Legislator Case Law & Legislation
4a673ca5-809b-4ee1-b17f-56dcaab2e50c AI generated

4a673ca5-809b-4ee1-b17f-56dcaab2e50c · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 4a673ca5-809b-4ee1-b17f-56dcaab2e50c
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M.,atsakovų I. M., A. M. ir UAB „Torlina“ atstovui adv. Linui Šarkiui,atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovams E. L., R. P.,              žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A. M., I. M., UAB „Torlina“, tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, Telšių apskrities VMI, Mažeikių rajono savivaldybei, VĮ „Registrų centras“ dėl 2008-12-10 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.(duomenys neskelbtini) panaikinimo, 2009-03-27 nekilnojamųjų daiktų mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

4a673ca5-809b-4ee1-b17f-56dcaab2e50c · Å iaulių apygardos teismas:              IeÅ¡kinys atmestinas.             Teismas nustatė, kad atsakovas A. M. (tuo metu – A. M. TŪB „Auto“ dalyvis)  pasistatė automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, tvorÄ , Å¡ulinį bei tualetÄ . Vėliau Å¡is turtas mainų sutarties pagrindu buvo perleistas atsakovui UAB „Torlina“. Buvo nustatyta, kad statiniai buvo įforminti Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr.(duomenys neskelbtini), kurį pasirašė tik komisijos pirmininkas ir statytojas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                                                                                   Civilinė byla Nr.2-337-372/2011                                                              Proceso Nr.2-58-3-00353-2010-2                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija                                                                                 30.3; 46; 95.7; 99.5; 113.1; 113.8; 116.1; 116.9 (S)                                                                                                                                                                       ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A S           LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                      2011 m. balandžio 8 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė,sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,dalyvaujant ieškovo atstovei prokurorei Romai Timofejavienei,atsakovui A.

M.,atsakovų I. M., A. M. ir UAB „Torlina“ atstovui adv. Linui Šarkiui,atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovams E. L., R. P.,              žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A. M., I. M., UAB „Torlina“, tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, Telšių apskrities VMI, Mažeikių rajono savivaldybei, VĮ „Registrų centras“ dėl 2008-12-10 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.(duomenys neskelbtini) panaikinimo, 2009-03-27 nekilnojamųjų daiktų mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo n u s t a t ė :

             Šiaulių apygardos vyr. prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä jį interesÄ , prašė panaikinti 2008 m. gruodžio 10 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr.(duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 27 d. Nekilnojamųjų daiktų mainų sutartį, patvirtintÄ Kauno rajono 5-ojo notaro biuro notarės L. M. nuo jos sudarymo momento, taikyti dviÅ¡alę restitucijÄ ir grÄ Å¾inti Å¡alis į pradinę padėtį – įpareigoti A. M. ir I. M. grÄ Å¾inti uždarajai akcinei bendrovei „Torlina“ negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ dirbtuves, esančias (duomenys neskelbtini), o uždaroji akcinė bendrovė „Torlina“ turi grÄ Å¾inti valstybei nekilnojamojo turto daiktus – 727/1000 dalį tvoros, tualetÄ , 76/100 dalį automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, esančios (duomenys neskelbtini).

Prokurorė nurodė, kad prokuratÅ«ra gina vieÅ¡Ä jį interesÄ , pasireiÅ¡kiantį įstatymų apsauga, jokio konkretaus asmens interesų Å¡ioje byloje negina. Ji nurodė, kad Pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr.(duomenys neskelbtini) buvo pasiraÅ¡ytas, pažeidžiant įstatymÄ â€“ jį pasirašė tik vienas asmuo, nors tai turėjo daryti TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko sudaryta komisija. Komisijos nariams turėjo bÅ«ti praneÅ¡ama apie posėdį raÅ¡tu, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikta.

Statinio pripažinimo naudotis aktas yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre, tai yra privalomas statybos baigimo dokumentas, kurio gavimas statytojui sukelia pareigÄ Ä¯registruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Neteisėto Pripažinimo tinkamu naudotis akto pagrindu ginčo objektai negalėjo bÅ«ti įregistruoti nekilnojamojo turto registre, o tuo pačiu su jais negalėjo bÅ«ti atliekami jokie sandoriai. Prokurorė nurodė, kad perduoti nuosavybės teisę gali tik savininkas. Pripažinus negaliojančiu minėtÄ aktÄ , iÅ¡nyksta teisinė registracija, o tuo pačiu iÅ¡nyksta nuosavybės perleidimo sutarties galiojimo pagrindas – statiniai perleisti tokios teisės neturinčio asmens.

Pripažinus negaliojančiu mainų sandorį, turi bÅ«ti taikoma restitucija. Atsakovai A. M. ir I. M. turi grÄ Å¾inti atsakovei UAB „Torlina“ dirbtuves, o UAB „Torlina“ turi grÄ Å¾inti dalį tvoros, dalį automobilių stovėjimo aikÅ¡telės ir tualetÄ . Kadangi MeÅ¡kauskai nėra Å¡ių statinių savininkai, kas jų savininkai nežinoma, todėl UAB „Torlina“ turi juos perduoti valstybei.             Atsakovas A. M. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Jis nurodo, kad automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, tvora ir tualetas buvo statomi pagal nustatyta tvarkÄ .

Visi leidimai buvo suteikti, statyboms buvo naudojamos A. M. TŪB „Auto“ lėšos. Žemės sklypas aikÅ¡telei statyti buvo iÅ¡skirtas valstybės institucijų. Vėliau buvo sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis. Atsakovas mano, kad tai nebuvo savavaliÅ¡ka statyba. Kai jis norėjo galutinai įforminti dokumentus ir įregistruoti statinius registrų centre, buvo pasakyta, kad tai nėra skubu, Å¡ios institucijos turi labai daug darbo. Atsakovas mano, kad atimti statinius iÅ¡ jo yra neteisinga, nes pateikė teismui pakankamai daug įrodymų, kad aikÅ¡telę ir tvorÄ pastatė A.

M. TŪB „Auto“ lėšomis.             Atsakovų atstovas nurodė, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas. Jis nurodė, kad pripažinimo tinkamu naudotis aktas galioja, jei jį pasiraÅ¡o bent vienas komisijos narys. Daugumai komisijos narių nedalyvavimas buvo nebÅ«tinas, kadangi tai nebuvo siejama su jų darbo specifika. Kodėl neatvyko į posėdį Mažeikių savivaldybės atstovė D. Å ., nebuvo žinoma. Jos nedalyvavimas nebuvo kliÅ«tis pasiraÅ¡yti šį aktÄ . Jis negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu vien dėl to, kad jį pasirašė statytojas ir komisijos pirmininkas.

Atstovas teigė, kad dalis aikÅ¡telės, tvoros ir tualetas nėra beÅ¡eimininkis turtas, nuo pat jo sukÅ«rimo valdė atsakovas A. M., todėl pripažinti šį turtÄ beÅ¡eimininkiu nėra jokio pagrindo. Atstovas nurodo, kad ieÅ¡kovas nenurodė, kas pasikeis, jei minėtas aktas bus panaikintas, kieno teisės ar teisėti interesai bus apginti, todėl mano, kad prokuroro ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepagrįstai, nesant jokio vieÅ¡ojo intereso gynimo.              Atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti.

Jie nurodė, kad Telšių apskrities viršininko įsakymu buvo sudaryta statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisija. Kiekvieno statinio pripažinimui tinkamu naudoti kviečiama komisija, kurios sudėtį apsprendžia statinio konstrukcijos, paskirtis, buvimo vieta ir panašiai. Atitinkamų institucijų atstovai komisijoje dalyvauja tik tada, kai statinyje yra jų kompetencijai priskirtų tikrinti objektų. Ginčo atveju statinių pripažinimo tinkamais naudoti komisijos pirmininkas pats įvertino galimybes pripažinti šiuos statinius tinkamais naudoti.

Kiti komisijos nariai galėjo ir nedalyvauti, kadangi statiniai nebuvo susiję su jų specifika. Atstovai mano, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai teigė, jog statiniai ar dalis jų turi bÅ«ti perduoti valstybei. AikÅ¡telė ir tvora buvo statomi kooperatyvo narių, vėliau jis buvo reorganizuotas į A. M. tikrÄ jÄ Å«kinę bendrijÄ â€žAuto“. Likviduojant Å¡iÄ bendrijÄ , narių turtas buvo padalintas, todėl jis negali atitekti valstybei. Atstovai mano, kad prokuroras stengiasi apginti teises S., kuri vis tiek negalės gauti sklypo po aikÅ¡tele.             Trečiojo asmens VÄ® Registrų centras atstovas nurodė, kad teisinė registracija buvo atlikta pagal gautus dokumentus.

             IeÅ¡kinys atmestinas.             Teismas nustatė, kad atsakovas A. M. (tuo metu – A. M. TŪB „Auto“ dalyvis)  pasistatė automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, tvorÄ , Å¡ulinį bei tualetÄ . Vėliau Å¡is turtas mainų sutarties pagrindu buvo perleistas atsakovui UAB „Torlina“. Buvo nustatyta, kad statiniai buvo įforminti Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr.(duomenys neskelbtini), kurį pasirašė tik komisijos pirmininkas ir statytojas.

Å io akto pagrindu įregistravus nuosavybę, atsakovai I. M. ir A. M. sudarė mainų sutartį, kuria UAB „Torlina“ perleido nurodytus statinius, mainais gaudami dirbtuves.VieÅ¡uoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir iÅ¡reiÅ¡kia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Todėl kiekvienu atveju, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas vieÅ¡uoju, bÅ«tina nustatyti aplinkybę, kad nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, bÅ«tų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės Kadangi Konstitucinis Teismas vieÅ¡Ä jį interesÄ supranta plačiai, bylÄ nagrinėjančiam teismui suteikiama diskrecija nustatyti, ar interesas, į kurį kėsinamasi, pripažintinas vieÅ¡uoju interesu.

Ä®statymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti kreipimÄ si į teismÄ , tačiau galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro praÅ¡ymÄ . Tokioje byloje teismas kiekvienÄ kartÄ turi nustatyti vieÅ¡ojo intereso buvimo faktÄ , atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobÅ«dį ir reikÅ¡mę Tokia pati pozicija atsispindi Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, pagal kuriÄ tais atvejais, kai sprendimÄ , ar tam tikras interesas turi bÅ«ti laikomas vieÅ¡uoju ir ginamas bei saugomas kaip vieÅ¡asis interesas, turi priimti bylÄ nagrinėjantis teismas, bÅ«tinai tai motyvuodamas atitinkamame teismo sprendime.

PrieÅ¡ingu atveju kiltų pagrįsta abejonė, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip vieÅ¡asis interesas, iÅ¡ tikrųjų yra ne vieÅ¡asis, bet privatus tam tikro asmens interesas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Tokia pati pozicija įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, iÅ¡ kurios matyti, kad teismas laikosi nuostatos, jog įstatymų leidėjas vieÅ¡Ä jį interesÄ supranta plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju vieÅ¡asis interesas inicijuoti civilinę bylÄ ar ne, taip pat laikomasi pozicijos, kad galutinai apie vieÅ¡ojo intereso buvimÄ ar nebuvimÄ sprendžia teismas, nagrinėjantis bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal prokuroro ieÅ¡kinį (LAT 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-194/2006).VieÅ¡asis interesas suvokiama tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo nustatytais atvejais kreiptis į teismÄ ginant tai, kas objektyviai yra reikÅ¡minga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.Prokuroras nagrinėjamu atveju vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ sieja su tuo, kad byloje nustatytas toks įstatymo pažeidimas, kurio pobÅ«dis yra reikÅ¡mingas visuomenei, nes statybos vykdymo teisėtumo reikalavimas yra vieÅ¡as interesas, statinių pripažinimas tinkamu naudoti ir jų įregistravimas vieÅ¡ame registre yra aktualÅ«s visai visuomenei, nes tai susiję su visuomenės saugumu.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra svarbus tuo, kad juo yra įteisinama statyba, atitinkanti projektÄ , kad pastatas ar statinys yra tinkami eksploatuoti ir nekels pavojaus aplinkiniams, o esant situacijai, kai statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra neteisėtas ir jis įregistruotas registre, kyla grėsmė visuomenei. IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos pareigÅ«nai pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 34 ir 35 punktais nustatytas normas, kurios ir sukėlė neigiamas pasekmes atsakovams.

Ä®vertinęs surinktus įrodymus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pagal atsakovo A. M. pateiktus įrodymus galima spręsti, jog ginčijama automobilių stovėjimo aikÅ¡telė yra pastatyta teisėtai. Mažeikių rajono Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1989 metų liepos 18 d. nutarimu Nr.185 leido skirti 0,45 ha žemės sklypÄ kooperatinei mokamai automobilių stovėjimo aikÅ¡telei. ParaiÅ¡ka darbų vykdymui ir leidimas statybos darbams buvo duotas 1990 m. rugsėjo mėnesį. Tokiu atveju negalima daryti iÅ¡vados, kad atsakovas vykdė darbus ir statė ginčijamÄ objektÄ , pažeisdamas įstatymus.

Teismas sprendžia, kad atsakovas A. M. neturi bÅ«ti atsakingas už tai, kad savo pareigas netinkamai atliko TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008 m. birželio 9 d. įsakymu Nr.P1.V-171 sudarytos komisijos pareigÅ«nai ( 7–10 b.l., 1 t.). Statybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalis nustato, kad pastatytų statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarkÄ , reikalavimus ir komisijos sudėtį nustato Vyriausybės įgaliota institucija. BÅ«tent Å¡iuo įstatymu ir buvo priimtas minėtas TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko įsakymas.

AikÅ¡telei žemės sklypas buvo iÅ¡skirtas tinkama tvarka, objektas pastatytas turint leidimÄ , todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad tai buvo padaryta, negavus žemės sklypo savininko, t.y. valstybės leidimo (teismui pateikti A. M. TŪB „Auto“ pastatų ir aikÅ¡telės dokumentų originalai). BÅ«tent TelÅ¡ių apskrities virÅ¡ininko administracijos įgalioti Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus pareigÅ«nai su atsakovu A. M. sudarė Valstybinės žemės nuomos ne žemės Å«kio veiklai sutartį ( 14–15 b.l., 1 t.).

VĮ Registrų centro Mažeikių filiale buvo suformuota statinių ir žemės kadastro ir registro dokumentų byla (6–72 b.l., 2 t.), kurioje surinkti visi būtini dokumentai, leidę įregistruoti atsakovų nuosavybės teises. Prokurorė nurodė, kad atsakovo A. M. pastatyta aikštelės tvora buvo 2,5 m aukščio, todėl ji vertintina kaip statyta be leidimo. Teismas konstatuoja, kad aikštelė yra aptverta iš 4 pusių. Tai nustatyta, apžiūrėjus teismo posėdžio metu pateiktas nuotraukas.

Visi proceso dalyviai Å¡iÄ aplinkybę pripažino. Dvi tvoros sienos yra tinklinės, 1,50 m aukščio (141 b.l., 2 t.). Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad atsakovams užkertamas kelias savo lėšomis likusias dvi aikÅ¡telės tvoros sienas sutvarkyti taip, kad jų aptvaras bÅ«tų žemesnis nei 2,5 m. Antra vertus, ieÅ¡kinyje prokurorė ginčijo tik tÄ faktÄ , kad Pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo pasiraÅ¡ytas netinkamos komisijos sudėties. IeÅ¡kinys nebuvo tikslinamas.Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovo A.

M. vardu įregistruota automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, tvora, tualetas ir Å¡ulinys buvo pastatyti tinkama tvarka. Teismas pripažįsta, kad negalima nuneigti to fakto, jog statinio nuosavybė gali bÅ«ti įregistruota tik tinkamai pasiraÅ¡ius Pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ . Tačiau Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad visa teisės sistema turi bÅ«ti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumÄ (Konstitucinio Teismo 2001 m. spalio 2 d. nutarimas).

Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimai).

Taigi, įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡laikoma teisinga visuomenės ir asmens interesų pusiausvyra, kad bÅ«tų iÅ¡vengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis Å¡iuo principu įstatymais asmens teisės gali bÅ«ti apribotos tik tiek, kiek yra bÅ«tina vieÅ¡iesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo bÅ«ti protingas santykis. Teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju teisės pažeidimas, netinkamai pasiraÅ¡ant Pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr.(duomenys neskelbtini), negali bÅ«ti laikomas tiek svarbiu, kad atsirastų tokios neigiamos pasekmės, kokias nurodo savo ieÅ¡kinio reikalavimuose prokuroras.

Prokurorė kategoriÅ¡kai paneigė, jog siekia apginti ir kokio nors trečiojo asmens, kurio neįvardino, interesÄ atgauti žemės sklypÄ , todėl teismas neturi pagrindo analizuoti Å¡io fakto. Ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas pažeidžia vieÅ¡Ä jį interesÄ , o tik tas, kuris yra esminis ir kuriuo objektyviai pažeidžiamos visuomenės, jos atitinkamos dalies teisės bei teisėti interesai. IÅ¡ paties reikalavimo nematyti, kokį vieÅ¡Ä jį interesÄ ieÅ¡kovas realiai siekia apginti, kiek jis objektyviai reikÅ¡mingas, reikalingas, vertingas visuomenei ar tam tikrai jos daliai.

Formalaus aspekto konstatavimas (įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas), neapibrėžus konkretaus viešojo intereso aiškaus pažeidimo ir jo reikšmingumo, reikalingumo, vertingumo visuomenei ar jos daliai, nereiškia, kad iš viso yra pagrindas kreiptis dėl viešojo intereso gynimo. Teismas pažymi, kad ginčo objektai yra statyti ir pradėti eksploatuoti dar 1990 metais, o tai reiškia, kad iki tol jie nepažeidė kieno nors interesų. Žemės sklypas, kuriame yra įrengta asfaltuota atsakovui A.

M. priklausiusi, o vėliau mainų sandorio pagrindu perleista UAB „Torlina“ ginčijama aikÅ¡telė, negali bÅ«ti priskirtas laisvai (neužstatytai) natÅ«ra grÄ Å¾intinai žemei. Taigi, atsakovai nepažeistų kieno nors interesų, net jei kiltų klausimas dėl žemės sklypÄ po statiniais. Teismas pažymi, kad atsakovų pareigÅ«nai netinkamai atliko savo pareigas, pažeisdami Statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr.280 ir Lietuvos Aplinkos ministro 2002 m. gegužės 14 d.

įsakymu Nr.242 patvirtinto STR 1.11.01:2002 nuostatas, tačiau remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 metų sausio 11 d. nutarimu, kuriuo konstatuota, kad „iÅ¡ Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus; konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet bÅ«tent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Visa teisės sistema turi bÅ«ti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumÄ ; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

IÅ¡ konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų, įstatymų leidėjui reguliuojant santykius, susijusius su statybų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, pasekmių Å¡alinimu, kyla pareiga nustatyti kriterijus arba (ir) atvejus, kuriems esant teismas, sprendžiantis dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ ir Å¡itaip įvykdyti teisingumÄ â€œ.

Å iuo atveju teisingumas įvykdytinas labai nesudėtingai – sudarius komisijÄ ir įvertinus realų statinių tinkamumÄ ir saugumÄ . Tokie veiksmai bÅ«tų protingi, teisingi ir sÄ Å¾iningi (CK 1.5 straipsnio 5 dalis).Atmetus pirmÄ jį ieÅ¡kinio reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡oma panaikinti 2008 m. gruodžio 10 d. Pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ Nr.(duomenys neskelbtini), reikalavimas pripažinti negaliojančiÄ mainų sutartį bei pritaikyti restitucijÄ yra iÅ¡vestiniai, nebeanalizuotini ir dėl jų pasisakyti teismas nebeturi pagrindo.Atmetant ieÅ¡kinį, iÅ¡sprendžiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tokiu atveju atsakovui A. M. priteisiama 600 Lt atstovavimo išlaidų iš valstybės (166 b. l., 2 t.).              Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas                                                 n u s p r e n d ž i a :              Ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A.

M., I. M., UAB „Torlina“, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kusiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, TelÅ¡ių apskrities VMI, Mažeikių rajono savivaldybei, VÄ® „Registrų centras“ dėl 2008-12-10 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr.(duomenys neskelbtini) panaikinimo, 2009-03-27 nekilnojamųjų daiktų mainų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo atmesti.             Priteisti iÅ¡ valstybės 600 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui A. M. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                         B.Simonaitienė