4a5b07e8-e906-4a90-8ef6-af743fa6d7ac · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2540-577/2019 Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00754-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.4; 3.2.3.6.1.1.3; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), JÅ«ros Marijos Strumskienės ir Neringos Å vedienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės E. G. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės E. G. ieÅ¡kinį atsakovui A.

G. (A. G.) dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos, iÅ¡laikymo priteisimo, turto padalijimo bei pagal atsakovo A. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei E. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės; trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė E. G. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusi, prašė:

1) nutraukti santuokÄ , (duomenys neskelbtini) įregistruotÄ Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, sudarytÄ tarp A. G. ir E. G., dėl A. G. kaltės;

2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – G., o atsakovui – G.;

3) priteisti iš atsakovo A. G. ieškovei E. G. 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

4) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki ieÅ¡kovės E. G. gyvos galvos priteisti iÅ¡ atsakovo A. G. ieÅ¡kovei iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 100 Eur;

5) ieÅ¡kovei E. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 197/643 dalis 0,5144 ha ploto žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) (197/643 dalių vertė – 4 156,15 Eur); kompiuterį Samsung - 150 Eur vertės; komodÄ - 30 Eur vertės; spintÄ - 70 Eur vertės; sofÄ (2 vnt.) - 120 Eur vertės; mikrobangų krosnelę (Standart) - 30 Eur vertės; skalbimo maÅ¡inÄ Beko -100 Eur vertės;

6) Atsakovui A. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 196/643 dalis 0,5144 ha ploto žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) (196/643 dalių vertė – 4 156,15 Eur); automobilį Volvo V70, v/n (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 1 150 Eur); automobilį BMW 530, v/n (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 1 400 Eur); automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 400 Eur); priekabÄ MAZ 8114, v/n (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 350 Eur); televizorių Samsung - 50 Eur vertės; komodÄ - 50 Eur vertės; stalÄ - 30 Eur vertės; sofÄ - 60 Eur vertės; Å¡aldytuvÄ Whirpool - 100 Eur vertės; dujinę viryklę Hansa - 100 Eur vertės; skalbimo maÅ¡inÄ - 20 Eur vertės; vejapjovę benzininę - 200 Eur vertės;

7) pareigÄ sumokėti visas likutines įmokas pagal 2018 m. kovo 7 d. vartojimo kredito sutartį Nr. 18-011777- GV, kurios pagrindu Swedbank, AB iÅ¡davė 5 000 Eur dydžio kreditÄ (kredito likutis 4 858 Eur), sutarties nemodifikuojant ir ieÅ¡kovės bei atsakovo atsakomybę kreditoriaus atžvilgiu paliekant solidaria;

8) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 724 Eur dydžio kompensacijÄ dėl atsakovui natÅ«ra atitenkančio mažesnės vertės turto po santuokos nutraukimo;

9) priteisti iÅ¡ atsakovo A. G. ieÅ¡kovei E. G. 4 764,87 Eur dydžio kompensacijÄ dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo;

10) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovas A. G. priešieškiniu prašė:

1) nutraukti santuokÄ , (duomenys neskelbtini) registruotÄ Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, sudarytÄ tarp A. G. ir E. G., dėl E. G. kaltės;

2) palikti po santuokos nutraukimo ieškovui pavardę - A. G., atsakovės - E. G.;

3) priteisti iš ieškovės E. G. atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Trečiasis asmuo AB Swedbank atsiliepime į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį nurodė, kad neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės reikalavimams. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. liepos 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, - nusprendė nutraukti ieÅ¡kovės E. G. ir atsakovo A. G. santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti pavardę – G., atsakovui – G.; po santuokos nutraukimo priteisti ieÅ¡kovei E. G.: 197/643 dalis 0,5144 ha ploto žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), 4156,15 Eur vertės; kompiuterį Samsung - 150 Eur vertės; komodÄ - 30 Eur vertės; spintÄ - 70 Eur vertės; sofÄ (2 vnt.) - 120 Eur vertės; mikrobangų krosnelę (Standart) - 30 Eur vertės; skalbimo maÅ¡inÄ Beko -100 Eur vertės; po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui A.

G.: 196/643 dalis 0,5144 ha ploto žemės sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini), 4 156,15 Eur vertės; automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 1 150 Eur); automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė – 1 400 Eur); automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė - 400 Eur); priekabÄ MAZ 8114, v/n (duomenys neskelbtini), (vidutinė rinkos vertė - 350 Eur); televizorių Samsung - 50 Eur vertės; komodÄ - 50 Eur vertės; stalÄ - 30 Eur vertės; sofÄ - 60 Eur vertės;

Å¡aldytuvÄ Whirpool - 100 Eur vertės; dujinę viryklę Hansa - 100 Eur vertės; skalbimo maÅ¡inÄ - 20 Eur vertės; vejapjovę benzininę - 200 Eur vertės; priteisti ieÅ¡kovei E. G. iÅ¡ atsakovo A. G. 1 705,01 Eur kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį; nustatyti, kad Å¡alių prievolė kreditoriui AB Swedbank pagal 2018 m. kovo 7 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 18-011777-GV lieka solidari, o visas likusias įmokas įsipareigoja mokėti atsakovas A. G.; atmesti ieÅ¡kovės E. G. reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo, dėl 4 764,87 Eur kompensacijos, susijusios su bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu, dėl iÅ¡laikymo jai priteisimo; nepriteisti iÅ¡ Å¡alių jų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas nustatė, jog Å¡alys kartu nebegyvena, nepalaiko santuokinių ryÅ¡ių, nebeveda bendro Å«kio, Å¡alims nepavyko susitaikyti per teismo skirtÄ terminÄ , todėl santuokÄ laikė iÅ¡irusia. Teismo nuomone, sutuoktinės darbas įnešė ženklius pokyčius į nusistovėjusį ir ilgus metus nekitusį Å¡eimos gyvenimo bÅ«dÄ ; ieÅ¡kovei praleidžiant daug laiko už namų ribų ir bendraujant su daugeliu kitų žmonių, atsakovas galėjo jausti nerimÄ , pavydÄ dėl 16 metų jaunesnės žmonos ir tai galėjo sÄ lygoti jo nepasitenkinimÄ ir prasidėjusius nesutarimus. Teismas sprendė, kad konfliktiÅ¡ki Å¡alių santykiai susiklostė ne dėl piktybinio noro įžeisti ar pažeminti vienas kitÄ , o galimai dėl nesugebėjimo prisitaikyti prie pasikeitusios gyvenimo situacijos bei tarpusavio nesusikalbėjimo.

6. Teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas santuokos su ieÅ¡kove metu piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad kasdien gerdamas po 0,5 litro degtinės ir litrÄ alaus, atsakovas nebegalėtų dirbti. Pažymėjo, jog prieÅ¡ patekdami į darbÄ ir jį baigdami, įmonės darbuotojai praeidavo blaivumo patikrÄ ; A. G. visada atvykdavo į darbÄ ir iÅ¡vykdavo iÅ¡ darbo blaivus. Atsakovas neįraÅ¡ytas į psichiatro ir/ar priklausomybių ligų gydytojo stebimų ir gydomų asmenų įskaitÄ .

Teismas nurodė, jog atsakovas 2016 m. kovo 31 d. prarado teisę vairuoti, kuomet nustatytas 0,61 promilės girtumas, kas nežymiai virÅ¡ija leistinÄ 0,4 promilės ribÄ . Teismas atsižvelgė į atsakovo paaiÅ¡kinimus, jog jis važiavo parsivežti prastai pasijutusios žmonos, į tai, kad po Å¡io įvykio atsakovas atgavo teisę vairuoti transporto priemones, grįžo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir iki Å¡iol ten dirba, darbdavys atsakovÄ charakterizuoja teigiamai. Teismas pastebėjo ir tai, jog besaikiai vartojant alkoholį, atsakovui kiltų grėsmė prarasti leidimÄ laikyti ginklus.

7. Spręsdamas, ar atsakovas iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, teismas įvertino ir tai, kad atsakovas didžiÄ jÄ dalį santuokinio gyvenimo iÅ¡laikydamas visÄ Å¡eimÄ veikė iÅ¡imtinai Å¡eimos interesais, atsižvelgdamas į nemenkÄ jo ir sutuoktinės amžiaus skirtumÄ , rÅ«pinosi ieÅ¡kovės ateitimi, kad jam mirus ieÅ¡kovė bÅ«tų aprÅ«pinta bÅ«stu ir kitu turtu. Ä®vertinęs surinktų įrodymų visumÄ , teismas atsakovo A. G. elgesyje neįžvelgė esminio jo kaip sutuoktinio pareigų pažeidimo ir konstatavo, kad pagrindo pripažinti jį kaltu dėl santuokos nutraukimo nėra.

8. Teismas nurodė, jog jokių įtarimus ieškovės neištikimybe patvirtinančių įrodymų, taip pat įrodymų, kad ieškovė vartojo alkoholį, atsakovas nepateikė. Nenustatęs nei ieškovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, teismas pripažino, kad šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

9. Nenustatęs, kad atsakovas kaltas dėl santuokos nutraukimo, ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti jai iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ , teismas atmetė.

10. Atsakovui neprieÅ¡taraujant, teismas sprendė, jog yra pagrindas padalinti bendrÄ Å¡alių nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ kaip praÅ¡oma ieÅ¡kinyje. Kadangi padalinus Å¡alių turtÄ , atsakovui atiteko 1 705,01 Eur daugiau turto, todėl Å¡iÄ sumÄ priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei kaip kompensacijÄ . Taip pat nustatė, kad Å¡alių prievolė kreditoriui AB Swedbank pagal 2018 m. kovo 7 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. 18-011777-GV lieka solidari, o visas likusias įmokas įsipareigoja mokėti atsakovas.

11. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas bÅ«tų sumažinęs bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 4 764,87 Eur kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimÄ atmetė. Pažymėjo, jog baudų mokėjimo ar žalos atlyginimo faktas santuokos metu nereiÅ¡kia, kad baudos ar žala buvo mokėta iÅ¡ bendro sutuoktinių turto. Atkreipė dėmesį, kad iki 2013 m. spalio 14 d. ieÅ¡kovė nedirbo, Å¡eimÄ iÅ¡laikė tik atsakovas; ieÅ¡kovė patvirtino, kad ji už atsakovÄ jokių pinigų nemokėjo.

Ä®vertinęs E. G. paaiÅ¡kinimus, jog atsakovas jokio bendro turto nebuvo pardavęs, tai, jog ieÅ¡kovė nepatvirtino, kad tuo metu jiems trÅ«ko pinigų bÅ«tiniems poreikiams tenkinti, kad atsakovas nebegalėjo iÅ¡laikyti vaikų ir kt., tai, kad atsakovui paskirtų baudų dydis nevirÅ¡ijo net pusės jo darbo užmokesčio, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jis galėjo asmenines prievoles vykdyti iÅ¡ savo asmeninio turto ar iÅ¡ savo dalies bendrame turte, nenaudodamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Kadangi atsakovo didžiausia mėnesinė įmoka pagal kreditus buvo tris kartus mažesnė už jo disponuojamÄ sumÄ bendrame turte, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovui pakako savo asmeninių lėšų dengti kreditus ir bendros sutuoktinių lėšos tam naudojamos nebuvo.

12. Spręsdamas dėl reikalavimo priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡laikymÄ , teismas pripažino, kad ieÅ¡kovei nėra bÅ«tinas iÅ¡laikymas, kadangi nepaisant turimos ligos ir poreikio nuolat vartoti vaistus, jos darbingumas nėra apribotas, ji dirba, gauna beveik dvigubai už minimalų didesnį atlyginimÄ , yra pakankamai jauna (42 metų amžiaus), kitų iÅ¡laikytinių neturi, todėl esant poreikiui gali ieÅ¡kotis geriau apmokamo ar papildomo darbo. Pažymėjo, kad atsakovui sukaks 58 metai, dėl arterinės hipertenzijos jis taip pat turi poreikį nuolat vartoti vaistus, be to, jis moka 205,63 Eur kredito įmokas. Teismas atsakovo turtinės padėties nelaikė geresne už ieÅ¡kovės turtinę padėtį. Teismo nuomone, 100 Eur sumÄ ieÅ¡kovė gali sutaupyti, pasirinkdama nuomotis jos pajamas atitinkantį butÄ . Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės pajamos yra pakankamos save iÅ¡laikyti, todėl ji neturi teisės į iÅ¡laikymÄ ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo atmetė.

13. Atsižvelgęs į tai, kad teismui pripažinus, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuokÄ sutuoktinių bendru sutikimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.61 straipsnio 3 dalis), teismas Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 443 straipsnio 6 dalis). I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 14.

IeÅ¡kovė E. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti: nutraukti santuokÄ , 1995 m. spalio 7 d. Vilniaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje Å alčininkų r. civilinės metrikacijos skyriuje, sudarytÄ tarp A. G. ir E. G., dėl A. G. kaltės; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki ieÅ¡kovės E. G. gyvos galvos priteisti iÅ¡ atsakovo A.

G. ieÅ¡kovės E. G. naudai iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 100 Eur; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 4 869,87 Eur dydžio kompensacijÄ už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Teismas nepagrįstai atsakovo prarasto vairuotojo pažymėjimo nelaikė aplinkybe pripažinti atsakovÄ piktnaudžiavus alkoholiu. D.

Å ., prieÅ¡ingai, nei kiti byloje apklausti liudytojai, Å¡alių namuose lankydavosi beveik kasdien, todėl abejoti Å¡ios liudytojos parodymų patikimumu nėra jokio pagrindo. Kadangi minėta liudytoja patvirtino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes apie kasdienį atsakovo alkoholio vartojimÄ , atsakovas pagal teismų praktikÄ turėjo pareigÄ pateikti į bylÄ tai paneigiančius įrodymus, tačiau Å¡ios įrodinėjimo pareigos neįvykdė. Teismo pozicija, jog kasdien gerdamas po 0,5 litro degtinės ir litrÄ alaus, atsakovas ilgainiui nebegalėtų dirbti, laikytina neįrodytu ir teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingu spėjimu.

Teismo motyvas, susijęs su leidimu laikyti (neÅ¡iotis) ginklus, yra ydingas, kadangi po leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus iÅ¡davimo, asmuo nėra tikrinamas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. 14.2. Atsakovas naudodavo psichologinį smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu, jÄ Å¾emindavo, nuolatos užgauliojo; tai patvirtino ir D. Å .. Pasak apeliantės, savo asmeninių santykių ir problemų Å¡eimoje paprastai niekas nevieÅ¡ina kaimynams. Å alys neįrodinėjo, jog kam nors iÅ¡ kaimynų iÅ¡sikalbėdavo, todėl tai, ar Å¡alys gyveno mažame ar dideliame kaime, savaime nereiÅ¡kia, kad visi kaimynai žinotų apie Å¡alių problemas Å¡eimoje. 14.3.

Atsakovas neįrodinėjo, jog jautė nerimÄ , pavydÄ dėl jaunesnės žmonos ir neva tai galėjo sÄ lygoti nesutarimus. 2019 m. balandžio 25 d. posėdyje atsakovas patvirtino, kad nėra buvęs pavydus ar kėlęs pavydo scenÄ . Teismas ėmėsi spėlioti apie priežastis dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo; tai, anot ieÅ¡kovės, patvirtina jos nuogÄ stavimus dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo. Teismo iÅ¡vada, neva konfliktiÅ¡ki Å¡alių santykiai susiklostė galimai dėl nesugebėjimo prisitaikyti prie pasikeitusios gyvenimo situacijos bei tarpusavio nesusikalbėjimo, yra nepagrįsta, nes ieÅ¡kovė visuomet mėgino kalbėtis su atsakovu, siekė iÅ¡saugoti santuokÄ , kÄ atsakovas ignoravo ir elgėsi grubiai.

Atsakovas ieÅ¡kovę įžeidinėjo (vadino kale, iÅ¡krypėle, pasileidėle ir pan.) ir tÄ pripažino teikdamas paaiÅ¡kinimus. Atsakovas ieÅ¡kovės tėvui priekaiÅ¡tavo, kad ieÅ¡kovė yra ligota. Teismo argumentas, jog jokių įrodymų apie patirtus priepuolius ir jų dažnumÄ byloje nėra, ydingas. PaaiÅ¡kino, jog iÅ¡tikus epilepsijos priepuoliui, paprastai nėra kviečiama greitoji pagalba, kadangi priepuolis liaujasi savaime. 14.4. Faktinės aplinkybės, įrodymai apie atsakovo piktnaudžiavimÄ alkoholiu (duomenys apie prarastÄ vairuotojo pažymėjimÄ dėl neblaivumo), liudytojos D.

Å . parodymai, atsakovo pripažinta aplinkybė dėl to, kad jis nesiekė iÅ¡saugoti santuokÄ bei, kad įžeidinėjo ieÅ¡kovę, patvirtina atsakovo kaip sutuoktinio netinkamÄ pareigų vykdymÄ bei kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, todėl santuoka turėjo bÅ«ti nutraukta iÅ¡imtinai dėl atsakovo kaltės. 14.5. Atsakovas privalo kompensuoti ieÅ¡kovei jo sukeltÄ neturtinę žalÄ . Dėl nuolatinių atsakovo užgauliojimų ieÅ¡kovei suprastėjo sveikata, ėmė kankinti nemiga, padažnėjo epilepsijos priepuoliai.

IeÅ¡kovė dėjo pastangas iÅ¡saugoti santuokÄ , rÅ«pinosi vaikais, buitimi, o atsakovas atsakė sutuoktinio pareigų pažeidimu, nuolatiniais įžeidinėjimais, didžiule nepagarba bei dvasinių iÅ¡gyvenimų ieÅ¡kovei sukėlimu. Dėl atsakovo elgesio patirtÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovė vertina 1 500 Eur suma. 14.6. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo. Pažymi, kad epilepsijos gydymas nuolatos reikalauja didelių iÅ¡laidų bÅ«tinų medikamentų įsigijimui.

IeÅ¡kovės gaunamos pajamos nėra pakankamos save iÅ¡laikyti ir užtikrinti minimalų gyvenimo lygį, be to, jos yra mažesnės nei atsakovo. Turimi kreditoriniai įsipareigojimai liudija ne prastÄ , o gerÄ Å¡alies turtinę padėtį. Atsakovas sveikas, darbingas, turintis didelės vertės nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Arterinė hipertenzija nėra tokio sunkumo kaip ieÅ¡kovės turimas susirgimas; be to teismas neteisingai nustatė, jog atsakovas turi poreikį nuolat vartoti vaistus. Argumentas, neva ieÅ¡kovės darbingumas nėra sumažėjęs ir ji galinti ieÅ¡kotis geriau apmokamo darbo, nepagrįstas bei neetiÅ¡kas, neatitinkantis faktinės situacijos bei ieÅ¡kovės galimybių.

Gyvenamojo bÅ«sto, prieÅ¡ingai nei atsakovas, ieÅ¡kovė neturi. Teismas savo iniciatyva ėmėsi atsakovo gynybos rinkdamas įrodymus, susijusius su bÅ«stų nuomos kainomis Vilniuje bei jais vadovavosi priimdamas sprendimÄ . Teismo aktyvumas negali reikÅ¡ti akivaizdžios pagalbos advokato atstovaujamam atsakovui. Apeliantės teigimu, teismas sustiprino jos nuogÄ stavimus dėl Å¡aliÅ¡kumo (ieÅ¡kovė jau reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ , argumentuodama tuo, kad teisėjas ir atsakovas yra geri pažįstami, paralelinių klasių draugai nuo vaikystės).

Teismas iÅ¡laikymo ieÅ¡kovei klausimÄ iÅ¡sprendė neobjektyviai, akivaizdžiai palaikydamas atsakovo pusę, neįsigilindamas į ieÅ¡kovės susirgimÄ bei patiriamus nepatogumus, atsakovo kaltę dėl padažnėjusių epilepsijos priepuolių ieÅ¡kovei susijaudinus, tinkamai neįvertindamas Å¡alių turtinės padėties ir kt. 14.7. Teismas ydingai aiÅ¡kino įstatyminį reguliavimÄ bei teismų praktikÄ ir ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl 4 869,87 Eur kompensacijos už bendros jungtinės nuosavybės sumažinimÄ priteisimo atmetė nepagrįstai.

Atsakovas 2008 m. balandžio 13 d. padarė eismo įvykį ir bÅ«damas kaltas dėl eismo įvykio atlygino žalÄ nukentėjusiesiems, panaudodamas bendras Å¡alių lėšas. Atsakovui 2019 m. rugpjūčio 1 d., 2016 m. birželio 26 d., 2016 m. kovo 31 d. paskirta iÅ¡ viso 217 Eur baudų, kurioms sumokėti atsakovas taip pat panaudojo bendras Å¡alių lėšas. Pagal CK 3.115 straipsnio 1 dalį, jeigu iÅ¡ bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ .

Apeliantės įsitikinimu, teismas citavo nesusijusiÄ su teisiniu reguliavimu teismų praktikÄ , kurioje kalbama apie ieÅ¡kojimÄ pagal asmenines prievoles ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimÄ Ä¯ dalį bendrame turte. Pažymi, kad pagal CK 3.88 straipsnį, turtas ir pajamos įgytos po santuokos sudarymo yra bendroji jungtinė Å¡alių nuosavybė. CK 3.112 straipsnis turi įtakÄ tik trečiojo asmens (kreditoriaus) atžvilgiu vykdymo procese vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ (tam, kad nepažeisti kito iÅ¡ sutuoktinių interesų ir neiÅ¡ieÅ¡koti pagal asmenines prievoles iÅ¡ viso bendro Å¡alių turto).

Teismas ignoravo faktÄ , kad asmuo gali pakeisti turtinį režimÄ tik sudaręs povedybinę sutartį su visiÅ¡ko turto atskirumo principu. 14.8. Atsakovas santuokos metu be ieÅ¡kovės sutikimo ėmė greituosius kreditus, apie kuriuos ieÅ¡kovei tapo žinoma tik po jų paėmimo; atsakovas juos dengė iÅ¡ savo gaunamo darbo užmokesčio, tokiu bÅ«du mažindamas bendrÄ jÄ jungtinę Å¡alių nuosavybę. Kreditus atsakovas iÅ¡Å¡vaistė savo asmeniniams poreikiams. Asmeninio gyvenamojo namo remontas ir iÅ¡laidos ginklams nėra bendrosios jungtinės Å¡alių nuosavybės didinimas.

Teismo nurodyta CK 3.117 straipsnio 1 dalies prezumpcija apie lygias sutuoktinio turto dalis taikoma tik turtÄ dalijant, o ne santuokos metu iÅ¡ bendrų pajamų vykdant asmenines prievoles. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas kreditoriui General Financing laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 26 d. iki 2018 m. liepos 12 d. sumokėjo 7 864,63 Eur, ieÅ¡kovė teigia, kad pusė minėtos sumos (3 932,32 Eur) priteistina jai už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimÄ . Taip pat apeliantė nurodė, jog santuokos metu atsakovas iÅ¡ bendrų Å¡alių lėšų remontavo jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ (2015 metais buvo perkami ir montuojami PVC langai; iÅ¡laidos siekė 210 Eur), todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistina 105 Eur.

Pažymi, kad dėl Å¡io pradinio ieÅ¡kinio reikalavimo teismas visiÅ¡kai nepasisakė, nemotyvavo, tokiu bÅ«du sudarydamas pagrindÄ absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). 14.9. Pagal aktualiÄ teismų praktikÄ , santuokÄ nutraukus dėl abiejų Å¡alių kaltės, bylinėjimosi iÅ¡laidos yra priteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019). 14.12. Teismas netinkamai iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, nevisapusiÅ¡kai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ .

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apeliacine tvarka skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys, t. y. reikalavimai pripažinti atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, neturtinės žalos atlyginimo, iÅ¡laikymo ieÅ¡kovei priteisimo, kompensacijos už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų. Dėl sutuoktinių kaltės 17. IeÅ¡kovė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria Å¡alių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teigia, kad jos nurodytos faktinės aplinkybės, duomenys apie atsakovo prarastÄ vairuotojo pažymėjimÄ dėl neblaivumo, liudytojos D. Å . parodymai, atsakovo pripažinta aplinkybė dėl to, kad jis nesiekė iÅ¡saugoti santuokÄ , įžeidinėjo ieÅ¡kovę, patvirtina atsakovo kaip sutuoktinio netinkamÄ pareigų vykdymÄ bei kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo.

18. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Å¡ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį - preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

19. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas, vadovaudamasis įstatymais, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu iÅ¡nagrinėjimu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu (CPK 185 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas; teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2014).

20. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas Å¡alių kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimÄ , tinkamai įvertino bylos įrodymų visumÄ , teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

21. IeÅ¡kovė teiginius apie atsakovo piktnaudžiavimÄ alkoholiniais gėrimais iÅ¡ esmės grindžia atsakovo 2016 metais prarastu vairuotojo pažymėjimu, kuomet nustatyta, kad jis vairavo neblaivus, ir liudytojos D. Å . parodymais. Kadangi minėtos aplinkybės nesiejamos su CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio kaltės prezumpcija, apeliantė, teigdama, kad D. Å . patvirtinus ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes apie kasdienį atsakovo alkoholio vartojimÄ , atsakovas turėjo pareigÄ pateikti tai paneigiančius įrodymus, klaidingai interpretuoja įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę.

Šiuo atveju būtent ieškovė turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Apeliantė nurodė, kad teismo pozicija dėl ieškovės nurodyto atsakovo suvartoto alkoholio kiekio bei jo įtakos darbui (kad toks alkoholio kiekis nespėtų suskilti ir kauptųsi organizme, ir tai būtų pastebėta atsakovo darbovietėje), laikytina neįrodytu spėjimu. Tačiau pagal minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.

Teismas motyvuotai pagrindė aukščiau minėtÄ savo iÅ¡vadÄ . IeÅ¡kovės nurodytas alkoholio kiekis (0,5 l degtinės ir 1 l alaus) neabejotinai yra didelis, todėl atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, kad atsakovas dirba vairuotoju, kad įmonė vykdė darbuotojų blaivumo patikrÄ (prieÅ¡ patenkant ir baigiant darbÄ ), paminėta teismo iÅ¡vada laikytina logiÅ¡ka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ne tik ieÅ¡kovės nurodytus įrodymus, bet byloje surinktų įrodymų visumÄ .

Pažymėtina, kad kiti byloje apklausti liudytojai (A. F., M. B., M. B.) neigė matę atsakovÄ iÅ¡gėrusį; liudytojas S. Z., nors ir matė atsakovÄ iÅ¡gėrusį, tačiau nelaiko jo girtuokliu. Ä®rodymai, patvirtinantys atskirus alkoholio vartojimo atvejus nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties iÅ¡iro Å¡alių santuoka. Kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo nustatymui reikÅ¡minga ne tiek sutuoktinio alkoholio vartojimo faktas, kiek tokio elgesio sukeliamos pasekmės, t. y. kaip alkoholinių gėrimų vartojimas įtakoja sutuoktinio pareigų vykdymÄ .

22. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.).

23. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovas ignoravo vaikų auklėjimÄ , nuteikinėjo jaunesnįjį sÅ«nų prieÅ¡ ieÅ¡kovę, dėl ko pastarasis ėmė neklausyti ieÅ¡kovės, su atsakovu gerti alų ir pan., teisėjų kolegijos vertinimu, negali bÅ«ti siejamos su santuokos nutraukimo priežastimi. Å alių vaikai yra gimę 1996 bei 1999 metais (t. y. jau pilnamečiai), todėl akivaizdu, kad minimas atsakovo elgesys (jei toks bÅ«tų įrodytas), tuo metu nelėmė ieÅ¡kovės apsisprendimo nutraukti santuokÄ . IeÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi 2018 metais.

24. Taip pat ieÅ¡kovė teigia, kad atsakovas naudojo psichologinį smurtÄ , žemino ieÅ¡kovę, užgauliojo. Pasak apeliantės, tai patvirtino liudytoja D. Å .. Nors, kaip pažymi apeliantė, minėta liudytoja Å¡alių namuose lankydavosi dažnai ir dėl to aplinkybės apie Å¡alių santykius jai žinomos, tai nesudaro pagrindo nevertinti kitų įrodymų. Teismo teiginiai, jog kiti liudytojai Å¡alių namuose nesilankė, ir kad jie negirdėjo, kad atsakovas įžeidinėtų ieÅ¡kovę, nėra prieÅ¡taringi.

IÅ¡ liudytojų parodymų teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo kaimynai su abiem sutuoktiniais bendraudavo, todėl galėjo matyti ir vertinti Å¡alių santykius. Pati ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje, atsiliepime į prieÅ¡ieÅ¡kinį teigė, kad atsakovas nevengė grubiai įžeidinėti ieÅ¡kovę kaimynų ir svetimų žmonių akivaizdoje, tačiau, kaip minėta apklausti liudytojai tokių aplinkybių nepatvirtino. Apeliacinio skundo argumentai, kad niekas savo santykių ir problemų Å¡eimoje nevieÅ¡ina kaimynams, taip pat minėtų liudytojų parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas kitų žmonių akivaizdoje ieÅ¡kovės neįžeidinėjo ir nežemino.

Pažymėtina, kad nei atsakovas, nei teismas neneigė tarp Å¡alių vykusių konfliktų, tačiau nustatė, kad apsižodžiavimas buvo abipusis. Apeliantė neneigia teismo sprendime esančio pastebėjimo, kad Å¡iÄ aplinkybę nurodė ir liudytoja D. Å .. Apeliantės teiginiai, kad teismas darė prielaidas dėl santuokos nutraukimo priežasčių, kurių neįrodinėjo atsakovas (apie atsakovo nerimÄ ir pavydÄ ), ir kad Å¡alys aiÅ¡kiai nurodė visas priežastis, yra netikslÅ«s ir netgi prieÅ¡taringi.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė tiek ieÅ¡kinyje, tiek ir apeliaciniame skunde nurodė, jog atsakovo įžeidinėjimai dažniausia buvo susiję su tariama ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybe; atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje santuokos iÅ¡irimo priežastimi įvardijo bÅ«tent savo amžių (kad atsakovas žymiai vyresnis už ieÅ¡kovę) bei įtarimÄ , kad ieÅ¡kovė susirado kitÄ vyrÄ . Taigi, teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad atsakovas galėjo jausti nerimÄ , pavydÄ dėl jaunesnės žmonos ir tai galėjo sÄ lygoti prasidėjusius nesutarimus, vertino Å¡alių nurodytas aplinkybes, kas prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, nereiÅ¡kia teismo Å¡aliÅ¡kumo.

25. IeÅ¡kovės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013 nurodyta, kad santuokos iÅ¡irimÄ gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl Å¡eimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Apeliantė teigia, kad atsakovo nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota (nemėgino keisti savo elgesio, ėmė vartoti dar daugiau alkoholio, užgaulioti ieÅ¡kovę), teismui sudarė pakankamÄ pagrindÄ atsakovo kaltei pagrįsti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėta pareiga (stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota) yra abipusė, tačiau ieÅ¡kovė Å¡ios pareigos vykdymÄ grindė tik savo paaiÅ¡kinimais, kad visuomet mėgino kalbėtis su atsakovu.

26. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamo sprendimo iÅ¡vadai, kad pagrindo pripažinti iÅ¡imtinai atsakovÄ A. G. kaltu dėl santuokos nutraukimo nėra. Nenustačius, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės kaltės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl neturtinės žalos priteisimo 27. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalÄ , padarytÄ dėl santuokos nutraukimo.

Å i nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Å iuo atveju, pripažinus, jog teismo sprendimo dalis, kuria Å¡alių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, yra teisėta ir pagrįsta, apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo neturi teisinės reikÅ¡mės. Vadovaujantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, apeliacinio skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Dėl iÅ¡laikymo ieÅ¡kovei priteisimo 28. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos praÅ¡ymas priteisti jai iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 100 Eur.

29. Pagal CK 3.72 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo, priteisia iÅ¡laikymÄ to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu iÅ¡laikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutuoktinis neturi teisės į iÅ¡laikymÄ , jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiÅ¡kai save iÅ¡laikyti. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, spręsdamas iÅ¡laikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, iÅ¡laikymo reikalingumÄ , abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos bÅ«klę, amžių, taip pat į jų darbingumÄ , nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes.

30. Apeliantė detaliai iÅ¡dėstė kasacinio teismo praktikÄ dėl minėtų normų aiÅ¡kinimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-916/2018 nurodė, kad pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas iÅ¡laikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti iÅ¡laikymÄ . Å is sutuoktinis gali pasinaudoti CK 3.72 straipsnio 2 dalimi, įtvirtinančia prezumpcijÄ , kad sutuoktiniui reikalingas iÅ¡laikymas, jeigu jis augina bendrÄ savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaikÄ , yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos bÅ«klės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1090/2003). <...>Vertinant, ar užtenka praÅ¡ančiam priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktiniui jo turimo turto ir pajamų visiÅ¡kai save iÅ¡laikyti, svarbu nustatyti, koks yra jo pragyvenimo lygis, t. y. ar sutuoktiniui racionaliai naudojant turimÄ turtÄ ir pajamas užtikrinami minimalÅ«s bÅ«sto, maitinimosi, aprangos, sveikatos priežiÅ«ros ir kiti poreikiai.

Minimalių poreikių patenkinimo kriterijus taikytinas ir tada, kai sprendžiama, ar iÅ¡laikymÄ privalantis teikti sutuoktinis yra finansiÅ¡kai pajėgus tai daryti. Teismas, nustatęs, kad praÅ¡ančio priteisti iÅ¡laikymÄ sutuoktinio minimalÅ«s poreikiai neužtikrinami, gali jam priteisti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ kito sutuoktinio tik tada, jeigu tai nereikÅ¡, kad tokiu atveju liks neužtikrinti iÅ¡laikymÄ turinčio teikti sutuoktinio minimalÅ«s poreikiai. IÅ¡laikymui sutuoktiniui priteisti reikÅ¡mingi abu aspektai: tiek iÅ¡laikymo reikalingumas, tiek ir galimybė iÅ¡laikymÄ teikti.

Nenustačius vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, galima konstatuoti, kad CK 3.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).

31. Apeliantė teigia, kad teismas iÅ¡laikymo klausimÄ ieÅ¡kovei iÅ¡sprendė neobjektyviai, akivaizdžiai palaikydamas atsakovÄ , neįsigilino į ieÅ¡kovės susirgimÄ bei dėl to patiriamus nepatogumus, atsakovo kaltę dėl padažnėjusių epilepsijos priepuolių ieÅ¡kovei susijaudinus, tinkamai neįvertinęs Å¡alių turtinės padėties ir kt.

32. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti Å¡iems ieÅ¡kovės argumentams. IÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas labai detaliai iÅ¡analizavo Å¡alių turtinę padėtį, ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovo turtinės padėties negalima laikyti geresne už ieÅ¡kovės turtinę padėtį, ir kad ieÅ¡kovei nėra bÅ«tinas iÅ¡laikymas. Visų pirma, atkreiptinas ieÅ¡kovės dėmesys, kad pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, CK 3.72 straipsnio 1 dalyje sutuoktinio teisė į iÅ¡laikymÄ siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos bÅ«kle ar kitomis aplinkybėmis.

33. Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus, apeliacinio skundo teiginius, kad atsakovas turi didelės vertės nekilnojamojo turto ir transporto priemonių. Pažymėtina, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės turimas turtas Å¡alims padalintas lygiomis dalimis, o atsakovo asmeninės nuosavybės turto vertės ieÅ¡kovė nenurodė. Bylos duomenimis, atsakovui priklausantis 36,97 kv.m. gyvenamasis namas (rÄ stinis) pastatytas 1940 metais (fizinio nusidėvėjimo procentas – 70), Å«kio pastatai – 1972 metais; VÄ® Registro centro duomenimis namo vidutinė rinkos vertė 2011 metais buvo 2 108 Eur, Å«kio pastatų – 3 273 Eur, 206 Eur, 142 Eur, 38 Eur bei 4 Eur. Pagal byloje esančius duomenis tokio turto nėra pagrindo laikyti didelės vertės turtu.

34. Apeliantė, visiÅ¡kai neatsižvelgdama į skundžiamo sprendimo motyvus, deklaratyviai teigia, kad atsakovas sveikas, darbingas, gali dirbti ir teikti iÅ¡laikymÄ ieÅ¡kovei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Å¡alių darbo užmokestis yra apylygis, atsakovas turi finansinių įsipareigojimų, taip pat įvertino kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių amžių, kad abi Å¡alys turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, tačiau nei vieno darbingumas nėra sumažėjęs, t. y. atsižvelgė į CK 3.72 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

Apeliantė akcentuodama nuolatines išlaidas medikamentams, nenurodė jokių argumentų dėl per mėnesį vaistams išleidžiamos sumos. Teismas nustatė, jog ieškovė paskirtiems vaistams per mėnesį išleidžia nuo 24,78 Eur iki 38,82 Eur, o tokia suma nėra didelė. Nors byloje nėra duomenų apie atsakovo poreikį vaistus vartoti nuolat, iš pateikto 2018 m. rugpjūčio 16 d. medicinos dokumento išrašo matyti, kad atsakovui buvo paskirti vaistai, o tai patvirtina, kad atsakovas taip pat patiria tokių išlaidų.

35. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo pastebėjimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rinko įrodymus, susijusius su bÅ«sto nuomos kainomis, tačiau iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė rinkdamasi bÅ«stÄ , turi atsižvelgti į savo finansines galimybes, laiko visiÅ¡kai pagrįsta. Akcentuodama teismo procesinį pažeidimÄ , apeliantė iÅ¡ esmės neįrodinėja faktinės aplinkybės, kad jos pasirinktas bÅ«sto nuomos variantas yra racionaliausias ir kad pigiau bÅ«sto iÅ¡sinuomoti nėra galimybės. Kaip minėta, atsakovo namas, kuriame gyveno ieÅ¡kovė, yra senas, su krosniniu Å¡ildymu, be to, yra (duomenys neskelbtini) rajone (visuotinai žinoma aplinkybė, kad Vilniaus mieste nekilnojamojo turto bei jo nuomos kainos yra didesnės).

Tai, kad ieškovės pasirinktas variantas yra jai patogesnis, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovei reikalingas išlaikymas, ir juolab, kad atsakovas, kurio gaunamos pajamos yra panašios į ieškovės, o turimo turto vertė skiriasi nežymiai, jį gali teikti.

36. PrieÅ¡ingai, nei nurodo apeliantė, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-181-460/2016 nustatytos aplinkybės yra nepanaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos, todėl ja vadovautis nėra pagrindo. Aptariamoje byloje dėl ligų atsakovei buvo nustatytas tik 35 procentų darbingumas, jos pajamas sudarė 196,98 Eur netekto darbingumo pensija, kuomet Lietuvos Respublikoje minimalus darbo užmokestis siekė 350 Eur. Å iuo atveju, duomenų apie ieÅ¡kovės nedarbingumÄ nėra, o gaunamas darbo užmokestis yra didesnis, nei minimalus.

37. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinio skundo dalis dėl išlaikymo priteisimo atmestina kaip nepagrįsta. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo 38. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos reikalavimas dėl kompensacijos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo dėl atsakovo sumokėtų administracinių baudų (217 Eur), žalos atlyginimo nukentėjusiajam eismo įvykio metu (1 448,10 Eur), be ieškovės žinios imtų vartojimo kreditų (7 864,63 Eur).

Taip pat teigia, kad teismas nepasisakė dėl jos pradinio reikalavimo priteisti 105 Eur kompensacijÄ už į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį namÄ pirktus bei sumontuotus langus. Apeliantės teigimu, teismas ydingai aiÅ¡kino įstatyminį reguliavimÄ , citavo teismų praktikÄ , kurioje pasisakyta dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal asmenines prievoles; teigia, kad CK 3.112 straipsnis taikomas tik trečiajam asmeniui (kreditoriui) iÅ¡ieÅ¡kojimo procese.

39. CK 3.115 straipsnio, kuriuo vadovaujasi ieÅ¡kovė, 1 dalyje numatyta, kad jeigu iÅ¡ bendro sutuoktinių turto buvo sumokėtos baudos už vieno sutuoktinio padarytus teisės pažeidimus, taip pat atlyginta žala, padaryta vieno sutuoktinio veiksmais, tai kaltas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ . Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimÄ .

40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai sutuoktinio asmeninė prievolė (jos dalis) įvykdoma bendro turto sÄ skaita, Å¡is privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , o kompensavimo klausimas paprastai spręstinas dalijant bendrÄ sutuoktinių turtÄ (CK 3.98 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

41. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepaneigė ieškovės įrodinėjamos aplinkybės dėl to, kad atsakovas buvo baustas administracine tvarka ir iš viso sumokėjo 217 Eur baudų, kad būdamas kaltas dėl eismo įvykio, kurio metu kitam asmeniui buvo sutrikdyta sveikata, atsakovas nukentėjusiajam sumokėjo 5 000 Lt (1 448,10 Eur) nuostolių atlyginimo, taip pat, kad buvo sudaręs tris kredito sutartis. Taigi, apeliaciniame skunde aptariamos aplinkybės, susijusios su minėtais faktais neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

42. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti skundžiamo sprendimo iÅ¡vadoms, kad atsakovas visus mokėjimus galėjo vykdyti iÅ¡ savo asmeninio turto ar iÅ¡ savo dalies bendrame turte. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , kurį akcentuoja apeliantė, pajamos, gautos iÅ¡ darbinės veiklos laikomos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju, situacijÄ vertindama pagal teisingumo ir protingumo kriterijus, byloje nustatytas aplinkybes (įskaitant turto rūšį (piniginės lėšos)), teisėjų kolegija pripažįsta, jog vadovavimasis CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija nebuvo klaidinga.

Teisės normų aiÅ¡kinimas apeliantės nurodytu bÅ«du reikÅ¡tų, kad sutuoktinis savo gautų pajamų negali iÅ¡leisti jokių, net ir kasdienių poreikių tenkinimui. Dėl Å¡ių priežasčių, teismas pagrįstai vertino tiek gaunamų pajamų, tiek mokėtinų įmokų, žalos bei baudų dydį, tiek aplinkybes jų mokėjimo metu (kad nenustatyta, jog tuo metu Å¡eimai trÅ«ko pinigų bÅ«tiniems poreikiams tenkinti, teko skolintis ar atsisakyti suplanuotų pirkinių ir kt.), ir sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovas naudojo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtÄ .

Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad ieÅ¡kovė dar pradiniame ieÅ¡kinyje pažymėjo, jog atsakovas ėmė greituosius kreditus, pirkdavo automobilius; taip pat bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės neneigė, jog atsakovas skolintais iÅ¡ kredito įstaigos pinigais galimai remontavo savo asmeninį bÅ«stÄ , pirko ginklus (muliažus). Teisėjų kolegija, įvertinusi Å¡ias aplinkybes, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo nuo 2011 metų pirkti automobiliai buvo įsigyti asmeninės nuosavybės teise.

Be to, ginčo dėl to, kad Å¡eima ilgÄ laikÄ gyveno atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, nėra, todėl iÅ¡laidos jo einamajam remontui laikytinos iÅ¡laidomis Å¡eimos poreikių tenkinimui (duomenų apie namo rekonstravimÄ , esminį pagerinimÄ nėra). Taigi, Å¡iuo atveju nėra įrodyta ir tai, kad dalis lėšų buvo panaudota Å¡eimos poreikių tenkinimui.

43. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas visiÅ¡kai nepasisakė dėl pradinio ieÅ¡kinio reikalavimo iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisti 105 Eur, kas reiÅ¡kia absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ . Apeliantė, vadovaudamasi CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, bei atsižvelgdama į tai, kad santuokos metu atsakovas iÅ¡ bendrų lėšų remontavo sau asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamÄ jį namÄ , ir už PVC langų pirkimÄ bei montavimÄ 2015 metais iÅ¡leido 205 Eur, teigia, kad iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei turi bÅ«ti priteista 105 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos argumentus, kaip nepagrįstus.

44. Visų pirma, pažymėtina, kad ieÅ¡kovė 2019 m. balandžio 30 d. teismui pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio dalyko keitimo (papildymo). Å iame procesiniame dokumente nurodyta, kad viso bendra suma, kuriÄ atsakovas turėtų kompensuoti ieÅ¡kovei ryÅ¡ium su bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimu sudaro 4 764,87 Eur (108,50 Eur + 724,05 Eur + 3 932,32 Eur), ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 4 764,87 Eur kompensacijÄ už bendros jungtinės nuosavybės sumažinimÄ . Taigi, procesinio dokumento motyvai bei suformuluotas reikalavimas, teismui sudarė pagrįstÄ pagrindÄ spręsti, kad pagal pakeistÄ dalykÄ , bendra reikalavimo suma dėl kompensacijos už bendrosios nuosavybės sumažinimÄ yra bÅ«tent 4 764,87 Eur. Dėl Å¡ios priežasties apeliantės teiginys kad teismas neisÅ¡prendė dalies reikalavimo, atmestinas.

45. Kita vertus, minėtas reikalavimas nėra pagrįstas. Pagal 3.98 straipsnio 3 dalį, kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , jeigu jis bendrÄ turtÄ naudojo tikslams, nesusijusiems su Å¡io kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, iÅ¡skyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas Å¡eimos poreikiams tenkinti.

46. Å iuo atveju nustatyta, kad Å¡alys ilgÄ laikÄ gyveno atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, t. y. Å¡iuo turtu naudojosi ir ieÅ¡kovė. Kaip minėta, namas yra senas (statybos metai 1940). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, taip pat į tai, kad nėra įrodymų, jog namas buvo pagerintas iÅ¡ esmės (padidėjo jo vertė), pripažintina, kad 210 Eur iÅ¡laidos langų pakeitimui buvo panaudotos Å¡eimos poreikių tenkinimui, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti pusę Å¡ių iÅ¡laidų atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 47. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Apeliantė teigia, kad teismas turėjo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal aktualiÄ teismų praktikÄ Å¡eimos bylose, netgi nutraukus santuokÄ dėl abiejų Å¡alių kaltės, bylinėjimosi iÅ¡laidos, prieÅ¡ingai nei teigiama sprendime, yra priteisiamos.

48. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovės nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-916/2019 buvo analizuojami bylinėjimosi iÅ¡laidų už turtinius reikalavimus paskirstymo klausimai. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė apeliacinio skundo argumentus dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo grindžia netinkamu materialinio pobÅ«džio reikalavimų iÅ¡sprendimu, o ieÅ¡kovės apeliacinis skundas nėra tenkinamas, į tai, kad nors pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės turtinius reikalavimus dėl turto padalinimo, tačiau dėl Å¡ių reikalavimų atsakovas prieÅ¡taravimų nereiÅ¡kė, bylos nagrinėjimo metu siÅ«lė santuokos nutraukimo klausimÄ iÅ¡spręsti bendru sutarimu, be to, ieÅ¡kovė už ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio, priteisti ieÅ¡kovės pirmosios instancijos teisme patirtų iÅ¡laidų nėra pagrindo.

Taigi, ir Å¡i apeliacinio skundo dalis atmestina.

49. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

50. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

51. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi ieÅ¡kovei E. G. buvo atidėtas 216 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestas, iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei priteistina 216 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnis). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės E. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 216 Eur (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iolika eurų) žyminio mokesčio. Teisėjos Jadvyga Mardosevič JÅ«ra Marija Strumskienė Neringa Å vedienė