Legislator Case Law & Legislation
4a5ba3f2-39f4-444b-ba40-74f91c005a1a AI generated

4a5ba3f2-39f4-444b-ba40-74f91c005a1a · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 4a5ba3f2-39f4-444b-ba40-74f91c005a1a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ar Direktyva 2000/35/EB „Dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose“ turi bÅ«ti suprantama kaip leidžianti valstybei narei laisvai pasirinkti Direktyvoje nurodytiems „delspinigiams“ taikomÄ nacionalinį režimÄ , t.y. perkelti juos į nacionalinę teisę kaip palÅ«kanas?;

Legislator headnote

AI generated

4a5ba3f2-39f4-444b-ba40-74f91c005a1a · Lietuvos apeliacinis teismas: Sutarties 4.5. punkte numatyta sulaikymo teisė nėra apibrėžta kokiu nors konkrečiu ribiniu dydžiu, tačiau Å¡iuo atveju aktuali Sutarties 5.4.18 punkto nuostata, todėl prievolės įvykdymo sustabdymas buvo galimas 5 procentų nuo Sutarties kainos dydžiu (63 617,93 Lt), nes bÅ«tent dėl tokio prievolės įvykdymo užtikrinimo Å¡alys susitarė Sutarties 5.4.18 punkte. Todėl teismas, pakeisdamas preliminarų sprendimÄ , turėjo priteisti ieÅ¡kovui 53 200,58 Lt (116 818,51 Lt – 63 617,93 Lt).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                  Civilinė byla Nr. 2A-513/2013                                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01164-2011-2   Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 121.21                                                                                                               (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. birželio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio KailiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Elepsa“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė „Sienojus“) apeliacinį skundÄ dėl 2011 m. gruodžio 19 d.

Kauno apygardos teismo galutinio sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. preliminarus sprendimas, kuriuo tenkintas ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Verduna“ ieÅ¡kinys minėtam atsakovui dėl skolos, delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo, civilinė byla Nr. 2-3174-254/2011. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 116 818,51 Lt įsiskolinimÄ , 6 786,67 Lt delspinigių, 8,49 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad su atsakovu 2010-11-29 buvo sudaryta Statybos subrangos sutartis Nr. 134-2010-9351-SD (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas kaip subrangovas atliko darbus ir atsakovui kaip rangovui iÅ¡rašė ir pateikė apmokėti Å¡ias sÄ skaitas: 2011 m. sausio 31 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra serija VER Nr. 001224 17495,11 Lt sumai, 2011 m. kovo 30 d. PVM sÄ skaita-faktÅ«ra serija VER Nr. 001247 155442,78 Lt sumai, 2011 m. balandžio 28 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra serija VER Nr. 001256 238376,51 Lt ir 2011 m. gegužės 26 d.

PVM sÄ skaita-faktÅ«ra serija VER Nr. 001265, viso 500 320,73 Lt sumai. Atsakovas pagal sÄ skaitas sumokėjo 368 492,61 Lt, dar buvo užskaityta 15 009,61 Lt ieÅ¡kovo skola atsakovui, todėl likusi skola sudaro 11 6818,51 Lt. Pagal Sutarties 8.5 punktÄ , atsakovui uždelsus atsiskaityti, skaičiuojami 0,02 % delspinigiai bei pagal CK 6.37 straipsnį - palÅ«kanos, kurias ieÅ¡kovas reikalauja priteisti pagal LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 4 dalį – 8,49 % dydžio.

Ieškinį ieškovas prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.Kauno apygardos teismas 2011-09-16 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 116 818,51 Lt skolos, 6 786,67 Lt delspinigių, 8,49 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (123 605,18 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-09-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė valstybei 1 736 litus žyminio mokesčio ir 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡taravimus, kuriuose prašė panaikinti preliminarų sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat prašė skirti ieÅ¡kovui baudÄ už nepagrįsto ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ bei priteisti atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas. PrieÅ¡taravimuose nurodė, kad nebuvo pateikti visi raÅ¡ytiniai įrodymai. Nurodė, kad pagal 2009-07-31 Statybos subrangos sutartį Nr. 182-2009-9351-SD darbai turėjo bÅ«ti atlikti iki 2011-02-02, o pagal 4 punktÄ atsakovas galėjo sulaikyti mokėjimus, jeigu ieÅ¡kovas nevykdo sutartinių įsipareigojimų.

Atsakovas nevykdė Sutarties 5.2.7 p., 5.4.10 p., 5.4.12 p., 5.4.18 p.,6.5 p. reikalavimų ir Å¡is ieÅ¡kovo padarytas Sutarties pažeidimas sudarė pagrindÄ atsakovui pagal Sutartį sulaikyti savo prievolės vykdymÄ ieÅ¡kovui. Be to, nurodė, kad ieÅ¡kovas darbus atlikti vėluoja 7 mėnesius, todėl atsakovas turi galiojančiÄ reikalavimo teisę bendrai 233000 Lt sumai. IeÅ¡kovas atsiliepime į atsakovo prieÅ¡taravimus nurodė, kad ieÅ¡kinį grindė su atsakovu UAB „Sienojus“ 2010-11-29 sudaryta Statybos subrangos sutartimi Nr. 134-2010-9351-SD dėl UAB sveikatingumo centro „Ratnyčėlė“ pastato 5D3p, esančio Kudirkos g. 45, Druskininkuose rekonstravimo, tuo tarpu atsakovas atsikirtimus pareiÅ¡kė, remdamasis dėl kito objekto Kauno m. sudaryta Statybos subrangos sutartimi 2009-07-31 Nr. 182-2009-9351-SD.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 19 d. galutiniu sprendimu nusprendė Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir papildomai priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 1 150 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 18,72 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Teismas, iÅ¡analizavęs Å¡alių sudarytos 2010-11-29 Statybos subrangos sutarties Nr. 134-2010-9351-SD sÄ lygas, nurodė, jog pagal Sutarties 4.4.1 punktÄ , rangovas, pasirašęs įvykdytų darbų aktÄ ir pažymÄ apie atliktų darbų ir iÅ¡laidų vertę ir gavęs PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros originalÄ , per 30 kalendorinių dienų nuo pasiraÅ¡ymo dienos arba PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros gavimo dienos perveda joje nurodytÄ sumÄ Ä¯ Subrangovo nurodytÄ sÄ skaitÄ banke, bet ne anksčiau kaip Užsakovas apmoka Rangovui už atliktus darbus.

Bylos duomenimis, ieÅ¡kovas pateikė PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, pažymas apie atliktų darbų vertę ir atliktų darbų aktus. Atliktų darbų aktai yra pasiraÅ¡yti atsakovo, pastabų nepateikta, todėl teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo laikyti, jog ieÅ¡kovas kurių nors nurodytų aktuose darbų neatliko ar juos atliko nekokybiÅ¡kai, o Å¡ių aktų pasiraÅ¡ymas atsakovui sukėlė pareigÄ apmokėti už atliktus darbus.Dėl atsakovo teisės sustabdyti prievolės vykdymÄ , teismas pažymėjo, kad nors atsakovas atsikirtimÄ teisme grindė mokėjimų sulaikymo teise, numatyta Sutarties 4.5.5 punktu, tačiau jokių pretenzijų ieÅ¡kovui dėl 5.2.6 punkto, 5.2.7 p., 5.4 punkte nurodytų įsipareigojimų nevykdymo nepareiÅ¡kė, juolab, kad pagal Sutarties 5.3.7 punktÄ turėjo darbų priežiÅ«ros teisę.

Teismas nurodė, jog ieÅ¡kovas pripažino, kad nėra įvykdęs Sutarties 5.4.18 p. reikalavimo nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos per 5 dienas pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimo draudimo bendrovės 5 % nuo Sutarties sumos laidavimÄ . Tačiau teismas priėjo prie iÅ¡vados, jog sutarties įvykdymo neužtikrinimas laidavimu po sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo ieÅ¡kovo iniciatyva, kai dėl nutraukimo teisėtumo ginčo nėra, jau nesuteikė teisės atsakovui sulaikyti mokėjimÄ . Taip pat teismas sprendė, kad atsakovas be pagrindo sulaikymo teisę grindžia Sutarties 5.4.19 punktu, kuris reglamentuoja subrangovo pareigas po sutarties darbų priėmimo-perdavimo Baigiamojo akto pasiraÅ¡ymo, kadangi sutartis yra nutraukta tokio akto nepasiraÅ¡ius, o ieÅ¡kovas tęsia statybos rangos darbus dėl UAB sveikatingumo centro „Ratnyčėlė“ pastato 5D3p, esančio Kudirkos g. 45, Druskininkuose rekonstravimo pagal tiesioginę sutartį, sudarytÄ su užsakovu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas RUAB „Elepsa“ praÅ¡o pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. galutinį sprendimÄ ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 53 200,58 Lt skolÄ ir 1 915,22 Lt delspinigių bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai netaikė Å¡alių sudarytos Sutarties 4.5. punkte numatyto prievolės įvykdymo sustabdymo.

Sutarties 4.5. punktas nurodė atvejus, kuomet atsakovas turi teisę sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus. Sutarties 4.5.5. punkte numatytas vienas iš tokių atvejų – kai subrangovas (ieškovas) nevykdo šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Atsakovas byloje nurodė, kad ieškovas pažeidė Sutarties 5.2.6, 5.2.7, 5.4.10, 5.4.18 punktuose nustatytus reikalavimus, t.y. nepateikė šiuose punktuose nurodytos dokumentacijos ir laidavimo rašto. Taigi, apeliantas turėjo teisę pasinaudoti Sutartyje numatytu prievolės įvykdymo sustabdymu.

Sutarties 4.5. punkte numatyta sulaikymo teisė nėra apibrėžta kokiu nors konkrečiu ribiniu dydžiu, tačiau Å¡iuo atveju aktuali Sutarties 5.4.18 punkto nuostata, todėl prievolės įvykdymo sustabdymas buvo galimas 5 procentų nuo Sutarties kainos dydžiu (63 617,93 Lt), nes bÅ«tent dėl tokio prievolės įvykdymo užtikrinimo Å¡alys susitarė Sutarties 5.4.18 punkte. Todėl teismas, pakeisdamas preliminarų sprendimÄ , turėjo priteisti ieÅ¡kovui 53 200,58 Lt (116 818,51 Lt – 63 617,93 Lt).

Å iuo atveju taip pat teisiÅ¡kai svarbu, kad ieÅ¡kovas laikytinas pirmuoju pažeidusiu Sutartį, todėl taikytina CK 6.64 straipsnio 3 dalis. Atsakovas neprivalėjo priminti ieÅ¡kovui, kad Å¡is vykdytų savo prievoles. Kai sutarties netinkamo vykdymo pasekmės tiesiogiai numatytos pačioje Sutartyje, nukentėjusioji Å¡alis neprivalo aktyviai reikalauti tinkamo sutarties vykdymo ir prisiimti rizikÄ dėl tokio nepareikalavimo, nes sutartį pažeidusi Å¡alis žino tokio pažeidimo pasekmes. Atsakovas, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, prašė teismo stabdyti bylÄ ir kreiptis į Europos Teisingumo TeismÄ su praÅ¡ymu priimti preliminarų nutarimÄ tokiais klausimais:

1) ar Direktyva 2000/35/EB „Dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose“ turi bÅ«ti suprantama kaip leidžianti valstybei narei laisvai pasirinkti Direktyvoje nurodytiems „delspinigiams“ taikomÄ nacionalinį režimÄ , t.y. perkelti juos į nacionalinę teisę kaip palÅ«kanas?;

2) ar Direktyva turi bÅ«ti suprantama kaip leidžianti valstybei narei apskaičiuoti „delspinigių“ palÅ«kanų normÄ remiantis ne centrinio banko refinansavimo operacijoms taikoma palÅ«kanų norma, o komercinių bankų tarpusavio skolinimuisi taikoma palÅ«kanų norma?;

3) ar Direktyvoje nurodytas terminas „visus tuos Å¡eÅ¡is mėnesius“ turi bÅ«ti suprantamas kaip neribojantis valstybės teisės nustatyti ilgesnį nei Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminÄ reikalavimams dėl Direktyvos nustatytų delspinigių?. Kadangi pirmosios instancijos teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino, atsakovas šį praÅ¡ymÄ palaiko ir apeliaciniame skunde. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB „Verduna“ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Apelianto argumentas, kad jis buvo sulaikęs mokėjimus, yra neteisėtas. Sutarties 4.4.2 punkte buvo nustatyta, kad jei ieÅ¡kovas nevykdo Sutarties 5.4. punktuose prisiimtų įsipareigojimų, atsakovas turi teisę sulaikyti 5 procentus atlyginimo už atliktus darbus tik apie tai nurodęs įvykdytų darbų aktuose. Atsakovas Å¡ios aplinkybės įvykdytų darbų aktuose nėra nurodęs. Sutartis yra nutraukta nuo 2011-09-16, o atsakovas apie prievolės įvykdymo sustabdymÄ pareiÅ¡kė jau po Sutarties nutraukimo ir tik teismo posėdžio metu, tik baigiamosiose kalbose.

Pareiga informuoti apie prievolės įvykdymo sustabdymÄ numatyta CK 6.58 straipsnio 1 dalyje. Atsakovas neturėjo prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo, todėl neturėjo teisės sustabdyti savo mokėjimo prievolės. Sutarties 5.4.18 punktu buvo siekiama užtikrinti galimus atsakovo nuostolius, jei ieÅ¡kovas nevykdytų savo įsipareigojimų pagal Sutartį. Sutartį nutraukus, atsakovas nebegalėjo reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateikti Sutarties įvykdymo užtikrinimo laidavimo, nes ieÅ¡kovas Sutarties daugiau nevykdė.Apeliantas tariama sulaikymo teise naudojasi nesÄ Å¾iningai.

Atsakovas, dalinai apmokėdamas sÄ skaitas, pretenzijų nereiÅ¡kė, vadinasi, konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad ieÅ¡kovas savo prievoles pagal Sutartį vykdo tinkamai. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas turėjo teisę taikyti 5 procentų dydžio sulaikymo teisę nuo visos Sutarties sumos. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009, esant daliai prievolei (kaip Å¡iuo atveju), mokėjimo prievolės sustabdymas (jei bÅ«tų nustatytas Å¡io instituto taikymo pagrindas) galėtų bÅ«ti tik nuo likusio įsiskolinimo sumos, t.y. 5 proc. nuo 116 818,51 Lt, kas sudarytų 5 840,92 Lt.

IeÅ¡kovo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo praÅ¡ymÄ sustabdyti bylÄ ir kreiptis į Europos Teisingumo TeismÄ . Kadangi apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė motyvų, kodėl teismo sprendimas atmesti praÅ¡ymÄ sustabdyti bylÄ ir kreiptis į Europos Teisingumo TeismÄ , yra nepagrįstas ir neteisėtas, ieÅ¡kovas savo ruožtu negali atsikirsti į šį apeliacinio skundo argumentÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apeliacine tvarka vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinio skundo ribose.Byloje kilo ginčas dėl teisės sustabdyti prievolės vykdymÄ tinkamo realizavimo.

Atsakovas, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ sumokėti už atliktus statybos subrangos darbus pagal ieÅ¡kovo atsakovui pateiktas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, kurios buvo iÅ¡raÅ¡ytos, remiantis abiejų Å¡alių atstovų pasiraÅ¡ytais atliktų darbų aktais, neginčydamas atliktų darbų apimties ir apeliaciniame skunde pripažindamas dalį skolos, nesutinka su teismo priteista 53 200,58 Lt dydžio skolos dalimi, nurodydamas, jog, vadovaujantis Å¡alių sudarytos Statybos subrangos sutarties nuostatomis, Å¡iai sumai sulaikė mokėjimus (sustabdė prievolės vykdymÄ ), nes ieÅ¡kovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų.

Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, aiÅ¡kindamas Å¡alių sudarytoje Statybos subrangos sutartyje numatytÄ teisę sulaikyti mokėjimus, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiÅ¡kinimÄ , ir nepagrįstai netaikė sutartyje numatyto prievolės įvykdymo sustabdymo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su Å¡iuo apelianto teiginiu. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas nekvestionavo, jog sutartyje Å¡alys numatė mokėjimų sulaikymo teisę (kad tokia teisė sutartyje įtvirtinta neginčija ir ieÅ¡kovas), iÅ¡analizavo šį atsakovo argumentÄ , tačiau priėjo prie iÅ¡vados, jog Å¡iuo atveju sutartyje numatytas prievolės įvykdymo sustabdymas netaikytinas, kitaip tariant, bylos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas prievolės vykdymo sustabdymo teise naudojosi tinkamai.

Vertinant Å¡ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , pažymėtina, kad prievolės vykdymo sustabdymas yra Å¡alies, kurios atžvilgiu prieÅ¡inga Å¡alis nevykdo ar netinkamai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, tam tikra savigynos forma. Kasacinio teismo praktikoje, kuriÄ apeliaciniame skunde cituoja ir apeliantas, yra iÅ¡aiÅ¡kintos tokios prievolės vykdymo sustabdymo, kaip savigynos formos, teisėto panaudojimo sÄ lygos:

1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės;

2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos;

3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos;

4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių;

5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo;

6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sÄ Å¾iningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009).Å alių sudarytoje sutartyje (4.4.2, 4.5 punktai) buvo numatyta, kad rangovas (atsakovas) turi teisę sulaikyti mokėjimus už atliktus darbus, jeigu subrangovas (ieÅ¡kovas) nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Sutarties 4.5. punkte įtvirtinta teisė sulaikyti mokėjimus siejama tik su subrangovo įsipareigojimų nevykdymu, nenumatant jokios konkrečios Å¡ios teisės realizavimo tvarkos.

Tuo tarpu sutarties 4.4.2 punktas numato, kad subrangovui nevykdant specifinių, t.y. sutarties 5.4. punktu prisiimtų įsipareigojimų, rangovas kiekvieno aktavimo metu sulaiko 5 proc. aktuojamos sumos iki objekto pridavimo rangovui. Taigi, sutarties 4.4.2 punkte numatyti konkretÅ«s reikalavimai mokėjimų sulaikymo teisės realizavimui. Sprendžiant, kokia teisės sulaikyti mokėjimus realizavimo tvarka taikytina nagrinėjamu atveju, t.y., ar taikytinas sutarties 4.5. punktas, kaip teigia apeliantas, ar sutarties 4.4.2 punktas, svarbu, dėl kokių ieÅ¡kovo įsipareigojimų nevykdymo atsakovas siekia pasinaudoti prievolės įvykdymo sustabdymu.Atsakovas byloje įrodinėjo, kad ieÅ¡kovas tinkamai neįvykdė sutarties 5.2.6 punkte numatyto įsipareigojimo suderinti su rangovu numatomas naudoti medžiagas ir įrangÄ , 5.2.7. punkte numatytos sÄ lygos, jog visos medžiagos ir įrengimai turi atitikti Lietuvos Respublikos standartus ir sertifikatus, o jų taikymas turi bÅ«ti patvirtintas kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų, 5.4.10 punkte numatyto įsipareigojimo pateikti numatomų panaudoti statybinių medžiagų identifikavimo dokumentus, jei subrangovas savo iniciatyva nori pakeisti techniniame ar darbo projektuose nurodytų medžiagų rūšį/markę ir/ar kokybę ir 5.4.18 punkte numatytÄ Ä¯sipareigojimÄ nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos per 5 darbo dienas pateikti sutarties įvykdymo užtikrinimo draudimo bendrovės 5 proc. nuo sutarties sumos laidavimÄ .

Byloje nustatyta ir ieÅ¡kovas neginčija, kad jis neįvykdė sutarties 5.4.18 punkte numatyto įsipareigojimo. Tuo tarpu atsakovas savo teiginiams dėl kitų ieÅ¡kovo įsipareigojimų nevykdymo pagrįsti byloje nepateikė jokių įrodymų. Atsižvelgiant į Å¡ių įsipareigojimų turinį ir vertinant galimÄ jų nevykdymÄ visų bylos duomenų kontekste, sutiktina su ieÅ¡kovo argumentais, kad, viena vertus, byloje nėra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovas, kaip subrangovas, atlikdamas darbus bÅ«tų naudojęs su rangovu nesuderintas ar nesertifikuotas, ar kitas negu numatyta techniniame ir/ar darbo projekte medžiagas, o, kita vertus, atsakovas, turėdamas pareigÄ tikrinti ieÅ¡kovo atliktus darbus (sutarties 5.3.5. punktas), taigi, netinkamai (tame tarpe ir naudojant netinkamas medžiagas ar darbus, atlikus ne pagal projektÄ ) atliktų darbų nepriimti, iÅ¡ tiesų priėmė visus ieÅ¡kovo atliktus darbus, pasiraÅ¡ydamas be pastabų atliktų darbų aktuose, tokiu bÅ«du laikytina, kad pats atsakovas sutiko (konkliudentiniais veiksmais patvirtino), jog ieÅ¡kovas savo įsipareigojimus, susijusius su tinkamų medžiagų ir įrenginių naudojimu bei darbų atlikimu pagal projektÄ , vykdo tinkamai.

Dėl teisės sustabdyti mokėjimus, ieÅ¡kovui neįvykdžius sutarties 5.4.18 punkte numatyto įsipareigojimo – nepateikus draudimo bendrovės laidavimo, kaip minėta, svarbu tai, jog sutarties 4.4.2 punktas Å¡ios teisės realizavimÄ sieja su tam tikra sÄ lyga, t.y. rangovas kiekvieno aktavimo metu sulaiko 5 proc. nuo aktuojamos sumos. Tuo tarpu byloje esantys atliktų darbų aktai patvirtina, kad atsakovas darbus pasiraÅ¡ytinai priiminėjo be pastabų ir atlikdavo mokėjimus pagal Å¡ių aktų pagrindu ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡omas PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, o, kad likusiÄ neapmokėtÄ sumÄ sulaiko dėl ieÅ¡kovo įsipareigojimų nevykdymo, t.y., kad naudojasi sutartyje numatyta prievolės vykdymo sustabdymo teise, nurodė tik ieÅ¡kovui inicijavus teisminį procesÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Å i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantas savo teisės sustabdyti prievolės vykdymÄ nerealizavo sutartyje nustatyta tvarka ir Å¡iuo metu, po sutarties nutraukimo, Å¡alių nebesiejant sutartiniams santykiams, jos realizuoti jau nebegali. Pažymėtina ir tai, kad, kaip jau nurodyta, viena iÅ¡ prievolės vykdymo sustabdymo sÄ lygų – Å¡ios teisės naudojimasis protingai ir sÄ Å¾iningai. Be to, pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo principais, CK 6.200 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai, analogiÅ¡kas reikalavimas elgtis sÄ Å¾iningai sutartiniuose santykiuose įtvirtintas CK 6.158 straipsnyje.

Ir nors apeliantas argumentuoja, kad jis neprivalėjo priminti ieÅ¡kovui, jog Å¡is vykdytų savo prievoles, nes sutarties netinkamo vykdymo pasekmės tiesiogiai numatytos pačioje sutartyje, pažymėtina, kad, pirma, Å¡alys, vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti (CK 6.200 str. 2 d.) ir, antra, sutartyje numačius atitinkamÄ teisės sustabdyti mokėjimus realizavimo sÄ lygÄ ir apeliantui Å¡ios sÄ lygos nevykdant visÄ sutarties galiojimo laikotarpį, ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ manyti, kad atsakovas, nereikÅ¡damas pretenzijų ir neatlikdamas sutartyje numatytų veiksmų, siekiant realizuoti teisę sustabdyti mokėjimus, Å¡ios teisės realizavimo apskritai atsisako.

Taigi, nagrinėjamu atveju apelianto elgesys, apie prievolės įvykdymo sustabdymÄ pareiÅ¡kus jau po sutarties nutraukimo, nors sutarties galiojimo metu jokių pretenzijų, kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdo sutartį, nebuvo pareiÅ¡kęs, be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu teigus, kad jis turi teisę sustabdyti mokėjimus visai ieÅ¡kovo praÅ¡omai priteisti sumai, o apeliaciniu skundu dalį skolos jau pripažįstant, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nelaikytinas sÄ Å¾iningu. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia apelianto teisinė pozicija nagrinėjamoje byloje prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.

Atitinkamai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti skolÄ už atliktus darbus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai tenkinus reikalavimÄ dėl skolos priteisimo, teismas pagristai priteisė ieÅ¡kovo praÅ¡ytus sutartinius delspinigius – 6 786,67 Lt, t.y. Å¡alių sudarytos sutarties 8.5. punkte numatytus 0,02 proc. neapmokėtų atliktų darbų kainos dydžio delspinigius už 6 mėnesius (nuo 2011-03-03 iki 2011-09-02).

Ginčydamas reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo, apeliantas praÅ¡o kreiptis į Europos Teisingumo TeismÄ , praÅ¡ant priimti preliminarų nutarimÄ klausimais, iÅ¡ esmės susijusiais su Direktyvos 2000/35/EB „Dėl kovos su pavėluotu mokėjimu komerciniuose sandoriuose“ tinkamu įgyvendinimu nacionalinėje teisėje. Å ios direktyvos nuostatos buvo įgyvendintos, priėmus Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymÄ , vadovaujantis kuriuo, ieÅ¡kovas prašė priteisti procesines palÅ«kanas.

Apelianto nuomone, jeigu Europos Teisingumo Teismas nustatytų, kad direktyva įgyvendinta netinkamai, ieÅ¡kovas netektų teisės remtis netinkamai direktyvÄ Ä¯gyvendinančiu įstatymu, reikÅ¡damas reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo. Pažymėtina, jog pagal CPK 3 straipsnio 5 dalį teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Europos SÄ jungos teisės normas ir vadovaujasi Europos SÄ jungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ir galiojimo klausimais.

Teismas, kuriam taikant Europos SÄ jungos teisės normas kilo Europos SÄ jungos teisės aktų aiÅ¡kinimo ar galiojimo klausimas, kurį iÅ¡nagrinėti bÅ«tina, kad sprendimas byloje bÅ«tų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į kompetentingÄ Europos SÄ jungos teisminę institucijÄ su praÅ¡ymu pateikti dėl to preliminarų nutarimÄ .Nagrinėjamoje byloje vertindama apelianto praÅ¡ymÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje Europos SÄ jungos teisė netaikytina, todėl poreikio aiÅ¡kinti Europos SÄ jungos teisės aktus nėra.

Direktyvos nuostatos yra perkeltos į nacionalinę teisę, teismų praktikoje sprendžiant analogiÅ¡kus reikalavimus dėl palÅ«kanų priteisimo visų instancijų teismai (tame tarpe ir Lietuvos Aukščiausiais Teismas, formuojantis Lietuvos teismų praktikÄ ) priteisdami palÅ«kanas, vadovaujasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis ir nei teismams, nei kompetentingoms Europos SÄ jungos institucijoms, prižiÅ«rinčioms tinkamÄ Europos SÄ jungos teisės aktų įgyvendinimÄ valstybių narių teisėje, nekyla abejonių dėl netinkamo direktyvos įgyvendinimo.

Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje taikytinos nacionalinės teisės normos, o pagrindo kreiptis į Europos Teisingumo TeismÄ byloje nėra. Vadovaujantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. 2012-02-27 Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, su kuriuo pateikti Å¡ių iÅ¡laidų dydį (600 Lt) patvirtinantys dokumentai (t. II, b.l. 60-62). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, laikoma, jog sprendimas priimtas ieÅ¡kovo naudai, todėl pastarojo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkinamas (CPK 93 str. 1 d.) ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 600 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 19 d. galutinį sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo restruktÅ«rizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Elepsa“ (įmonės kodas 156740160) ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Verduna“ (įmonės kodas 135832075) 600 Lt (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų litų) dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Teisėjai                                                                 Virginija Čekanauskaitė                                                                                                        Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                               Kazys KailiÅ«nas                                                                                          Â