2021-12-22 Nr. AB-847-3-61-3-02882-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-790-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02882-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. (S. P.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. (S. P.) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. P. (S. P.) (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-1203-7.5.2 (toliau – ir Tarnybos Sprendimas); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus (toliau – Trakų skyrius) vedėjo 2021 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 46VĮ-209-(14.46.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Lentvario seniūnijos Kariotiškių kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad jis kreipėsi į Tarnybą, kad būtų tinkamai apgintos jo teisės ir panaikintas Įsakymas, nes jis akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Šio įsakymo pagrindu, toliau vykdant nuosavybės atkūrimo procesą Kariotiškių kadastrinėje vietovėje neįtraukus į šį projektą pareiškėjo, jam bus padaryta didelė žala, nes pareiškėjas praras galimybę atkurti nuosavybės teises minėtoje kadastrinėje vietovėje pagal įstatymo nustatytu laiku pateiktą prašymą. Laisvos valstybinės žemės faktiškai jau nėra likę, todėl pareiškėjui būtų užkirstas kelias pasinaudoti galimybe atkurti nuosavybės teises įstatymo suteiktu būdu – gaunant žemės sklypą neatlygintinai. Pareiškėjo teigimu, tokia situacija neleistina, pareiškėjo prašymas šioje dalyje turėjo būti išnagrinėtas, o to atsakovas, kaip matyti iš jo priimto sprendimo, nepadarė.

Skunde pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti žemės sklypų projektavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo procedūras Kariotiškių kadastrinėje vietovėje vadovaujantis Įsakymu.

Kadangi pareiškėjo skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio reikalavimus, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2021 m. rugsėjo 22 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. pareiškėjas buvo įpareigotas nurodyti Įsakymo 2.2 punktu patvirtintame sąraše esančių asmenų vardus ir pavardes, gyvenamosios vietos adresus, įtraukti Įsakymo 2.2 punkte esančius asmenis į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjui buvo pasiūlyta išreikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 22 d. prašymu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti buvo pratęstas iki 2021 m. spalio 12 d.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2021 m. spalio 12 d. padavė patikslintą skundą, kuriame prašė panaikinti Tarnybos Sprendimą ir Tarnybos Trakų skyriaus 2021 m. birželio 14 d. Įsakymą dalyje dėl 2.2. punkto, t. y. dėl sąrašo asmenų, pateikusių prašymus ir pareiškėjo neįtraukimo į šiuos sąrašus – būtent dėl IX eiliškumo grupės asmenų sąrašo. Pareiškėjas patikslintame skunde pat pakartojo reikalavimą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2021 m. spalio 26 d. trūkumams pašalinti – pakartotinai įpareigojo pareiškėją į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtraukti Įsakymo 2.2 punktu patvirtintame sąraše esančius asmenis, nurodant ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 5 punkte privalomą pateikti informaciją. Minėtoje nutartyje teismas nurodė, jog yra pagrįstų abejonių pareiškėjo suinteresuotumu ginčyti prašomus panaikinti sprendimus, kadangi pareiškėjo skunde nurodyti jo galimi teisių pažeidimai deklaratyvūs, nėra pateikti jokie įrodymai šiems pareiškėjo teiginiams patvirtinti, t. y. kad pareiškėjui nėra atkurtos nuosavybės teisės ir kad pareiškėjo nurodytoje vietovėje nėra likę laisvos valstybinės žemės. Kadangi pareiškėjas niekaip nepagrindė savo suinteresuotumo prašant panaikinti ginčijamus sprendimus, kaip pasikeistų pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis patenkinus jo skundą, todėl buvo įpareigotas tai padaryti teismo nustatytu terminu.

Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad šiuo atveju, keliant hipotetinį jo teisių pažeidimą, gali būti pažeistos asmenų, kuriems pareiškėjo prašomi panaikinti sprendimai tiesiogiai sukuria teises ir pareigas, teisės bei teisėti lūkesčiai laiku atkurti jų nuosavybės teises, nepagrįstai stabdomos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir didinamos bylinėjimosi išlaidos.

Pareiškėjas 2021 m. spalio 26 d. pateikė paaiškinimus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 19 d. nutarties, kuriuose, be kita ko, nurodė skunde aiškiai įvardijęs ir pagrindęs savo teisę, kurią pažeidžia Įsakymas ir Tarnybos Sprendimas, ir kad nurodęs pagrindinį argumentą – nepaisant jo pateikto prašymo, pareiškėjas nebuvo įtrauktas į nuosavybės atkūrimo procesą Kariotiškių kadastrinėje vietovėje. Paaiškinimuose nurodyta, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas turės įtakos teisėms ir pareigoms asmenų, esančių ginčijamo įsakymo toje pačioje ar žemesnėje eiliškumo grupėje kaip pareiškėjas, tačiau niekaip nedarys įtakos aukštesnės eiliškumo grupės asmenų (L. R., L. N.) interesams, todėl jie negali būti laikomi trečiaisiais suinteresuotais asmenimis šioje byloje. Pareiškėjas nurodė, kad jis negali gauti trečiųjų suinteresuotų asmenų adresų, Tarnyba jų pateikti negali, tačiau tai negali būti pagrindu atsisakyti priimti skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad šiuo metu jis yra pretendentas atkurti nuosavybės teisės.

Teismas pažymėjo, jog administracinių teismų praktikoje asmens suinteresuotumas suvokiamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuojamą siekį apginti materialinės teisės normų saugomą teisę ar interesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-922/2013). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašomu panaikinti Įsakymu nuspręsta rengti Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Lentvario seniūnijos Kariotiškių kadastro vietovės (toliau – ir Vietovė) žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui (toliau – ir Planai), patvirtintos Vietovės Planams rengti parinktos teritorijos ribos ir plotas, iš kurio 137,81 ha plotą sudaro laisvos valstybinės žemės fondas, taip pat patvirtintas asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės, miško sklypus ar vandens telkinius Vietovėje, sąrašas (toliau – ir Sąrašas); nustatyti laisvos žemės fondo žemės plotai pagal pridedamus žiniaraštį ir planus, nustatyta Vietovės Planų rengimo pradžios data – 2021 m. liepos 1 d., kuri yra ir pretendentų susirinkimo diena.

Nustatęs, kad pareiškėjo pavardės Sąraše nėra, teismas vertino, jog iš pareiškėjo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teisės į visą pretendentei M. P. priklausiusį turtą atkurtos Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 48S-407-(14.48.3), kurio teisėtumas ir pagrįstumas bus tikrinamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-3635-426/2021 pagal pareiškėjo skundą Tarnybai. Jokių įrodymų, kad pareiškėjas šiuo metu yra pretendentas atkurti nuosavybės teises, byloje nėra. Teismo vertinimu, skundžiamas Įsakymas pats savaime nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jame nėra suformuluota jokių pareiškėjui skirtų įpareigojimų. Nors pareiškėjas paaiškinimuose nurodė, kad ir skunde, ir patikslintame skunde aiškiai nurodyta, kaip pažeidžiamos jo teisės, teismas nesutiko su šiais pareiškėjo argumentais, kadangi, priešingu atveju, nebūtų buvusi priimta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 19 d. nutartis, kurioje pareiškėjas buvo įpareigotas pagrįsti savo suinteresuotumą inicijuojama byla.

Teismas akcentavo, jog pareiškėjas neginčija Įsakymo jo neteisėtumo ar nepagrįstumo aspektu, tačiau vienintelis jo siekis – sustabdyti Įsakymo vykdymą, ko jis prašė ir skunde Tarnybai, ir administracinėje byloje Nr. eI3-3635-426/2021, ir šiame skunde. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas pageidautų atkurti nuosavybės teises būtent Vietovėje tuo atveju, jeigu būtų panaikintas Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 48S-407-(14.48.3) administracinėje byloje Nr. eI3-3635-426/2021, neleidžia konstatuoti pareiškėjo suinteresuotumo šioje byloje, kadangi, kaip buvo minėta, pareiškėjas šiuo metu nėra pretendentas atkurti nuosavybės teises, o jo siekis stabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą kitiems Sąraše nurodytiems pretendentams negali būti pateisinamas hipotetiniu pareiškėjo įsivaizdavimu apie jo teisių pažeidimą. Be to, pareiškėjas taip pat nėra asmuo, kuris turėtų teisę ginti viešąjį interesą.

Nurodęs, kad viešuoju interesu šiuo atveju neabejotinai yra Sąraše nurodytų asmenų teisėti lūkesčiai į kuo spartesnį nuosavybės teisių atkūrimą, teismas sprendė, kad be aiškaus pagrindo negali būti stabdomas prasidėjęs jų nuosavybės teisių atkūrimo procesas, šie asmenys nepagrįstai įtraukiami į teisminius ginčus, kuriuose, tikėtina, patirtų ne tik neigiamų emocijų, bet ir finansinių išlaidų. Pareiškėjo suinteresuotumas negali būti vertinamas kaip besąlygiškai suteikiantis teisę apskųsti jam bet kokį viešojo administravimo institucijos priimtą sprendimą.

Akcentuodamas, kad pagal suformuotą teismų praktiką ABTĮ nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad pareiškėjas neturi objektyviai egzistuojančios subjektinės teisės – nėra asmuo, turintis teisę ginti viešąjį interesą ar pretendentas atkurti nuosavybės teises, teismas sprendė, jog prašomas panaikinti Įsakymas bei Tarnybos Sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas pažymėjo, jog turėdamas pareigą nurodyti ir įrodyti savo reikalavimų pagrindu nurodytų viešosios teisės pažeidimų įtaką jo teisėms ir teisėtiems interesams, pareiškėjas to nepadarė.

Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju jau skundo priėmimo stadijoje buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo skųsti Tarnybos Įsakymo šioje inicijuojamoje byloje, todėl teismas skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p. ).

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 29 d. d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Akcentuodamas, kad administraciniai teismai nagrinėja viešojo administravimo srities ginčus ir kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista jo teisė (ABTĮ 3 ir 5 str.), pareiškėjas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodo, jog, vadovaujantis bendruoju principu, pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje negalėjo vertinti, ar pareiškėjo teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negalėjo atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos.

Pareiškėjas tvirtina, jog šiuo atveju skundo priėmimo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiami aktai pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, t. y. kad nedaro įtakos asmens teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Iš bylos duomenų visumos matyti, jog pareiškėjas skunde aiškiai įvardijo, kokias jo teises pažeidžia Įsakymas bei Tarnybos Sprendimas ir pagrindė tai savo skundu, o būtent pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą, kad būtų tinkamai apgintos jo teisės ir atitinkamai panaikintas Tarnybos Trakų skyriaus vedėjo 2021 m. birželio 14 d. Įsakymas, nes šis įsakymas akivaizdžiai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Šio įsakymo pagrindu, toliau vykdant nuosavybės atkūrimo procesą Kariotiškių kadastrinėje vietovėje neįtraukus į šį projektą pareiškėjo, bus padaryta didelė žala, nes pareiškėjas praras galimybę atkurti nuosavybės teises minėtoje kadastrinėje vietovėje pagal įstatyme nustatytu laiku pateiktą prašymą. Laisvos valstybinės žemės faktiškai jau nėra likę, todėl pareiškėjui būtų užkirstas kelias pasinaudoti galimybe atkurti nuosavybės teises įstatymo suteiktu būdu – gaunant žemės sklypą neatlygintinai.

Taigi tik nagrinėjant bylą iš esmės, galima būtų išsiaiškinti, ar atsakovo priimti administraciniai aktai iš tiesų lėmė pareiškėjo teisių pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nustatęs, jog pareiškėjo pavardės skundžiamame Įsakyme, kuriuo buvo patvirtintas pretendentų Sąrašas, nėra. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas neturi objektyviai egzistuojančios subjektinės teisės – nėra asmuo, turintis teisę ginti viešąjį interesą ar pretendentas atkurti nuosavybės teises, teismas sprendė, jog prašomas panaikinti Įsakymas bei Tarnybos Sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, akcentuoja, kad teismas skundo priėmimo stadijoje negalėjo nuspręsti, ar pareiškėjo teisės yra pažeistos. Atitinkamas išvadas galima daryti tik bylą nagrinėjant iš esmės. Pareiškėjas teigia, kad jis pirmosios instancijos teismui teiktame skunde aiškiai nurodė, kaip prašomas panaikinti Įsakymas pažeidžia jo teises.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Dėl šios priežasties, kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS328-438/2015). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-29/2013).

Pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2021 m. kovo 4 d. Tarnybos Vilniaus rajono skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė mirusios M. P. vardu parengti išvadą „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai“ (jei tokia išvada neparengta) ir persiųsti parengtą išvadą į Trakų rajono Lentvario seniūnijos Kariotiškių kadastrinę vietovę nuosavybės teisių atkūrimui šioje kadastrinėje vietovėje neatlygintinai. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys taip pat patvirtina, kad atsižvelgiant į pareiškėjo Vilniaus rajono skyriui 2006 m. gruodžio 15 d. pateiktą prašymą, pagal pretendentės M. P. vardu 2001 m. gruodžio 28 d. parengtą išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 6178, Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 2.3-1888-(41) „Dėl Vilniaus rajono pagirių seniūnijos Didžiųjų Lygainių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ir patikslinimo patvirtinimo Vilniaus rajone“, nuosavybės teisėms atkurti buvo suprojektuoti žemės sklypai, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnybos 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 48S-407-(14.48.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje M. P. (mirusi)“ (toliau – ir Sprendimas) pretendentei M. P. atkurtos nuosavybės teisės į visą aukščiau minėtos išvados vertę. Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-3635-426/2021 pagal pareiškėjo skundą, kuriuo prašoma panaikinti Sprendimą ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 48-SK-2700-(14.48.111) „Dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Vilniaus apskrityje, Vilniaus rajone, Pagirių seniūnijoje, Juodbalių (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), Palygainių (Nr. (duomenys neskelbtini)) kaimuose, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo).

Patikslintame šalinant nustatytus trūkumus skunde, kurį skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, pareiškėjas dėl Įsakymo kėlė ginčą tuo aspektu, kad šio įsakymo pagrindu, toliau vykdant nuosavybės atkūrimo procesą Kariotiškių kadastrinėje vietovėje ir neįtraukus į šį procesą pareiškėjo, jam bus padaryta didelė žala, kadangi jis praras galimybę atkurti nuosavybės teises minėtoje kadastrinėje vietovėje pagal įstatymo nustatytu laiku pateiktą prašymą.

Taigi įvertinus Įsakymo turinį anksčiau aptartų faktinių aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog Įsakymas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nedaro įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams ir negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Todėl pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui nurodomi argumentai dėl prašomų panaikinti administracinių aktų, taip pat, ar šie aktai daro įtaką pareiškėjo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, turės būti vertinami nagrinėjant bylą iš esmės, nes skundo priėmimo metu nėra akivaizdu, jog ginčijami sprendimai nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Taigi šiuo atveju tik nagrinėjant bylą iš esmės bus galima išsiaiškinti, ar Įsakymas (ginčijama dalis) ir Tarnybos Sprendimas iš tiesų pažeidžia pareiškėjo teises, ir atsižvelgiant į pastarąją išvadą spręsti, ar yra pagrindas taikyti pareiškėjo pasirinktą pažeistų teisių teisminės gynybos būdą.

Apibendrinant išdėstytus motyvus konstatuotina, kad pareiškėjo skundo priėmimo stadijoje nėra faktinio ir teisinio pagrindo daryti išvadą, jog šis skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. P. (S. P.) atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Arūnas Sutkevičius