4a5fc62b-ebfe-47ce-aeae-2e33af68d79a · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                  Civilinė byla Nr. e2A-899-407/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00333-2014-1                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2.; 2.1.5.4.; 3.3.1.21. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. liepos 21 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Antano Rudzinsko, Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės ir Viginto ViÅ¡inskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės Å venčionių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2878-603/2015 pagal ieÅ¡kovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei biudžetinei įstaigai Å venčionių rajono savivaldybės administracijai dėl be pagrindo gautų lėšų priteisimo, trečiasis asmuo – bankrutavusi akcinė bendrovė bankas SNORAS.

 Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė                          IeÅ¡kovė VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės BÄ® Å venčionių rajono savivaldybės administracijos be pagrindo gautus 677 288,36 Lt, procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodė, kad trečiajam asmeniui AB bankui SNORAS iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , jai kilo pareiga Å¡io banko indėlininkams iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokas, tačiau atsakovė gavo ne maksimaliÄ Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo (toliau ir – IÄ®IDÄ®) 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytÄ 100 000 Eur indėlių draudimo iÅ¡mokÄ , o 677 288,36 Lt didesnę sumÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad draudžiamasis įvykis buvo precedento neturintis įvykis Lietuvoje, o įstatymas numato imperatyvų 20 dienų terminÄ draudimo iÅ¡mokoms iÅ¡mokėti, per laikotarpį nuo draudžiamojo įvykio dienos iki draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo, ieÅ¡kovė neatliko iÅ¡samaus draudėjo pateiktų duomenų tikrumo ir teisingumo patikrinimo. Draudimo iÅ¡mokos buvo iÅ¡mokėtos ne tik atsakovei, bet ir jos padaliniams, kurie nėra indėlininkai IÄ®IDÄ® prasme ir negali gauti indėlių draudimo iÅ¡mokų kaip savarankiÅ¡ki subjektai, todėl juridiniam asmeniui bei jo filialui ir (ar) atstovybei iÅ¡mokėtina bendra draudimo iÅ¡mokos suma neturi virÅ¡yti maksimalios 100 000 Eur sumos.

Kadangi atsakovės struktÅ«riniai padaliniai buvo registruoti Juridinių asmenų registre kaip filialai, banko informacinėje sistemoje juridiniai asmenys ir jų filialai buvo identifikuojami tik pagal Juridinių asmenų registro suteiktus kodas, todėl bankas, teikdamas ieÅ¡kovei informacijÄ apie indėlininkus, be atsakovės į indėlininkų sÄ raÅ¡Ä nepagrįstai įtraukė ir atsakovės filialus. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės filialai be pagrindo gavo ne maksimaliÄ 100 000 Eur indėlių draudimo iÅ¡mokÄ , o 677 288,36 Lt didesnę sumÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp Å¡alių nekilo ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė indėlių draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjo ne tik atsakovei, bet ir jos struktÅ«riniams padaliniams, kurie pagal IÄ®IDÄ® neturėjo teisės gauti indėlių draudimo iÅ¡mokų iÅ¡ ieÅ¡kovės, kaip savarankiÅ¡ki indėlių draudimo iÅ¡mokos gavėjai. Dėl nurodytos priežasties teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog atsakovė gavo ne maksimaliÄ 100 000 Eur indėlių draudimo iÅ¡mokÄ , o 677 288,36 Lt didesnę sumÄ , kuriÄ privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei.

Teismas nurodė, kad indėlių draudimo iÅ¡mokas gali gauti tik indėlių draudėjo, kuriam įvyko draudžiamasis įvykis, indėlininkais buvę fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir ne didesnes nei 100 000 Eur dydžio. Be to, teismas sprendė, kad tarp Å¡alių nėra susiklostę draudimo teisiniai santykiai, nes praÅ¡omos priteisti sumos nėra indėlio draudimo objektas, todėl nėra pagrindo taikyti sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistina 196 156,27 Eur (677 288,36 Lt) be pagrindo gauta suma, 5 procentų procesinės palÅ«kanos bei 214,65 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai Apeliaciniame skunde atsakovė BÄ® Å venčionių rajono savivaldybės administracija praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei pakeisti bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ . Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo Å¡alių materialinius teisinius santykius ir ieÅ¡kinio dalykÄ . Tarp Å¡alių susiklostė draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos specialiosios draudimo teisinius santykius reglamentuojančios normos, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčo teisiniai santykiai nepatenka į draudimo teisinių santykių reguliuojamÄ sritį.

2. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytÄ turtÄ , teismas visų pirma turi teisiÅ¡kai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iÅ¡ ko kyla prievolė turtÄ grÄ Å¾inti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto iÅ¡reikalavimo taisykles, ginčo atveju turi bÅ«ti taikomas. Reikalavimas dėl permokėtos ar nepagrįstai iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo turi bÅ«ti kvalifikuojamas kaip iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantis reikalavimas.3.

Draudimo iÅ¡mokos buvo apskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos pačios ieÅ¡kovės, jai prisiimant visÄ Å¡ių veiksmų atlikimo rizikÄ . Be to, ieÅ¡kovė turėjo teisę patikrinti draudėjo, kuriam įvyko draudiminis įvykis, pateiktus duomenis ir įsitikinti atliekamų veiksmų pagrįstumu iki draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo.4. Kiekvieno ginčo subjekto indėliai litais ir užsienio valiuta buvo atskirai ir savarankiÅ¡kai apdrausti, o trečiasis asmuo mokėjo reikiamas draudimo įmokas ieÅ¡kovei nuo kiekvieno subjekto draudimo objekto, dėl to atsakovei ir kitiems subjektams buvo pagrįstai ir teisėtai iÅ¡mokėtos savarankiÅ¡kos draudimo iÅ¡mokos.5.

Teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius ir nepagrįstai atsisakė taikyti CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytÄ sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. IÄ®IDÄ® nenustato kitokio ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovės reikalavimui pareikÅ¡ti, todėl nepakeičia CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyto termino. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Ä®statyme įtvirtintas privalomas indėlių ir įsipareigojimų draudimas, o indėlių ir įsipareigojimų vykdymas pavestas tik vienai valstybės įsteigtai draudimo įmonei, t. y. ieÅ¡kovei. Dėl to, ieÅ¡kovės vykdoma veikla negali bÅ«ti sutapatinama su įprastais draudimo teisiniais santykiais.2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad maksimali indėlių draudimo iÅ¡moka draudiminio įvykio atveju yra 100 000 Eur, todėl Å¡iÄ sumÄ virÅ¡ijanti suma nėra indėlių draudimo objektu ir už jÄ nėra mokama indėlių draudimo iÅ¡moka.

Kadangi 677 288,36 Lt nepagrįstai atsakovei iÅ¡mokėta suma nėra laikoma draudimo objektu, tai Å¡ios sumos susigrÄ Å¾inimo atveju nėra taikomas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.3. Bylos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo dėl ieÅ¡kovės veiksmų. Atsakovės filialai nėra juridiniai asmenys ir savarankiÅ¡ki teisės subjektai, todėl atsižvelgiant į tai, kad draudimo iÅ¡mokas gali gauti tik fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, Å¡iems subjektams draudimo iÅ¡mokos buvo iÅ¡mokėtos nepagrįstai.

Filialo ar atstovybės lėšos turi bÅ«ti laikomos jį įsteigusio juridinio asmens lėšomis IÄ®IDÄ® prasme.4. IeÅ¡kovė, mokėdama draudimo iÅ¡mokÄ pagal draudėjo pateiktus duomenis, neperėmė rizikos dėl atsakovei nepagrįstai iÅ¡mokėtos 677 288,36 Lt indėlių draudimo iÅ¡mokos. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo BAB bankas SNORAS teismo prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:1.

CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas sutrumpintas ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas tik „klasikinio“ draudimo teisiniams santykiams, todėl negali bÅ«ti taikomas specifiniam teisės institutui – indėlių ir įsipareigojimų investuotojams valstybės garantijų sistemai, kuriÄ reglamentuoja specialusis teisės aktas.2. Draudimo įstatymas netaikomas valstybinio socialinio draudimo santykiams bei indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo reglamentuojamiems santykiams, t. y. santykiams, kurie nėra grindžiami individualia draudimo sutartimi, sudaroma tarp draudiko ir draudėjo.

3. Ä®statymų leidėjas, nustatydamas iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , atsižvelgė į draudėjo ir draudiko santykių individualų pobÅ«dį. Atsižvelgiant į tai, kad įvykus draudžiamajam įvykiui, draudimo iÅ¡mokos visiems indėlininkams turi bÅ«ti iÅ¡mokėtos per 20 darbo dienų nuo draudžiamojo įvykio dienos, ieÅ¡kovė net teoriÅ¡kai negalėjo įvertinti, ar visos draudimo iÅ¡mokos yra mokamos pagrįstai.4.

Net ir nepagrįstai pripažinus, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, ieÅ¡kovė Å¡io termino nepraleido. Apie savo teisės pažeidimÄ ieÅ¡kovė sužinojo ne 2011 m. gruodžio 16 d., kai iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokas, o 2013 m. spalio 2 d., kai tikrindama duomenis nustatė, kad atsakovė gavo ženkliai didesnę draudimo iÅ¡mokÄ nei nustatyta IÄ®IDÄ®. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas.Byla apeliacine tvarka yra nagrinėjama pakartotinai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. birželio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-916/2016, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 20 d. nutartį, kuria teismas paliko pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Dėl raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų priėmimo Iki teismo posėdžio pradžios teisme gauti ieÅ¡kovės raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kurie teisėjų kolegijos vertintini, kaip atsiliepimo į apeliacinį skundÄ papildymai ar pakeitimai, pateikti praleidus nustatytÄ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ padavimo terminÄ , todėl nepriimami ir grÄ Å¾inami juos pateikusiai Å¡aliai (CPK 17 straipsnis, 323 straipsnis).

Dėl bylos esmės Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad indėlių draudimo teisiniams santykiams bÅ«dingas specifiÅ¡kumas, kai draudėjo (indėlių draudimo sistemos dalyvio) įsipareigojimas mokėti periodines ir specialiÄ sias indėlių draudimo įmokas draudikui (indėlių draudimo fondui) yra nustatytas įstatymo, tačiau tai nepakeičia pačios santykių esmės, kai vienas subjektas, bÅ«damas įstatymo įpareigotas, priima draudimo įmokÄ , kuriÄ Ä¯statymo pagrindu sumoka kitas santykio subjektas, tam, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, trečiajam asmeniui – naudos gavėjui, bÅ«tų iÅ¡mokėta ne didesnė nei įstatymo nustatyta draudimo iÅ¡moka.

Tokie teisiniai santykiai savo esme atitinka draudimo teisiniams santykiams bÅ«dingus bruožus, todėl laikytini draudimo teisiniais santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49-916/2016). BylÄ kasacine tvarka nagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas kyla iÅ¡ draudimo teisinių santykių, todėl nagrinėjamu atveju taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo netinkamai kvalifikuoti ginčo teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad tokiems santykiams taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

BylÄ pakartotinai nagrinėjant apeliacine tvarka, nustatytini ieÅ¡kinio senaties termino pradžios bei pabaigos momentai ir senaties termino atnaujinimo pagrindų buvimas. Dėl senaties termino IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia yra nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, byloje turi bÅ«ti nustatyta senaties termino eigos pradžia, taip pat tai, ar senaties termino eiga nebuvo nutraukta.Byloje esantys įrodymai patvirtinta, kad ieÅ¡kovė reikalaujamas grÄ Å¾inti draudimo iÅ¡mokas atsakovės struktÅ«riniams padaliniams iÅ¡mokėjo laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 14 d. iki 2012 m. gegužės 31 d. (elektroninės bylos priedo t. 1., b. l. 45-80; 100).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra draudimo įmonė, užsiimanti profesionalia veikla, kurios viena iš funkcijų yra draudimo išmokų apskaičiavimas ir išmokėjimas, būtent nuo kiekvienos draudimo išmokos išmokėjimo dienos ieškovei atsirado teisė ginti savo pažeistas teises, teisme pareiškiant ieškinį. Tai reiškia, kad vienerių metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, pareikšti pasibaigė laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2013 m. gegužės 31 d.

Vilniaus apygardos teisme ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys gautas 2014 m. vasario 12 d., todėl akivaizdu, kad ieÅ¡kovė praleido įstatyme nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Dėl senaties termino atnaujinimo Tuo atveju, jei teismas spręstų, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas, ieÅ¡kovė prašė terminÄ atnaujinti. IeÅ¡kovė nurodė, kad objektyviai negalėjo sužinoti apie jos teisių pažeidimÄ , nes po draudžiamojo įvykio per trumpÄ laikÄ turėjo iÅ¡mokėti draudimines iÅ¡mokas daugiau kaip 400 000 indėlininkų.

Be to, trečiojo asmens BAB banko SNORAS bankrotas buvo ypatingai didelio masto, pirmas toks Lietuvos finansų sistemoje draudiminis įvykis. Jeigu ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistos teisės turi bÅ«ti ginamos, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kolegijos vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . IeÅ¡kovės įprastinė veikla yra draudimo iÅ¡mokų apskaičiavimas ir iÅ¡mokėjimas.

IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad didelis kiekis draudimo iÅ¡mokų turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta per įstatymo nustatytÄ 20 dienų terminÄ , negali bÅ«ti laikoma svarbia priežastimi ieÅ¡kinio senaties terminui atnaujinti. Ä®statyme nustatytų įpareigojimų bei nuolatinių funkcijų vykdymas, įvykus trečiojo asmens bankrotui, negali bÅ«ti laikomas objektyviomis priežastimis, dėl kurių ieÅ¡kovė negalėjo kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kovė byloje neįrodė, kad iki draudimo iÅ¡mokų apskaičiavimo bei iÅ¡mokėjimo objektyviai negalėjo patikrinti trečiojo asmens pateiktų duomenų, kuriais remdamasi apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo praÅ¡omas priteisti draudimo iÅ¡mokas.

PrieÅ¡ingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jau draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo metu ieÅ¡kovė galėjo ir turėjo žinoti, kad draudimo iÅ¡mokos pervedamos ne tik į atsakovės atsiskaitomÄ jÄ banko sÄ skaitÄ , bet ir tiesiogiai į jos struktÅ«rinių padalinių, t. y. seniÅ«nijų, skyrių, banko sÄ skaitas.Tinkamai kvalifikavus ginčo teisinius santykius, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė praleido sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams iÅ¡ draudimo teisinių santykių pareikÅ¡ti ir nėra svarbių priežasčių Å¡iam terminui atnaujinti.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senaties pabaiga iki ieškinio padavimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako ir ieškinio reikalavimų pagrįstumo nevertina. Apibendrinus nustatytas faktines bei teisines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys dėl be pagrindo gautų lėtų priteisimo atmetamas (CPK 330 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų Pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, todėl atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas patenkintas ir ieÅ¡kinys atmestas, ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Atsakovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 1191,49 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ , patirtų pirmosios instancijos teisme, 841,07 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, taip pat 1401,77 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ , patirtų kasacinės instancijos teisme, ir 2340 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas užtruko ilgÄ laikÄ , byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama antrÄ kartÄ , Å¡ios iÅ¡laidos, teisėjų kolegijos vertinimu, laikytinos pagrįstomis. Atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ viso priteistina 5774,24 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti atsakovei biudžetinei įstaigai Å venčionių rajono savivaldybės administracijai, j. a. k. 188776264, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“, j. a. k. 110069451, 5774,24 Eur (penkis tÅ«kstančius septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt keturis eurus 24 ct ) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

TeisėjaiAntanas Rudzinskas Egidija Tamošiūnienė Vigintas Višinskis