priimti vieną iš Valstybės politikos elgesio kodekse numatytų sprendimų.
VTEK 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. S-2251-(2.5) informavo pareiškėją, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu (tyrimas nepradedamas, jei pranešime nenurodyti skundžiamų asmenų vardai, pavardės ir pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jie dirba; skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas (data) ir aplinkybės ar kiti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo), nusprendė tyrimo pagal pateiktą pareiškėjo pranešimą nepradėti.
Teismas iš pareiškėjo pranešimo, adresuoto VTEK, turinio sprendė, kad pareiškėjas prašė įvertinti Seimo Kontrolierės M. V. veiksmus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų prasme. Konstatavo, kad šis pareiškėjo pranešimas nėra susijęs su jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu.
Nurodė, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23, 30 ir 32 straipsnių nuostatos nenumato, jog VTEK sprendimai nepradėti tyrimo gali būti skundžiami teismui asmens, kuris pranešė apie galimą Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimą, ir toks pranešimas nėra susijęs su pranešėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimu. Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, toks asmuo yra tik informuojamas apie atsisakymą nagrinėti jo pateiktą pranešimą. Pranešėjas, nesutikdamas su jo pranešime nurodytų aplinkybių vertinimu, gali pateikti naują pranešimą, nurodydamas naujas aplinkybes ar pateikti naujus faktus.
Teismas konstatavo, kad VTEK 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštas, kuriuo pareiškėjas informuotas apie sprendimą nepradėti tyrimo pagal jo 2020 m. rugpjūčio 11 d. pranešimą, yra informacinio pobūdžio, jame pateikti tik atsisakymo nagrinėti pranešimą motyvai. Jokie privalomojo pobūdžio patvarkymai nėra nurodyti. Teismas padarė išvadą, kad toks raštas negali būti administracinės bylos dalyku, todėl pareiškėjo skundą dėl VTEK 2020 m. rugpjūčio 26 d. rašte išdėstyto sprendimo atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.
III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atskirojo skundo surašymu ir nagrinėjimu.
Pareiškėjas nurodo, kad pagal teisės aktų nuostatas, VTEK sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.
Nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje nevertina, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir neturi teisės atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos, t. y. kad negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Pažymi, kad kausimas, ar skundžiamas sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės.
Nurodo, kad nagrinėjamu atveju VTEK nėra subjektas, atliekantis tarnybinius tyrimus ir taikantis pavaldiems asmenims drausminę ar tarnybinę atsakomybę, o teisės aktai nenustato subjektų, kurie gali skųsti VTEK sprendimus nepradėti tyrimo.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad skundžiamas aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, to nevertino, nutartis yra nemotyvuota.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad skundžiamas VTEK sprendimas yra informacinio pobūdžio, nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl pareiškėjo skundas yra nenagrinėtinas teisme ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo, kadangi klausimas, ar skundžiamas sprendimas pareiškėjui sukelia teisines pasekmes, gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės.
Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009).
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalis numato, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisija tiria asmenų pranešimus, skundus (toliau – pranešimai) ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo narius) veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ar asmens, kuriam taikomas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, teisinio statuso praradimas nekliudo per trejus metus nuo šio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo VTEK pradėti tyrimą.
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių VTEK ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate dienos priima motyvuotą sprendimą nepradėti tyrimo, tarp jų ir tie atvejai, jei pranešime nenurodyti skundžiamų asmenų vardai, pavardės ir pareigos, institucija ar įstaiga, kurioje jie dirba; skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas (data) ir aplinkybės ar kiti duomenys, be kurių neįmanoma pradėti tyrimo (23 str. 1 d. 4 p.).
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad VTEK sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.
Kadangi VTEK sprendimai, vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gali būti skundžiami teismui ABTĮ nustatyta tvarka, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teisme ABTĮ nustatyta tvarka.
Pareiškėjas prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šioje administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti ir J. K. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė