2017-10-25 Nr. AB-19219-3-64-3-01169-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-906-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01169-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovams Radviliškio rajono savivaldybės administracijai ir Radviliškio rajono savivaldybei, atstovaujamai Radviliškio rajono savivaldybės administracijos, dėl rašto panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. A. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. A-559-(8.2) „Dėl Radviliškio miesto seniūnijos seniūnaitijų seniūnaičių sąrašo tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), 2017 m. birželio 15 d. raštą Nr. S-1402-(8.26), įpareigoti atsakovą iš naujo organizuoti Radviliškio miesto seniūnaičių rinkimus į (duomenys neskelbtini) seniūnaičius (toliau – ir Rinkimai) ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo, kuriuo prašė pripažinti, jog Įsakymo apskundimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių, ir jį atnaujinti.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas Įsakymu patvirtino Rinkimų rezultatus ir keturis suinteresuotus asmenis paskyrė seniūnaičiais. Skundžiamo įsakymo baigiamojoje dalyje atsakovas nurodė vieno mėnesio terminą Įsakymo apskundimui, tačiau pareiškėjas jį praleido, kadangi 2017 m. gegužės 28 d. elektroniniu būdu pateikė skundą atsakovui. Dėl atsakovo 2017 m. birželio 15 d. rašto Nr. S-1402-(8.26) pateikė skundą 2017 m. liepos 15 dieną. Vėliau vyko nuolatinis susirašinėjimas su teismu dėl trūkumų šalinimo, dėl ko buvo pateikti dar du patikslinti skundai.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino ir termino patikslinto skundo daliai paduoti dėl reikalavimų panaikinti Įsakymą bei įpareigoti atsakovą iš naujo organizuoti Rinkimus neatnaujino. Teismas pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Įsakymą bei įpareigoti atsakovą iš naujo organizuoti Rinkimus atsisakė priimti, nes ši skundo dalis paduota praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas. Teismas pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Administracijos 2017 m. birželio 15 d. raštą Nr. S-1402-(8.26), priteisti pareiškėjui iš atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas priėmė.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, rėmėsi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 3 dalimi, Seniūnaičių rinkimų organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T-545, 7 punktu, nustatė, kad Įsakymo 2.1 punkte nurodyta, jog jis turėjo būti paskelbtas Radviliškio rajono savivaldybės interneto svetainėje, viešai savivaldybės ir seniūnijos patalpose, skelbimų lentose (ten, kur jos oficialiai įrengtos) ir vietinėse ar regioninėse visuomenės informavimo priemonėse. Teismas darė išvadą, kad Įsakymas privalėjo būti viešai paskelbtas, o tai yra reikšmingas teisinis aspektas, lemiantis, jog skundo dėl akto, kuriuo patvirtintas seniūnaitijų seniūnaičių sąrašas, padavimo terminas paprastai turi būti skaičiuojamas nuo tokio akto viešo paskelbimo, o ne nuo įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teismas nustatė, jog apie tai, kad yra priimtas Administracijos Įsakymas, buvo paskelbta 2017 m. birželio 2 d. laikraštyje Nr. 22(674) „Radviliškio naujienos“. Skundžiamas Įsakymas buvo paskelbtas 2017 m. gegužės 31 d. Radviliškio rajono savivaldybės duomenų bazės internetiniame tinklalapyje, taip pat buvo viešai paskelbtas Radviliškio miesto seniūnijos skelbimo lentose. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas taip pat pateikė ir 2017 m. rugsėjo 29 d. straipsnį iš Radviliškio rajono savivaldybės duomenų bazės internetinio tinklalapio, kad 2017 m. gegužės 27 d. įvykusiuose (duomenys neskelbtini) seniūnaitijų seniūnaičių rinkimuose išrinkti seniūnaičiai, tinklalapyje įkelti ir balsavimo rezultatai. Kadangi pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi 2017 m. liepos 16 d. elektroniniu paštu, tačiau paskutinė kreipimosi į teismą dėl Įsakymo diena buvo 2017 m. liepos 3 d. (skaičiuojant nuo 2017 m. birželio 2 d.), teismas darė išvadą, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą.

Teismas pažymėjo, kad Įsakyme nurodyta, jog jis skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas sprendė, jog pareiškėjas žinojo, kad Įsakymas skundžiamas per vieną mėnesį. Teismas nustatė, kad pareiškėjas po 2017 m. gegužės 27 d. įvykusių Rinkimų kreipėsi į Administraciją su 2017 m. gegužės 28 d. skundu ir 2017 m. gegužės 29 d. skundu dėl galimų Rinkimų organizavimo tvarkos pažeidimų. Teismas vadovavosi ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir konstatavo, kad pareiškėjo prašyme dėl termino atnaujinimo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, priklausiusios nuo jo paties pasirinkto elgesio modelio ginti galimai pažeistas savo teises teikiant skundus (prašymus) Administracijai ir yra sietinos su jo nepakankamu operatyvumu kreiptis į teismą, todėl negali būti pripažintos svarbiomis skundo dėl panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą iš naujo organizuoti Rinkimus (teismas pažymėjo, kad pastarasis reikalavimas laikytinas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti Įsakymą) padavimo termino praleidimo priežastimis. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, veikė nepakankamai atidžiai ir operatyviai. Kitų objektyvių priežasčių ar veiksnių, sukliudžiusių per numatytą vieno mėnesio terminą efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise ir pateikti skundą, pareiškėjas nenurodė. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad jam laiku įgyvendinti procesines teises ar atlikti procesinius veiksmus sutrukdė kokios nors objektyvios aplinkybės, kurios teismo galėtų būti pripažintos svarbiomis.

Teismas vadovavosi ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir, kadangi pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti praleistą terminą paduoti skundo dalį dėl Įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atsakovą iš naujo organizuoti Rinkimus nėra, šią pareiškėjo patikslinto skundo dalį atsisakė priimti.

Atsižvelgęs į tai, kad likusi pareiškėjo patikslinto skundo dalis iš esmės atitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus, teismas ją priėmė.

III. Pareiškėjas M. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas dėl termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti skundo dalį, ir atnaujinti terminą Įsakymui apskųsti.

Pareiškėjas pabrėžia, kad savo teises pradėjo ginti nuo pat pradžių. Laikydamasis nustatytos tvarkos, patvirtintos Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T-545, po 2017 gegužės 27 d. Rinkimų, t. y. gegužės 28 d. pateikė Administracijos direktoriui skundą ir prašė pripažinti rinkimų rezultatus negaliojančiais bei seniūnaičių rinkimus organizuoti iš naujo. Kadangi Įsakymas pasirašytas jau po pareiškėjo skundo gavimo, pareiškėjo manymu, jis nėra teisėtas. Pareiškėjas paaiškina, kad terminą praleido dėl esamų procedūrų vykdymo tvarkos ir jos eiliškumo laikymosi. Pareiškėjas nurodo, kad, nesant Administracijos sudarytos darbo grupės atlikto tyrimo, pasibaigusio 2017 m. birželio 13 d., pareiškėjas negalėjo skųsti Įsakymo, nes neturėjo informacijos, kuria galėtų remtis. Pareiškėjas teigia, kad aktyviai siekė gauti medžiagą, susijusią su Įsakymu, tačiau nuo dėl jo nepriklausančių aplinkybių tai laiku ir tinkamai negalėjo atlikti. Pareiškėjo manymu, jo aktyvus susirašinėjimas su teismu vertintinas kaip aktyvus teisių gynimo būdas, o ne pasyvus termino praleidimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties dalis, kuria buvo netenkintas pareiškėjo prašymas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir atsisakyta priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Įsakymą bei įpareigoti atsakovą iš naujo organizuoti Rinkimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Byloje nustatyta, kad Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2017 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. A-559-(8.2) „Dėl Radviliškio miesto seniūnijos seniūnaitijų seniūnaičių sąrašo tvirtinimo“ buvo paskelbta 2017 m. birželio 2 d. laikraštyje Nr. 22(674) „Radviliškio naujienos“, taip pat šis įsakymas buvo paskelbtas 2017 m. gegužės 31 d. Radviliškio rajono savivaldybės duomenų bazės internetiniame tinklalapyje, taip pat buvo viešai paskelbtas Radviliškio miesto seniūnijos skelbimo lentose. Šiame įsakyme yra nurodyta kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Kaip minėta anksčiau, LR ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Kadangi pareiškėjas į teismą su skundu kreipėsi tik 2017 m. liepos 16 d., konstatuotina, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą.

Pareiškėjas tiek pirminiame skunde, tiek atskiruoju skundu prašo atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodo, kad jis buvo aktyvus, teikė skundą dėl Įsakymo pačiam atsakovui, kad skundo padavimo terminą praleido dėl esamų procedūrų vykdymo tvarkos ir jos eiliškumo laikymosi.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi, kaip minėta, įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje AS492-605/2012, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-564/2013). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais teisės aktais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės ar savivaldybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad terminas praleistas dėl esamų procedūrų vykdymo tvarkos ir jos eiliškumo laikymosi, patvirtina, jog skundo padavimo terminas praleistas dėl subjektyvių priežasčių, dėl paties pareiškėjo pasirinkto elgesio modelio, dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kai jis ginčo Įsakymą siekė nuginčyti kreipdamasis į patį atsakovą, tačiau nesilaikydamas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos skundų padavimo tvarkos. Kolegijos vertinimu toks pareiškėjo elgesys nelaikytinas objektyvia priežastimi skundo padavimo terminui atnaujinti ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. A. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas